Žemės ūkio naujienos: 2021-04-06

Šiemet žemdirbiai nebegauna savarankiškai dirbantiems asmenims, nukentėjusiems nuo COVID-19, skiriamos fiksuoto dydžio mėnesinės išmokos – 260 eurų. Pernai ši išmoka buvo šiek tiek mažesnė (257 eurai), bet skiriama platesniam gyventojų ratui. Naujoji valdžia daug skrupulingesnė teikiant tokią paramą piliečiams. Ji nusprendė išbraukti žemės ūkį iš dėl karantino paskelbimo ribojamų ūkinių veiklų sąrašo ir žemdirbiams tokios išmokos nemokėti.

„Smulkūs ūkininkai labiausiai nukentėjo, nes vietos rinka yra susitraukusi. Tai stipriai atsiliepia jų pajamoms, tačiau valdžiai tai nerūpi. Juk smulkieji ūkininkai – kaimo gyvybingumo, kuriuo taip garsiai rūpinasi politikai, pagrindas. Tos išmokos labai nedidelės. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, taip nesismulkinama, konstatuojama, kad sektorius nukentėjo ir visi proporcingai remiami“, – piktinosi Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Vertins individualiai

Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo svarstyta, kaip atstatyti teisybę ir sugrąžinti žemdirbiams, pirmiausia smulkiesiems, pernai mokėtas išmokas. KRK narys Giedrius Surplys prašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovo paaiškinti, kodėl žemdirbiai buvo išbrokuoti ir liko be mėnesinės 260 eurų išmokos.

„Parama teikiama rūbų siuvėjams, medžio drožėjams, motociklų nuomotojams ir kitiems, tačiau žemdirbiai iš nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašo išbraukti, nors jie irgi praranda pajamas: nebegali parduoti savo produkcijos viešojo maitinimo įstaigoms, prekiauti mugėse ir pan. Pernai jie galėjo gauti tas išmokas, o šiemet jau nebe. Kodėl?“ – aiškinosi buvęs žemės ūkio ministras.

SADM Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas priminė, kad šiemet žemdirbiai liko be savarankiškai dirbantiems asmenims teikiamų išmokų, nes žemės ūkis buvo išbrauktas iš dėl karantino paskelbimo ribojamų ūkinių veiklų sąrašo. Tačiau nepaaiškino, kodėl taip buvo nuspręsta.

„Dabar, kilus bangai, kad vis dėlto pajamas dėl COVID-19 prarado ne tik į sąrašą įtrauktos ūkinės veiklos, socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrės patvirtino tvarką dėl individualaus vertinimo. Bus individualiai vertinami tie atvejai, kai pajamos 2020 metais, palyginti su 2019-aisiais, sumažėjo 30 proc. ir daugiau. Asmenys turi kreiptis dėl vertinimo, o paskui į Užimtumo tarnybą dėl pakartotino išmokos skyrimo. Ji bus skirta už praėjusius mėnesius nuo metų pradžios“, – dėstė SADM atstovas.

Dėl išmokos teks paplušėti

V.Juodsnukis nustatytą tvarką, kai kiekvienas ūkininkas turi kreiptis dėl individualaus vertinimo, prilygino pasityčiojimui iš žmonių. „Brangiau bus visa tai administruoti. Matyt, valdininkai nori susikurti darbo. Juk iš maždaug 100 tūkst. registruotų ūkininkų ūkių dauguma yra smulkūs ūkininkai“, – pastebėjo LŠŪS vadovas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis sakė skambinęs premjerei Ingridai Šimonytei pasiteirauti, kodėl žemės ūkis buvo išmestas iš dėl COVID-19 remiamų veiklų sąrašo. „Ji nusistebėjo, kodėl žemės ūkiui turėtų būti blogai. Sakė, kad parduodate savo produkciją, gaunate pinigų ir gerai“, – KRK posėdyje pasakojo ūkininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ūkininkams, norintiems gauti kelių šimtų eurų išmoką, teks įrodinėti ne tik pajamų kritimo lygį – bus skaičiuojama, ar jie sumokėjo pakankamai mokesčių.
„Čia reikės daug įrodinėti, gali būti, kad daugiau išleisi, nei gausi. Čia toks požiūris į žemės ūkį: jis kaip garvežys traukia ekonomiką, bet jam nenorima teikti paramos. Jei kas negalėjo kepti kotletų, subsidijos skiriamos, o žemės ūkiui jų nereikia. Žemdirbiams iškelti bene didžiausi uždaviniai ir tikslai, o parama mažiausia“, – teigė J.Vilionis.

Sąlygos netinka žemės ūkiui

Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė jau ne kartą pastebėjo, kad reikalavimas dėl 30 proc. pajamų sumažėjimo visiškai netinka sodininkams. „Mes niekaip negalime įrodyti, kad pernai krito sodininkų pajamos, nes 2019 metais dėl šalnų beveik nieko neuždirbome. Mes sumokame nemažai mokesčių, bet šiuo atveju nesame remiami, nors iš tikrųjų turime daug problemų. Gal kituose sektoriuose jos didesnės, bet ir mums sunku – mokyklos ir darželiai uždaryti, obuoliai sandėliuose pernoksta“, – sodininkų rūpesčius išklojo ji ir prašė seimūnų esant progai kviesti tautiečius vartoti lietuvišką produkciją.

