2023 m. ES valstybėse* padidėjo žalio pieno supirkimas ir kai kurių pieno gaminių gamyba. Praėjusiais metais ES valstybėse buvo supirkta** 144,71 mln. t žalio pieno, t. y. 0,1 proc. daugiau nei 2022 m. Labiausiai žalio pieno supirkimas padidėjo Estijoje (7,4 proc., iki 859,5 tūkst. t), o daugiausia sumažėjo – Kroatijoje (7,0 proc., iki 377,03 tūkst. t). Tarp ES valstybių didžiausiose žalio pieno gamybos šalyse, Vokietijoje ir Prancūzijoje, žalio pieno supirkimas kito skirtingai: Vokietijoje – padidėjo 1,5 proc. (iki 32,42 mln. t), o Prancūzijoje – sumažėjo 2,7 proc. (iki 23,41 mln. t). Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo supirkta 1,35 mln. t žalio pieno – 0,8 proc. mažiau nei prieš metus. Europos Komisija (toliau – EK) prognozuoja, kad šiais metais, esant palankioms oro sąlygoms, žalio pieno supirkimas ES valstybėse turėtų išlikti stabilus, gal net šiek tiek (0,2 proc.) padidėti.
Analizuojamą laikotarpį sviesto ir kitų pieno riebalų gaminių*** (toliau – sviesto) gamyba ES valstybėse siekė 2,12 mln. t ir buvo 2,2 proc. didesnė nei 2022 m. Vokietijoje ir Prancūzijoje (didžiausiose tarp ES valstybių sviesto gamybos šalyse) sviesto gamyba kito skirtingai: Vokietijoje – padidėjo 1,7 proc. (iki 480,5 tūkst. t), o Prancūzijoje – sumažėjo 1,3 proc. (iki 403,3 tūkst. t). Pernai Lietuvoje buvo pagaminta 14,0 tūkst. t sviesto – 25,9 proc. daugiau nei 2022 m.
Praėjusiais metais sūrių gamyba ES valstybėse siekė 9,33 mln. t ir buvo 1,5 proc. didesnė nei 2022 m. Vokietijoje (didžiausioje tarp ES valstybių sūrių gamybos šalyje) sūrių gamyba padidėjo 1,0 proc. (iki 2,45 mln. t). Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sūrių gamyba padidėjo 1,7 proc. (iki 97,0 tūkst. t). EK prognozuoja, kad 2024 m. ES sūrių gamyba bus apie 0,7 proc. didesnė nei praėjusiais metais. Tikėtina, kad tam įtakos turės didelė sūrių paklausa tiek vietinėje ES rinkoje, tiek trečiųjų šalių rinkose.
2023 m. ES geriamojo pieno pagaminta 22,21 mln. t. – 0,3 proc. daugiau nei 2022 m, o rauginto pieno produktų gamyba padidėjo 1,8 proc. (iki 7,68 mln. t). Ispanijoje, didžiausioje ES geriamojo pieno gamybos šalyje, minėto gaminio gamyba padidėjo 7,7 proc. (iki 4,57 mln. t), o Vokietijoje, didžiausioje ES raugintų pieno gaminių gamybos šalyje, minėtų gaminių gamyba padidėjo 0,3 proc. (iki 1,70 mln. t). Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje geriamojo pieno gamyba sumažėjo 6,9 proc. (iki 64,2 tūkst. t), o raugintų pieno gaminių gamyba padidėjo 0,9 proc. (iki 72,7 tūkst. t).
Praėjusiais metais, palyginti su 2022 m., grietinėlės, skirtos tiesioginiam vartojimui, (toliau – grietinėlės) gamyba ES valstybėse padidėjo 3,0 proc. (iki 2,57 mln. t). Prancūzijoje ir Vokietijoje, didžiausiose ES grietinėlės gamybos šalyse, grietinėlės gamyba kito skirtingai: Prancūzijoje – padidėjo 2,3 proc. (iki 560,5 tūkst. t), o Vokietijoje – sumažėjo 0,7 proc. (521,5 tūkst. t).
2023 m., palyginti su 2022 m., ES valstybėse nugriebto pieno miltelių (toliau – LPM) gamyba sumažėjo 4,9 proc. (iki 1,24 mln. t). Analizuojamu laikotarpiu Vokietijoje ir Prancūzijoje, didžiausiose tarp ES valstybių LPM gamybos šalyse, LPM gamyba sumažėjo, atitinkamai 1,1 proc. (iki 347,8 tūkst. t) ir 4,5 proc. (iki 363,3 tūkst. t). EK prognozuoja, kad 2024 m. ES LPM gamyba turėtų išlikti panaši kaip ir 2023 m.
* Kai kurių ES šalių duomenys yra konfidencialūs, todėl neįtraukti į pateiktą informaciją.
** Be Liuksemburgo duomenų.
*** Pateikiama sviesto ekvivalentu, kurio riebalų kiekis yra 82 proc. gaminio masės.
