Žemės ūkio naujienos: 2021-03-19

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, net ir negaliojant vadinamajam Pieno įstatymui, pernai ūkininkams už pieną buvo mokama aukšta kaina ištisus metus.

Ši aplinkybė akivaizdžiai liudija, kad kainos priklauso tik nuo situacijos rinkoje, pažymi ekspertas. „Pieno supirkimo kainos svyruoja nuo paklausos ir pasiūlos pasaulinėse rinkose. Stabilumą Lietuvos pieno sektoriuje pernai palaikė perdirbtos lietuviškos produkcijos gamybos augimas eksportui. Tačiau perdirbėjai patiria pieno iš lietuviškų ūkių trūkumą, dėl to pieno supirkimo kainos išliko gana aukštos“, – sako E. Simonis.

Jo teigimu, nepaisant sunkios situacijos dėl pandemijos, vidutinė metinė pieno supirkimo kaina 2020 metais atitiko pastarųjų trejų metų kainų vidurkius, o šiais metais jos dar labiau pasistiebė. Šių metų vasarį stambiesiems ūkiams už toną natūralaus pieno perdirbėjai mokėjo 351 eurą. Ši kaina yra didžiausia per paskutinius 25 mėnesius – daugiau stambiesiems pieno tiekėjams mokėta 2018 metų gruodį, kai supirkimo kainos vidurkis siekė 354 eurus.

Šiųmetės vasario pieno supirkimo kainos stambiesiems tiekėjams Lietuvoje netgi viršijo Europos Sąjungos vidurį. Bendrijos šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, šį vasarį mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 347 eurus už toną. Šiuo metu stambieji ūkiai mūsų šalies rinkoje pagamina ir parduoda perdirbti 70 proc. viso superkamo pieno šalyje.

Prieštaringai vertintas ir daug kritikos susilaukęs Pieno įstatymas buvo priimtas 2015 metais. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad jis buvo priimtas nepagrįstai taikant ypatingos skubos tvarką. Įstatymas turėjo būti priimtas iš naujo iki 2020 metų liepos, laikantis nustatytos tvarkos, atlikus poveikio konkurencijai ir ekonomikai vertinimus. Įstatymo rengėjams, tuometei Žemės ūkio ministerijai, nepavyko užtikrinti skaidraus ir kokybiško teisėkūros proceso rengiant įstatymo pakeitimo projektą.

Prieš projektą pasisakė ūkininkų asociacijos, perdirbėjai, pramonininkai, Pieno taryba, Konkurencijos taryba, Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijos. Pavėlavus su teisėkūros procedūromis, Pieno įstatymas nustojo galios.
Šaltinis: delfi.lt, 2021 m. kovo 19 d. ELTA straipsnis

Kelios įtakingos asociacijos prieš trejus metus pasitraukė iš ŽŪR narių ir kartu susivienijo į Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT). Joje žemdirbių asociacijų vis daugėja, ir LŽŪT įgauna vis didesnį svorį atstovaujant agrarininkų interesams. LŽŪT kelia klausimą ir dėl tolesnio žemdirbių savivaldos rėmimo.

Dar 2019 m. rudenį tuometis žemės ūkio ministras Andrius Palionis išsakė idėją, kad žemdirbiai patys turėtų pasirinkti, kurią savivaldos organizaciją nori remti – Žemės ūkio rūmus ar Lietuvos žemės ūkio tarybą. „Siūlysiu, kad ateinančiais metais su deklaravimu kiekvienas dirbantis ir deklaruojantis žemę ūkininkas pasirinktų, kam jis skiria 1 eurą nuo hektaro. (…) Ir biudžetinę eilutę mes naikinsime, kad visi būtų vienodose sąlygose”, – 2019 m. rudenį susitikime su žemdirbiais kalbėjo A. Palionis.

Tuomet žemdirbiams atstovaujančių įvairių sričių asociacijų nuomonė dėl tokios paramos formos išsiskyrė: vieni teigė, paramai pritariantys, kiti abejojo, treti buvo nusiteikę priešiškai. Vis dėlto dalis buvusio ministro pažadų buvo įgyvendinta – pernai deklaruojant pasėlius buvo galimybė iš būsimų išmokų skirti eurą nuo hektaro pasirinktai asociacijai.

Galima buvo rinktis iš bemaž 80-ties asociacijų sąrašo. Tačiau biudžeto eilutė, pagal kurią ŽŪR kasmet gauna lėšų, irgi išliko… ŽŪM Žemės ūko sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė, vasario mėnesį dalyvavusi LŽŪT posėdyje, patvirtino, kad jau ir šiemet ministerija yra pasirašiusi sutartį su Žemės ūkio rūmais ir jiems pervedusi numatytas lėšas.

NMA duomenimis, pernai deklaruodami pasėlius, žemdirbiai paramą –eurą nuo hektaro – skyrė 56-ioms juos vienijančioms asociacijoms. Iš viso beveik 251 tūkst. eurų. Lojaliausi pasirodė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų, Žemės ūkio bendrovių, Ekologinių ūkių asociacijų, Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai, – šioms organizacijoms, pagal deklaravimo duomenis, skirta po keliasdešimt tūkstančių eurų.

Tiesa, pernai deklaruojant pasėlius žemdirbių paskirtų lėšų pervedimą asociacijoms Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sustabdė. Kaip LŽŪT posėdyje aiškino NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius, tai padaryta dėl teisinių dalykų. Mat buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas (beje, prieš taip vadovavęs ŽŪR), pernai rugpjūtį pateikė skundą ir tokiu būdu inicijavo teisminius procesus, kad „teisės aktai dėl tokios paramos formos neatitinka kitiems teisės aktams“.

„Mes ilgai siekėme, kad būtų tokia paramos forma žemdirbių asociacijoms, mes palaikome ją ir norime, kad būtų tęstinumas“, – vasarį LŽŪT posėdyje sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas, ragindamas LŽŪT parašyti raštą Žemės ūkio ministerijai, kad šioji deklaravimo taisyklėse paliktų galimybę skirti 1 eurą nuo hektaro žemdirbių asociacijoms ir šiais metais.

Galimai pažeistos ES teisės normos? Tačiau ŽŪM nusprendė kitaip – LŽŪBA konferencijoje ŽŪM bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) atstovai, pristatę šių metų pasėlių deklaravimo naujoves, užsiminė ir apie tai, kad šiemet nebelieka galimybės skirti savanorišką paramą žemdirbius vienijančioms organizacijoms.

Sprendimas netikėtas, ypač prisimenant, kad dar vasarį R. Mininienė minėtame LŽŪT posėdyje patikino, jog „žemės ūkio ministras šį klausimą žino ir rengiasi spręsti, bus organizuota diskusijų, situacija bus peržiūrėta”. Portalui manoūkis.lt pasidomėjus, kodėl ŽŪM panaikino galimybę šiemet deklaruojant pasėlius savanoriškai skirti pasirinktoms žemdirbių organizacijoms eurą nuo hektaro, gavome tokį ŽŪM atsakymą: „Paramos –1 Eur už 1 ha – skyrimas žemdirbių organizacijoms, pasinaudojant tiesioginių išmokų deklaravimo sistema, dėl galimai pažeidžiamų ES teisės normų nuo 2021 m. yra atšaukiamas.

Žemės ūkio ministerija vėliau svarstys poreikį, ar tikslinga ir reikalinga rinkti informaciją (ūkininkų nuomonę), kaip ūkininkai vertina konkrečias šakines ir skėtines žemdirbius vienijančias organizacijas.“ Žemdirbių asociacijų atstovai teigia, kad ŽŪM sprendimas jiems buvo netikėtas. „Motyvai, kodėl atsisakyta pradėtos praktikos vienyti žemdirbius, sudarant galimybes jiems patiems paremti norimą jiems atstovaujančią organizaciją, man nežinomi“, – sako LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis.

„Viešai neįvardintas ir A. Stančiko, buvusio Seimo Kaimo reikalų komiteto, prieš tai – Žemės ūkio rūmų pirmininko kreipimasis į teismą su prašymu kvestionuoti buvusio žemės ūkio ministro A. Palionio įsakymą, kuris sudarė žemdirbiams galimybę vienytis. Yra paprastas kelias – pervedei Žemės ūkio rūmams apie pusę milijono biudžetinių lėšų ir turi „kišeninę“ savivaldą, kuri visada parems, palaikys. Na retkarčiais, „dėl vaizdo“, šiek tiek pasiginčys“, – piktinasi LŽŪBA prezidentas.

Portalas manoūkis.lt teiravosi ir Žemės ūkio rūmų nuomonės, kaip jie vertina ŽŪM sprendimą atsisakyti galimybės paremti žemdirbių organizacijas skiriant 1 Eur nuo deklaruoto hektaro. Tačiau ŽŪR atsakymo nesulaukėme. LŪS pirmininko Jono Talmanto nuomone, idėja deklaravimo metu leisti ūkininkui laisvanoriškai skirti paramą norimai asociacijai buvo labai gera.

„Tik gaila, kad ji buvo iki galo teisiškai nesutvarkyta, o viena iš žemdirbių asociacijų tuo pasinaudojo ir apskundė teismui šią sudarytą galimybę. Jau daug metų kalbame, kad visi ūkininkai naudojasi asociacijų iškovotais vaisiais, bet dauguma jokia forma neprisideda prie bendro darbo.
Todėl nenorintiems būti asociacijos nariais, bet pritariantys jos veiklai ir vykdomiems darbams, buvo sudaryta proga tokiu būdu prisidėti ir taip parodyti asociacijos palaikymą.

Kaip parodė praėjusių metų deklaravimas, ūkininkai palaiko LŪS – mūsų rajoniniams skyriams kartu sudėjus skirta tokios paramos suma bene didžiausia, tačiau realiai jos niekas negavo ir greičiausiai jau nebegaus“, – apgailestauja LŪS pirmininkas.

Portalas manoūkis.lt teiravosi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), ar pernai skirtos lėšos pervestos asociacijoms, jeigu ne, kada ir ar iš viso bus pervedamos? NMA Komunikacijos skyriaus l. e. p. patarėja Reda Kerdokienė atsakė tik tiek, kad: „Dar vyksta bylos nagrinėjimas dėl paties teisės akto – sprendimo pervesti lėšas asociacijoms – teisėtumo, todėl, laukiant teismo sprendimo, šių išmokų mokėjimas yra pristabdytas.

orėtume pažymėti, kad NMA nėra įtraukta kaip šio teismo proceso šalis, todėl detalesnės informacijos dėl teismo proceso neturime ir pateikti negalime.“ Bylą dėl ŽŪM norminio akto, kuriuo buvo suteikta galimybė paremti žemdirbius vienijančias asociacijas, nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Sprendimo kol kas nėra. Teismas aiškinasi, ar ŽŪM iniciatyva buvo teisėta, ar nenusižengta teisės aktams, ar tokią praktiką leidžia ES reglamentai ir pan.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-19

Valstybinė augalininkystės tarnyba informuoja, kad nuo 2021 m. vasario 25 d. augalų apsaugos produktus Tebusha 25 % EW, Tebuplius ir Poleci Forte draudžiama saugoti, tiekti rinkai ir naudoti. Neregistruotiems augalų apsaugos produktams nėra taikomas išpardavimo laikotarpis.

Vadovaujantis Augalų apsaugos saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis importuotojai, platintojai, fiziniai ar juridiniai asmenys privalo šiuos augalų apsaugos produktus išimti iš rinkos ir taisyklėse nustatyta tvarka perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti atitinkamas atliekas, sunaikinti. Augalininkystės tarnyba primena, kad į rinką gali būti tiekiami tik Lietuvoje registruoti augalų apsaugos produktai.

Augalininkystės tarnybos direktoriaus Sergejaus Fedotovo teigimu, augalų apsaugos produktų registravimą ir vertinimą atlieka įvairių sričių kompetentingų specialistų grupė, kuri analizuoja ir vertina duomenis apie augalų apsaugos produktus ir jame esančias veikliąsias medžiagas, jų tapatumą, fizikines ir chemines savybes, toksikologinius ir metabolizmo tyrimus, poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, veikliųjų medžiagų liekanas augaluose, augaliniuose produktuose, produkto veiksmingumą.

Todėl tik registruoti augalų apsaugos produktai yra veiksmingi ir saugūs. „Tuo tarpu neregistruotų ar falsifikuotų produktų poveikis nėra įvertintas ir jų naudojimas gali pakenkti ne tik apdorojamiems augalams, bet ir žmonių sveikatai bei aplinkai“, – perspėja tarnybos vadovas.
Šaltinis: Valstietis.lt, 2021-03-17

„Atskirų projektų veiksmai buvo planuojami atsižvelgiant į Vyriausybės programą, kitus strateginius dokumentus, taip pat į diskusijų su socialiniais partneriais metu pateiktus pasiūlymus. Plane išskyrėme pagrindinius mūsų prioritetus, vadinamuosius strateginius darbus. Tai – trumpųjų maisto tiekimo grandinių stiprinimas, dirvožemiui palankus ūkininkavimas, maisto gamyba darnoje su gamta bei sąlygų jauniesiems ūkininkams gerinimas,“ – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane ŽŪM iš viso yra atsakinga už 35 veiksmų įgyvendinimą, taip pat dar prie kelių dešimčių prisidės kaip dalyvaujanti institucija.

Didinti pridėtinę vertę ir konkurencingumą

Įgyvendindama Vyriausybės prioritetą „Aukštos pridėtinės vertės ekonomika“, ŽŪM numato veiksmus, kuriais bus siekiama didinti žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertę bei konkurencingumą. Vienas iš strateginių žemės ūkio ministro K. Navicko darbų – skatinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių diegimą bei aktyvesnį ūkininkų bendradarbiavimą žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės srityse.

Planuojama skatinti tvarų vietinės žaliavos naudojimą aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamybai, ūkių dalyvavimą trumposiose maisto tiekimo grandinėse, stiprinti smulkių ir vidutinių ūkių gyvybingumą, taip pat skiriant dėmesį gamtinėms ekosistemoms tausoti ir išsaugoti. Kuriant trumpų maisto tiekimo grandinių klasterius, gamintojai artėtų prie vartotojų, būtų skatinama vartoti vietinius, ekologiškus, smulkiųjų ir vidutinių ūkių pagamintus produktus.

ŽŪM rems pažangias technologijas, skaitmeninimą, kitus išmaniuosius verslo ir rizikų valdymo sprendinius, kooperacijos plėtrą, gamintojų grupių kūrimąsi, kitas naujas bendradarbiavimo formas. ŽŪM taip pat planuoja įvertinti galimybes steigti melioracijos fondą.

Vyriausybės programoje numatyta, kad siekiant efektyvesnio žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės perdirbtų ir aukštos pridėtinės vertės produktų eksporto, ŽŪM tobulins ir plės eksporto skatinimo struktūras bei paramos mechanizmą, didins jų lankstumą.

ŽŪM, skirdama investicinę paramą, prioritetą teiks inovatyviems projektams, taip pat rems žemės ūkio, verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektus (EIP). Numatoma integruoti žemės ūkio žinių ir inovacijų srityse veikiančius subjektus į bendrą sistemą, kurioje bus pateikiama naujausia informacija apie inovacijas ir mokslinių tyrimų rezultatus bei jų pritaikymą komercijai, taip pat bus didinama konsultantų kompetencija ir plečiamas konsultavimo tinklas.

Žaliasis kursas – darnoje su gamta

Įgyvendinant Vyriausybės prioriteto „Lietuvos žaliasis kursas“ projektą „Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos“, dėmesys bus skiriamas dirvožemio tausojimui palankiam ūkininkavimui ir maisto gamybai darnoje su gamta.Planuojama kurti vieningą dirvožemio kokybės valdymo sistemą nacionaliniame ir ūkio lygmenyje, skatinančią žemdirbystės kompleksiškumą ir dirvožemio kokybės stabilumą.

