Kai kalbame apie selekciją, dažnai girdime: „Palikime veršelius iš jaunų karvių, o vyresnes sėklinkime mėsiniais.“ Atrodo logiška – nauja genetika, greitesnis progresas, trumpesnis kartų intervalas. Bet ar tikrai pirmaveršių dukterys visada pranašesnės? Ir ar vyresnių karvių palikuonys neša mažiau vertės?
Produkcija: pliusas jaunai kartai
Genetinė pažanga lemia, kad pirmaveršių ir antraveršių karvių dukterys dažnai turi aukštesnius pieno produkcijos indeksus, lyginant su gimusiomis iš vyresnių karvių [1]. Tyrimai rodo, kad kiekviena nauja karta vidutiniškai lenkia ankstesnę pagal pieno kiekį, riebalus ir baltymus – tai aiškus selekcijos efekto rezultatas [2].
Be to, vyresnių karvių dukterys pirmoje laktacijoje duoda šiek tiek mažiau pieno nei pirmaveršių dukterys [3]. Taigi, jei selekcijos tikslas – produktyvumo indeksų kėlimas, prioritetas jaunai kartai turi pagrindą.
Bet ar tik produktyvumas – viskas?
Kai atsisakome vyresnių karvių palikuonių, prarandame ne tik senąją genetiką, bet ir ilgaamžiškumą, vaisingumą, sveikatingumą – savybes, kuriomis tos karvės išsilaikė bandoje 4–6 ar daugiau laktacijų. Tyrimai Urugvajuje parodė, kad dukterys, gimusios iš 7 laktacijų karvių, vidutiniškai gyveno 4,4 mėnesio ilgiau už pirmaveršių dukteris [4].
Dar daugiau – vyresnių karvių dukterys geriau apsivaisina, turi didesnį anti-Muller hormono lygį (rodantį kiaušidžių rezervą) ir rečiau reikalauja pakartotinių sėklinimų [3].
Kitaip tariant, vyresnės karvės gali perduoti patvarumo genetiką, kurios neįrašysi į pieno litrų lentelę, bet kuri lemia realią gyvulio išlikimo vertę ūkyje.
Kada vyresnės karvės tampa rizika?
Jeigu karvė apsiveršiavusi 7–8 kartus, jos organizmas fiziologiškai keičiasi – gimdos aplinka gali būti mažiau palanki vaisiaus vystymuisi, veršeliai gali gimti su silpnesne adaptacija, o ilgo produktyvaus amžiaus stresas gali paveikti palikuonių sveikatą [4].
Be to, jei motina vyresnė, bet neturi aukštų indeksų, ji gali perduoti ne „gyvybingumą“, o tiesiog atsitiktinę sėkmę. Tad tokios karvės dukterys – tai jau ne „vertė“, o potenciali rizika.
Sprendimas: ne amžius, o vertė
Amžius pats savaime nieko nesako. Svarbu ne tai, kelinta tai laktacija, o kokia genetinė vertė – motinos ir tėvo, taip pat – ūkininko tikslas: ar jis siekia tik pieno kiekio, ar ir kitų parametrų: ilgaamžiškumo, ar atsparumo.
Taip, selekcijos tempui naudinga dirbti su jauna karta. Tačiau aklai atsisakyti visų vyresnių karvių palikuonių – tai rizika atsisakyti ir genetinio tvirtumo, kurį jos galėjo sukaupti per ilgametę atranką.
Geriausia strategija? Palikti palikuonis ne iš jauniausių, o iš vertingiausių – nesvarbu, kiek kartų jos jau veršiavosi.
Literatūros sąrašas
[1] García-Ruiz, A., Cole, J. B., VanRaden, P. M., et al. (2016). Changes in genetic selection differentials and generation intervals in US Holstein dairy cattle as a result of genomic selection. PNAS, 113(28), E3995–E4004. https://doi.org/10.1073/pnas.1519061113 [2] Gudex, B. W., Johnson, D. L., & Singh, K. (2014). Prenatal maternal and possible transgenerational epigenetic effects on milk production. PLOS ONE, 9(6), e98928. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0098928 [3] Bafandeh, M., et al. (2023). Developmental programming of production and reproduction in dairy cows. Theriogenology, 210, 34–41. https://doi.org/10.1016/j.theriogenology.2023.07.012 [4] Bobadilla, P. E., et al. (2024). Dairy Cow Longevity Is Affected by Dam Parity and Age. Dairy, 5(4), 44. https://doi.org/10.3390/dairy5040044Daugiau naudingų straipsnių apie pieno ūkio valdymą ir veisimą.
