Manote myli? O aš manau, kad ne. Jeigu mylėtų nesitaikstytų su tuo, kad daugelyje fermų iki mėnesio amžiaus neišgyvena kas dešimtas, o atskirais laikotarpiais netgi ir kas antras veršelis.
Veršelių auginime yra tik keletas aiškių ir paprastų taisyklių:
- Laiku sugirdyti reikiamą kiekį kokybiškų krekenų;
- Girdyti veršelius tinkamos temperatūros pienu ar geru pieno pakaitalu;
- Šerti kokybiškais pašarais;
- Girdyti švariu vandeniu;
- Švariai plauti ir dezinfekuoti veršelių indus bei gardelius;
- Gausiai kreikti;
- Užtikrinti ventiliaciją, kad veršeliai kvėpuotų šviežiu oru (geriausiai laikyti lauke);
- Laiku pastebėti ir gydyti sunegalavusius veršelius.
Tik tiek pagrindinių, visiems žinomų ir logiškų taisyklių. Deja, klaidų ir aplaidumo veršelių laikyme netrūksta.
Dažnas ūkio savininkas džiaugiasi, jei veršelius bent jau pavyksta išsaugoti, nebekreipdamas dėmesio į tai, kad daugelis jų augdami praviduriuoja, prakosėja, per mažai priauga svorio.
Lietuvos ūkių savininkai pradeda kreipti dėmesį į veršelių auginimą, investuoja į modernias lauko tipo veršides, įsigyja krekenų paruošimo ir girdymo įrangą ir įdiegia ūkiuose veršelių auginimo sistemas, kurios leidžia pasiekti didelį veršelių išsaugojimą (virš 97%), intensyvų augimą (virš 800g/para) ir mažą sergamumą. Deja, ūkių, kurie gali pasigirti tokiais rodikliais, kol kas mažai.
Viešėdami JAV pasidomėjome, kaip amerikiečiams sekasi auginti pieninio laikotarpio veršelius. Na, ir ką galime pasakyti? … Auginti veršelius jiems sekasi… Ir nepradėkime eilinį kartą „slėptis” už rūsčių lietuviškų žiemų… Geriau įdėkime truputį kryptingų pastangų, žinių bei meilės ir mūsų veršeliai bus tokie pat gražūs ir sveiki. Nebaisios jiems bus nei lietuviškos žiemos, nei kiti metų laikai.
Daugiau straipsnių apie veršelių auginimą rasite čia.
