Tęsinys, Pieno atidavimas ir pasiruošimas melžti, I dalį galite rasti čia.
Karvės melžiamos rankomis ir mechanizuotai. Priklausomai nuo dydžio, melžiant melžimo aparatais, naudojami šie įrenginiai:
-
nedidelėse karvidėse, kur laikoma 15 – 20 karvių, naudojami mobilūs melžimo agregatai, vienu metu melžiantys 1 – 2 karves;
-
stacionarūs melžimo įrenginiai su nešiojamais bidonėliais ir melžtuvėmis naudotini daugiau kaip 15 vietų karvidėse;
-
stacionarūs melžimo įrenginiai su nešiojamomis melžtuvėmis ir pieno linija – 20-ties ir daugiau vietų karvidėse.
Prieš pradedant melžti aparatais, turi būti patikrintas vakuumas (normalus vakuumas – 360 – 380 mm Hg stulpelio), pulsatoriaus dažnių skaičius („Impulsa“ M-66 – 45 – 50 dvigubi pulsai/min., ADU-1 – 70±5 pulsai/min.). Melžikliai ant spenių dedami tada, kai karvė pradeda atleisti pieną. Žiemą, kai dideli skaičiai, melžiklius galima pašildyti 400C temperatūros vandeniu ir tik po to dėti ant spenių.
Nauji užsienietiški melžimo aparatai automatiškai masažuoja tešmenį. Pabaigus melžti paskutinį ketvirtį, aparatai automatiškai nukrenta.
Melžiant senesnės gamybos aparatais, baigiamąsias melžimo operacijas neretai atlieka melžėja. Viena ranka ji ima kolektorių ir kartu su melžikliais truputį patraukia į priekį ir žemyn, kita ranka apčiupinėja tešmens ketvirčius ir, jri yra pieno, iš lėto trumpai pamasažuoja.
Negalima nuimti melžiklių veikiant vakuumui, nes tai kenkia speniams (pažeidžiami spenių kanalai). Todėl prieš nuimant nuo spenių melžiklius, būtina uždaryti kolektoriaus vožtuvą ir, paspaudus spenį ties melžiklio čiulpikliu, įleisti oro. Melžikliai nusiims lengvai ir neskausmingai.
Melžiklių negalima perlaikyti ant išmelžto tešmens. Per ilgai laikant melžiklius, sulėtėja melžimo greitis, gyvuliai pripranta lėtai atleisti pieną. Nustatyta, kad nuolat perlaikant melžiklius 3 – 5 min., pieno kiekis sumažėja 10,2%, melžimo greitis sulėtėja 0,15 l pieno per minutę. Speniai pasidaro skausmingi, karvės pradeda nerimti maunant melžiklius. 75% karvių suserga subklinikiniais mastitais. Melžikliai dažniausiai perlaikomi ten, kur melžėjos, norėdamos greičiau pamelžti karves, dirba ne su dviem, o su trim ir daugiau melžtuvų. Nespėdamos stebėti karvių melžimo eigos, dažnai melžiklius išjungia pavėluotai. Todėl svarbu nustatyti reikiamą melžtuvų skaičių, kurį gali aptarnauti melžėja, nepažeisdama melžimo taisyklių.
Melžėjai priskiriamų melžtuvų skaičius gali būti nustatomas, atsižvelgiant į vidutinę karvių melžimo trukmę. Žinodami, kad melžiant įvairioms operacijoms atlikti rankomis vienai karvei reikia skirti 2 minutes, o vidutinis karvių melžimo laikas – 4 min., melžtuvų skaičius apskaičiuojamas taip:
A = tS/tm= 4/2 = 2
A – melžtuvų skaičius;
tS– vidutinis vienos karvės melžimo laikas;
tm– laikas, kurį sugaišta melžėja, aptarnaudama vieną karvę.
Pamelžtų karvių spenius, ypač jų galus, būtina tepti specialiais antiseptiniais tepalais, apipurkšti arba kelioms sekundėms įmerkti į specialius dezinfekuojančius skysčius, nenušluostant jų iki kito melžimo. Tai apsaugo spenius nuo mikroorganizmų patekimo pro spenio kanalą į tešmenį, taip pat gydo įvairius spenių odos sužeidimus.
