Žemės ūkio naujienos: 2021-03-26

Tokį klausimą uždavėme keletui patyrusių augalininkystės ekspertų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza sako, kad griežtų taisyklių nėra, o priimant sprendimus svarbu įvertinti gyvybingų augalų tankį, pasėlio tolygumą ir meteorologines sąlygas.

„Deja, formalios vertinimo metodikos nėra, bent aš jos nežinau. Apskritai, galima vadovautis šiais skaičiais: mažo našumo dirvose turėtų augti 280–400, vidutinio našumo – 320–500, aukšto našumo – 350–600 žieminių kviečių stiebų kvadratiniame metre“, – sako V. Feiza. Pasak jo, galima būtų laikytis tokios nuostatos, kad mažiausiai 100–120 žieminių kviečių augalų kvadratiniame metre laikytina ta riba, kuri galėtų būti kriterijumi priimant praktinį sprendimą dėl pasėlio tolesnio laikymo ir auginimo. Svarbu, kad peržiemoję kviečiai būtų pasiskirstę lauke tolygiai.

Jei peržiemojo atskirais ploteliais, ir nors augalų skaičius kvadratiniame metre ir būtų pakankamas, tačiau laikyti tuščią lauką bus ekonomiškai nenaudinga. Tai jau sprendžia patys ūkininkai. „Yra žinoma, kad retesnis pasėlis labiau krūmijasi. Žieminiai kviečiai, priklausomai nuo jų sėjos laiko, tai gali daryti arba rudenį (dažniausiai), arba pavasarį. Tad esant palankioms meteorologinėms sąlygoms (pakankamai drėgmės ir šilumos), tinkamai tręšiant bei priklausomai nuo veislės specifikos, vienas augalas prieš derliaus nuėmimą gali turėti išauginęs 3–5–7 ir net dar daugiau produktyvių stiebų“, – sako V. Feiza.

Šaltis paveikė visus pasėlius, tik skirtingu intensyvumu

VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius Rimantas Velička siūlo atkreipti dėmesį į sinoptikų prognozes – artimiausiomis dienomis vidutinė paros temperatūra perkops 5 laipsnius šilumos, taigi, prasidės žiemkenčių vegetacija. „Iš po ištirpusio sniego pasirodę žali augalai kovo mėnesį patyrė nedidelio šalčio ir saulės stresą, kuris sunaikino rudenį susiformavusią ir po sniegu „pavargusią“ lapiją, todėl dabar yra pakeitę savo spalvą ir atrodo ne taip patraukliai. Šaltis paveikė visus pasėlius, tik skirtingu intensyvumu.

Tačiau tai yra įprastos lietuviškos žiemos pasekmės ir nuogąstauti dėl to nereikėtų“, – sako R. Velička. Žinoma, turime įvertinti ir tai, kad per šalčio pažeistas augalo vietas lengviau pateks tiek ligų pradai, tiek kenkėjai. Žieminiai rapsai, kuriems vegetacijos pradžiai pakanka ir 2 laipsnių šilumos vidutinės temperatūros, jau dabar pradeda rodyti pirmuosius gyvybės požymius ir pradeda vegetuoti. Įšalo nėra, drėgmės pertekliaus taip pat, todėl agrometeorologinės sąlygos šiuo metu žieminiams rapsams yra palankios. Panaši situacija visoje Vidurio Lietuvoje.

„Rapsų pasėliai skiriasi, priklausomai nuo taikytos agrotechnikos, veislės ir ypač sėjos laiko. Daugelis tyrėjų nurodo ypatingą veislių skirtybių įtaką žieminių rapsų atsparumui nepalankiems faktoriams ir derliaus formavimuisi. Hibridiniai rapsai ir šį pavasarį atrodo gyvybingesni, geresnės regeneracijos, mažiau paveikti stresų negu įprastos veislės“, – pastebi profesorius R. Velička. ŽŪA Bandymų stotyje, įvertinus situaciją žieminių rapsų eksperimentų pasėliuose, matyti, kad rapsų pagrindinė šaknis sveika, jau pasirodo pirmieji žali lapeliai, aišku, naudodami dar šaknies kaklelyje sukauptas maisto medžiagų atsargas. Pasėlių tankumas yra arba optimalus – 20–25 vnt./m2, arba šiek tiek didesnis – 30–35 vnt./m2.

„Žieminiams rapsams pavasarį, skirtingai negu žieminiams javams, reikia daugiau azoto trąšų. Mat jų vegetacija prasideda anksčiau, ir jie šiuo tarpsniu labai sparčiai didina biologinę masę. Rapsams azoto reikia skirti 2,2 karto daugiau negu žieminiams kviečiams. Jie kiekvienai tonai sėklų išauginti sunaudoja apie 60 kg N“, – paaiškina R. Velička. Pavasarį, pirmojo tręšimo metu, rapsams reikia skirti apie 60 proc. visos azoto trąšų normos.

