Home » Virginija Baltraitienė: Pieno fronte svarbi kiekviena detalė
Straipsniai

Virginija Baltraitienė: Pieno fronte svarbi kiekviena detalė

file58830015_fc8889c1

Gerbiama ministre, į situaciją pieno sektoriuje, vos Rusijai paskelbus importo draudimą nuo rugpjūčio 7 dienos, teko reaguoti žaibiškai. Kokie buvo patys pirmieji ministerijos žingsniai?

– Iškart buvo akivaizdu, kad draudimas importuoti produkciją į Rusiją labiausiai paveiks pieno ir mėsos gamintojus, nes pagrindinė šių maisto produktų eksporto šalis buvo Rusija. Sutelkėme jėgas kartu su Vyriausybe. Tikėjomės visų rinkos partnerių supratimo ir susitelkimo. Tarėmės su perdirbėjais, kad pieno kainos nebūtų drastiškai mažinamos, bent ne daugiau kaip 12 procentų. Deja, kai kurios pieno supirkimo įmonės sutartines bazinio pieno kainas sumažino iki 20-25 proc. ir taip pastatydamos gamintojus į labai sudėtingą padėtį.

Regis, tuo pat metu dirbote ir su Europos Komisija, kad būtų aktyvuotos rinkos reguliavimo priemonės ir stabilizuota situacija pieno sektoriuje.

– Darbas su Komisija buvo labai svarbus. Mes esame jauna šalis, todėl negalime taip greitai persiorientuoti ir atsisakyti Rusijos rinkos, tad embargo paskelbimas mūsų šalies žemės ūkiui buvo bene skaudžiausias. Išsiuntėme raštą ES Žemės ūkio komisarui D. Čiolosui dėl padėties pieno sektoriuje. Gavome atsakymą, kad Europos Komisija atidžiai stebi ir vertina situaciją rinkoje, ir, esant reikalui, imsis veiksmų situacijai stabilizuoti.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovai Europos Sąjungos Bendrojo žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto posėdžiuose išsakė tvirtą pageidavimą, kad EK kuo greičiau aktyvuotų pieno rinkos reguliavimo priemones.

EK ekspertų darbo grupė pristatė reglamentų projektus dėl sviesto, lieso pieno miltelių, sūrių privataus sandėliavimo pagalbos bei dėl sviesto ir lieso pieno miltelių intervencinių pirkimų laikotarpio pratęsimo.

Briuselyje vyko neeilinis Ministrų tarybos posėdis, jame buvo svarstomos priemonės žalai dėl Rusijos pieno gaminių importo embargo mažinti. Akcentavome, kad Lietuva labiausiai nukentėjo nuo embargo, ypač didžiulius nuostolius patyrė pieno ir mėsos sektoriai. Pareikalavome skubių ir pakankamų kompensacijų žemdirbiams, kuriems dėl embargo labai sumažėjo pieno ir galvijų supirkimo kainos. Kalbėjomės su kitomis šalimis narėmis, prašėme jų palaikymo, kad būtų pritaikytos tiesioginės paramos priemonės šiems sektoriams. Visos šalys narės pasisakė už solidarius, koordinuotus veiksmus siekiant spręsti krizę, susidariusią žemės ūkio sektoriuje. Buvo akcentuota, kad nepakanka pasiūlytų priemonių ir reikia ieškoti naujų sprendimų bei galimybių kompensuoti gamintojams praradimus, atsiradusius ne dėl jų kaltės.

Kada buvo imtasi konkrečių priemonių rinkos reguliavimo priemonėms įgyvendinti?

– Rugsėjo 2 dieną EK ekspertų darbo grupė pristatė reglamentų projektus dėl sviesto, lieso pieno miltelių, sūrių privataus sandėliavimo pagalbos bei dėl sviesto ir lieso pieno miltelių intervencinių pirkimų laikotarpio pratęsimo. Privatus sandėliavimas – tai rinkos stabilizatorius, kuris padeda išsilaikyti pieno produktų gamintojams.

Nuo rugsėjo 8-osios pradėta taikyti sviesto, lieso pieno miltelių ir sūrių privataus sandėliavimo parama, o sviesto ir lieso pieno miltelių intervencijos laikotarpis pratęstas iki gruodžio 31 d. Deja, dėl neproporcingo Italijos sūrių gamintojų naudojimosi šia parama EK rugsėjo 23 d. sustabdė privataus sūrių sandėliavimo paramos priemonę. Nuo rugsėjo 8 iki 23 d. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės spėjo sudaryti privataus sandėliavimo paramos sutartis dėl 139 t sviesto, 1 938 t lieso pieno miltelių ir 170 t sūrių, nors ketinimai buvo apie 8000 t sūrių.

– Ar paspartėjo paramos nukentėjusiam žemės ūkiui klausimų sprendimas po to, kai Lietuvoje apsilankė ES žemės ūkio komisaras Dačianas Čiolosas?

