Jei jūsų melžimo aikštelė „dūzgia kaip visada“ – tai dar nereiškia, kad viskas gerai. Vakuumo lygis ir jo stabilumas melžimo metu – vienas iš tyliausių, bet pavojingiausių faktorių pieno ūkyje. Jis nematomas plika akimi, bet jo pasekmės išryškėja spenių pažeidimais, mastitais, somatinių ląstelių šuoliais ir… sumažėjusiu pelningumu.
Nors vakuumo tema pienininkystėje nėra nauja, daugelyje ūkių jai vis dar skiriama per mažai dėmesio. Taip yra todėl, kad kol kas karvės nešaukia ir pieno siurblys veikia, dažnas vadovas ar operatorius mano, kad sistema „sukasi kaip priklauso“. Bet ar tikrai?
Problemos, kurios „praslysta“ pro akis
Jeigu po melżimo pastebite ant spenių žiedines žymes ar vos vos rausvą spalvą – tai jau pirmieji signalai. Taip pat verta suklusti, jei net ir su gera higiena staiga pradeda augti somatinių ląstelių skaičius, o veterinaras dažniau nei įprasta kviečiamas dėl klinikinio ar slapto mastito.
Daugybėje ūkių pasitaiko šie scenarijai:
- Vakuumas per žemas: aparatai slysta nuo spenių, melžimo trukmė ilgėja, o spenių stimuliacija tampa neefektyvi. Karvė patiria stresą, o pienas nebūna tinkamai išmelžtas – lieka likučių, didėja mastito rizika.
- Vakuumas per aukštas: speniai „siurbiami“ pernelyg intensyviai, atsiranda mikrotraumos, žiedinės žymės, hiperkeratozė. Pažeistas spenio audinys tampa lengvai pažeidžiamas infekcijoms.
- Vakuumo svyravimai: net jei nustatytas lygis teoriškai tinkamas, bet sistema „kvėpuoja“ netolygiai, tai dažnai veikia dar blogiau nei pastovus, bet netinkamas lygis. Nestabilus vakuumas ypač pavojingas melžimo pradžioje ir pabaigoje.
Ką sako naujesni tyrimai?
Remiantis Vageningeno universiteto 2021 m. tyrimu, naudojant srautu reguliuojamą vakuumo sistemą, pastebėta: 12% padidėjęs pieno srautas, sutrumpėjęs melžimo laikas ir reikšmingai pagerėjusi spenių būklė jautresnėms karvėms [1]. Šie rezultatai rodo, kad tinkamai sureguliuotas vakuumas gali pagerinti melžimo efektyvumą ir sumažinti karvių spenių pažeidimų riziką.
Tuo tarpu 2023 m. tyrimas patvirtina, kad padidėjęs somatinių ląstelių skaičius yra susijęs su sumažėjusiu pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekiu – tai tiesiogiai veikia pieno kokybę ir perdirbimo galimybes [2].
Jeigu 100 karvių bandoje dėl nestabilaus vakuumo pieno gamyba sumažėja vos 0,5 kg per dieną – tai per mėnesį jau daugiau nei 1,5 tonos prarasto pieno. Pridėkime padidėjusią mastito gydymo kainą ir išbrokuotų karvių kaštus – nuostoliai tampa reikšmingi.
Ką daryti?
- Žinokite savo vakuumo lygį. Ne „maždaug“, bet tiksliai. Rekomenduojamas pastovus darbo vakuumas yra 40–44 kPa melžimo aikštelėse ir 44–48 kPa melžiant į linijas, bet kiekvienas ūkis turi individualias charakteristikas.
- Stebėkite stabilumą. Vakuumo svyravimai turėtų neviršyti ±2 kPa viso melžimo metu. Rekomenduojama kasmet atlikti oficialų vakuumo testą.
- Klausykite melžimo. Nepertraukiamas švilpimas, garsu „plėšiami“ dangteliai ar garsūs oro įsiurbimai – tai akivaizdūs ženklai, kad sistema nesandari arba nesubalansuota.
- Stebėkite spenius. Po melžimo vertinkite spenių galų būklę. Jei daugiau nei 20% karvių turi aiškias žiedines žymes ar paraudimą – metas tikrinti įrangą.
Pabaigai – investicija, kuri atsiperka
Vakuumo kontrolė nėra „techninis smulkmeniškumas“ – tai tiesioginė įtaka sveikatai, pieno kokybei ir ūkininko ramybei. Viena patikra per metus gali sutaupyti tūkstančius eurų – arba padėti jų neprarasti.
Autorius: Julija Sahnevych, Gyvulininkystės padalinio vadovė, melžimo ekspertė
