Nuo 1980-ųjų, šiauriečiai deda itin daug pastangų norėdami užtikrinti natūralų galvijų imunitetą. Šiam tikslui daug įtakos turėjo itin griežta antibiotikų naudojimo politika Skandinavijos šalyse, teigianti, kad jie gali būti duodami gyvuliui tik tuomet, kai tai yra išties būtina.
Turėdami griežtai reguliuojamą antibiotikų pasiekiamumą, šiauriečiai privalėjo rasti būdą padėsiantį karves išlaikyti sveikas.
Skandinavų antibiotikų naudojimo nuostatos itin gerai atsispindi 2016 metais paskelbtame tyrime „ 29 Europos šalyse parduota veterinarinių antibiotikų 2014-aisiais“ (ang. “Sales of veterinary antimicrobial agents in 29 European countries in 2014“). Pasak šio tyrimo, Švedijos, Danijos ir Suomijos ūkininkai naudoja gerokai mažiau antibiotikų, nei ūkininkai likusiose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos ūkininkų antibiotikų naudojimo politika verčia susirūpinti. Pasak tyrimų, tik 40 proc. antibiotikų šioje šalyje yra naudojami gydyti sergančioms karvėms. Likę 60 proc. skiriami sveikiems galvijams (siekiant ligų prevencijos ar skatinant augimą).
Aukštas primilžis
Skandinavijos ūkininkai gali pasigirti ne tik mažu antibiotikų naudojimu, bet ir itin dideliu primelžiu. ICAR duomenimis, per 305 dienų Skandinavai melžia daugiausia pieno iš visų veislių karvių: švedai iš karvės melžia 9 740 kg, danai 9 705 kg, suomiai – 9 542 kg. Palyginant, ties vidurkiu atsidūrę anglai iš karvės melžia 8 430 kg, ispanai – 8 405 kg.
Patys skandinavai yra įsitikinę, kad prie didelis produktyvumas ir mažas antibiotikų naudojimas yra glaudžiai susiję. Turėdami ieškoti kitų būdų kaip gydyti karves, jie daug dėmesio skyrė ūkio valdymui ir veisimui siekiant sveikatingumo.
