Jungtinėse Amerikos valstijose daugelyje pieno ūkių yra stengiamasi išvengti grupių perkrovimo. Esant dideliam galvijų tankumui fermoje, nedominuojančios karvės gali pradėti elgtis neįprastai: mažiau laiko gulėti, daugiau ėsti. Karvių elgesio pokyčiai rodo, kad jos gali patirti stresą, o tai, žinoma, gali paveikti jų produktyvumą ir sveikatą.
Esant grupių perkrovimui karvės ima konkuruoti dėl pašarų, vandens ir gulėjimo vietos. Konkurencija vyksta ir melžimo aikštelėje, ir prie nagų vonelės. Ir taip kasdien. Stresas tampa ilgalaikė jų būsena. Stresas tęsiasi, kol nesumažėja konkurencija arba nepasikeičia gyvulio hierarchija bandoje.
Galime pastebėti nedominuojančios karvės elgesio pokyčius, tačiau tai ne visada paveikia jos pagaminamo pieno kiekį ir sveikatą. Ar mums reikia dėl to susirūpinti, jeigu karvės primilžis nepakinta? Taip. Stresas kilęs dėl grupių perkrovimo mažina karvės biologinius rezervus. Tai reiškia, kad mažėja karvės atsparumas ligoms ir kitoms stresinėms situacijoms. Pasireiškus keliems stresiniams veiksniams (padidintas tankumas, šilumos stresas ir pan.) karves gali būti sunku apsėklinti.
Yra atliekama nemažai tyrimų, norint įrodyti, kad grupių perkrovimo veiksnys yra labai svarbus bandos valdymui, taip pat ieškoma būdų, kaip sumažinti ir valdyti patiriamą karvių stresą.
Specialistai pataria, kaip galima būtų sušveltinti karvių stresą:
· iš bandos pašalinti agresyvias neproduktyvias karves;
· atskirti pirmaveršes nuo daugiau veršingumų turėjusių karvių;
· labai nedrąsias karves perkelti į pirmaveršių karvių gardą;
· sumažinti išorinius stresą karvėms sukeliančius veiksnius.
Parengta pagal http://www.dairyherd.com straipsnį.