G.Surplys, dėl sudėtingos situacijos paukštininkystės sektoriuje neseniai siūlęs dalį algų Seimo nariams mokėti paukščiais, sutiko, kad seimūnams į kraitę prie paukščių galima pridėti ir lietuviškų obuolių.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis antrino sodininkų atstovei, kad pajamų kritimo lyginimas pagal nustatytus metus nėra tinkamas ir kitiems žemės ūkio sektoriams. „Dabar nustatyta sąlyga dėl 30 proc. pajamų sumažėjimo tinka verslui, kuris kasdien pardavinėja prekes ir paslaugas, o žemės ūkyje yra kitaip. Juk, pavyzdžiui, 2019-ieji galėjo būti tušti, daugiau ar mažiau pardavimų galėjo nusikelti į kitus metus. Taip gali būti ir sodininkams, daržininkams, grūdininkams“, – aiškino ūkininkas.

Išgyvenimo klausimas

KRK narys Juozas Baublys siūlė pirmiausia pasirūpinti smulkiais ūkininkais, iš kurių galbūt ne vienam 260 eurų gali būti išsigelbėjimas. Parlamentaras ragino netampyti jų dėl individualaus vertinimo ir, kaip ir praėjusias metais, visiems mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims skirtas išmokas.

„Reikia atskirti vidutinius, stambius ūkius, kurių kitos apyvartos, ir smulkius ūkininkus, turinčius keliolika hektarų. Kai nebuvo pandemijos, jie turėjo galimybių papildomai užsidirbti ir prisidurti, bet dabar to negali. Todėl palikti juos be paramos, kuri juk nėra didelė, būtų negerai. Pernai jie gavo išmokas, todėl jų tikėjosi ir šiemet. Smulkiems ūkininkams dabar išgyvenimo klausimas. Tai turėtų būti atstatyta“, – padėti smulkiems ūkininkams kvietė J.Baublys.

Seimo nario akimis, reikalauti, kad smulkieji ūkininkai įrodinėtų, jog jų pajamos krito 30 proc., nėra prasmės. „Juolab kad tas vertinimas jiems netinka, nes jie neveda dvigubos apskaitos, savo produkciją pardavinėja turguose“, – pastebėjo jis.

KRK priėmė sprendimą, kad esama metodika būtų patobulinta ir žemės ūkio sektoriui pandeminės krizės metu būtų teikiama adekvati pagalba.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas apgailestavo, kad Vyriausybė nemato, kas vyksta atskiruose žemės ūkio sektoriuose.

„Jeigu asociacijos nejudintų valdžios, kai kurie sektoriai taip ir numirtų. Reikia stipriai pasistengti įrodinėjant, kokie sunkumai yra patiriami, koks kieno indėlis į ekonomiką, kiek sumokama mokesčių ir pan. Tie, kurie garsiau „bliauna“, daugiau ir išsibliauna. Norėtųsi, kad valdžia matytų visų problemas“, – kalbėjo jis.

Išmokėti 59 milijonai

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius pateikė skaičių, kiek paramos dėl pandeminių sunkumų jau pasiekė žemės ūkio sektorių atstovus.

Pasak jo, pernai nukentėjusieji nuo COVID-19 buvo remiami pagal 11 sukurtų priemonių, jiems išmokėta per 59 mln. eurų. Pavyzdžiui, paukštienos perdirbimo ir kiaušinių gamintojų įmonėms per kelis etapus išmokėta per 2 mln. eurų, galvijų laikytojams – apie 7 mln. eurų, kiaulių laikytojams – apie 2 mln. eurų, pieno gamintojams – 18 mln. eurų, daržininkams – beveik 1 mln. eurų, kailinių žvėrelių augintojams – per 1,1 mln. eurų, paukščių augintojams – apie 1 mln. eurų, pagal de minimis pagalbą apie 4 mln. eurų išmokėti paukštienos ir kiaušinių sektoriams. „Dalis šių priemonių bus tęsiamos ir šiemet, taip pat kuriamos naujos“, – teigė NMA vadovas.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-04-03

Laukiama ir išmaniųjų daviklių, kurie, tikimasi, palengvins grūdų augintojų bei šiltnamininkų darbus. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto profesorius Dainius Steponavičius kalbėdamas apie dronus prisimena 2015 m. Raseinių r. ūkininko Alfredo Bardausko laukuose atliktą palyginamąjį tyrimą. Tuo metu lyginti vasarinių kviečių pasėlių stebėsenos duomenys, surinkti iš bepilotės skraidyklės su multispektrine kamera, aviacinio pilotuojamo lėktuvo su hiperspektrine kamera ir ant traktoriaus įrengtų OptRx Ag Leader jutiklių.

„Didelio mokslinio atradimo nepadarėme. Matėme, kad dronų duomenys pakankamai tikslūs. Jau tada buvo akivaizdu, kad jų duomenys patikimesni, nes šios skraidyklės skenuoja visą plotą, o du jutikliai ant traktoriaus montuojami ratų plotyje, ir pagal tokį nedidelį atstumą apsprendžiamas visas tręšiamas ar purškiamas plotas. Drono kamera nuskenavus visą lauko plotą, galima gauti tikslesnius augalų savybių žemėlapius“, – dronų pranašumą jau prieš penkmetį pastebėjo mokslininkas.