Šiuo laiku rapsai ne tik intensyviai auga, didina vegetatyvinę masę, bet ir kaupia maisto medžiagas tolesniam augimui. Daugelis augintojų kovo 19–22 dienų rytinio šaltuko metu jau yra patręšę žieminių rapsus, tai vėliau silpnesnius jų pasėlius reikėtų patręšti ir per lapus, siekiant padidinti būsimų šalutinių žiedinių stiebų pumpurų formavimąsi. Priimant sprendimą dėl prastesnių pasėlių tinkamumo palikti juos ar ne tolesniam auginimui, pasėlių tankumo parametrai turi didelę reikšmę.

Labai svarbu įvertinti ir pasėlio vienodumą, t. y. sveikų augalų tolygų pasiskirstymą. „Nors vieningos metodikos, kaip tai nustatyti nėra, tačiau ilgametė ŽŪA mokslininkų patirtis ir kitų šalių augintojų praktika rodo, kad 7–10 vnt./m2 tankumo žieminių rapsų pasėlis yra pajėgus išauginti 2–2,5 t/ha,o atskirų veislių neretai ir dar didesnį sėklų derlių. Svarbu žinoti, kad žiemkenčių atsėjimas vasarojumi ne tik papildomai kainuoja apie 150 Eur/ha, bet ir pavėlina kitų vasarojaus laukų sėjos laiką, prastėja darbų kokybė“, – sako R. Velička. Kintančio klimato sąlygomis pastaraisiais metais kiekvienas žiemos mėnuo pateikia netikėtumų, tačiau pasirodo, kad laikantis mokslininkų rekomendacijų, griežtos rapsų auginimo abėcėlės, neigiamą meteorologinių sąlygų poveikį rapsams galima sumažinti iki minimumo.

Pataria nesinervinti ir ramiai palaukti iki balandžio vidurio

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės biuro augalininkystės konsultantas Juozas Zaturskas patikina, kad šiomis dienomis dar per anksti tarti verdiktą blogesniems pasėliams. Išsamią laukų apžiūrą atlikti ir augalų gyvybingumą įvertinti jis planuoja kitą savaitę, nes kol kas dirva dar pašalusi. „Nėra ir negali būti absoliutaus tikslumo, nes niekas nežino, kokie orai bus artimiausiomis savaitėmis. Jei naktimis dar būtų stiprių šalnų, tai gali būti labai blogai, tai iškilnos silpus augalus. Kelmės rajone yra nemažai iššutusių pasėlių – tai daugiausia tie plotai, kurie pernai rudenį buvo pasėti anksti ir žiemą pasitiko labai vešlūs. Iš karto nutirpus sniegui jie dar atrodė neblogai, bet dabar vaizdas kasdien darosi vis prastesnis“, – pastebi J. Zaturskas.

Konsultanto nuomone, jau dabar akivaizdu, kad pasėliai šiemet bus išretėję, nėra net ko lyginti su pernai buvusiu puikiu laukų vaizdu po žiemos. Tręšti probleminių pasėlių J. Zaturskas ragina neskubėti, juolab, kad laukuose dabar drėgmės perteklius ir sunku būtų net įvažiuoti su technika. „Šiaip aš visada klientams rekomenduodavau ankstyvą pirmąjį pavasarinį tręšimą, tačiau šiemet siūlau dar neskubėti su tręštuvais į laukus, kad vėliau, prireikus atsėti pasėlius, netektų gailėtis be reikalo išleistų pinigų. O ir augalų vegetacija dar neprasidėjusi, mūsų rajono laukuose dar daug kur pašalas dirvose laikose“, – sako J. Zaturskas. Profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas pataria šiuo metu tiesiog ramiai išlaukti iki balandžio vidurio.

„Jei matote, kad žiemkenčių pasėliai atrodo prastai, neskubėkite jų nei gaivinti trąšomis, nei naikinti. Patikėkite, nieko blogo neatsitiks, jei jūs tiesiog ramiai palauksite maždaug iki balandžio vidurio. Per tas tris savaites augalai arba atsigaus ir pradės augti, krūmytis, arba paaiškės, kad tame lauke nieko gero jau nebus. Pirmuoju atveju tikrai spėsite pamaitinti pasėlius, o antruoju atveju irgi nebus vėlu tiesiog išdirbti žemę ir pasėti vasarojų“, – sako A. Šiuliauskas.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-26

Savo ateitį su žemės ūkiu ketinantiems susieti studentams tikslines stipendijas ŽŪM skiria jau septynerius metus. Šios stipendijos mokamos į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą įstojusiems žemės ūkio, maisto ūkio, veterinarijos ir kaimo plėtros studijų programų studentams. Studijuojantiems valstybės nefinansuojamose vietose mokama 90 proc. studijų kainos visą studijų laikotarpį.

Nuo 2020 metų skiriamos ir tikslinės skatinamosios stipendijos. Jos mokamos vienerius metus, pirmo kurso valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems studentams. Stipendijos dydis – 200 eurų per mėnesį akademiniams metams (t. y. 10 mėn.). Jų mokėjimo tvarką nustato pačios aukštosios mokyklos.

Akademiniams 2020–2021 metams tikslinės skatinamosios stipendijos rudens semestre skirtos 100 studentų. Pavasario semestre jas gaus 89 mokslus tęsiantys studentai. Vytauto Didžiojo universiteto studentams, studijuojantiems Agronomijos, Maisto kokybės ir saugos, Vandens ir žemės inžinerijos, Žemės ūkio mechanikos inžinerijos bei Miškininkystės studijų programose, skirta 70 stipendijų. O studijuojantiems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų ir Maisto mokslų studijų programose – 19 stipendijų.

Būsimieji studentai turi žinoti, kad jiems tikslinės skatinamosios stipendijos bus skiriamos ir šiemet. Jų gali tikėtis studentai, kurie įstos į programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio, veterinarijos ir kaimo plėtros sritimis. Stipendijas numatoma skirti universitetuose ir kolegijose valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems studentams.

ŽŪM užsakymu yra atliktas tyrimas dėl žemės ūkio ir kitų specialistų poreikio. Svarbu tai, kad žemės ūkyje vyrauja uždaro arba pusiau uždaro tipo profesijos – veterinarijos gydytojas negali būti pakeistas agronomu ir atvirkščiai. Tyrimo duomenimis, 2021–2024 m. žemės ūkio sektoriui kasmet reikės vidutiniškai 1846 uždaro tipo profesijų specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, iš jų 470 – universitetinio lygmens bakalaurų, 210 – magistrų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-25

Dalis paramos pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ gavėjų paraiškoje pažymėjo, kad dalyvaus KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose. Tai vienas iš prioritetinių kriterijų, už atitiktį šiam kriterijui pareiškėjui buvo suteikta 15 atrankos balų. Dalyvauti bent vienoje iš agrarinės aplinkosaugos veiklų modernizavimo projektus įgyvendinantys paramos gavėjas turi ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos.

Žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotas dalyvaujant agrarinės aplinkosaugos veikloje turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ŽŪN ploto (nustatoma pagal pirmaisiais įsipareigojimo vykdymo metais deklaruotą ŽŪN plotą).

Balandžio 12 d. prasidėsiantis žemės ūkio naudmenų deklaravimas, kai tiesioginių išmokų paraiškoje galima prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias KPP priemones, aktualus paramos gavėjams, pateikusiems paraiškas dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas 2019 m. pabaigoje (spalio 1 d. – gruodžio 13 d.) ir 2020 m. pradžioje (balandžio 1 d. – birželio 30 d.).

Modernizuojantys ūkius paramos gavėjai gali rinktis vieną ar kelias KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas: ,,Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, ,,Specifinių pievų tvarkymas“, ,,Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, ,,Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, ,,Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, ,,Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, ,,Dirvožemio apsauga“, ,,Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, ,,Ražienų laukai per žiemą“.

Šaltinis: nma.lt, 2021-03-25

Įgyvendindami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ pagrindinius reikalavimus, pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja:

-laikytis gyvūnų gerovės, gyvūnų sveikatingumo, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo, veislinių kiaulių ženklinimo ir registravimo taisyklių reikalavimų;
– išlaikyti paramos paraiškoje deklaruotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ar naminių paukščių skaičių 5 arba 6 metus ir vykdyti Priemonės veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutiniųjų įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos;
-ūkinius gyvūnus ir naminius paukščius veisti tik grynuoju veisimu, t. y. poruoti tik tos pačios veislės ūkinius gyvūnus arba naminius paukščius;
– dalyvauti įgyvendinant teisės aktų pripažintos veislininkystės institucijos selekcinę programą;
– vykdyti ūkinių gyvūnų produktyvumo tyrimus pagal galiojančias pripažintų veisimo organizacijų selekcines programas;
– nuo paramos gavėjo nepriklausančių priežasčių sumažėjus pagal šią priemonę deklaruotų ūkinių gyvūnų skaičiui, per 30 kalendorinių dienų informuoti NMA ir pateikti įrodančius dokumentus bei atnaujinti duomenis apie ūkinių gyvūnų pokyčius valdoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad:

-keičiant bent vieną paramos paraiškoje deklaruotą vištinę žąsį į tokios pat kilmės kitą, užpildyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių (Taisyklės) 5 priede nustatytos formos prašymą ir NMA pareiškėjui / paramos gavėjui patogiu informavimo būdu (paštu, el. paštu) per 30 kalendorinių dienų nurodyti paramos paraiškoje deklaruotos vištinės žąsies tapatybės nustatymo numerį ir pateikti naujai deklaruojamos paramai pagal šią veiklą vištinės žąsies kilmės sertifikatą ir tapatybės nustatymo numerį;
– keičiant bent vieną paramos paraiškoje deklaruotą arklį, galviją, kiaulę, avį į tokios pat kilmės kitą, užpildyti Taisyklių 5 priede nustatytos formos prašymą ir NMA pareiškėjui / paramos gavėjui patogiu informavimo būdu (paštu, el. paštu) per 30 kalendorinių dienų nurodyti paramos paraiškoje deklaruotų arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį ir pateikti naujai deklaruojamų paramai pagal šią veiklą arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį bei atnaujinti duomenis apie ūkinių gyvūnų pokyčius valdoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 nustatyta tvarka.

Primename, kad ūkiniai gyvūnai turi būti įregistruoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC). Iki paraiškos pateikimo būtina atnaujinti ŽŪIKVC Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos pieninių galvijų, arklių, kiaulių ir avių veislininkystės posistemiuose esančius duomenis.

NMA vykdomų patikrų vietoje metu pareiškėjai/paramos gavėjai privalo turėti paramos paraiškoje įsipareigotų išlaikyti ūkinių gyvūnų kilmės patvirtinimo dokumentus, išskyrus arklių, galvijų, kiaulių ir avių, sudaryti tinkamas sąlygas ir leisti NMA darbuotojui atlikti patikrą vietoje (leisti pažymėti specialiomis priemonėmis, atskirti gyvulius grupėmis, suvaryti į užtvarus ir pan.).

Visoje valdoje privaloma laikytis šių pagrindinių reikalavimų:

– ūkiniai gyvūnai turi būti tinkamai ir laiku suženklinti ir užregistruoti;
– galvijų laikytojai turi turėti teisingai užpildytus galvijo pasus, arklio pasus;
– ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų;
– visoje valdoje laikytis Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“, ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 m., apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-932 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, aprašo patvirtinimo“, išdėstytų reikalavimų.

Šaltinis: nma.lt, 2021-03-25

Ekologinė gamyba teikia įvairiapusę naudą: ekologiniuose laukuose biologinė įvairovė yra apie 30 proc. didesnė, ekologiškai auginamų gyvūnų gerovė yra didesnė ir jiems duodama mažiau antibiotikų, ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai gauna didesnes pajamas ir yra atsparesni, o ES ekologinės gamybos logotipas padeda vartotojams gauti tikslią informaciją apie įsigyjamą produktą. Veiksmų planas atitinka Europos žaliąjį kursą, taip pat strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją.

Veiksmų planas parengtas siekiant jau ir taip sparčiai augančiam ekologiniam sektoriui suteikti tinkamas priemones 25 proc. tikslui pasiekti. Jame siūlomi 23 veiksmai, suskirstyti pagal 3 kryptis: vartojimo skatinimas, gamybos didinimas ir tolesnis sektoriaus tvarumo didinimas, siekiant užtikrinti subalansuotą sektoriaus augimą. Komisija ragina valstybes nares parengti nacionalinius ekologinės gamybos veiksmų planus siekiant padidinti jų nacionalinę ekologinio ūkininkavimo dalį.

Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės, kurioje ūkininkaujama ekologiškai, dalis valstybėse narėse labai skiriasi: ji gali siekti nuo 0,5 proc. iki daugiau kaip 25 proc. Nacionaliniai ekologinės gamybos veiksmų planai papildys nacionalinius BŽŪP strateginius planus: jų priemonės neapsiribos žemės ūkiu ir tuo, kas siūloma pagal BŽŪP.

Vartojimo skatinimas

Siekiant paskatinti ūkininkus pereiti prie ekologinio ūkininkavimo ir taip padidinti jų pelningumą bei atsparumą, bus labai svarbu, kad ekologiškų produktų suvartojimas didėtų. Šiuo tikslu veiksmų plane siūlomi keli konkretūs veiksmai, kuriais siekiama didinti paklausą, išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ir padaryti ekologišką maistą labiau prieinamą piliečiams. Jie apima: informacijos apie ekologinę gamybą teikimą, ekologiškų produktų vartojimo populiarinimą, viešųjų maitinimo įstaigų skatinimą daugiau jų įsigyti vykdant viešuosius pirkimus ir ekologiškų produktų platinimo pagal ES mokykloms skirtą programą masto didinimą.

Šiais veiksmais taip pat siekiama, pavyzdžiui, užkirsti kelią sukčiavimui, didinti vartotojų pasitikėjimą ir gerinti ekologiškų produktų atsekamumą. Privatusis sektorius taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, darbuotojams kaip atlygį skirdamas čekių, už kuriuos jie galėtų įsigyti ekologiškų maisto produktų. Gamybos didinimas Šiuo metu ekologiškai ūkininkaujama maždaug 8,5 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės ir tendencijos rodo, kad, esant dabartiniam augimo tempui, iki 2030 m. ES pasieks 15–18 proc.

Šis veiksmų planas – priemonių rinkinys, duosiantis papildomą postūmį ir padėsiantis pasiekti 25 proc. tikslą. Nors jame daugiausia dėmesio skiriama patrauklumo vartotojui didinimui, pagrindinė pertvarkos rėmimo priemonė ir toliau bus bendra žemės ūkio politika. Šiuo metu ekologiniam ūkininkavimui remti naudojama apie 1,8 proc. (7,5 mlrd. EUR) BŽŪP lėšų.

Į būsimą BŽŪP bus įtrauktos ekologinės sistemos, kurioms 2023–2027 m. laikotarpiu bus skirtas 38–58 mlrd. EUR biudžetas, priklausomai nuo derybų dėl BŽŪP rezultatų. Ekologines sistemas galima taikyti ekologiniam ūkininkavimui skatinti. Pagrindinės priemonės apima ne tik BŽŪP, bet ir informacinių renginių organizavimą bei tinklų kūrimą siekiant keistis geriausia patirtimi, ūkininkų grupių, o ne pavienių ūkininkų sertifikavimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, blokų grandinės ir kitų technologijų naudojimą atsekamumui ir kartu rinkos skaidrumui didinti, vietos ir nedidelio masto perdirbimo didinimą, maisto grandinės organizavimo rėmimą ir gyvūnų mitybos gerinimą.

Siekdama didinti informuotumą apie ekologinę gamybą, Komisija kasmet rengs ES ekologinę dieną ir teiks ekologiško maisto grandinės apdovanojimus, kad būtų pripažinta kompetencija visuose ekologiškų maisto produktų grandinės etapuose. Komisija taip pat skatins ekologinio turizmo tinklų plėtrą pristatydama ekologiją puoselėjančius regionus. Ekologiją puoselėjantys regionai – vietovės, kuriose ūkininkai, piliečiai, turizmo įmonės, asociacijos ir valdžios institucijos bendradarbiauja siekdami tvaraus vietos išteklių valdymo, grindžiamo ekologiškumo principais ir praktika.

Veiksmų plane taip pat pažymima, kad ekologinė akvakultūros produktų gamyba tebėra palyginti naujas sektorius, tačiau turi didelį augimo potencialą. Būsimomis naujomis tvarios ES akvakultūros plėtros gairėmis valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai bus skatinami remti ekologinės gamybos šiame sektoriuje didinimą.

Tvarumo didinimas

Galiausiai veiksmų planu taip pat siekiama dar labiau didinti ekologinio ūkininkavimo rezultatų tvarumą. Siekiant šio tikslo, daugiausia dėmesio bus skiriama gyvūnų gerovės didinimui, ekologiškų sėklų prieinamumo užtikrinimui, sektoriaus anglies pėdsako mažinimui ir plastiko, vandens ir energijos naudojimo mažinimui. Komisija taip pat ketina padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) dalį ir bent 30 proc. biudžeto skirti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių srityse, kurią vykdant nagrinėjamos ekologiniam sektoriui būdingos arba su juo susijusios temos. Komisija atidžiai stebės pažangą vykdydama kasmetinius pažangos stebėjimo veiksmus su Europos Parlamento atstovais, valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, rengdama pusmečio pažangos ataskaitas ir laikotarpio vidurio peržiūrą.

Komisijos narių nuomonės

Už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių, o biologinės įvairovės nykimas yra didelė grėsmė žemės ūkiui. Turime skubiai atkurti savo santykio su gamta pusiausvyrą. Tai ne tik ūkininkų, o visų maisto grandinės subjektų užduotis. Šiuo veiksmų planu siekiame padidinti ekologinio ūkininkavimo paklausą, padėti vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus ir remti Europos ūkininkus pereinamuoju laikotarpiu.

Kuo daugiau žemės skiriame ekologiniam ūkininkavimui, tuo geriau joje ir aplinkinėse vietovėse apsaugoma biologinė įvairovė.“ Už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Januszas Wojciechowskis sakė: „Ekologinis sektorius yra įgijęs pripažinimą dėl savo tvarios praktikos ir išteklių naudojimo, todėl jam tenka pagrindinis vaidmuo siekiant žaliojo kurso tikslų. Kad būtų pasiektas 25 proc. ekologinio ūkininkavimo tikslas, turime užtikrinti, jog sektoriaus augimą skatintų paklausa, kartu atsižvelgiant į didelius valstybių narių ekologinio sektoriaus skirtumus. Ekologinio sektoriaus veiksmų plane numatytos priemonės ir idėjos, kaip prisidėti prie subalansuoto sektoriaus augimo.