– Žinoma, visi susitikimai, posėdžiai, diskusijos buvo labai reikalingi ir svarbūs, ieškant palankių sprendimų. Situacija sudėtinga, nes Europos Komisijoje vyksta karštos diskusijos dėl 2015 m. biudžeto koregavimo. ES šalys nukentėjo skirtingai, todėl nelengva rasti visiems šalims priimtinų paramos modelių. Dėl pieno sektoriaus labiausiai nukentėjo Baltijos šalys ir Suomija, tuo tarpu kitoms šalims aktualesnė buvo parama vaisių ir daržovių sektoriui. Komisaro D. Čioloso vizitas Lietuvoje turėjo įtakos visos EK nuomonei. Komisaras turėjo galimybę tiesiogiai pabendrauti su pieno gamintojais, išklausyti jų argumentų. Išsakėme jam prašymą skirti kompensacijas nukentėjusių šalių pieno gamintojams. Sutarėme, kad Lietuva pateiks Europos Komisijai detalią ataskaitą apie žemdirbių patirtus nuostolius. Susitikimo metu Komisaras pabrėžė, kad bus atsižvelgta į Lietuvos prašymą nuostolius kompensuoti proporcingai. Dar viena gera naujiena ta, kad komisaras D. Čiološas, atsižvelgdamas į Lietuvos prašymą, pažadėjo leisti pradėti spalį mokėti padidintas avansines tiesiogines išmokas. Jau spalio 16 d. Europos Komisijos Tiesioginių išmokų vadybos komitete bus svarstomas reglamento, leisiančio Lietuvai ir Latvijai avansines išmokas padidinti iki 70 proc., projektas, jam vienbalsiai pritarta. Tai nėra nuostolių kompensavimas, bet taip pat pagalba nukentėjusiems žemdirbiams, kad jie turėtų apyvartinių lėšų. Pieno sektoriui pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokos pagal nuo gamybos atsietosios paramos schemą turėtų siekti 52 Lt už toną, tuo tarpu ES specialioji parama už pieną, mokama valdos valdytojams už rinkai patiektą pieną 2013–2014 kvotos metais, bus 31,8 Lt už toną.

Iškart po komisaro D. Čioloso vizito į Lietuvą teko vykti į Rygą, kur buvo organizuotas bendras Baltijos šalių bei Suomijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikimas su ES žemės ūkio komisaru. Jo metu dar kartą prašėme skirti kompensacijas pieno gamintojams, o komisarui įteikėme bendrą raštišką Baltijos, Suomijos ir Lenkijos kreipimąsi dėl kompensacijų.

Tuo laiku pradėti skaičiuoti nuostoliai, kokį mastą jie pasiekė?

– Žemės ūkio ministerija išsiuntė raštą ES žemės ūkio komisarui D. Čiolosui, pateikdama informaciją apie Lietuvos pieno gamintojų patiriamus nuostolius dėl Rusijos importo embargo bei dar kartą prašydama Europos Komisijos skirti tiesiogines kompensacijas ūkininkams. Esame paskaičiavę, kad už pirmuosius tris mėnesius nuostoliams iš dalies reikėtų 47 mln. litų, iki metų pabaigos – 114 mln. litų.

Milane (Italija) buvo sukviesta neformali ES žemės ūkio ministrų taryba, kurioje dar kartą buvo svarstomas klausimas dėl Rusijos importo draudimo. Lietuva dar kartą išsakė savo poziciją, kad ES parama būtų skiriama tik šalims, nukentėjusioms nuo Rusijos importo draudimo, ir paprašė tiesioginės paramos Lietuvos pieno gamintojams.

Komisaras D. Čiolosas pažymėjo, jog EK iš analizės mato, kad Baltijos šalys ir Suomija yra paveiktos labiau nei kitos, todėl laikas galvoti apie tikslines priemones toms šalims ir prašė solidaraus ministrų požiūrio.

Spalio 13 d. vyko ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, kur vėl buvo svarstomas Rusijos embargo klausimas. Lietuva dar kartą pareiškė savo poziciją, kad reikalinga skubi, tiesiogiai pieno gamintojams skirta trumpalaikė parama, kol situacija, padedant Komisijos jau priimtoms ir galbūt papildomai priimsimoms rinkos reguliavimo priemonėms, normalizuosis. EK neprieštaravo, kad būtų mokamos tikslinės kompensacinės priemonės labiausiai nuo embargo nukentėjusių valstybių narių pieno gamintojams. Situacija dėl tikslinių kompensacijų turėtų paaiškėti šią savaitę.

Bet be tiesioginio darbo su Komisija ministerija ėmėsi ir kitų – netiesioginių priemonių. Kas tai per priemonės?

– Aktyviai įgyvendinamos ir priemonės dėl eksporto įvairinimo veiksmų plano – naujų verslo rinkų ir verslo partnerių paieška. Neeiliniame ministrų tarybos posėdyje kalbėta apie naujų rinkų paieškos ir eksporto skatinimo priemones, kurioms papildomai numatyta skirti 30 mln. eurų. Lietuva nuolat dirba su Kinija, JAV, Japonija, Honkongu ir kitomis šalimis dėl eksporto leidimų pieno ir mėsos produktams. Be to, Lietuva šiuo metu vykdo 6 Informavimo ir pardavimų skatinimo programas, finansuojamas iš ES lėšų. Žemės ūkio ministerija, siekdama sušvelninti galimus žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir maisto produktų importo į Rusiją draudimo padarinius ir sumažinti finansinę naštą kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, palengvino paskolų naštą žemdirbiams. Tokioje situacijoje svarbi kiekviena detalė ir kiekvienas žingsnis.

Pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją