Žemės ūkio naujienos: 2021-04-01

Atsižvelgiant į ateities žemės ūkio politikos iššūkius, mažės administracinė našta tiek ūkininkams, tiek įstaigoms, daugiau procesų bus skaitmenizuota pasitelkiant „NMA AGRO“ išmaniąją programėlę, mažės patikrų skaičius.

Šiemet laukuose nebus galima palikti smulkintos ir tolygiai paskleistos žolės. Išimtis bus taikoma tik sodų ir uogynų tarpueiliams, kuriuose yra pieva. Deklaruojantys pievas ir žolinius azotą kaupiančius augalus turi žinoti, kad nupjautą žolę (šieną, žaliąją masę ar kt.) privaloma sutvarkyti (išvežti iš lauko arba supresuoti, arba šieną sudėti į kūgius) ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.

Patikslinus žaliojo pūdymo apibrėžimą, įterpimui į dirvą pūdyme auginami žemės ūkio augalai turės būti pasėti einamaisiais metais.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiemet pakeisti ir patikslinti susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves reikalavimai. Siekiantys gauti paramą už 3 ha ir daugiau vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte, privalės mobiliąja „NMA AGRO” programėle pateikti iš kiekvieno lauko nuotraukas, kuriose matytųsi užaugintas derlius. Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius papildytas naujais kodais, kuriais deklaruojami mišrūs daržovių, sodų ir uogynų plotai – tokiu būdu suteikiama galimybė gauti susietąją paramą smulkiems, mišrius plotus deklaruojantiems ūkiams. Ankstinama šildomų šiltnamių įregistravimo data – juos įregistruoti kaip statinius Nekilnojamojo turto registre reikia iki einamųjų metų lapkričio 15 d. (anksčiau buvo iki gruodžio 31 d.).

Sugriežtinti reikalavimai juridiniams asmenims, siekiantiems gauti jauniesiems ūkininkams skirtą išmoką. Juridinio asmens veikloje dalyvaujantys fiziniai asmenys turi būti įregistruoti Juridinių asmenų registre ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Tokiu būdu nebelieka galimybės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai sąrašų apie fizinius asmenis, dalyvaujančius juridinio asmens veikloje.

Tik šiais metais pareiškėjams, deklaruojantiems kvietrugius, kviečius, miežius, avižas, rugius, rapsus, lubinus, pupas, žirnius, kurių bendras plotas yra 30 ha ir daugiau, ir (arba) bulves, kurių bendras plotas yra 10 ha ir daugiau, paliekama galimybė nurodyti auginamą augalų veislę kaip “Nežinoma“. Kitais metais tokios galimybės nebebus. Atsižvelgiant į tai, augalų veislių klasifikatorius papildytas Europos veislių katalogo augalų veislėmis.

Siekiant tinkamai pasiruošti įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus, pareiškėjams bus suteikta galimybė identifikuoti savo plotus pagal jų dirbimo technologiją. Pasėlių deklaravimo taisyklių nuostatos papildytos punktu, nustatančiu informacijos pateikimą apie bearimės žemės dirbimo technologijos būdu dirbamus laukus.

Pareiškėjams, deklaruojantiems valstybinės žemės plotus, įvedamas reikalavimas šios žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus pateikti patikrinti seniūnijos (savivaldybės) darbuotojui.

Deklaravimo paraiškos forma papildyta nuostata, jog pareiškėjas žino, kad paukščiams svarbiose teritorijose esančių natūralių pievų, ganyklų, šlapynių, saugomų rūšių radavietės pievų ir ganyklų negalima aparti, persėti kultūrinėmis žolėmis ar apsodinti mišku. Pažeidusiems šį vieną iš kompleksinės paramos reikalavimų bus taikomos sankcijos.

Deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir pasėlius taip pat galės atnaujinti ir duomenis apie ūkininko ūkį.

Šiemet deklaruojant pasėlius atsisakoma buvusios galimybės skirti savanorišką paramą – 1 EUR/ha – ūkininkus vienijančioms organizacijoms.

Praėjusių metų deklaravimo rezultatai

Pernai deklaruotas plotas nežymiai augo (2020 m. – 2 937 302 ha, 2019 m. – 2 926 751 ha), o paraiškų skaičius mažėjo (2020 m. – 124 885 paraiškos, 2019 m. – 126 057 paraiškos). Daugiausia žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų buvo deklaruota Panevėžio, Kėdainių, Raseinių rajonuose.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-31

Praėjusį mėnesį Estijoje supirkta 61,4 tūkst. tonų pieno – 2,6 proc. mažiau nei prieš metus. Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) supirkimo apimtys sunyko 8,2 proc., o vidutinė supirkimo kaina pakilo 0,9 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 4,0 proc., vidutinis baltymingumas – 3,4 procento. Per metus šie rodikliai padidėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,2 proc.

Estijos pieno perdirbimo įmonės šiemet vasarį pagamino 8,3 tūkst. tonų geriamo pieno (tiek pat kiek ir prieš metus), 3,1 tūkst. tonų rūgpienio (tiek pat), 2,4 tūkst. tonų grietinėlės (tiek pat), 0,3 tūkst. tonų sviesto (ketvirtadaliu mažiau), 3,8 tūkst. tonų varškės ir sūrių (3 proc. daugiau).

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-03-31, BNS

Šis LR Vyriausybės nustatomas limitas yra taikomas visiems ŽŪPGF įsipareigojimams pagal garantijų sutartis vienu metu. 2020 m. pabaigoje ŽŪPGF įsipareigojimai pagal garantijų sutartis siekė 100,0 mln. eurų, o 2021 metams nustatytas limitas yra daugiau kaip perpus didesnis.

„LR Vyriausybės nustatytas limitas mums suteikia galimybę užtikrinti garantijų teikimą ūkio subjektams, siekiant padidinti jiems finansinių paslaugų prieinamumą ir sudaryti palankesnes skolinimosi sąlygas. Pastarasis nutarimas užtikrina galimybę ūkio subjektams suteikti kur kas daugiau naujų garantijų“, – patikslina ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė. 2020 m. augo suteiktų garantijų suma Per 2020 m. ŽŪPGF suteikė 286 garantijas už 40,2 mln. eurų. Jų dėka ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, maisto ūkiu, miškų ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste, iš finansų įstaigų galėjo gauti paskolų bei lizingo paslaugų už 54,6 mln. eurų.

„2020 m. suteiktų garantijų suma buvo 84 proc. didesnė, palyginus su 2019 m. Tam įtakos turėjo ir sudėtinga ūkio sektoriaus situacija dėl koronaviruso pandemijos: 2020 m. liepą pradėjome teikti garantijas palankesnėmis sąlygomis ūkio subjektams, susidūrusiems su sunkumais dėl šios situacijos. Palankesnės garantijų teikimo sąlygos pratęstos ir šiemet iki birželio 30 d., todėl tikimės aktyvesnio kreipimosi iš ūkio subjektų“, – sako R. Globienė.

Ūkininkai skolinasi ir investicijoms, ir apyvartinėms lėšoms

53 proc. visų 2020 m. suteiktų garantijų buvo už finansavimą, skirtą investicijoms, o 47 proc. – už apyvartinėms lėšoms finansuoti ir biologiniam turtui įsigyti skirtą finansavimą. Daugiausiai garantijų, 39 proc. garantijų sumos, suteikta ūkininkams. Vertinant 2020 m. suteiktų garantijų struktūrą pagal ūkio subjektų veiklą, augalininkystę plėtojantiems ūkio subjektams teko 52 proc. visų suteiktų garantijų, gyvulininkystei plėtoti – 20 proc.

Garantijos suteikiamos siekiant skatinti ūkio subjektus nuolat investuoti į modernias, išmaniąsias technologijas, prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. 2020 m. ūkio subjektai su ŽŪPGF garantijomis į žemės ūkio technikos įsigijimą investavo 10,6 mln. eurų, už 9,3 mln. eurų statė gamybinius pastatus, grūdų bokštus, už 2,5 mln. eurų įsigijo gamybinės įrangos. Taip pat ūkio subjektai investavo į gamybinę įrangą ir infrastruktūrą, įdiegė skaitmenines, inovatyvias technologijas, galėjo įgyvendinanti projektus, kuriems skirta ES finansinė parama.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-03-30

Kovo pabaigoje apžiūrėję žieminius pasėlius visoje šalies teritorijoje, LŽŪKT specialistai pastebėjo, kad jų būklė skirtinguose rajonuose labai skiriasi: kai kur jie peržiemojo neblogai, tačiau yra ir tokių laukų, kuriuos teks atsėti. Apibendrintais pasėlių apžiūros pavasarį ir mineralinio azoto dirvožemyje stebėsenos rudenį duomenimis, taip pat pavasarinio tręšimo rekomendacijomis pasidalino LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė dr. Romutės Mikučionienė nuotoliniame renginyje „Išmanus pavasaris ūkyje – žemės dirbimas, tręšimas ir ES paramos galimybės“.

Pasak jos, žieminiai rapsai gerai peržiemojo tiek Vakarų Lietuvoje, tiek Aukštaitijoje ir Suvalkijoje. Jie, priešingai nei žieminiai javai, jau yra pasiruošę vegetacijai: šaknys gyvybingos, augimo kūgelis sveikas. Tiesa, violetinė spalva vis dar rodė, kad augalams trūksta šilumos. Žieminiai kviečiai ir kvietrugiai Žemaitijoje peržiemojo gerai, yra gyvybingi, krūmijimosi mazgas nepažeistas, nors naujų šakniaplaukių dar nebuvo nematyti. Širvintų, Kauno, Rokiškio ir Šilutės rajonuose žieminiai kviečiai ir miežiai peržiemojo nevienodai, tačiau augalai gyvybingi, pradeda leisti šakniaplaukius.

LŽŪKT surinktais duomenimis, yra neperžiemojusių žieminių kvietrugių pasėlių Rokiškio r., kviečių – Pagėgių sav., kur jie stipriai pašalo, kai neliko sniego dangos, o naktimis vyravo žemos minusinės temperatūros. Įtakos turėjo ir tai, kad čia vyrauja lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiai. Mokslininkai rekomenduoja augalus pamaitinti per 10–15 d., kai pasirodo šakniaplaukiai, tai – optimalus tręšimo laikas. „Iki šio meto dar buvo gana šalta, augalai susitraukę, nors jau pamažu pradeda leisti vegetatyvines šakneles. Šviesos jiems pakanka, tačiau maisto medžiagos šiuo metu naudojamos tik augalų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, bet dar ne augimui“, – teigė R. Mikučionienė, ragindama neskubėti dar tręšti pasėlių, jei orai nesušils.

Azoto atsargos didesnės nei ankstesniais metais

Rudeninio mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti augalams lengvai įsavinamo azoto atsargas, likusias po vasaros sezono, ir numatyti kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai. Kaip elgtis šį pavasarį, į ką atkreipti dėmesį ir kaip tinkamai pasirūpinti augalais? „Daugiamečiai stebėjimai ir tyrimų rezultatai rodo, kad rudenį mineralinio azoto vidutiniai kiekiai svyruoja nuo 35 iki 64 kg/ha. Šių metų duomenimis, iki 60 cm sluoksnyje mineralinio azoto pasiskirstymas labai nevienodas visoje Lietuvoje ir įvairuoja nuo labai mažo iki labai didelio.

Visoje Lietuvoje vidutiniškai nustatyta 50,26 kg/ha mineralinio azoto, o tai 19,6 kg/ha daugiau nei 2020 m. pavasarį, vadinasi, vasarinių augalų nepanaudota azotinių trąšų dalis liko rudeniniams augalams“, – sakė R. Mikučionienė. Jos teigimu, mineralinio azoto dirvose šį pavasarį yra daugiau nei ankstesniais metais dėl kelių priežasčių. Viena, mineralinio azoto atsargas padidino rudenis tręšimas, antra, didesniam jo kiekiui dirvoje įtakos turėjo visiškai kitokia, nei ankstesnių metų, žiema. Šiltos, be įšalo žiemos, skatino mineralinio azoto išsiplovimą, šiemet nors įšalo praktiškai nebuvo, tačiau stora sniego danga užklojo visą Lietuvos teritoriją.

Sniegui tirpstant naktimis vyravo minusinė temperatūra, todėl ištirpęs sniegas dirvožemio buvo sutraukiamas ir taip papildytos gruntinio vandens atsargos. „Ištirpęs sniegas pakėlė gruntinių vandenų lygį, o iškritę negausūs krituliai papildė viršutinio dirvožemio sluoksnio atsargas, todėl mineralinis azotas neturėjo migruoti gilyn ir išliko 30 cm gylyje. Rudeninės stebėsenos duomenimis, jo kiekis šiame gylyje buvo gerokai didesnis nei 30–60 cm gylyje. Tad augalams jis pakankamas, todėl net suvėlinus tręšimą pasėliai tikrai nenukentės“, – įsitikinusi augalininkystės specialistė.

Azoto normas reikės koreguoti nuo 5 iki 30 kg/ha

Mineralinio azoto stebėsenos 2020 m. rudenį duomenimis, ypač mažai azoto (mažiau nei 30 kg/ha) nustatyta Baltijos aukštumų ir Pietryčių Lietuvos lygumų dirvožemiuose, todėl, R. Mikučionienės teigimu, čia jo normas, atsižvelgiant į dirvožemio granuliometrinę sudėtį ir našumo balą, reikėtų didinti nuo 15 iki 30 kg/ha: smėlinguose, mažesnio kaip 38 balų našumo dirvožemiuose – 15 kg/ha, didesnio nei 38 balų priesmėlio, molio dirvožemiuose – 30 kg/ha. Nemuno vidurupio, Neries žemupio plynaukštėja bei Vakarų Žemaičių ir Žemaičių Vakarų-Kuršo plynaukštėje mineralinio azoto yra mažai – nuo 30 iki 40 kg/ha, todėl rekomenduojama tręšimo normas didinti nuo 10 iki 20 kg/ha.

Ašmenos aukštumos, Lydos plynaukštės, Dysnos lygumos, Nemuno Žemumos pietinės dalies, Vidurio Lietuvos žemumos rytinės dalies dirvožemiuose nustatyta nuo 40 iki 50 kg/ha mineralinio azoto, todėl azoto trąšų normą pavasarį čia reikia didinti nuo 5 iki 15 kg/ha. Vidutiniškai (51–60 kg/ha) azoto rasta Vakarų Aukštaitijos plynaukštės, Žemaičių rytų plynaukštės, Nemuno žemumos šiaurinės dalies, Vakarų Aukštaitijos plynaukštės dirvožemiuose, todėl tręšiant šiose vietose azoto trąšų normų koreguoti nereikia. „Vidurio Lietuvoje azoto susikaupę labai daug, iki 76 kg/ha, todėl tręšiant pirmą kartą pavasarį azoto trąšų normas reikia mažinti 10–20 kg/ha, atsižvelgiant į granuliometrinė sudėtį ir našumo balą“, – pastebėjo LŽŪKT specialistė, planuojant tręšimus ragindama taip pat atsižvelgti ir į dirvožemio drėgmę, kurios perteklius gali paskatinti nitratinio azoto išsiplovimą.

Ne mažiau svarbus veiksnys yra dirvožemio tirpalo reakcija, nes nuo jo priklauso, kiek įterptų azoto trąšų augalai pasisavins. Kai dirvožemiai sąlyginai rūgštūs (pH 5), augalai sugeba panaudoti tik 53 proc. išbertų azotinių trąšų. Kai vidutiniškai rūgštūs (pH 6), pasisavina iki 89 proc. O kai dirvožemio reakcija artima neutraliai (pH 6,5), augalai gali panaudoti visą atiduotą azotą.

Kada daugiausia azoto reikia javams

LŽŪKT augalininkystės specialistė priminė, kad azoto poreikis skirtingais javų vystymosi tarpsniais taip pat skiriasi. Norint pasiekti aukštus kiekybinius rodiklius, azotas reikalingas nuo krūmijimosi pradžios iki plaukėjimo, kokybinius (baltymingumą) – plaukėjimo tarpsniu. Krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniais formuojasi produktyvių stiebų skaičius. Nuo bamblėjimo pradžios iki vėliavinio lapo tarpsnio azotas atsakingas už varpučių ir grūdų skaičių varpose, nuo bamblėjimo iki plaukėjimo pabaigos – už 1 000 grūdų masę.

Žydėjimo metu azotas gerina grūdų kokybinius rodiklius – baltymingumą. „Net 41 proc. azoto augalai sunaudoja iki krūmijimosi pabaigos. Bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais augalams reikia iki 18, plaukėjimo ir žydėjimo – 12, o žydėjimo ir brandos laikotarpiu – 29 proc. azoto“, – sakė dr. R. Mikučionienė.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-01

Laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti gyvulių medžiagų apykaitos procesus ir šėrimo pakankamumą, dažniausiai naudojami pieninių galvijų bandose, tiriant karves prieš veršiavimąsi ir ankstyvos laktacijos stadijoje, tačiau mėsinių veislių augintojai retai taiko šią praktiką. Škotijos kaimo koledžo (Jungtinė Karalystė) mokslininkai nustatė, jog biocheminiai kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti medžiagų apykaitos rodiklius, gali padėti išryškinti galvijų šėrimo problemas, kurios turi įtakos veršiavimosi rezultatams, pieno gamybai ir vaisingumui.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, jog ši praktika gali padėti nustatyti ūkio valdymo klaidas, pavyzdžiui, netinkamą pašarų išdalinimo tvarką ar ėdžių vietą, rašo portalas „The Cattle Site“. Projekto, trukusio ilgiau kaip 12 mėnesių, metu kraujo mėginiai paimti iš 180 žindenių. Siekiant įvertinti šėrimo įtaką medžiagų apykaitos procesams jautriausiu laikotarpiu, biocheminiai tyrimai atlikti 1 mėnesį prieš veršiavimąsi ir po jo. Taip pat buvo įvertinas gyvulių įmitimas balais. Rezultatai atskleidė, jog trečdaliui žindenių prieš veršiavimąsi trūko magnio. Tai reikšmingas veiksnys atsižvelgiant, jog šio mikroelemento stoka gali lemti lėtą veršiavimosi procesą ir galimai pabloginti veršelio sveikatą.

Mokslininkų komanda taip pat nustatė, jog po veršiavimosi magnio trūko ketvirtadaliui tirtų žindenių. Tai padidina žolinės tetanijos riziką. Pasak šėrimo specialistės Karen‘os Stewart (Karenos Stiuart), neraminanti išvada, jog prieš veršiavimąsi daugiau kaip pusei tirtų žindenių racione trūko didžiajame prieskrandyje neskylančių baltymų. Neištaisius šėrimo klaidų, kyla rizika, jog veršeliai gaus blogos kokybės krekenų, nukentės pieno gamyba. Anot jos, rezultatai atskleidė ir energijos trūkumą. Ūkininkas pakoregavęs racioną gali apsaugoti karves nuo veršiavimosi komplikacijų, paskatinti gimdos involiuciją po jauniklio atvedimo bei sekančią rują.

Kai kuriais atvejais raciono sudėtis dokumentuose atrodė ideali, ūkininkai nevengė atlikti siloso biocheminės analizės, tačiau pasitaikydavo pašarų prieinamumo problemų. Gyvulių mitybą neigiamai veikė oro ir kiti aplinkos veiksniai. Specialistė pridūrė, jog tirtoms žindenėms netrūko mikroelementų ir kitų pagrindinių mineralų, išskyrus magnį. Karvės paprastai buvo gero įmitimo.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-03-31

Apie tai, kuo šis sprendimas svarbus žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams ir pirkėjams, klausiame Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus.

Kodėl reikėjo šio sprendimo?

Ne paslaptis, kad Lietuvoje, o ir kitose ES valstybėse, tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų gana dažnai trūksta derybinės galios pusiausvyros. Tai lemia nesąžiningos prekybos praktikos pasireiškimą, kai stambesni ir daugiau derybinių galių turintys pirkėjai siekia nustatyti sau naudingas sutarčių sąlygas. Tad vienam prekybos partneriui – dažniausiai tiekėjui – neretai nepagrįstai perkeliama ekonominė rizika. Siekiama užkirsti kelią tokiai nesąžiningai prekybos praktikai.

Kokią naudą, uždraudus nesąžiningą prekybą žemės ūkio ir maisto produktais, pajus Lietuvos verslas, visas žemės ūkio sektorius?

Turėtų ne tik padidėti sutartinių santykių skaidrumas, bet ir bus užtikrintos lygesnės konkurencinės sąlygos. Tiekėjai, būdami tikri, kad jiems nebus primestos neproporcingai didelės sąnaudos arba ne dėl jų kaltės patiriami nuostoliai, galės lengviau prognozuoti piniginius srautus ir planuoti investicijas.

Visa tai turėtų gerinti tiekėjų verslo sąlygas bei skatinti verslo plėtrą.

Minėjote, kad pagerės konkurencijos Lietuvoje sąlygos, o kaip bus su konkurencija visoje ES?

Nesąžiningos prekybos praktikos reglamentavimas ES mastu turės teigiamą poveikį ne tik žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo įmonėms, bet ir mažmeninės bei didmeninės prekybos įmonėms. Visoms ES valstybėms narėms bus sudarytos vienodos ar labai panašios žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo – pirkimo sąlygos. Tai neabejotinai turės teigiamą poveikį Lietuvos tiekėjų konkurencingumui.

Kokie bus nustatyti nesąžiningos prekybos draudimai?

Yra nustatyti 9 „griežtieji draudimai“, iš kurių pirmasis bus taikomas pirkėjams už vėluojančius atsiskaitymus su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais. Kiti 8 „griežtieji draudimai“ taip pat bus taikomi pirkėjams. Pavyzdžiui, pirkėjui draudžiama atšaukti greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko tiekėjui rasti alternatyvų, kaip tuos produktus parduoti ir kitaip panaudoti. Taip pat pirkėjui bus draudžiama reikalauti, kad tiekėjas atliktų mokėjimus, nesusijusius su tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu ir panašiai.