Plėtra bus remiama įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su pagrindiniais veikėjais ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.“ Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pritarė: „Ekologinis ūkininkavimas teikia daug naudos aplinkai, padeda išlaikyti gerą dirvožemių būklę, mažina oro ir vandens taršą ir didina biologinę įvairovę. Kartu, paklausai per pastarąjį dešimtmetį didėjus sparčiau nei gamybai, ekologinis sektorius savo dalyviams duoda ekonominės naudos.

Naujasis ekologinio ūkininkavimo veiksmų planas bus labai svarbi priemonė siekiant Biologinės įvairovės strategijoje ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytų tikslų: kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai ir kad reikšmingai didėtų ekologinės akvakultūros mastas. Be to, dar labiau populiarinti ekologinę akvakultūrą padės Komisijos netrukus priimsimos naujos tvarios ES akvakultūros plėtros strateginės gairės.“

Pagrindiniai faktai

Veiksmų plane atsižvelgiama į 2020 m. rugsėjo–lapkričio mėn. surengtų viešų konsultacijų, per kurias suinteresuotieji subjektai ir piliečiai pateikė iš viso 840 atsakymų, rezultatus. Tai iniciatyva, paskelbta 2020 m. gegužės mėn. paskelbtose strategijose „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijoje. Šios dvi strategijos buvo pristatytos kaip dalis Europos žaliojo kurso, siekiant sudaryti sąlygas pereiti prie tvarių maisto sistemų ir šalinti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo veiksnius.

Į 2020 m. gruodžio mėn. paskelbtas rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų BŽŪP strateginių planų Komisija įtraukė tikslą, kad iki 2030 m. ES ekologinės gamybos plotas sudarytų 25 proc. viso žemės ūkio paskirties ploto. Valstybės narės raginamos savo BŽŪP planuose nustatyti nacionalines šio tikslo vertes. Atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir savo poreikius, valstybės narės paaiškins, kaip planuoja pasiekti šį tikslą taikydamos BŽŪP priemones.

2018 m. Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl BŽŪP reformos, kuriuose laikomasi lankstesnio, veikla ir rezultatais grindžiamo požiūrio, leidžiančio atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, ir kartu padidinami ES lygmens užmojai tvarumo srityje. Naujoji BŽŪP grindžiama devyniais tikslais, kuriais taip pat turi remtis ES šalys rengdamos savo BŽŪP strateginius planus.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-03-26

Lietuvos ūkininkai dažniausiai naudoja ūkinę sėklą, kurios pasiruošia patys arba perka iš sėklininkystės ūkių, sėklų pardavimo įmonių. Iš jų įsigyja ir sertifikuotos sėklos, kurios dažnas nusiperka tik pasidauginti.

„Žemdirbiai pamažu aktyvėja, bet didysis vasarinių javų sėklos ieškojimo bumas būna likus kelioms savaitėms iki sėjos. Kol kas nematome jokių signalų, kad būtų didelis sėklų trūkumas, nes žieminių kultūrų sėja buvo sėkminga, vasarinių kultūrų plotai,atrodo, nedidės,palyginti su įprastais metais, ne taip, kaip buvo 2018-aisiais. Tada žieminių kultūrų buvo mažai pasėta iš rudens ir buvo labai padidėję vasarinių kultūrų plotai. Tuomet turėjome laikiną sėklos trūkumą, o jos kainos labai šoko į viršų. Šiais metais tokių situacijų nėra. Su žirniais gal bus kiek sunkiau, bet, panašu, tai nebus kažkokia išskirtinė situacija,palyginti su ankstesniais metais“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Ignas Jankauskas.

Žemdirbiams sugenda nuotaika, kai prisimena 2018-ųjų situaciją – tuomet pavasarį teko sėti maždaug 30 proc. daugiau vasarinių javų nei įprastai, nes 2017-ųjų rudenį dėl lietingų orų, pernelyg šlapių dirvų liko nepasėta nemažai žiemkenčių. Paprastai žieminių pasėlių plotai siekdavo apie 600 tūkst. ha, o tais metais jų buvo pasėta tik apie 400 tūkst. ha. Tad nekeista, jog 2018 m. vasarinių kultūrų sėklos tapo deficitu, o jų kaina siekė rekordus – pirkti vasarojaus sėklą teko bene dvigubai brangiau nei ankstesniais metais. Šiemet vasarinių javų sėklos poreikis nėra taip išaugęs, sėklos neturėtų stigti, ir ūkininkai ramiai ruošiasi pavasarinei sėjai.

„Pagrindinės kultūros – kviečiai, žirniai, pupos, kai kuriuose rajonuose sėjama kažkiek grikių“, – vardijo I.Jankauskas. Vasariniai kviečiai yra vieni iš plačiausiai auginamų javų Lietuvoje. Pagal derlingumo ir pasėlių plotų dydžius jie nusileidžia tik žieminiams kviečiams. Per pastaruosius dešimt metų vasarinių kviečių pasėlių plotai išaugo beveik tris kartus.

Sertifikuotos sėklos privalumai

Lietuvoje yra nemažai sėklininkystės ūkių, kurie augina ir tiekia sėklas rinkai. „Iki šiol esanti parama sertifikuota sėkla apsėtiems plotams skatina žemdirbius įsigyti būtent sertifikuotą sėklą. Jos kažkiek perkama iš užsienio, bet didžioji dalis nuperkama iš lietuviškų tarpininkų– sėklų tiekimo įmonių.Dalis sėklos paruošiama ūkiuose – kai kurie ūkininkai turi atitinkamą beicavimo įrangą ir geba sėklą pasiruošti patys“, – tvirtino I.Jankauskas.

Vakarų Europos šalių ūkininkai sertifikuota sėkla apsėja apie 60–80 proc. pasėlių. Lietuvoje tokia sėkla apsėjama kelis kartus mažiau – maždaug penktadalis javų plotų. Jie gali dar mažėti, jei neliktų paramos javų iš sertifikuotos sėklos auginimui. Nemažai Lietuvos ūkininkų pusę ar mažesnę ploto dalį apsėja sertifikuota sėkla, likusius – savo ūkyje išaugintu atsėliu.

„Kas turėjo nusipirkęs sertifikuotą sėklą daliai pasėlių ploto, atsėja ūkine sėkla. Žinoma, iki ribos, kol dar galima išlaikyti auginimo technologijas. Kada jau būna trečio atsėlio, ūkininkas ją vėl pakeičia nauja. Toks yra natūralus ciklas“, – sakė LGAA vadovas. Iš sertifikuotos sėklos gaunamas didesnis derlius. Ji suteikia didesnę garantiją,kad laikantis visų agrotechnikos sąlygų užaugintas derlius turės mažesnę tikimybę būti apsikrėtęs kenksmingomis piktžolių sėklomis, mikroorganizmais. Tokia sėkla atitinka ir geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės reikalavimus.

„Naudojant sertifikuotą sėklą, technologijų taikymas žymiai tikslesnis. Galima tiksliau prognozuoti sėklos reakciją į aplinkos poveikį. Ūkininkas pirkdamas sėklą tikisi tam tikrų parametrų – didesnio atsparumo sausroms,žiemkentiškumo, didesnio glitimo, baltymų kiekio ar pan. Pirkdamas sertifikuotą sėklą žemdirbys šiuos parametrus gaus žymiai tikslesnius. Vėliau, su kiekvienu atsėliu, tikslumas ir galimybė prognozuoti bei pritaikyti technologijas vis mažėja.Ūkininkai, siekiantys paties didžiausio rezultato, naudoja daugiau sertifikuotos sėklos“, – teigė I.Jankauskas.

Kainos kandžiojasi

Tiek sertifikuotos, tiek ūkinės sėklos įsigyti dažniausiai nekyla didelių problemų, tačiau kartais nutinka taip, kad sėklos paklausa viršija pasiūlą ir jos ima trūkti. „Tai yra daugiau susiję su gamtos poveikiu. Kai 2017 metais dėl lietingų orų užmirko visos dirvos, 2018-aisiais turėjome labai didelį vasarinių pasėlių plotą ir nebuvo kuo juos užsėti. Sėklų rinka nebuvo pasiruošusi tokiai išaugusiai paklausai. Kartais jaučiamas, pavyzdžiui, žirnių sėklos trūkumas.

Taip nutinka, jei tais metais žirnių kaina būna didesnė nei įprastai, ir ūkininkas nusprendžia žirnius parduoti ne sėklai, o išveža, parduoda maistui. Laikas nuo laiko papuola visokių situacijų, bet kol kas kokių nors didesnių kataklizmų nenumatome. Kai prasideda pats sėklos pirkimo pikas, tuo metu atrodo, kad sėklos trūksta, bet ilgainiui situacija išsilygina, rinka pakankamai greitai prisitaiko“, – tvirtino I.Jankauskas.

Kauno rajone ūkininkaujantys Juozas ir Genutė Staliūnai šį pavasarį, kaip ir ankstesniais metais, planuoja sėti vasarinius miežius beveik 200 ha plote.
„Matosi, kad sėja nebus ankstyva. Jau lyg buvo gražus oras, o ėmė ir pasnigo. Gamta krečia išdaigas, tad manau, jog be balandžio antros pusės į laukus nepajudėsime. Mes auginame salyklinius miežius. Priklausomai nuo veislės, vienam hektarui reikia apie 180–200 kg sėklos“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė J.Staliūnas.