Dronas ar palydovas. Kas geriau?

D.Steponavičius įsitikinęs, kad mažėjanti dronų kaina, tobulėjančios ilgesniam laikui įkraunamos skraidyklių baterijos ir didesnis duomenų tikslumas yra pagrindinės priežastys, plečiančios šios technologijos populiarumą. „Kiekvienas agroverslininkas yra suinteresuotas gauti pelną, todėl natūralu, kad norima naudoti mažiau pesticidų ir trąšų. Visiškai suprantama, kodėl jie aktyviai domisi šia technologija“, – sako profesorius.

Pažangesni žemdirbiai remiasi ir kita patikima priemone – palydovinėmis nuotraukomis. Kuo jos skiriasi nuo darytų bepilote skraidykle? D.Steponavičius primena, kad Lietuvoje ypač daug debesuotų, ūkanotų dienų, todėl ir palydovinių nuotraukų raiška negali prilygti „čia ir dabar“ padarytoms drono ortofotografijoms. „Nuotraukas su bepilotėmis skraidyklėmis, jei tik oras leidžia, gauname kur kas greičiau. O štai fotofiksacijos iš palydovo turime ilgiau laukti, gauti prieigą jomis pasinaudoti, mokėti už nuotraukas. Jeigu palydovų bus daugiau, jie skenuos laukus taip pat kokybiškai, o duomenys bus laisvai prieinami ūkininkams. Palydovai, tikėtina, dronams sudarys labai didelę konkurenciją. Tačiau čia kalbame apie tolesnę ateitį“, – teigia mokslininkas.

Pasak D.Steponavičiaus, drono galimybės stebėti laukus tiesiogiai siejasi su vaizdo kameros kokybe. Dažniausiai tik mokslo tikslais orlaiviuose įrengiamos ir hiperspektrinės kameros, skenuojančios arba, kitaip sakant, fiksuojančios atsispindėjusius nuo augalų ar dirvožemio paviršiaus spindulius nuo 300 iki 2 200 nanometrų (nm) diapazone. Be to, hiperspektriniu skenavimu grindžiami nuotoliniai tyrimai, skirti atspindžio duomenims rinkti labai siaurose spektro juostose (apie 10 nm) įvairiuose spektro diapazonuose. Išanalizavus tokius duomenis galima spręsti ne tik apie augalų apsirūpinimą azotu (chlorofilo kiekį), bet ir apie pasėlių ligotumą, piktžolėtumą bei dirvožemio savybes.

Pirmieji tyrimai purškiant

VDU ŽŪA profesorius šiemet šalia akademijos esančiame mokomajame ūkyje, kartu su Agronomijos fakulteto profesoriumi Kęstučiu Romanecku, ruošiasi atlikti eksperimentą su bepilote skraidykle, pasėlius purškiant skystomis trąšomis iš oro. Purkšti planuojama su XAG dronu-purkštuvu. Drone įrengta 20 l talpa skystoms trąšoms. Skridimo aukštis virš pasėlio yra apie 2,5 m, o skridimo greitis – apie 5 m/s. Vienu skridimu purškiama 4 m pločio pasėlio juosta. Turint du baterijų komplektus, dronas gali dirbti su labai nedidelėmis pertraukomis, reikalingomis joms pakeisti. Baterijų įkrovimui laukuose naudojami specialūs akumuliatoriai. Tyrimo objektas – kukurūzai. Pasak mokslininko, kukurūzų žydėjimo metu pasėlį būtų labai efektyvu papildomai nupurkšti trąšomis. Žydint kukurūzams sunkioji technika į kukurūzų laukus jau negali įvažiuoti, nes pasėliai per aukšti ir juos galima sužaloti.

NDVI – kas tai?

Įmonės „Agromator“ bendrasavininkio Ruslano Faturov įsitikinimu, žemės ūkyje sparčiai populiarėja bepilotės skraidyklės su spektrinėmis kameromis, pagal kurias patogu apskaičiuoti augmenijos indeksus. Populiariausias indeksas žemės ūkio sektoriuje yra NDVI. Paprastai sakant, kiekvienas augalas atspindi saulę tam tikru spektru, pavyzdžiui, jei augalas sveikas, jis atspindi vienokią šviesą, jei negyvybingas – kitokią. Tai leidžia greitai ir lengvai identifikuoti užmirkusius, iššutusius ar ligų, kenkėjų apniktus augalus ir jų sritis.

„Kiekviena nuotrauka yra „pririšta“ prie koordinačių. Įsivaizduokime 100 ha žemėlapį, kuriame aptikta 20 ha pažeistų augalų. Drono pateikta ataskaita labai tiksliai nurodo, kurie plotai problemiški. Skaitmeninėje laikmenoje gauti duomenys agronomui iškart leis identifikuoti tikslią pažeistų plotų vietą. Pagal laukų žemėlapius sudaromi tręšimo, purškimo planai“, – pasakoja bepiločių skraidyklių ekspertas R.Faturov.

