Norėčiau aptarti dar vieną svarbų dalyką, kurį reikia įsidėmėti, pervedant veršelius į automatinį girdymą – tai stabilumas ir laiko sąnaudos mokymams.
Galvijams ypač svarbus stabilumas. Stabilumas – tai karvės sveikatos, produktyvumo ir ilgaamžiškumo garantas, o ką jau kalbėti apie veršiuką, mažą besivystantį organizmą. Veršiukams ypatingai svarbu reguliarus maitinimas ir pašaro sudėtis ypač pirmąsias 2-3 savaites, kurios yra kritinės ir svarbiausios, jei žiūrint visą jauniklio gyvenimą ir vystymąsi iki apvaisinimo. Todėl veršiukui būtinas reguliarus maitinimas kiekvieną dieną, tuo pačiu metu, vienoda doze, vienodos temperatūros ir sudėties.
Pervedant veršiuką į automatinį maitinimą, mes pažeidžiame jo „stabilumo rojų“. Juk veršelis iš pirmo karto nesupranta, kad jo maistas automate, ir kad jam maisto neatneš motina. O atvirkščiai – kad pavalgyti, reikia nueiti pačiam. Kartais mokinimas taip maitintis gali užtrukti 3-5 dienas. Tai reiškia, kad pirmas gyvenimo dienas, kuomet veršiukui reikia maksimalaus energijos kiekio išgyvenimui, vystymuisi, mes privedam jį prie baisai dūzgiančio aparato, kuris duoda tiktai dalį tos dozės, prie kurios veršelis buvo pripratęs.
Pirmas gyvenimo dienas veršiukas maitinosi krekenomis ir pienu 2-3 kartus per dieną po 2 – 3 litrus, priklausomai nuo maitinimo grafiko fermoje. O kaip pervedame veršiuką prie automato, jis gauna tik 1-1,5 litro su 2-3 valandų pertraukomis tarp maitinimų. Mes sukeliame maksimalų stresą mažam besivystančiam organizmui, keičiant maisto riebumą, maitinimo tipą, maisto kiekį ir dozes. O nuo streso, kaip žinoma, dingsta apetitas, silpsta imunitetas, prasideda diarėja, visa tai priveda prie išsekimo. To pasekmė – veršiukas silpsta, gauna vaistų, krenta svoris, atsilieka vystymasis. Paprastais žodžiais sakant, vietoj to, kad duotume veršeliui maksimalų energijos kiekį vystymuisi, mes jį apribojame.
Tuo pačiu nereikia pamiršti, kad automatas paskaičiuotas taip, kad veršiukas pats dienos bėgyje ateitų 5-10 kartų pagerti. O naują veršiuką darbuotojai tiek pat kartų (nuo 5 iki 10) turi atvesti prie aparato, kad veršelis įprastų prie naujo maitinimo rėžimo. Bėda ta, jog darbuotojai dažniausiai veda tik tada, kada turi laisvo laiko, dėl to mokymosi dienomis veršelis gauna mažesnę dozę ir tuo pačiu gauna mažiau energijos ir blogesnį vystymąsi.
Jeigu veršiuką mokint prie automatinės pieno girdymo sistemos jau po 20 dienų jis taps suaugęs, labiau išsivystęs, imuninė sistema sustiprėjusi ir stresas maitinimosi pakeitimui nebus pražūtingas. Tai bus tik nedidelis negatyvus patyrimas.
Suteikite kiek įmanoma stabilesnę atmosferą veršiuko maitinimuisi pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, ir jums būsimos suaugusios karvės atsidėkos stabiliu bei aukštu produktyvumu ir reprodukcija.
Daugiau straipsnių apie veršelių auginimą rasite čia.