Iš Lietuvos sėklininkystės ūkių Staliūnai sėklos perka atsinaujinimui ir ją pasidaugina patys. „Sėklų netrūksta, jų siūlo įvairios įmonės, tik pirk, bet kainos – „stebuklingos“. Kuo toliau, tuo labiau brangsta. Tona grūdų kainuoja 150 eurų, ojų sėkla kainuoja dvigubai ar dar daugiau. Sėklinių grūdų kaina yra labai aukšta, o kai užaugintą derlių reikia parduoti – geros kainos nėra“, – sakė J.Staliūnas.

Vasarinių rapsų plotai traukiasi

Viena iš pelningiausių kultūrų Lietuvos javų augintojams yra rapsai. Kadangi rapsai tik vidutiniškai reaguoja į dirvožemių našumo lygį, juos auginti galima beveik visuose šalies regionuose. Tiek žieminiai, tiek vasariniai rapsai labai svarbūs sėjomainai ir yra vieni geriausių kviečių priešsėlių.Daugiausiai Lietuvoje auginama žieminių rapsų, o vasarinių rapsų plotai dėl pesticidų naudojimo apribojimų traukiasi. Rapsų sėklų pasiūla ūkininkai nesiskundžia, įvairių jų veislių galima užsisakyti sėklininkystės įmonėse.

„Palyginti su kitomis kultūromis,vasarinių rapsų sėjama gana nedaug, nes jų auginimas yra labai sudėtingas,yra uždrausta nemaža dalis augalų apsaugos priemonių. Yra ūkių, kurie dar augina vasarinius rapsus ir moka juos užauginti su turimomis žaliavomis, technologijomis, bet ši kultūra nėra populiari ir Lietuvos pasėlių struktūroje užima gana nedidelę dalį“, – teigė LGAA vadovas I.Jankauskas.

Vasarinių rapsų patrauklumą menkina sudėtingesnė pasėlių apsauga nuo kenkėjų. Juos sudėtinga išauginti dėl pesticidų naudojimo apribojimų. Renkantis alternatyvias rapsų apsaugos priemones, išauga savikaina. Ribojant įprastų pesticidų naudojimą, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių,ūkininkai atsisako auginti vasarinius rapsus. Per pastaruosius penkerius metus vasarinių rapsų plotai sumažėjo nuo 25 tūkst. ha iki 11 tūkst. ha.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius savo ūkyje 215 ha plote augina kvietrugius, miežius, rapsus. Pastarieji užima 45 ha plotą. Dalį javų sėklos Biržų rajono ūkininkas perka iš lietuviškų įmonių, o dalį ploto apsėja savo užauginta ir paruošta sėkla. „Anksčiau auginome ir žieminius, ir vasarinius rapsus, bet vasarinių rapsų auginimo atsisakėme, nes labai dideli kenkėjų antplūdžiai, negalime su jais susitvarkyti. Žieminius rapsus rečiau puola kenkėjai, tad mažiau reikia purkšti chemijos, skirti investicijų“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino T.Micikevičius.

Ūkininkas neatmeta galimybės, jog ateityje, jei sumažėtų kenkėjų, galbūt ir vėl augintų vasarinius rapsus. „Tai labai priklauso nuo klimato sąlygų. Tokio žemės įšalo, koks būdavo seniau (0,5–1 m), kai žiemomis iššaldavo daug kenkėjų, pastaraisiais metais nebebūna. Neaišku, kas busšią vasarą. Dabar buvo 15 laipsnių šalčio be sniego, o įšalas siekė 8–9 cm. Prieš tai pasitaikė šiltesnių dienų, vabzdžiai buvo trumpam išlindę į paviršių. Gal jie bus smarkiai apšalę? Jei vasarą kenkėjų sumažės ir jų „nesutiksime“, galbūt pagalvosime apie vasarinius rapsus kitai vasarai“, – svarstė T.Micikevičius.

Visoje Europoje užauginama vis mažiau rapsų. Anksčiau buvo užauginama apie 20 mln. tonų rapsų, o pastaraisiais metais – apie 17 mln. tonų. Tam įtakos turėjo prieš septynerius metus Europos Komisijos(EK) priimtas sprendimas uždrausti pesticiduose naudojamas neonikotinoidų veikliąsias medžiagas, kurios apsaugo rapsus nuo spragių ir kitų kenkėjų. Tai lėmė rapsų plotų mažėjimą ir Lietuvoje. Atsisakant rapsų, kurie yra vieni geriausių priešsėlinių augalų, ūkininkams teko keisti sėjomainų struktūrą ir ieškoti alternatyvų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-03-25, Violeta Gustaitytė