Apžiūrėti bent tris kartus

Pavasariui artinantis link vidurio, lauko darbai įgauna pagreitį. Ką įdomaus laukuose galima apžvalgyti dar nepradėjus sėjos? Anot pašnekovo, pirmiausia galima įvertinti reljefo pokyčius, apžiūrėti, ar laukuose nėra akmenų, kuriuos vertėtų surinkti. Vis dėlto daugiausia vertingų duomenų ūkininkui pasako apie augalų vegetaciją. Tokiu laiku galima įvertinti augalų daigumą, tankumą, spręsti, kur verta atsėti laukus. „Laukus pažvalgyti rekomenduojama 3–4 kartus per sezoną. Tai ypač naudinga daryti ankstyvaisiais tarpsniais. Gauti duomenys įspėja, kuriems augalams trūksta maistinių medžiagų. Kalbant apie piktžolių kontrolę, svarbu laiku jas pastebėti, kad herbicidai būtų tikslingai ir laiku panaudoti. Statistiškai piktžolės lemia 30 proc. derliaus nuostolių. Jų koncentracija nesunkiai užfiksuojama dronų kamerų. Mažas fotografavimo aukštis ir didelės raiškos vaizdai sukuria žemėlapį, kuris gali atskirti pasėlį nuo piktžolių. Kai kuriais atvejais netgi paaiškėja konkreti kenkėjų augalų rūšis (kryžmažiedis, dviskiltis ir kt.). Taip parenkamas tinkamas herbicidas. Paskutinis sezono stebėjimas atliekamas prieš derliaus nuėmimą. Tuomet nustatomas derliaus nuėmimo laikas ir apskaičiuojamas numatomas derlius“, – sezono darbus su dronu dėsto R.Faturov.

Įvertina žalą

Pašnekovas taip pat pastebi, kad dronai puikiai pasitarnauja po smarkių audrų ar kitų stichinių nelaimių. „Praūžus krušai galima paprastai nustatyti, kur ir kiek pasėlių išguldyta ar visiškai prarasta. Tiksliau sakant, jei, pavyzdžiui, sunaikinta 15 proc. pasėlių kelių šimtų hektarų laukuose, galime pusės hektaro tikslumu pateikti ataskaitas su visomis geokoordinatėmis apie praradimus. Tokią ataskaitą lengvai galima pristatyti ir draudimo bendrovei. Kaip paprasčiau tai galima padaryti be drono – neįsivaizduoju“, – svarsto R.Faturov.

Darbą trukdo tik lietus ir vėjas

Nedideliems laukams žvalgyti siunčiama straigtasparnė bepilotė skraidyklė per dieną spėja apžvalgyti kelis šimtus hektarų. Didesniems laukams siunčiamas viensparnis dronas, per dieną sukariantis šimtus kilometrų žvalgydamas kelis tūkstančius hektarų.

Norintiems apie laukų būklę sužinoti greitai, tiksliai ir patogiai iš dangaus, R.Faturov dėsto, kad tai padaryti iš tiesų patogu. „Tiesiog reikia užpildyti formą, nurodyti sklypo numerį, kokios tiksliai paslaugos pageidaujama: išmatuoti azoto kiekį dirvožemyje, atlikti lapų diagnostiką, dirvožemio analizę ir t. t. Mes savo ruožtu užsakovui atsiunčiame sąmatą, pasakome, per kiek laiko galime atlikti darbus. Sutrukdyti padaryti darbą gali vienintelė aplinkybė – stiprus vėjas ir lietus“, – pabrėžia pašnekovas.

Davikliai pakeis stoteles?

Ne vieno stambaus ūkininko laukuose apie oro sąlygas praneša agrometeorologijos stotelės. R.Faturov įsitikinimu, jos nėra patogios, todėl ilgai ieškota išmanesnių sprendinių. Jo teigimu, visiems įprastos agrometeorologijos stotelės greitu metu užleis vietą išmaniesiems autonominiams davikliams. Esą jie kompaktiškesni, realiu laiku tiesiai į ūkininko telefoną siųs informaciją apie lauko ar dirvos temperatūrą, santykinę oro drėgmę, vėjo greitį, kritulių kiekį, atmosferos slėgį.

„Duomenys gaunami 20 min. tikslumu, o informacija perduodama tiesiai į mobiliąją aplikaciją arba kompiuterį. Prasidėjus sėjai ar planuojant purškimo darbus tai ypač patogu – užmeti akį į telefoną ir matai, kokie vėjai pučia laukuose, ar nelyja. Ne kartą ūkininkams teko apsisukti su sunkiąja technika todėl, kad oro sąlygos darbui buvo nepalankios. Be to, gana dažnai atsitinka ir taip, kad viename lauke kiaurai merkia, o kitame – nė lašo neiškrenta. Bendraujame su vienu stambiu ūkininku, kurio laukai išsidėstę kelių šimtų kilometrų spinduliu. Jis laukia šių daviklių, juk į kiekvieną kaimą nepriskambinsi paklausti, koks oras“, – svarsto „Agromator“ bendrasavininkis R.Faturov.

