Home » Kokia ateitis laukia pieno sektoriaus panaikinus kvotas
Straipsniai

Kokia ateitis laukia pieno sektoriaus panaikinus kvotas

NMA parama, žemės ūkio naujienos

P1130214

Pieno kvotų panaikinimo nuo 2015 m. balandžio 1 d. klausimas yra aktualus Lietuvos pieno sektoriui, o ypač pieno gamintojams dėl galimo pieno pasiūlos didėjimo bei tikėtinų pieno supirkimo kainų svyravimų.

2014–2015 kvotos metų nacionalinė pieno kvota siekia 1,83 mln. tonų (pardavimo perdirbti kvota sudaro 1,75 mln. tonų, o pardavimo tiesiogiai vartoti – 74,2 tūkst. tonų), tačiau ji niekada nebuvo įvykdyta 100 proc. 2013–2014 kvotos metų pardavimo perdirbti kvota buvo įvykdyta 78,1 proc. arba 1,36 mln. t, o pardavimo tiesiogiai vartoti – 51 proc. arba 37,84 tūkst. t.

Dar 2008 m. Bendrosios žemės ūkio politikos peržiūros metu buvo susitarta, jog pieno gamybos kvotų sistema nuo 2015 m. balandžio 1 d. bus panaikinta ir visi ES pieno gamintojai galės neribojamai tiekti pieną rinkai. „Visi pieno rinkos dalyviai tai žinojo ir seniai turėjo tam ruoštis. Reikėjo didinti karvių skaičių, gerinti jų produktyvumą, dirbti veislininkystės darbą. Mūsų bandos turėtų būti kitokios. To nebuvo laiku padaryta. Mes turime daugiau dėmesio skirti veislininkystei, didinti karvių produktyvumą“, – sakė žemės ūkio ministrė.

ES ir Lietuvoje pieno sektorius visada buvo reguliuojamas ir iš dalies remiamas iš valstybės ir ES biudžeto. Buvo skiriama parama pienininkystės ūkiams ir pieno perdirbimo įmonėms modernizuoti, eksportui skatinti, remiami pieno tyrimai, įgyvendinama programa „Pienas vaikams“, mokamos tiesioginės išmokos iš ES ir nacionalinio biudžeto, sudarytos sąlygos pieno gamintojams burtis į gamintojų organizacijas, siekiant kartu derėtis dėl geresnių pieno supirkimo kainų ir kt.

Lietuvoje dar nėra kooperatinių pieno perdirbimo įmonių, dėl to visada vyksta priešprieša dėl pieno supirkimo kainų tarp pieno gamintojų ir pieno perdirbėjų. Mūsų šalies pieno gamintojai galėtų geriau panaudoti jiems suteiktas galimybes – burtis į pripažintas pieno gamintojų organizacijas, derėtis dėl savo narių pieno pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje yra numatyta lėšų pieno gamintojams burtis į gamintojų organizacijas ir skirti lėšų vidaus rinkai plėtoti “, – kalbėjo ministrė.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis paaiškino, kad ministerija, siekdama dar labiau sustiprinti pieno ūkių padėtį artėjant metui, kai pieno kvotos bus panaikintos, 2014 metams pieno gamintojams papildomai skyrė 42,36 mln. Lt specialiajai paramai už pieną – 31,80 Lt už 2013–2014 kvotos metais parduoto pieno toną. Nuo 2015 m. pieno gamintojams bus mokama susietoji parama už laikomas melžiamas karves (ne už pieno toną).

Be to, Vyriausybė 2013 metais patvirtino Nacionalinę 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programą. Remdamasi šia programa, Žemės ūkio ministerija š. m. balandžio 14 d. patvirtino 2014–2016 metų veiksmų planą, pagal kurį įgyvendinamos numatytos priemonės.

Šių priemonių tikslas – stiprinti į vidaus ir užsienio rinką orientuotą konkurencingą gyvulininkystės sektorių, ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinantį pajamas, o vartotojams – geros kokybės produktus. „Taigi nors pastaruoju metu nepalankiai susiklostė pieno supirkimo kainų pokyčiai, galima sakyti, kad naudojant įvairias priemones yra sudarytos sąlygos pieno sektoriui pasirengti panaikinti pieno kvotas nuo 2015 m. balandžio 1 d. Ministerija ir toliau sieks įvairiomis priemonėmis padėti pieno sektoriui prisitaikyti prie ateities iššūkių. Tačiau pažymėtina, kad be pieno gamintojų susitelkimo ir susivienijimo pereinamasis laikotarpis bus nelengvas“, – teigė R. Krasuckis.

Žemės ūkio ministerijos informacija