Žemės ūkio naujienos: 2021-03-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
K.Navickas: augalininkystės ūkiai dėl pandemijos itin nenukentėjo. Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis. „Valstietis“ Kęstutis Mažeika pareiškė ne vienintelis iš parlamentarų girdintis, kad ūkininkai patyrė didelių nuostolių. Pasak jo, nukentėjo grūdų augintojai, derlių pardavę gerokai pigiau. „Atrodo, grūdų kaina paskutiniu metu lyg labai didžiulė, bet didžioji dalis ūkininkų grūdus pardavė tada, kai kainos buvo 120–130 eurų. Kai kuriems sąnaudas pasidengė, bet ne visiems“, – posėdyje kalbėjo K.Mažeika. Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pridūrė, kad sektoriaus problemos žinomos ir analizuojamos ir artimiausiu metu bus pateikta išvada ministrui. Plačiau
Atsikratę įtarimų ir pavydo ūkininkai neapsiriko – darbuojasi pasitelkę naują techniką. Du smulkūs ūkiai ir kiekviename – po naujutėlį traktorių? Būna ir taip. Tačiau pastaruoju metu daugėjo situacijų, kai smulkių ūkių šeimininkai susitardavo ir bendradarbiaudami kartu įsigydavo būtinos žemės ūkio technikos. Taip darė ir kaimynai, ir šeimos narių ūkiai, ir giminaičiai. Praėjusių metų rudenį paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ šiame ES finansiniame periode buvo renkamos paskutinį kart. Tuomkart lėšų pritrūko, bet Žemės ūkio ministerijos Programos valdymo komitetas, apsvarstęs situaciją, pritarė, kad būtų paremta daugiau bendradarbiauti panorusių smulkiųjų ūkininkų ir skyrė papildomų lėšų daliai pateiktų paraiškų tenkinti. Plačiau
Užauginti daugiau produkcijos galima mažinant žemės degradaciją. Tvarios žemdirbystės principai gula ir į Europos Sąjungos (ES) direktyvas, ir nacionalinius įstatymus. Bet ar tikrai suprantame, kas yra tas tvarumas? Ar sėjomainos ir tikslesnio trąšų naudojimo, vykdant įstatymų reikalavimus, pakanka, jog galėtume teigti, kad ūkininkaujame tvariai? Ekspertai perspėja dėl galimų neigiamų pasekmių, jei naująsias strategijas įgyvendinsime neatsižvelgdami į žemės ūkio pagrindą – dirvožemį ir jo alinimo problemas. Apie tvarų ūkininkavimą ir su tuo susijusius iššūkius diskutuota kovo pradžioje vykusiame Lietuvos verslo forume. Šalies žemės ūkio sektoriaus atstovus diskusijai subūrė bendrovė „Nando“ – viena didžiausių paviršiaus aktyviųjų medžiagų ir mikrobiologinių produktų gamintoja Baltijos šalyse. Pasak įmonės vadovo ir forumo diskusijų moderatoriaus Justino Taruškos, bene pirmąkart plataus ekonominio konteksto verslo forume didžiulis dėmesys skirtas agroverslui. Plačiau
Gyvuliams skiria tonas vartoti nebetinkamų produktų. Maisto švaistymas vis dar yra didžiulė problema, prisidedanti prie daugybės pasaulio gyventojų nepritekliaus, aplinkosaugos problemų gilinimo. Todėl „Lidl Lietuva“ jau trečius metus bendradarbiauja su šalies ūkininkais ir ūkiams atiduoda žmonėms nebetinkamus vartoti vaisius, daržoves ir duonos gaminius. Juos ūkiai panaudoja gyvuliams šerti. „Dar prieš trejus metus nusprendėme vietiniams ūkiams atiduoti nebetinkamų vartoti vaisių, daržovių ir duonos gaminių, kuriais ūkininkai šeria savo gyvulius. Tokiu būdu ne tik išsaugome daugybę maisto, bet ir prisidedame prie paramos šalies ūkininkams“, – sako „Lidl Lietuva“ Logistikos departamento vadovas Andrius Narmontas. Plačiau
Ūkininkai nori daugiau darbuotojų įsivežti iš užsienio: atlyginimais negali konkuruoti su pašalpomis. Kaimo reikalų komitete svarstyta ar verta dar labiau supaprastinti žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimą, nes trūksta darbo rankų. Savo ruožtu Užimtumo tarnyba sako, kad problemų įdarbinant bent jau sezoninius darbuotojus nėra – tvarka supaprastinta ir daugiau ją lengvinti nėra kaip. Giedrius Surplys, Seimo narys sakė, kad nors iš pirmo žvilgsnio nedarbas milžiniškas, tačiau rasti darbuotojų sudėtinga. „Iš vienos pusės reikia darbuotojų didesnėms įmonėms, daržininkams, augalininkams, kuriems reikia daug sezoninių darbuotojų. Iš kitos pusės išaugęs nedarbas ir turime virš 200 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Reikia žiūrėti giliau, nes sistema verčia žmones nedirbti, o mes norėtume įlieti žmonių iš trečiųjų šalių, pablogintume sąlygas mūsų žmonėms ir galbūt taip stabdytume žmones, kurie norėtų grįžti iš emigracijos“, – aiškina Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas. Plačiau