Davikliai, anot pašnekovo, nedideli, jie primena kompaktišką dėžutę 10 x 10 cm. Pastariesiems reikalingas ryšys, skirtas daiktų internetui, kuris pagrįstas mažos galios, didelio nuotolio ir mažais duomenimis. „Tai naujiena ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šiems įrenginiams reikalinga SIM kortelė, kad prisijungtume prie interneto. Problema tai, kad telefono baterija po geros paros nusės, ją reikės įkrauti, o šie davikliai lauke gali būti neįkraunami kelerius metus ar ilgiau, jie naudoja itin mažai energijos“, – pabrėžia technologijų ekspertas R.Faturov.

Anot pašnekovo, panašius išmaniuosius daviklius galima naudoti ir grūdų sandėliuose, šiltnamiuose. Davikliai realiu laiku nurodys temperatūros ir drėgmės santykį. Šiltnamiuose tai leis nustatyti, kada ir kiek laiko augalus reikia drėkinti.

Gyvulininkai mato perspektyvą

Kol kas bepiločių skraidyklių privalumais daugiausia gali naudotis javų augintojai. Nors yra sukurtų skraidyklių su infraraudonųjų spindulių jutiklius turinčiomis terminėmis kameromis, Lietuvoje jų praktiškai nenaudojama. Šie bepiločiai orlaiviai naudojami sergančių gyvulių priežiūrai. Jiems sunegalavus, pakyla jų kūno temperatūra. Virš gyvulių pakibusi skraidyklė juos gali identifikuoti didžiulėje bandoje net iš nemažo nuotolio.

R.Faturov teigimu, šiuo metu veikia paprastesni jutikliai, tvirtinami ant kaklo. Pastarieji augintojui padeda greitai gauti informaciją apie sergančius gyvulius.

Apie dronų galimybes ganyti gyvulius, nustatyti sergantį individą bandoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos profesorius Ramūnas Antanaitis tikina girdėjęs, tačiau praktinio panaudojimo vietos ūkiuose kol kas nematė. Dalis ūkininkų skraidykles dangun paleidžia apžiūrėdami, ar gyvuliai neištrūko iš aptvaro, arba pergindami juos iš vieno lauko į kitą.

„Visos technologijos, nesukeliančios gyvūnams streso, fiksuojančios kūno temperatūrą, judesius, tikiu, ateityje bus naudojamos vis plačiau. Kol kas ūkiuose daroma didžiulė pažanga naudojant jutiklius. Jau įprasta skaičiuoti galvijų žingsnius, poilsio-aktyvumo santykį. Šiuo metu keliuose ūkiuose naudojami šveicariški davikliai, pateikiantys net 30–40 rodiklių, susijusių su gyvulių apetitu: kąsnių, gurkšnių skaičių, kiek laiko karvė praleidžia atsistodama, atsiguldama, atrajodama pakėlusi ar nuleidusi galvą. Visa tai leidžia mums suprasti, kad gyvulys serga, dar iki pasireiškiant simptomams“, – su technologijų pažanga gyvulininkystės sektoriuje supažindina veterinarijos gydytojas R.Antanaitis.

Nauja specialistų karta

VDU ŽŪA prof. D.Steponavičius taip pat neabejoja, kad tikslioji žemdirbystė, taikant sumaniąsias technologijas įrenginius, įskaitant ir nepilotuojamas skraidykles, turi dideles perspektyvas. Sėkmingam jų įgyvendinimui ir efektyviam naudojimui yra būtini ne tik gilūs tarpdisciplininiai tyrimai, jų sklaida bei diegimas, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistų ruošimas. „Labai džiugu, kad šiemet VDU ŽŪA pradedamas studentų priėmimas į naujai parengtą bakalauro studijų programą „Sumanioji inžinerija“, kurios pagrindinė idėja – sumaniųjų žemės ūkio technologijų plėtra“, – sako jaunosios kartos žinias apie išmaniąsias technologijas pagilinti nusiteikęs profesorius.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2021-04-03

Pasak ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovės Jurgitos Stakėnienės, bendrosios žemės ūkio politikos parama, įskaitant EURI lėšas, Lietuvai didėja apie 18 proc., tačiau kaimo plėtrai mažėja 15 proc.

Anot jos, prioritetiniu sektoriumi įvardijamas pienininkystės sektorius: preliminariais vertinimais, 2021-2027 m. vien pienininkystės sektorius galėtų tikėtis net iki 165 mln. eurų paramos investicijoms į gamybą, o tiesioginių išmokų susietosios paramos vokas kol kas nėra suplanuotas.

EURI – tai pildomos ES lėšos, skirtos ūkių tvarumui ir atsparumui, dėl COVID-19 pandemijos, didinti. Lėšos išmokomos ūkininkams pagal Lietuvos 2021-2022 m. kaimo plėtros programos principus.

Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Vilimienės, ne nauji stogai ir nauji pastatai svarbiausi šeimos bei vidutiniams ūkiams, bet gerų veislių, pieningų galvijų bandos.

„Lietuvoje populiaru kalbėti apie plėtrą. Tačiau neabejoju, kad turint net ir tą patį karvių skaičių galima pasiekti daug geresnių rezultatų. Pirmiausia reikia gerinti bandos genetiką ir naudoti tinkamus, pritaikytus kombinuotuosius pašarus. Tad turėdamas 25-30 karvių žmogus gali išgyventi“, – portalui sakė R. Vilimienė.

„Griškabūdžio“ žemės ūkio bendrovės direktorius bei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Petras Puskunigis sako, kad yra daug ūkių, kuriems reikia investicijų tam, kad neterštų aplinkos – vadinamajam žalinimui.

„Mes gi savo bendrovėje tai padarėme per krizę, tikėdamiesi geresnių laikų – smarkiai sumažinome metano dujų išmetimą. Tai daroma ir tinkamai šeriant gyvulius, ir investavus į mėšlo saugyklas“, – sakė P. Puskunigis.

Anot jo, investicijos reikalingos ne tik naujų karvidžių statyboms – daugelyje bendrovių būtina rekonstruoti jau esamas, į kurias investuota prieš 15 metų, kai buvo palankus pienininkystei laikas, o dabar įdiegta įranga jau yra pasenusi.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-04-02, ELTA

Ir tokie ne jo vieno, o visų aplinkui. „Gal ten nieko blogo…“ – svarstė Suvalkijos krašto ūkininkas.

Laukai parudę

Pavasarėjant Vidas ir jo sūnus Deimantas Stanuliai dažniau aplanko ir atidžiai apžiūri savo laukus Gelčių kaime. Abiejų žvilgsniai krypsta į žieminius kviečius bei rapsus. „Išžiemojo neblogai, tik dabar, nuo kovo vidurio, orai peržiemojusiems augalams nepalankūs, nežinau, kaip paveiks. Nes vis pašąla ir sinoptikai praneša dar šalčio. Tai sunku pasakyti, kaip čia bus“, – svarstė vyresnysis ūkininkas.

V. Stanulis apie 100 ha žemės iš rudens apsėjęs žieminėmis kultūromis, tarp jų – 30 ha žieminių rapsų ir apie 70 ha žieminių kviečių. Jis sakė, jog visi peržiemojo labai puikiai ir, kai nutirpo sniegas, žiemkenčių laukai gražiai žaliavo. Bet kovo antroji pusė jiems nepalanki – dienomis šyla, naktimis šąla, iškrinta sniego. „Nežinau, kaip tai atsilieps augalams, bet gal viskas bus gerai. Reikia tikėtis“, – vylėsi Gudelių krašto ūkininkas.

Šiemetį pavasarį Gudelių seniūnijos ūkininko laukuose drėgmės pakankamai. Jo teigimu, jos jau tikrai užtenka, daugiau nebereikia. Žvelgdamas į žiemkenčių laukus ir pakėlęs akis į dangų V.Stanulis vis prašo, kad žieminiai javai su rapsais atlaikytų pavasarinius permainingų orų išbandymus.

Ūkis užsiima gyvulininkyste, tad turi ir pievų, bet dar sėja liucernos, nes kai pasitaiko sausi metai, žolės būna nedaug. Tačiau, kai uždera sėtinės pievos, liucernos, vis tiek turi pašarų. Iš vasarinių kultūrų sėja pupas. Jas naudoja gyvulių pašarui, o kitą dalį pupų derliaus parduoda, nes ūkininkui labai reikia ir pinigų.

„Jau laukiame darbymečio pradžios – pradėsime nuo salietravimo darbų. Paskui tręšime laukus, bet dabar orai pasidarė tokie, kad dar nieko gero žemdirbiams nežada“, – planavo pietų Lietuvos ūkininkas.

Kol darbai tik planuose ir mintyse, V.Stanulis vis eina pasižiūrėti savo parudavusių žiemkenčių. Akyse jam išlikęs vaizdas, kaip gražiai žiemkenčiai žaliavo nutirpus sniegui. Jei ne šaltukas, gal ir dabar žaliuotų. „Dabar ne mano vieno, matau aplinkui, kad visų nurudę laukai, nelabai yra net ką fotografuoti. Tai verčia galvoti, o kaip pavasariui pažengus atrodys šitas laukas?“ – retoriškai klausė ūkininkas.

Rūpesčiai dėl jaučių

Ūkininkas pasakojo, kad šiuo metu jo gyvulių bandoje visos karvės yra žindenės, melžiamų karvių Stanuliai neturi. Skaičiuojant mamas su mažiukais ir metiniu prieaugliu, iš viso susidaro 60 „galvų“. Jie pasirinko karves žindenes, nes su jomis kur kas paprasčiau, reikia mažiau žmogaus rankų priežiūros, nes ūkyje Vidui padeda tik šeimos nariai. Savo galvijų ūkininkas nėra griežtai uždaręs tvarte. Jie kada nori eina po stogu arba išeina į laukus. Turi pastogę, bet gyvena lauko sąlygomis. Tai ištvermingieji limuzinai bei mišrūnai.

Ūkis nemažas, todėl darbų yra. Pasak V.Stanulio, galbūt pandemija jam nebūtų labai pasijautusi, bet pavasariop labai nuvylė galvijų supirkimo kainos. Dabar Gudelių seniūnijos ūkininkas turi užauginęs ir jau nori parduoti dešimtį mėsinių jaučių, bet kol kas laukia, nežino, ką daryti. Tikisi, gal pakils kainos. „Dabar tiesiog juokingai mažos kainos – supirkėjai man siūlo 1,50–1,60 euro už kilogramą gyvo svorio. Tai kas čia yra? Labai liūdna“, – susiklosčiusia nedėkinga situacija skundėsi V.Stanulis, neabejodamas, kad į panašią kainų nužemėjimo krizę pateko ir daugiau jaučių augintojų.

Ne visada Vidas jaučius parduoda tik Lietuvoje. Yra buvę įvairiai – pernai iš jo ūkio jaučiai išvažiavo į Italiją. Iš Lietuvos ūkininko jaučius nupirkęs italas pernai jam sumokėjo 1,70 euro už gyvo svorio kilogramą. Anot jaučių augintojo, tai vis tiek buvo daugiau, o šiemet – visiška nežinia, nes daugiau mokančių kol kas neatsiranda.

Ūkininkas planuoja jaučius dar kažkiek palaikyti savo ūkyje, bet neilgai, nes paskui jie perauga ir jų amžius jau nebetinkamas pardavimui. Tada dar sunkiau parduoti, nes nelabai kas nori juos pirkti. Jis pasiskaičiuoja, kiek dar turi laiko, tiek ir augins. Kito pasirinkimo nėra, nes jaučius augina tik mėsai, o ne veislei, tuo neužsiima.

Šeimos ūkyje Vidui padeda ne tik žmona, bet ir sūnus Deimantas, kuris kaip jaunas ūkininkas greta tėvų turi įkūręs ir savo atskirą ūkį. Sūnus seka tėčio pėdomis, tik dirba mažiau žemės – apie 50 ha. Deimantas gyvulių nelaiko, pasak V.Stanulio, jaunimas vaikščioti paskui gyvulius nelabai mėgsta. Dabar save išbando augalininkystėje, tada gal ieškos kitų būdų. „Čia tiktai „seniai“, kurie dar pajėgia, su gyvuliais užsiimame“, – sakė šeimos galva.

Specialistai ramina ūkininkus – ataugs nauji stiebai

Po šios žiemos dėl per didelio sniego sluoksnio nukentėjo žieminiai miežiai ir kvietrugiai. Daugelyje laukų jie paprasčiausiai iššuto ir kovo mėnesį ant augalų susiformavo pavasarinio pelėsio liekanos. Iš rudens tikrai atrodė puikiai, bet lapijos buvo per daug ir, esant dideliam sniegui, buvo galima tikėtis tokių pasekmių. Žieminiai rapsai ir kviečiai nutirpus sniegui atrodė puikiai, intensyvios žalios spalvos. Praėjus porai savaičių pradėjo ruduoti lapai, daugelis žemės ūkio specialistų spėlioja, kad, galbūt, tai nuo pavasarinių šalnų, bet tai yra visiška netiesa.

Paprasčiausiai tiek žieminių rapsų, tiek žieminių kviečių lapai žiemos metu pašuto ir, kol augalai nepradėjo maitintis iš savęs, buvo žali. Pradėję atsigaudinėti ir naudoti maisto medžiagas, kaip ir kvietrugiai ar miežiai, nukentėjusias vietas jie parodė lapuose. Tiesiog juos numes ir ataugs nauji, perspektyvūs stiebai.

Kuo galime pasidžiaugti, tai tikrai puikiai žiemojusiais bei vėlyvos sėjos rapsais, išliko net mažiausi augaliukai ir jau galima planuoti laukų auginimo technologijas. Šiais metais dėl sąlyginai šalto ir užsitęsusio pavasario tenka pastebėti, kad augalai yra violetinės-melsvos spalvos, tai parodo, kad jie visiškai neįsisavina maisto medžiagų, yra stiprus fosforo trūkumas.

Rekomenduočiau pirmam tręšimui per lapus panaudoti greitai prieinamo fosforo ir nedidelio kiekio amino rūgščių, taip suaktyvintume šaknų augimą ir augalai greičiau maitintųsi iš pagrindinių dirvoje esančių elementų. Savaitgalį planuojame tręšti rapsus amonio sulfato trąšomis. Pievas reikėtų kuo skubiau pasitręšti NPK trąšomis. Paskutines šaltuko dienas išnaudokime važiuodami per laukus.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-04-01

„Jau sudarytos auginimo sutartys su UAB „Žvalguva“, sėkla užsakyta, laukiame parvežant. Cukriniai runkeliai bus auginami netgi didesniame plote negu pernai. Pernai buvo sudaryta sutarčių apie 210 tūkst. t, o šiemet – apie 230 tūkst. t cukrinių runkelių šakniavaisių“, – sako Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis.

Šiam kooperatyvui priklauso 84 nariai, o iš viso cukraus gamybos fabrikui Marijampolėje cukrinius runkelius tiekia apie 100 augintojų. Kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ narių auginamos cukrinių runkelių veislės pasirenkamos iš dviejų vokiškų selekcijos kompanijų, tad yra galimybė auginti naujausias, šiuolaikiškas, derlingas ir cukringas veisles.

