Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-03-25

Žemės ūkio naujienos, pienos ūkis, NMA paramos

Žemės ūkio naujienos: 2021-03-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Siūloma didinti dirbančiųjų su paslaugų kvitais pajamas

Ūkininkai, siekdami sezoniniams darbams prisivilioti daugiau darbininkų, siūlo dukart didinti neapmokestinamas pajamas su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Seimo atstovai atsargiai vertina tokią idėją.

Dabar paslaugų kvitų turėtojai gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinami, kai uždirba daugiau kaip 1750 eurų per metus. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vilija Kuliešienė siūlo šias lubas pakelti iki 3,6 tūkst. eurų. Jos teigimu, nuo 2013 metų nustatyta 1750 eurų suma yra per maža. „Dienai išeina 18 eurų ir niekas nedirba“, – Seimo Kaimo reikalų komitete tvirtino ji. „Tai pagerintų įdarbinimą ir padėtų mums nusiimti derlių“, – pridūrė ji.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, komentuodamas sodininkų siūlymą, pareiškė, kad tokia nuolaida išimtinei veiklos formai skatintų „gyvulių ūkio“ plėtrą tuo metu, kai valdantieji peržiūri mokestines lengvatas. Tačiau jis pripažino, kad problema svarstytina: „Jeigu klausimas keliamas, vadinasi, sunku rasti darbininkų. Reikia kompleksiškai klausimą spręsti, o ne priebėgom“.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas mano, kad prašymai didinti išmoką yra pagrįsti. „Didinome neapmokestinamas pajamas, bet nekėlėm kartelės GPM mokėjimui dirbantiems su kvitais. Reikia kelti“, – teigė jis. Vis dėlto jis sakė „su šia pataisa būsiąs atsargus“, nes nėra tokios įdarbinimo formos šalininkas. „Kvitai neturėtų pakeisti normalių darbo santykių ar terminuotų sutarčių“, – tvirtino jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas sako, kad pokyčius reikia labai gerai pasverti. „Žmonės dirbdami žemės ūkio darbus turi uždirbti ne tik šiandien, bet ir kaupti pensijai. Todėl bet kokie pokyčiai turėtų būti atliekami vertinant visą mokesčių sistemos kontekstą“, – BNS teigė jis.

Su kvitais teikiamos laikinos arba vienkartinės paslaugos, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai ar kvalifikacija. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du – iki trijų mėnesių.

Liberalas Eugenijus Gentvilas be kita ko siūlo nuo liepos šiuos terminus pailginti mėnesiu, nes dabar jie nepakankami – pasak jo, paslaugų dėl jų sezoniškumo ir neprognozuojamų oro sąlygų kartais neįmanoma suteikti nustatytu laiku. E. Gentvilas sako, kad pasibaigus terminui, dabar ūkininkai turi samdyti kitus darbuotojus, o su buvusiais nutraukti sutartis.

Parlamentaras savo pataisas yra registravęs Seime.

Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia daugiau nei 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. pajamų mokestį. Samdyti darbininkus su paslaugų kvitais galima tik žemės ūkyje ir miškininkystėje. 2017 metais Seimas nesutiko išplėsti tokių dirbančiųjų ratą iki namų valytojų, auklių, slaugių, teritorijų tvarkytojų, sodų ir daržų prižiūrėtojų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-03-24

Daugiau galimybių išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui leisti ūkininkams laikinai nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti pramonės parko steigimui.

Priėmus šį sprendimą ūkininkai galės laikinai dirbti išsinuomotą žemę (valdomą patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), kol ji, atsiradus investuotojams, bus pradėta naudoti numatytiems tikslams.

Toks sprendimas bus naudingas ne tik žemės nuomotojui, bet ir aplinkai. Nuomotojo prižiūrimi žemės sklypai, kol bus surastas investuotojas, nedirvonuos ir teiks naudą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-24

Vienas sprendimas dėl ūkio duomenų atnaujinimo – mažesnė administracinė našta daugeliui

Ūkininkai ir žemės ūkio valdos valdytojai, deklaruodami pasėlius, jau nuo šio pavasario galės kartu atnaujinti ir ūkio, valdos duomenis – šiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė. Apie tai, kuo šis sprendimas svarbus ūkininkams bei savivaldybių administracijų darbuotojams, kalbiname vieną nutarimo rengėjų – Turto ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėją Karolį Tvaskų. 

Pokyčiai ūkininkų laukia jau šį pavasarį, deklaruojant pasėlius – ką keičia šis nutarimas ir kuo jis svarbus?

Visi ūkininkai, deklaruojantys pasėlius, yra įregistravę valdas, todėl priėmus šiuos Ūkininkų ūkių registro nuostatų pakeitimus pareiškėjas vienu apsilankymu savivaldybės administracijoje galės deklaruoti pasėlius, atnaujinti valdos, ūkio duomenis ir patvirtinti faktą, kad ūkio duomenys nepasikeitė. Taigi ši galimybė padidins elektorinių paslaugų skaičių bei sumažins administracinę naštą savivaldybių, seniūnijų darbuotojams ir, žinoma, pareiškėjams.

Kaip dažnai ir kokiu atveju ūkininkai privalo atnaujinti ūkio ar valdos duomenis?

Ūkininkai ir žemės ūkio valdos valdytojai (pareiškėjai) atnaujinti ūkininko ūkio ir žemės ūkio valdos duomenis privalo kartą per kalendorinius metus. Atnaujinti šiuos duomenis privaloma net ir tuo atveju, jei ūkio ar valdos duomenys po paskutinio jų duomenų atnaujinimo nepasikeitė.

Ūkininkai, naudodamiesi Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalu (VŪRAP), gali patys tvarkyti savo ūkio, valdos duomenis. Ar šia galimybe naudojasi daug ūkininkų? O gal daugumai vis dar paprasčiau kreiptis į savivaldybių, seniūnijų darbuotojus?

Taip, kol kas dauguma pareiškėjų kreipiasi į registrų tvarkytojus, nuvykę į savivaldybių administracijas ar seniūnijas pagal ūkio, valdos registravimo vietą. Tik maža dalis pareiškėjų ūkio, valdos duomenis atnaujina patys.

Kaip iki šiol vykdavo ūkio, valdos duomenų atnaujinimas?

Ne paslaptis, kad pasėlių deklaravimo metu savivaldybių administracijų darbuotojų užimtumas padidėja, todėl jie ne visada turi galimybę persijungti iš Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) į VŪRAP ir atnaujinti ūkio, valdos duomenis. Tuomet ūkininkams tenka pakartotinai atvykti į savivaldybę ūkio duomenims atnaujinti, ką jie ne visada darydavo. Kuo didesnis neatnaujintų ūkių skaičius, tuo didesnė našta savivaldybės administracijai, kuri privalo įspėti ūkininkus apie inicijuotą ūkio išregistravimą.

Taigi leista atnaujinti ūkio duomenis teikiant paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką per PPIS, jei nuo ankstesnio ūkio duomenų atnaujinimo iki paraiškos pateikimo dienos ūkininko ūkyje neįvyko pokyčių. Ką turės atlikti pareiškėjas?

Pareiškėjas, padedamas savivaldybės administracijos darbuotojo, galės PPIS peržiūrėti savo ūkio duomenis ir patvirtinti ūkio duomenų atnaujinimo faktą, pasirašydamas iš sistemos atspausdintą paraišką. Šioje paraiškoje bus pažymėta, kad ūkininkas patvirtina, jog jo ūkio duomenys po paskutinio ūkio duomenų atnaujinimo nepasikeitė. Taip jau dabar vyksta valdų duomenų atnaujinimas. Taigi bus supaprastinta ūkio atnaujinimo procedūra, o naudą, kaip jau minėjau, pajus tiek pareiškėjai, tiek savivaldybių administracijų specialistai.

Kas negalės atnaujinti ūkio duomenų per PPIS?

Galimybė atnaujinti ūkio duomenis per PPIS nebus suteikta, jeigu ūkyje įvyko pokyčių. Taip pat – jeigu patikrinus ūkio duomenis su susijusiais registrais ir informacinėmis sistemomis bus rasta klaidingų duomenų arba nebus pateikti visi reikiami duomenys.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-24

Ministro K. Navicko susitikimuose – aktualūs Lietuvos žemės ūkiui klausimai

Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje dalyvaujantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas žemės ūkio aktualijas aptarė su Europos žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu bei Suomijos žemės ūkio ir miškininkystės ministru Jari Leppä.

Aptartas lietuviškų produktų ženklinimas

Ministro K. Navicko ir komisaro J. Vojciechovskio susitikime daugiausia dėmesio skirta deryboms dėl būsimos ES bendrosios žemės ūkio politikos. Tiek ministras, tiek komisaras sutiko, kad jas būtina baigti kiek galima greičiau, t. y. dar šį pusmetį.

Lietuvoje nemenką ažiotažą sukėlęs produktų ženklinimas, kai tradiciniai produktai pavadinami lietuviams įprastais žodžių junginiais, tokiais kaip aguonų pienas ar obuolių sūris, taip pat aptartas susitikime. Gamintojų pasipiktinimą sukėlė draudimas taip vadinti produktus, esą, tokie pavadinimai gali klaidinti žmones, kad produktas pagamintas iš pieno, nors jo gaminio sudėtyje nėra. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją, kad tokie produktų pavadinimai būtų įtraukti į išimčių sąrašą, tačiau atsakymas kol kas nėra gautas.

„ES yra įsipareigojusi tinkamai apsaugoti pieno ir kitus produktus. Tačiau mūsų aptariami maisto gaminiai jau daugelį metų turi gerai vartotojams žinomus pavadinimus, pirkėjai yra prie jų pripratę. Apribojimai naudoti tokį ženklinimą lietuviškai, nors kitų šalių gaminių pavadinimams jų kalba išimtys taikomos, kelia neigiamą reakciją ir klausimų dėl nevienodų sąlygų ES bendrojoje rinkoje. Todėl reikalingi neatidėliotini sprendimai ir aiškumas“ – susitikime teigė K. Navickas. Komisaras pažadėjo dar kartą įvertinti galimybes taikyti išimtis ir suvienodinti verslo veiklos sąlygas.

Akcentas – Žaliajam kursui

Susitikime su Suomijos žemės ūkio ministru Jari Leppä daugiausia dėmesio skirta Žaliojo kurso galimybėms bei numatomiems planams įgyvendinti šį svarbų prioritetą.

Suomija, užsibrėžusi klimato neutralumo tikslą pasiekti jau 2035 m., akcentuoja tvarią miškininkystę, nitratų valdymą, daugiau dėmesio skirti dirvožemiui, biodujų gamybai. „Įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus turi būti kompleksiškai atsižvelgta į visas tris dimensijas: socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę. Svarbus bendradarbiavimas ne tik ūkių, bet ir visos bendrijos mastu“, – kalbėjo ministras J. Leppä.

Pasak K. Navicko, Žaliasis kursas yra ir Lietuvai svarbus prioritetas. „Žaliųjų tikslų priemones planuojama integruoti į Lietuvos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Svarbūs akcentai – dirvožemio sveikatos gerinimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas ir naujų technologijų diegimas ūkiuose. Tikimės, kad siekiant Žaliojo kurso tikslų prisidės ne tik žemės ūkis, bet ir kitos sritys per žiedinę ekonomiką, mokslą, inovacijas“, – susitikime teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-24

Naujas šiaudų panaudojimo būdas – plokščių gamyba

Didėjanti medienos plaušų ir kitų natūralių medžiagų plokščių paklausa suteiks galimybių užsidirbti javus auginantiems Kanados ūkininkams. Kviečių ir miežių augintojai Centrinėje Albertoje netrukus savo šiaudus gali paversti auksu – arba bent jau realiais pinigais.

Netoli Trochu pradės veikti 800 mln. dolerių vertės gamykla, rašo portalas albertafarmexpress.ca. Įmonės „Great Plains“ gamykla kasmet perdirbs maždaug 800 tūkst. tonų kviečių šiaudų, iš kurių numatoma pagaminti 480 mln. kvadratinių pėdų (apie 45 mln. kv. m) vidutinio tankio plokščių. Pasak įmonės atstovų, šio produkto rinka sparčiai auga, ypač Šiaurės Amerikoje.

Pradėjusi veikti įmonė (statybas planuojama baigti iki 2022 m. pabaigos) kviečių šiaudus pirks 150 km spinduliu nuo geležinkelio linijos, tačiau pirmenybę teiks vietiniams ūkininkams. „Great Plains“ taip pat tiria miežių šiaudų perdirbimo į plokštes galimybę. Pasak šios pramonės eksperto Greg`o Lewis`o (Greg Lewis), rinka plaušų plokštėms, kurios naudojamos baldams ir kt. panašiems gaminiams, yra gera. Be to, dėl COVID-19 pandemijos medienos plaušų plokščių gamintojai, bijodami užsitęsusio ekonomikos nuosmukio, bandė atsikratyti atsargų ir sulėtino gamybą, o tai nulėmė kainų šuolį. G. Lewis prognozuoja, kad rinka dar kurį laiką išliks „karšta“ ir dėl to, jog į geriausius savo metus pirkti namus ir baldus ateina „millenium“ (tūkstantmečio) karta.

O ši amžiaus kategorija yra didžiulė. Visa tai įvertinus tikimasi, kad artimiausius penkerius metus Šiaurės Amerikos rinkoje medienos ir kitų natūralių gaminių paklausa bus didelė. Yra ir tam tikrų nematerialiųjų aspektų, dėl kurių plokštės iš šiaudų gali tapti patrauklesnės nei iš medienos. Šiaudų užauga kasmet (tai greičiau atsinaujinanti natūrali žaliava). Jų gaminiai atsparesni vandeniui ir mažesnio tankio, todėl šiaudų pagrindu pagamintos plokštės mažiau sveria, jas lengviau transportuoti ir tvarkyti. Šiaudų plokštes įmonė gamins be kenksmingos medžiagos formaldehido. Tiesa, prieš ketvirtį amžiaus plokščių gamyba iš šiaudų, o ne iš medienos, atrodė labai perspektyvi, tačiau tuomet nepasiteisino.

Pradėti tokie verslai truko neilgai. Vienas žymiausių bandymų sukurti šiaudų plokščių rinką buvo 150 mln. dolerių vertės gamykla, prieš 25 metus pastatyta Elyje, Meino valstijoje. Piko metu „Isoboard Enterprises“ iš vietinių ūkininkų nupirko 160 tūkst. tonų kviečių ir avižų šiaudų. Tačiau po mažiau nei dvejų veiklos metų bankrutavo. Tuomet gamyklą nusipirko „Dow Chemical“, tačiau net ir šis pasaulinis milžinas nesugebėjo šios gamybos ilgiau išlaikyti rinkoje. „Dow BioProducts“ gamyklą eksploatavo dar ketverius metus ir galiausiai 2005 m. uždarė.

Dabar, pasak G. Lewis, atrodo, kad grįžo susidomėjimas šiaudais, o ne mediena, skirta plokščių gamybai. Pardavimo galimybių atsiras, jei produktai patiks rinkai. Pavyzdžiui, Kalifornijoje neseniai atsidarė nauja plokščių gamybos iš ryžių šiaudų įmonė. Per pirmuosius veiklos metus „Great Plains“ ketina perdirbti 200 tūkst. tonų šiaudų, numatoma, kad šis skaičius padidės iki 800 tūkst. t kasmet, kai gamykla veiks visu pajėgumu.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-24

Europos žiemkenčių būklė gera, derlingumo prognozės teigiamos

Po išskirtinių oro kontrastų – gera žieminių augalų būklė, – taip savo naujausią apžvalgą pradeda Europos pasėlių derlingumo prognozavimo centras (MARS) kovo mėnesio biuletenyje, kur pristatoma, kaip peržiemojo javų ir rapsų pasėliai įvairiose šalyse bei, remiantis daugiamečiais duomenimis, apskaičiuojami būsimo derlingumo vidurkiai.

Pasak MARS biuletenio, po žiemos, kupinos staigių ir kontrastingų įvykių, žieminių augalų pasėliai pavasarį pasitiko gana geros būklės. Daugumos kultūrų ir šalių prognozuojami derlingumo vidurkiai pastebimai viršija praėjusių metų lygį, kadangi jis buvo palyginti žemas, taip pat ir paskutinių 5-erių metų vidurkį. MARS prognozuoja, kad javų vidutinis derlingumas šį sezoną Europoje gali siekti 5,48 t/ha, tai būtų 3,4 proc. daugiau negu pernai ir 3,6 proc. viršytų paskutinių penkerių metų vidurkį. Minkštųjų kviečių derlingumas prognozuojamas 5,89 t/ha, 3,3 proc. didesnis negu ankstesniais metais.

Žieminių miežių derlingumas numatomas net 9,4 proc. aukštesnis už pernykštį – 5,88 t/ha. Tačiau rugių derlingumas gali sumažėti 6,5 proc., iki 3,9 t/ha, o kvietrugių – 2,2 proc., iki 4,2 t/ha. Tikimasi, kad šiemet rapsų vidutinis derlingumas Europoje gali padidėti 4,3 proc., iki 3,26 t/ha, tai 6,8 proc. viršytų pastarųjų 5 metų vidurkį. MARS duomenimis, šį sezoną, palyginti su praėjusių, labiausiai iš ES šalių kviečių derlingumas gali pakilti Bulgarijoje – +21 proc., iki 4,76 t/ha, bet šis skaičius neviršytų 5 metų vidurkio. Airijoje numatomas 18 proc. aukštesnis kviečių derlingumas – 9,86 t/ha ir jis būtų 4,4 proc. didesnis negu 5 metų vidurkis.

Šiemet iš ES šalių labiausiai kviečių derlingumas gali sumenkti Ispanijoje – 16 proc., iki 3,59 t/ha, bet jis būtų 2,9 proc. aukštesnis už 5 metų vidurkį. Šį sezoną rapsų derlingumas, MARS prognozių duomenimis, labiausiai gali padidėti Rumunijoje – net 30 proc., iki 2,53 t/ha, tačiau šis rodiklis būtų 0,5 proc. mažesnis negu 5 metų vidurkis. Vengrijoje prognozuojamas 27 proc. aukštesnis rapsų derlingumas – 3,2 t/ha, jis būtų 5,4 proc. didesnis negu 5 metų vidurkis. Bulgarijoje irgi tikimasi 25 proc. rapsų derlingumo padidėjimo – iki 2,8 t/ha, bet tai būtų tik 2,0 proc. daugiau už 5 metų vidurkį. Šį sezoną MARS prognozuoja, kad iš ES šalių labiausiai gali sumažėti Ispanijos rapsų derlingumas – 21 proc., iki 2,21 t/ha, šis rodiklis praktiškai atitinka 5 metų vidurkį. Apžvelgiant pasibaigusios žiemos orus Europoje, konstatuojama, kad šiemet jie buvo kontrastingi, tačiau didelių anomalijų, kurios galėjo stipriai pakenkti pasėliams, išvengta.

Po šaltų orų vasarį didelę dalį Vakarų ir Šiaurės Europos užplūdo išskirtinai šilta temperatūra, sniegas greitai ištirpo, ir pasėliai sėkmingai sulaukė pavasario. Manoma, kad tam tikros žalos žiemkenčiams galėjo padaryti šalčiai Centrinėje Turkijoje ir Rusijos pietinėje dalyje. Lietaus deficitas vasario mėn. didelėse Šiaurės Europos dalyse (įskaitant pietinę Suomiją, didelę dalį Švedijos ir Daniją) ir Baltijos (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) bei Viduržemio jūros regionuose, tikimasi, neturėjo neigiamo poveikio pasėliams, išskyrus Siciliją ir Turkijos rytinę dalį. Gausus kritulių kiekis keliuose kituose regionuose (Ukrainoje, Portugalijoje, Britų salų vakarinėje dalyje) daugiau turėjo teigiamą negu neigiamą poveikį pasėliams ir vandens rezervuarų kaupimui, tiesa, trukdė pavasario lauko darbams Britų salose.

Skirtingose šalyse situacija nevienoda

Prancūzijos žemdirbiai sezono pradžią pasitiko optimistiškai. MARS duomenimis, šalyje vyravo lietinga meteorologinė žiema su 30–50 proc. daugiau kritulių nei įprasta. Vasario pirmoji pusė buvo šaltesnė nei įprasta ir su sniegu, o antroji pusė buvo išskirtinai šilta ir sausa. Žieminių javų pasėliai išsilaikė gana gerai, tiesa, kai kur neigiamos įtakos augalams turėjo drėgmė ir šaltis. Tačiau žymesnių nuostolių šalies mastu nepatirta. MARS prognozuoja, kad vidutinis minkštųjų kviečių derlingumas Prancūzijoje šiemet gali būti 4,8 proc. didesnis negu pernai ir 3,8 proc. aukštesnis už 5 metų vidurkį ir sieks 7,15 t/ha. Rapsų pasėlius labiau paveikė permainingi orai. Tačiau ir rapsų derlingumas prognozuojamas 14 proc. didesnis už pernykštį ir 2,8 proc. didesnis už 5 metų vidurkį – 3,3 t/ha.

Vokietijoje ši žiema buvo akivaizdžiai šaltesnė negu 2019 ir 2020 m., tačiau žiemos vidutinė temperatūra vis tiek viršijo daugiametį vidurkį, o per pasitaikiusius šalčius pasėliai buvo uždengti sniegu. Tad žieminiai augalai pavasario sulaukė sėkmingai. MARS prognozuoja, kad kviečių derlingumas Vokietijoje šiemet beveik nesiskirs nuo pernykščio – 7,88 t/ha, tokiu atveju jis 5,7 proc. viršytų 5 metų vidurkį. Rapsų derlingumas – 3,85 t/ha Vokietijoje šį sezoną net 16 proc. gali viršyti 5 metų vidurkį ir būtų 4,78 proc. didesnis už pernykštį.

Lenkijoje žieminiai augalai yra geros būklės, nepaisant šaltų orų bangų, buvusių sausį ir vasarį. Tuo laiku pasėlius nuo šalčių saugojo pakankama sniego danga. Tačiau šiltas ir drėgnas ruduo turėjo neigiamos įtakos augalams, nes padidėjo grybelinių ligų užkrato tikimybė. MARS duomenimis, kviečių derlingumas Lenkijoje šiemet gali būti 1,8 proc. mažesnis negu pernai ir siekti 4,81 t/ha, bet jis 5,6 proc. būtų aukštesnis negu paskutinių 5 metų vidurkis. Rapsų derlingumas Lenkijoje prognozuojamas 9,5 proc. mažesnis negu pernai – 3,08 t/ha, bet jis 7,3 proc. viršytų 5 metų vidurkį.

Danijoje ir Švedijoje žieminiai augalai irgi geros būklės, nepaisant stipraus šalčio vasarį. Tuomet pasėlius nuo jo apsaugojo sniegas. Tad bendra žieminių kultūrų perspektyva vertinama teigiamai. MARS duomenimis, Danijoje kviečių derlingumas šiemet gali sumenkti 5,7 proc. iki 7,71 t/ha, ir jis praktiškai atitiktų 5 metų vidurkį. Rapsų derlingumas šalyje šį sezoną prognozuojamas 6,2 proc. didesnis negu pernai ir 7,6 proc. didesnis už 5 metų vidurkį – 4,11 t/ha. Švedijoje kviečių derlingumas irgi numatomas 4,1 proc. mažesnis už pernykštį – 6,86 t/ha, bet jis 5,0 proc. viršytų 5 metų vidurkį. Rapsų derlingumas šalyje prognozuojamas 5,6 proc. mažesnis už pernykštį, bet 4,7 proc. didesnis už 5 metų vidurkį – 3,26 t/ha.

Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje situacija panaši – žieminiai augalai palyginti geros būklės, nepaisant itin šalto oro bangų žiemą. Šalčių žala, MARS vertinimu, menka, nes daugumoje vietovių sniego danga padėjo apsaugoti pasėlius. Baltijos šalyse nutirpęs sniegas papildė dirvožemio drėgmės atsargas sezono pradžioje. MARS prognozuoja, kad Suomijoje kviečių derlingumas šį sezoną net 16 proc. gali viršyti pernykštį ir siekti 3,93 t/ha, tai būtų 4,5 proc. daugiau negu 5 metų vidurkis.

Rapsų derlingumas gali padidėti 15 proc., iki 1,46 t/ha, o tai atitiktų 5 metų vidurkį. Estijoje kviečių derlingumas numatomas 8,4 proc. mažesnis už pernykštį, bet 14 proc. didesnis negu 5 metų vidurkis – 4,58 t/ha. Rapsų derlingumas šalyje prognozuojamas net 18 proc. mažesnis už pernykštį – 2,35 t/ha, bet jis būtų 9 proc. aukštesnis už 5 metų vidurkį. Latvijoje kviečių derlingumas prognozuojamas 10 proc. mažesnis už pernykštį, bet 4,8 proc. didesnis negu 5 metų vidurkis – 4,79 t/ha. Rapsų derlingumas numatomas 2,95 t/ha, tai būtų 3,1 proc. mažiau negu pernai, bet 7,9 proc. daugiau negu 5 metų vidurkis. Lietuvoje MARS numato 7,5 proc. mažesnį kviečių derlingumą negu pernai – 4,99 t/ha, bet tokiu atveju jis 10 proc. viršytų 5 metų vidurkį. Rapsų derlingumas prognozuojamas 2,8 t/ha, t.y. 14 proc. mažiau negu pernai, bet atitinka 5 metų vidurkį.