Be šių griežtai draudžiamų veiksmų taip pat yra nustatyti ir kiti 6 draudimai, kurie pirkėjui bus taikomi tik tokiu atveju, jeigu jis aiškiai dėl jų nesusitarė su tiekėju ir toks susitarimas nebuvo patvirtintas žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo – pardavimo sutartyje arba vėliau pirkėjo su tiekėju sudarytoje sutartyje. Pavyzdžiui, pirkėjui bus draudžiama grąžinti tiekėjui neparduotus žemės ūkio ir maisto produktus, nesumokėjus jam už tuos neparduotus produktus arba už tų produktų pašalinimą, arba abiem atvejais. Taip pat bus draudžiama pirkėjui reikalauti, kad tiekėjas padengtų visas su žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis nuolaidomis susijusias išlaidas arba jų dalį, kai pirkėjas juos parduoda naudodamasis pardavimo skatinimo priemonėmis.

Kokios sankcijos lauktų pažeidėjų?

Pirkėjams už nustatytų draudžiamų veiksmų taikymą skiriamos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Jų dydis priklausys nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Ar bus išsaugoti šiuo metu galiojantys trumpesni atsiskaitymo už tam tikrą parduotą žemės ūkio produkciją terminai?

Taip, terminai bus išsaugoti. Taip pat bus išsaugoti ir šiuo metu galiojantys pirkėjui pateiktų žemės ūkio produktų įkainojimo terminai.

Kokios dar naujovės lauks tiekėjų ir pirkėjų?

Draudžiama nesąžininga prekybos praktika bus laikoma ir tuomet, kai pirkėjas perka žemės ūkio ir (ar) maisto produktus, nesudaręs su šių produktų tiekėju rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties pagal iš anksto su tiekėju sutartas sąlygas.

Kas kontroliuos, kaip laikomasi šių nuostatų?

Didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių (t. y. penkių didžiųjų prekybos tinklų) priežiūrą ir toliau vykdys Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, o visų kitų žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų (t. y. supirkimo – perdirbimo įmonių, didmeninių ir mažmeninių prekybos įmonių) – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-03-31

Į šalies rinką patekusios pakuotės turi būti surenkamos ir tinkamai sutvarkytos, tačiau ūkininkai skundžiasi, jog augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistema nėra aiški ir patogi.

Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo reikalais užsiima Aplinkos ministerijos pakuočių tvarkymo ekspertų darbo grupė. Jai savo požiūrį ir kitų šalių praktiką tvarkant augalų apsaugos produktų pakuotes pateikė Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA). Apie pakuočių tvarkymo keliamus iššūkius, problemas, su kuriomis susiduria ir ūkininkai, ir produktų gamintojai bei importuotojai, papasakojo LAAA direktorė Zita Varanavičienė.

-Ne visi augalų apsaugos produktų importuotojai priklauso LAAA, bet jūsų vadovaujama asociacija itin daug dėmesio skiria pakuočių tvarkymo klausimams, nors tai nėra nei asociacijos pareiga, nei jos atsakomybė. Kodėl?

Vieną iš savo veiklos sričių mes suprantame kaip švietėjišką veiklą tvaraus ir saugaus augalų apsaugos produktų naudojimo srityje. Tinkamas pakuotės tvarkymas yra svarbi to ciklo dalis.

LAAA nėra atliekų tvarkytojas ir mes netvarkome pakuočių atliekų. Asociacijos nariai gamintojo atsakomybės principą įgyvendina per pakuočių tvarkytojų organizacijas. Mūsų veikla susijusi su gerosios praktikos sklaida, tinkamų pakuočių tvarkymo įpročių pristatymu ūkininkams.

Iki prasidedant pavasario darbams laukuose, apsilankykite svetainėje www.skalaukteisingai.lt. Ji skirta ūkininkams ir visiems besidomintiems augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymu. Svetainėje augalų apsaugos produktų naudotojai gali rasti visą reikalingą informaciją, kaip teisingai tvarkyti pakuotes ūkyje, kad apsaugotų save, aplinką ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo.

-Kaip manote, ar pakankamas reglamentavimas ir kontrolė, kaip turėtų būti tvarkomos augalų apsaugos produktų plastiko pakuotės?

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, supakuotų produktų gamintojai ir importuotojai, tiekiantys rinkai savo produktus, tampa pakuočių atliekų tvarkytojų organizacijos dalyviais, šiai organizacijai patiki rinkai pateikiamų pakuočių tvarkymą ir, žinoma, pakuotes tvarkančiai organizacijai sumoka už paslaugas. Tačiau, prisimenant pagarsėjusį „Metrail“ atvejį, pažyma apie sutvarkytas pakuotes dar negarantuoja, kad jos buvo sutvarkytos tinkamai, o gamintojas neturės mokėti papildomai, pvz., taršos mokesčio.

Gamintojai ir importuotojai moka už pateiktų rinkai pakuočių sutvarkymą ir pagrįstai tikisi, kad pakuotės yra tvarkomos, tačiau susiklosto tokios situacijos, kai jie lieka be kaltės kalti už negalėjimą įgyvendinti gamintojo atsakomybės principo, o atliekų turėtojai (ūkininkai) priduodami pakuotes turi mokėti papildomai. Be to, atliekų tvarkytojai taiko skirtingas šių pakuočių surinkimo ir tvarkymo praktikas. Vieni surenka visas ūkiuose susidariusias pakuotes, antri reikalauja, kad jos būtų tinkamai išskalautos, išdžiovintos ir supakuotos į permatomus specialius maišus, treti – surenka pakuotes nesigilindami į tai, ar jos išskalautos, ar ne. Todėl aiškesnis reglamentavimas būtų parankesnis visiems sistemos dalyviams.

Kovo 19 d. vykusiame Aplinkos ministerijos pakuočių tvarkymo ekspertų darbo grupės susitikime pristatėme kitų valstybių patirtį tvarkant augalų apsaugos pakuotes. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas reglamentuojamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) direktyvas. Nepaisant to, kad direktyvos numato bendrus principus visai ES, ES valstybės narės konkrečius sprendimus prisitaiko pagal savo šalies specifiką.

-Ko trūksta, kad augalų apsaugos produktų pakuočių, jų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema būtų veiksminga? Kokios, Jūsų nuomone, didžiausios problemos?

Siekdami geriau suprasti augalų apsaugos pakuočių tvarkymo iššūkius ir atliekų turėtojų lūkesčius, pernai atlikome ūkininkų apklausą. Remiantis atsakymais į pateiktus atvirus anketos klausimus, net 61 proc. tyrime dalyvavusių ūkininkų teigė, kad šiuo metu šalyje esanti augalų apsaugos produktų pakuočių surinkimo sistema nėra aiški ir patogi. Be to, jie pasigenda daugiau informacijos apie pakuočių tvarkymą.

Pirmasis ir labai svarbus teisingo šių pakuočių tvarkymo akcentas yra tinkamas pakuotės išskalavimas, atliekamas ruošiant darbinį tirpalą. Tinkamas skalavimas turi vykti būtent tirpalo ruošimo proceso metu, taikant trigubo arba integruoto skalavimo metodą. Toks skalavimas ūkininkui gali padėti sutaupyti iki 2 proc. produkto, kuris neskalaujant pakuočių būtų prarandamas. Kai pakuotė išskalaujama, o nuoplovos supilamos į darbinio tirpalo talpą ir sunaudojamos, nesusidaro užterštas vanduo. Tai yra pamatas, ne veltui direktyva teigia, kad atliekų turėtojas turi prisiimti atsakomybę už savo atliekų tinkamą pateikimą atliekų surinkimo sistemoms.

Remdamiesi kitų valstybių geriausiomis praktikomis, ūkininkams rekomenduojame įsirengti pakuočių džiovykles. Išskalautos ir išdžiovintos pakuotės sudedamos į skaidrius maišus. Jau keleri metai asociacija kartu su projekto partneriu – bendrove „Žalvaris“ – vykdo bandomąjį projektą. Šio projekto dalyviai gauna specialius „Skalauk teisingai“ ženklu pažymėtus maišus išskalautai ir išdžiovintai pakuotei sudėti iki ją paims atliekų tvarkytojas, mūsų partneris.

Mūsų bandomojo projekto patirtis rodo, kad projekte dalyvaujantys ūkininkai yra atsakingi, didžioji dalis jų supranta tinkamo pakuočių tvarkymo svarbą. Pakuočių surinkimo laikotarpiu pasitaiko atvejų, kuomet pakuotės nėra išdžiovintos ar supakuotos atskirai nuo kamštelių, tačiau su kiekvienais projekto metais tokių atvejų mažėja.