Visos melžimo operacijos kiekvienai karvei turi būti atliekamos griežtai nustatyta tvarka (1 lentelė). Negalima plauti tešmenų kelioms karvėms iš eilės, o po to praėjus tam tikram laikui, mauti melžiklius ir pradėti melžti. Taip nuolat dirbant, ne tik mažėja pieno išmilžiai ir pieno riebumas, bet karvės užtrūksta anksčiau laiko.
Jeigu karvę prieš melžimą arba melžiant veikia neįprasti dirgikliai (triukšmas, traktoriaus burzgesys, pašaliniai žmonės tvarte ir kt.), nutrūksta pieno atleidimo refleksas ir pieno primelžiama mažiau, dalis jo lieka neišmelžta. Jei tai dažnai kartojasi, gerokai sumažėja pieno kiekis ir pieno riebumas, karvės anksčiau užtrūksta. Didesnis liekamojo pieno kiekis po melžimo gali būti net tešmens uždegimo priežastimi.
Karvė patiria stresą ir tuomet, jei su ja grubiai elgiamasi. Karvei išsigandus, antinksčių liauka išskiria hormoną adrenaliną, kurio poveikyje susiaurėję pieno latakai neleidžia pienui patekti į apatinę tešmens dalį. Jis veikia tol, kol gyvulį veikia šalutinis dirgiklis. Kraujyje cirkuliuojantis oksitocinas suyra, オンライン カジノ ir jo veikimas baigiasi. Karvė ne visiškai išmelžiama, jos tešmenyje lieka pieno.
Liekamasis pienas – tai pieno dalis, liekanti tešmens liaukinėje dalyje pamelžus, pasibaigus oksitocino veikimo laikui. Jo neįmanoma išmelžti nei rankomis, nei pakartotinai užmovus melžiklius. Jį galima išmelžti, tik į veną suleidus oksitocino. Liekamasis pienas būna 10 – 20% riebumo, o tos pačios karvės jo kiekis melžimų metu svyruoja nuo 1 – 2% iki 70 – 90% viso pasigaminusio pieno. Tai priklauso nuo daugybės išorinių veiksnių, veikiančių gyvulių prieš melžimą ir melžiant. Dažnas neigiamas dirgiklis ūkiuose yra gyvulių šėrimas arba pašarų vežimas į tvartą prieš pat melžimą arba melžiant. Mažiausiai pieno tešmenyje lieka tuomet, kai karvės pašeriamos prieš melžimą. Tada melžiamos jos ramiai stovi, gromuliuoja, tešmuo visiškai išmelžiamas, ir liekamojo pieno beveik nelieka. Nuolat iki galo išmelžiant pieną, suaktyvėja virškinamojo trakto veikla, padidėja apetitas, sparčiau gaminasi pienas, primelžiama daugiau pieno, jis būna riebesnis.
Labai svarbu, kad karvė, melžiama pirmą kartą, patirtų kuo mažesnį stresą. Kaip ji įpras būti melžiama po pirmo apsiveršiavimo, taip bus melžiama ir iki išbrokavimo. Jei melžiama aparatais, veršingas telyčias, likus dviems mėnesiams iki apsiveršiavimo, reikia laikyti su suaugusiomis karvėmis tvarte, kad priprastų prie melžimo įrenginių (prie jų pastatomas aparatas, tešmuo paglostomas). Ruošiant tešmenį pirmajam melžimui, su karve turi būti elgiamasi itin švelniai. Tešmuo turi būti plaunamas, sausinamas, masažuojamas, o pirmosios čiurkšlės numelžiamos ne ilgiau kaip per 60 sekundžių. Karvė turi būti pratinama pieną atiduoti greitai, tešmuo turi būti išmelžiamas iki galo. Melžiant aparatais, tešmuo turi būti išmelžiamas visiškai, stengiantis nepratinti prie baigiamojo išmelžimo rankomis.
Grubus elgesys, įvairūs pašaliniai dirgikliai, sukeliantys gyvuliui stresą per visą jo augimo laikotarpį, turi įtakos būsimam karvės produktyvumui, ypač jautrių gyvulių. Todėl norint turėti produktyvią bandą, reikia stengtis, kad gyvulys (nuo telyčaitės iki suaugusios karvės) patirtų kuo mažiau stresų tiek jį šeriant, valant tvartus, gydant susirgimus, melžiant ir kitais atvejais.
Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Parengė dr. D. Urbšienė.
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas.
