Kai karšta ūkiuose laikomiems gyvūnams reikia skirti kur kas daugiau dėmesio nei šaltuoju metų laiku. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja pasirūpinti tiek paukštidėse, kiaulidėse, kituose pastatuose laikomais, tiek lauke besiganančiais gyvūnais.
Karščiausiu dienos metu nelaikykite galvijų saulės atokaitoje – būtinai sudarykite sąlygas pasislėpti medžių paunksnėse, pavėsyje. Jeigu turite galimybę, parginkite juos į tvartą, aplaistykite vandeniu.
Per karščius reikėtų atidžiau sekti gyvūnų elgesį. Pastebėjus šiluminiam perkaitimui ar saulės smūgiui būdingus pakitimus – dažną, negilų kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius, sutrikusius judesius, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Per karščius gyvūnai netenka daugiau skysčių. Dėl to gali sutrikti kraujotakos, kvėpavimo, nervinės ir kitų organų sistemų veikla. Tad labai svarbu ganyklose ganomus ar patalpose laikomus gyvūnus nuolat girdyti, ypač jei jie neturi galimybės būti prie vandens šaltinių ir atsigerti bet kuriuo metu.
Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas, gyvūnų laikytojai turėtų nuolat atsakingai prižiūrėti pastatų ventiliacijos sistemas, kontroliuoti apie gedimus perspėjančių signalų veikimą. Mat nustojus veikti ventiliacijai, gyvūnų laikymo patalpose padidėja karštis, drėgmė ir amoniako kiekis, kyla pavojus gyvūnų gyvybei – nuo perkaitimo ir dusimo jie gali pradėti gaišti.
Reikia nuolat stebėti laikomų gyvūnų sveikatą, kontroliuoti patalpų temperatūrą ir santykinę oro drėgmę. Esant ekstremaliom sąlygom, būtina mažinti pastatuose laikomų gyvūnų skaičių.
Labai svarbu padėti gyvūnams išgyventi įvairių vabzdžių ir mašalų atakas. Nuo kraujasiurbių antplūdžių kasmet nukenčia nemažai gyvūnų, pasitaiko net gaišimo atvejų. Nuo jų gintis rekomenduojama tam skirtomis priemonėmis iš veterinarijos vaistinių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