Ukrainoje vyravo žieminiams augalams palankios sąlygos. Nors temperatūra buvo artima vidutinei, bet pasitaikė stiprių svyravimų ir didesnių šalčių. Žemos temperatūros galėjo paveikti nebent pietinių rajonų pasėlius, kurie nebuvo padengti sniegu. Dabartinės švelnios temperatūros yra palankios žieminiams augalams pradėti vegetaciją ir pavasario sėjai šalies pietuose. MARS duomenimis, Ukrainoje šiemet prognozuojamas 9,3 proc. didesnis kviečių derlingumas – 4,24 t/ha, jis gali 5,6 proc. viršyti 5 metų vidurkį.

Rusijos europinėje dalyje vyravo gana palankios žieminiams pasėliams sąlygos, nors būta iš šalčio bangų. Volgos rajone jau gruodį temperatūra buvo nukritusi žemiau –20 ºC, o tuo laiku čia nebuvo sniego. Todėl šalčių žala, manoma, bus didesnė nei kituose regionuose. MARS nepateikia galimo Rusijos pasėlių derlingumo rodiklių.

Baltarusijoje gruodį ir sausio pradžioje oro temperatūra viršijo daugiametį vidurkį, bet rimtesnės žalos apsnigtiems pasėliams nepadarė. MARS prognozuoja, kad šalies kviečių derlingumas šį sezoną bus 11 proc. didesnis negu pernai ir 12 proc. viršys 5 metų vidurkį – 3,65 t/ha.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-25

Svarbu žinoti siekiantiems susietosios paramos už pienines karves

Šių metų pradžioje buvo patvirtintos susietosios paramos už pienines karves 2021–2022 m. taisyklės. Ūkininkus prašome atkreipti dėmesį į svarbius paramos skyrimo reikalavimų pakeitimus, kurių vienas susijęs su nepertraukiamu gyvulių išlaikymo laikotarpiu.

Parama mokama Žemės ūkio ir kaimo verslo registre registruotiems valdos valdytojams, kurie einamaisiais metais teikia paraiškas gauti paramą už deklaruotus plotus ir paraiškose nurodo, jog prašo skirti susietąją paramą už pienines karves. Paraiškos šiais metais bus renkamos nuo balandžio 12 d. ir jose jau bus pažymėta, kad prašoma susietosios paramos už gyvulius (žymos nereikia nuimti).

Naujose taisyklėse nustatytas pieninių karvių išlaikymo laikotarpis. Parama gali būti mokama valdos valdytojams tik tuo atveju, jei jie pienines karves išlaikė nepertraukiamai nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki birželio 30 d.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išliko reikalavimas ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. (įskaitytinai) užregistruoti valdos partnerius valdoje.

Paminėtina, kad parama negali būti skiriama valdos valdytojams:

– už pieninę karvę, jeigu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR) nėra duomenų apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) 18 mėn. laikotarpiu iki einamųjų metų kovo 31 d.;
– už pieninę karvę, jeigu valdos valdytojas ar jo partneris duomenis apie pieninės karvės perkėlimą ir (ar) kaitą pateikė ŪGR pavėluotai (po 7 kalendorinių dienų) pieninės karvės išlaikymo laikotarpiu;
– už pieninę karvę, jeigu pieninė karvė buvo parduota ar dovanota kitos valdos valdytojui ir (ar) partneriui einamųjų metų balandžio 1 d. – birželio 30 d. laikotarpiu.

Naujose taisyklėse neliko reikalavimo pateikti rinkai nustatytą vidutinį pieno kiekį.

Šaltinis:nma.lt, 2021-03-24

Ankstesnės žemės ūkio naujienos čia.