Kur susitinka genetika, ekonomika ir gyvulių gerovė
Pieno gamyba visame pasaulyje remiasi tuo pačiu pamatiniu klausimu: kokias karves verta auginti ateičiai, kokia yra pelninga banda? Į šį klausimą atsako selekcijos strategijos – nacionaliniai vertinimo indeksai, kurie apima ne tik pieno kiekį, bet ir gyvulio sveikatingumą, vaisingumą, ilgaamžiškumą ir net pašarų konversiją.
Įdomu tai, kad JAV, Vokietijos ir Skandinavijos selekcija siekia iš esmės to paties, tačiau skiriasi tuo, kokius akcentus deda pirmiausia ir kaip tai pateikia ūkininkui. Vieni kalba skaičiais, kiti – gerovės kalba, treti – bando suderinti viską.
Šiame straipsnyje pažvelgsime į šias tris perspektyvas: kokie yra pagrindiniai jų vertinimo indeksai, kokią karvės sampratą jie formuoja ir kaip tai gali praversti Lietuvoje.
JAV: karvė – verslo vienetas, bet su vis augančiu dėmesiu sveikatai
Holstein Association USA selekcijos filosofiją formuluoja tiesiai: „U.S. Registered Holsteins – for maximum profit“. Tai nereiškia vien pieno kiekio – tai visapusiška sistema, kur karvė vertinama kaip investicija: kokį pelną ji atneš per visą gyvenimą?
Pagrindinis JAV naudojamas indeksas – TPI® (Total Performance Index). Jį sudaro:
- 46 % – produktyvumo rodikliai (pieno, riebalų, baltymų kiekis, pašaro konversija),
- 28 % – sveikatingumas ir vaisingumas,
- 26 % – eksterjero vertinimas (ypač svarbus melžimo efektyvumui).
Papildomai naudojamas Net Merit ($NM) – bendras ekonominės vertės indeksas. Jis leidžia palyginti bulius pagal tai, kiek dolerių jų dukterys, tikėtina, uždirbs per gyvenimą.
Pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys skiriamas sveikatai. Sukurtas DWP$ (Dairy Wellness Profit) indeksas, apimantis tokius rodiklius kaip mastitas, ketozė, metritas ir kt. Tai padeda atsirinkti bulius, kurių dukterys bus mažiau linkusios sirgti ir ilgiau išliks produktyvios.
Holstein USA ūkininkams siūlo pažangius įrankius, tokius kaip Red Book Plus Online, leidžiančius individualiai atrinkti bulius pagal ūkio tikslus. Tai profesionali, bet versli sistema – skirta tiems, kurie nori valdyti bandą tarsi verslą, bet neatsisako ir sveikatingumo aspektų.
Vokietija: sveikata ir tvarumas – ne priedas, o strategijos šerdis
Vokietijos selekcijos centras VIT (Vereinigte Informationssysteme Tierhaltung) formuoja kiek kitokį požiūrį: čia sveikata, ilgaamžiškumas ir gyvulio „funkcionalumas“ – esminiai atrankos kriterijai. Ne priedas, o pats pamatas.
Pagrindinis indeksas – RZG (Gesamtzuchtwert), kuris sujungia produktyvumą, sveikatą, vaisingumą ir eksterjerą. Tačiau Vokietija ypač išsiskiria papildomais indeksais:
- RZGesund – kompleksinis sveikatingumo indeksas, vertinantis mastito, medžiagų apykaitos ligų ir kitų sutrikimų riziką.
- RZPersistenz – gebėjimas palaikyti tolygų pieno kiekį per visą laktaciją, t. y. karvės „ištvermė“ gamyboje.
- RZ€ – ekonominė vertė eurais, integruojanti realius finansinius paskaičiavimus.
Vokietijos sistema skatina ilgai išsilaikančias, mažai gydomų karvių bandas. Tai logika, pagrįsta skaičiavimais: sveika karvė – tai ne tik mažesnės veterinarinės išlaidos, bet ir mažiau darbo, stabilesnis pieno tiekimas, mažiau streso.
Ūkininkams prieinami tokie įrankiai kaip bulli.vit.de (detali bulių duomenų bazė) ir BAP programa, padedanti planuoti poravimus. Nors komunikacija techniška ir orientuota į specialistus, visa sistema aiškiai orientuota į praktinę naudą ilguoju laikotarpiu.
Skandinavija: balansas tarp visko – ir dar šiek tiek daugiau
Skandinavijos šalys (Danija, Švedija, Suomija) bendradarbiauja per NAV ir VikingGenetics. Jų selekcijos filosofija paremta balansu: jie siekia vienu metu gerinti produktyvumą, sveikatą, vaisingumą ir tvarumą – nei vieno aspekto neaukodami kito.
Pagrindinis indeksas – NTM (Nordic Total Merit). Jį sudaro:
- 45 % – sveikata ir reprodukcija,
- 40 % – pieno kiekis ir sudėtis,
- 15 % – eksterjeras.
Svarbu tai, kad NTM apima ir tokius papildomus rodiklius kaip:
- Saved Feed – kiek pašaro sutaupoma dėl geresnio efektyvumo,
- Methane Index – metano emisijos, atliepiančios klimato tikslus,
- A2A2 ir be genetinių defektų – užtikrinamas tvarus genetinis fonas.
Skandinavai dažnai renkasi funkcionalias, nereiklias karves – jos duoda daug, serga retai, aptarnaujamos minimaliai. Būtent todėl Skandinavijoje populiarios ir tokios veislės kaip VikingRed ar VikingJersey, kurios pasižymi didesniu riebalų ir baltymų kiekiu, ilgaamžiškumu ir geru vaisingumu.
VikingGenetics komunikacija išsiskiria – ji vizuali, emocinga, orientuota į žmogų. Tinklalapiuose rasite ne tik indeksų skaičius, bet ir ūkininkų istorijas, gyvulių nuotraukas, infografikus. Žinutė paprasta: „Sveikos karvės – geriausia investicija.“
Ką iš to galime pasimokyti Lietuvoje?
Visos trys selekcijos sistemos – JAV, Vokietijos ir Skandinavijos – siekia to paties: stipresnės, pelningesnės, ilgiau tarnaujančios karvės. Skiriasi tik kelias, kuriuo šio tikslo siekiama:
- JAV labiau akcentuoja ekonominę grąžą ir skaitmeninius sprendimus;
- Vokietija investuoja į sveikatingumo rodiklių patikimumą;
- Skandinavija renkasi harmoningą požiūrį ir integruoja tvarumo kriterijus.
Lietuvos ūkiuose vis dažniau kalbama apie vaisingumą, somatinius rodiklius, gydymo sąnaudas. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į „pieno kilogramus“, bet ir į tai, kiek karvė kainuoja per savo gyvenimą – ir kiek ji grąžina. O tai padeda suprasti ne tik selekcijos kryptis, bet ir pasirinkti sau tinkamiausią veisimo filosofiją.
Daugiau straipsnių apie veisimą