Tiek mūsų turimi išskalautų pakuočių drožlių laboratorinių tyrimų duomenys, tiek kitų valstybių duomenys rodo, kad tinkamai išskalautose pakuotėse lieka tik pėdsakai cheminių medžiagų, ir tai yra tūkstantį ar net dešimt tūkstančių kartų mažiau nei teisės aktais nustatyta 0,1 proc. riba, pagal pačią toksiškiausią medžiagą. Vadinasi, tinkamai išskalauta pakuotė nėra pavojinga atlieka.

-Kokią dalį sudaro augalų apsaugos produktų pakuotės?

Augalų apsaugos produktų pakuotės užima mažą rinkos dalį visoje pakuočių gausybėje, nesiekia net 1 proc., tačiau augalų apsaugos produktų, kaip ir kitų cheminių medžiagų, pakuotėms keliami labai aukšti saugos ir patvarumo reikalavimai. Pakuotė ir jos tvirtinimai turi būti sukonstruoti taip, kad pakuotė nereaguotų su turiniu, o ją pakartotinai atidarant turinys nepatektų į aplinką. Tokia pakuotė negali būti panaši į maisto produktų, gyvūnų pašarų, kosmetikos produktų įpakavimus, kad neklaidintų vartotojų ir netrauktų vaikų dėmesio. Dažniausiai šių pakuočių gamybai naudojamas HDPE plastikas.

Remiantis jau minėta asociacijos atlikta ūkininkų apklausa, ūkiuose, priklausomai nuo jų dydžio, susikaupia nuo keliolikos iki kelių šimtų kilogramų pakuočių. Specialistai pažymi, kad tinkamai išskalautos ir išdžiovintos plastiko pakuotės gali tapti perdirbimui tinkama atlieka. Pasaulyje yra ne vienas pavyzdys, kaip tokios pakuotės sėkmingai tęsia savo gyvavimą žiedinės ekonomikos cikle ir tampa kitomis naudingomis medžiagomis. Ši pakuotė yra pagaminta iš kokybiškos žaliavos, didelio tankio polietileno (HDPE), kuris gali būti žaliava su maistu ir kūnu nesiliečiančių produktų gamybai. Mažą rinkos dalį užimanti nišinė, beveik monomedžiagos HDPE pakuotė gali būti gera terpė kurti žiedinės ekonomikos modelius – gerąsias praktikas. Lietuva žengia pirmuosius žingsnius link žiedinės ekonomikos ir daugiau nei dvigubai atsilieka nuo ES valstybių vidurkio savo ekonomikos žiediškumu (atitinkamai 5 proc. ir 12 proc.).

Mums žinoma, kad Bulgarijoje perdirbama daugiau nei 90 proc. tokių augalų apsaugos produktų HDPE pakuočių, iš jų gaminant optinių kabelių plastikinius izoliacinius vamzdžius telekomunikacijų pramonei. Pakuotės, kurių negalima išvalyti, panaudojamos cemento gamykloje, jas sudeginant ir išgaunant šilumos energiją. Taigi, ar mes esame tokie turtingi, kad leidžiame sau švaistyti žaliavas?

-Jums tenka nemažai bendrauti su ūkininkais. Ar jie įsiklauso į Jūsų patarimus, kaip tvarkyti pakuotes?

Žinoma, kartais sulaukiame nusiskundimų, kad tinkamas skalavimas reikalauja daugiau laiko ir pastangų. Mūsų nuomone, tai tik požiūrio klausimas. Ne už kalnų tas laikas, kai tinkamas pakuotės skalavimas, t. y. paruošimas ją atiduoti atliekų tvarkytojui, taps įpročiu, tam tikru gerosios praktikos standartu. Šiandien niekas nesiskundžia, kad sugaišta kelias minutes dantų valymui, nes tai visiems suprantamas higienos įprotis. ES politikos pokyčiai, žiedinės ekonomikos tendencijos ir kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad šie reikalavimai yra įgyvendinami.

Apibendrindama norėčiau pažymėti, jog pakuočių tvarkymo aiškesnis reglamentavimas turėtų būti naudingas visiems sistemos dalyviams: gamintojai ir importuotojai galėtų tinkamai įgyvendinti išplėstinį gamintojo atsakomybės principą ir už tvarumo iniciatyvas nemokėti dvigubai; ūkininkai naudą pajaustų, jei galėtų nemokamai atiduoti tinkamai paruoštas pakuotes atliekų tvarkytojams; pakuotė taptų ne atlieka, bet žaliava.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-03-31