Programoje numatyta parengti tvariai naudojamo dirvožemio bei tvaraus apleistų žemės plotų naudojimo veiksmų planus, dirvožemio stebėsenos ir tręšimo planų rengimo metodikas. Ūkiai privalės rengti tręšimo ir organinėmis, ir mineralinėmis trąšomis planus, bus vykdoma jų įgyvendinimo kontrolė. Siekiant sumažinti mineralinių trąšų naudojimą bent 5 proc. iki 2024 m., palyginti su 2020 m., taip pat bus pasitelkiamos ir skatinimo priemonės. Į plano veiksmus įtrauktas ir atsakingo pesticidų naudojimo didinimas.

Švelninant klimato kaitą, bus remiamas pievų atkūrimas, taip pat pelkių atkūrimas durpžemiuose, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus ir didinti ŠESD absorbcijas. Remiant priemones, skirtas biologinės įvairovės turtingiems ir dirvožemio erozijos prevencijai skirtiems kraštovaizdžio elementams kurti, bus siekiama iki 2024 m. bent 4 proc. žemės ūkio naudmenų panaudoti kraštovaizdžiui įvairinti.

ŽŪM numato skatinti ir ekologinių, ir kitų tvariai ūkininkaujančių ūkių plėtrą. To siekiama ženkliai didinant žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame ūkininkaujama aplinkai draugiškais metodais, taip pat ūkių skaičių, dalyvaujančių agrarinės aplinkosaugos priemonėse. Gyvulininkystėje numatyta plėsti pažangias technologijas, mažinančias ŠESD emisijas, oro ir paviršinio vandens taršą, gerinančias dirvožemio struktūrą ir užtikrinančias gyvūnų gerovę bei sveikatą. Tvarios akvakultūros plėtra numatoma skatinti mažiau gamtos išteklių naudojančią gamybą (gamyba uždarose akvakultūros sistemose ir atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimas), tvaresnius gamybos metodus (ekologinė akvakultūra ir kokybės schemos).

Prioritetinės kryptys – tvarų ūkininkavimą įtvirtinti teisiškai, remti tvarias žemės dirbimo ir augalų auginimo praktikas, didinančias organinės anglies išsaugojimą dirvožemyje.

Numatoma atnaujinti Nacionalinę maisto produktų kokybės sistemą reglamentuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į sveikatai palankią mitybą ir tvarią gamybą. Kartu su kitomis ministerijomis ŽŪM peržiūrės teisinę bazę dėl tinkamo vartoti maisto panaudojimo ir paskirstymo bei nustatys reikalavimus, užtikrinančius maisto švaistymo ir atliekų prevenciją. Taip pat ruošiamasi parengti ir maisto klastojimo kontrolę reglamentuojančius teisės aktų projektus.

Gyvybingas kaimas

Į Vyriausybės prioritetą „Darni Lietuvos regionų plėtra“ įtrauktas ir ŽŪM projektas „Gyvybingas kaimas“. Vienas iš žemės ūkio ministro siekių – sudaryti jaunimui kuo palankesnes sąlygas ūkininkauti ir kurti verslą kaime.

Dar šiemet numatoma pakeisti Žemės įstatymą ir suteikti prioritetą nuomotis valstybinę žemę jauniesiems ūkininkams. Siekiant pritraukti jaunus žmones į žemės ūkį, bus nagrinėjamas ūkininkų inkubatorių kūrimas ir finansinių priemonių galimybės padedant įsigyti ūkius (įskaitant žemę).

Ketinama parengti Sumaniųjų kaimų plėtros koncepciją, taip pat remti kaimo vietovių vietos plėtros strategijas, orientuotas į vietos poreikius, ypač į užimtumo didinimą, gyvenimo kokybės kaime gerinimą ir aplinkos tausojimą. Ypatingas dėmesys bus skirtas maisto švaistymo mažinimo ir antrinio panaudojimo iniciatyvoms.

Įsiklausyta į socialinių partnerių pasiūlymus

Rengiant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, ŽŪM organizavo viešąsias konsultacijas su socialiniais partneriais – ūkininkų, žvejų atstovais, akademikais, aplinkosaugininkais. Derinant numatomus veiksmus ir priemones, įsiklausyta į socialinių partnerių siūlymus, tačiau dėl kai kurių Vyriausybės prioritetas buvo numatytas kitoms inovatyvioms sritims.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-16