Surplys pasiūlė dalį algos Seimo nariams mokėti paukščiais. Kai kurie Seimo nariai ragina šalies gyventojus pirkti lietuvišką produkciją ir taip paremti nuo krizės nukentėjusį verslą bei žemės ūkį. Kai kurie jų siūlo valstybės tarnautojams, pavyzdžiui, Seimo nariams, dalį darbo užmokesčio mokėti lietuviška produkcija. Komitetas vadovas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, buvęs „valstietis“ ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat mano, kad šalies gamintojai neturėtų būti palaikomi tik valdžios subsidijomis – prie to turėtų prisidėti ir gyventojai, vartodami lietuvišką produkciją. „Turėtume paskatinti Lietuvos gyventojus pasirinkti vis tik lietuvišką produkciją, tokiu būdu užtikrinant labiau gamybą čia, Lietuvoje. Gal net per viešąją erdvę reikia daugiau bendrauti su žmonėmis, kad jie suprastų, kad mūsų gamintojo palaikymas yra ne vien valdžios subsidijos, bet ir mūsų produkcijos vartojimas“, – komitete sakė politikas. Plačiau
Augo lietuviškos kilmės produktų eksportas. Nepaisant sunkios padėties paukštienos sektoriuje, lietuviškos kilmės produktų eksportas ir toliau auga. Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų sausį buvo eksportuota už 330,1 mln. Eur. Taigi šių produktų eksportas, palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, padidėjo 10,7 mln. Eur (3,4 proc.). Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, sausį iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 422 mln. Eur – 2,3 proc. mažiau nei prieš metus. Importuota už 290 mln. Eur – 12,7 proc. mažiau. Teigiamas prekybos balansas sausio mėnesį sudarė 132 mln. Eur ir, palyginti su 2020 m. sausio mėnesiu, padidėjo 32,5 proc. Plačiau
Draudimo įmonių išlaidos draudžiant pasėlius nuo stichinės sausros ir toliau bus dalinai kompensuojamos. Iki šių metų pabaigos pratęsiama valstybės pagalbos schema, kuria dalinai kompensuojamos draudimo įmonių išlaidos draudžiant pasėlius nuo stichinės sausros. Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė. Augalų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo paramos sistema patvirtinta 2007 m. Vyriausybės nutarimu. Ji skatina draudimo įmones aktyviau drausti augalus nuo stichinės sausros, siūlant žemės ūkio veiklos subjektams priimtinesnę kainą. Dėl šios paramos mažėja draudimo įmonių perdraudimo išlaidos. Šiuo metu ŽŪM svarsto platesnio perdraudimo galimybę – valdyti žalą, patirtą ne tik dėl sausros, bet ir iššalimo, šalnos ir kitų meteorologinių reiškinių žemės ūkiui keliamas rizikas. Plačiau
Dėmesys – aplinką saugantiems ūkiams. Agrarinė aplinkosauga – vienas svarbiausių palankaus gamtai ūkininkavimo sprendimų. Apie tokio ūkininkavimo perspektyvas ir laukiančius pokyčius žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas vaizdo susitikime diskutavo su Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacijos atstovais. Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacijos atstovai domėjosi ekstensyvaus ganymo priemonių pokyčiais naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu bei agrarinės aplinkosaugos tvarkomųjų veiksmų rėmimo galimybėmis. Jie taip pat pateikė siūlymus ir rekomendacijas, galinčias, anot jų, padėti šaliai pasiekti užsibrėžtų aplinkosauginių tikslų. Ministras K. Navickas pabrėžė, kad šių metų Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Agrarinė aplinkosaugos ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių Žemės ūkio ministerija dėl laiko stygiaus jau nebepakeis, tačiau numatomi pokyčiai ateinančiais metais, planuojant būsimąjį finansavimo laikotarpį. Plačiau
Ekologinę žemdirbystę skatina sveika mityba. Per pastarąjį dešimtmetį Europos ekologinės produkcijos rinka išaugo dvigubai ir kasmet ūgteli maždaug apie 2 proc. Pernai Europos Sąjungos mažmeninės prekybos ekologiniais produktais rinka siekė 37,4 mlrd. eurų. Beveik ketvirtadalį jos (10,9 mlrd. eurų) sudaro viena šalis – Vokietija. Skaičiuojama, kad ES gyventojas ekologiškai užaugintiems produktams per metus vidutiniškai išleidžia 76 eurus. Tuo metu danai ir šveicarai tam skiria keturis kartus daugiau – 312 eurų. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, ekologiškai užaugintų produktų suvartojimas siekia vos 1 procentą, todėl didžioji dauguma šalies ekologiniuose ūkiuose užaugintos produkcijos eksportuojama į Senosios Europos šalis. Plačiau
Kitos žemės ūkio naujienos čia.