Apie technikos atnaujinimą negalvojama

Deja, technikos srityje apie atsinaujinimą net minčių nekyla. „Šiai dienai apie technikos atnaujinimą labai mažai kalbame ir galvojame, kadangi ateitis miglota“, – sako A. Pališkis, turėdamas mintyse vis dar išliekančią riziką dėl tolesnės Marijampolės cukraus fabriko veiklos. Šiuo metu bendrovei „Lietuvos cukrus“, kuriai priklauso fabrikas, vykdoma bankroto procedūra. Augintojai viliasi, kad fabriką į savo rankas perims atsakingas, tvarkingas ir turtingas šeimininkas, kuris bus suinteresuotas tolimesne pelninga cukraus gamyba ir bendradarbiavimu su patyrusiais aplinkinių rajonų cukrinių runkelių augintojais.

„Tada galbūt galėtume kalbėti dėl sutarčių sudarymo keleriems metams į priekį ir mūsų ateitis, be abejo, būtų šviesesnė“, – viliasi A. Pališkis. Jo nuomone, ta cukrinių runkelių supirkimo kaina, kuri šiandien yra siūloma (26,5 euro už toną bazinio cukringumo šakniavaisių), tikrai nėra labai gundanti ir viliojanti augintojus. Todėl daugelis žemdirbių į šią sritį žiūri atsargiai. „Nelabai kas nori plėsti cukrinių runkelių plotus, dalis augintojų netgi pasitraukia iš šio verslo. Tikrai neuždirbame daug augindami cukrinius runkelius. Aišku, pavieniai ūkininkai, kurie gauna gerą derlių, gal ir gali pasidžiaugti didesniu pelnu“, – sako A. Pališkis ir priduria, kad bendras vidutinis derlingumas, deja, yra žemas, o tai reiškia, kad ir pelningumas menkas.

Ar ateitis bus palanki cukriniams runkeliams auginti, ar augs cukraus poreikis tarptautinėse rinkose – aiškaus atsakymo niekas negali pasakyti. A. Pališkis prisimena, kad kažkada cukraus tona kainavo 600 eurų, o dabar – apie 400 eurų. „Kai kaina taip nukritusi, tai aišku, kad fabrikai nelabai ką gali pridėti prie dabar augintojams siūlomos cukrinių runkelių supirkimo kainos, o su tokia kaina mums, augintojams, gyventi liūdna. Kas auginame iš inercijos, kas iš meilės runkeliams, kas vildamasis, kad bus geriau. Bet norint investuoti į techniką, kuri yra labai brangi (tiksliosios sėjamosios, nuėmimo kombainai, krautuvai), tikrai reikėtų uždirbti ne tiek, kiek uždirbame šiandien“, – sako A. Pališkis.

Streso šiemet mažiau negu pernai

Cukrinių runkelių sėja dar neprasidėjusi, mat kol kas dar žemė per šalta. „Manau, iš karto po Velykų išsidalysime sėklą ir pradėsime sėją. Tikimės, kad šiemet viskas vyks laiku, sėja bus greitesnė ir patogesnė negu pernai. Pernai ne vienas žemdirbys jau buvo pasiruošęs, išdirbęs laukus ir nekantriai laukė, kada bus pristatyta sėkla.

Tikrai buvo daug streso, nes buvo visiškai neaišku, kas bus su fabriku, ar apskritai auginsime cukrinius runkelius, sutartis rašėmės paskutinę minutę, o kai kurie regionai netgi vėlavo pasėti ir bėrė sėklą į jau perdžiūvusią dirvą“, – nelengvą 2020-ųjų etų situaciją prisimena kooperatyvo valdybos pirmininkas. Gerai žinoma agronominė tiesa byloja, kad pavėluota sėja, nuo to momento, kai dirva jau yra subrendusi, mažina cukraus derlių vos ne po 1 proc. kiekvieną vėlavimo dieną.

Lygiai taip pat svarbu ir pernelyg nepaskubėti ir nesėti runkelių į šaltą ir per drėgną dirvą. Patyrę augintojai atidžiai seka situaciją kiekviename ūkio lauke ir tik įsitikinę, kad sąlygos jau optimalios sėjai, pradeda darbus. Nors pernai sezono pradžia Suvalkijos cukrinių runkelių augintojams kėlė nemažai streso, bet pabaiga buvo visai sėkminga: kelias dienas vėlavęs cukrinių runkelių perdirbimas praėjo sklandžiai, atsiskaitymai su augintojais buvo vykdomi sutartu laiku.

Nelengvame versle laiko ir patriotizmas

„Visi suprantame, kad cukraus fabrikas be augintojų yra niekas – tai tik pastatai ir krūva metalo. Jei žemdirbiai pasakytų, kad šiemet jiems auginti cukrinių runkelių neapsimoka, nes gera kviečių ir rapsų supirkimo kaina, tai po metų ar dviejų pertraukos vėl sugrįžti auginti cukrinius runkelius ir atgaivinti fabriką būtų labai sunku. Žiūrime patriotiškai, juk fabrike dirba apie 250 žmonių, labai svarbu išsaugoti tas darbo vietas“, – patikina A. Pališkis. Ūkiuose, kurie daug metų augina cukrinius runkelius, sukaupta didelė patirtis, įdirbis, kurį gaila būtų prarasti.

Be to, tai ir garantuotas užimtumas ūkių darbuotojams – cukrinių runkelių kasimas, kaupavimas ir gabenimas į fabriką tęsiasi per visą rudenį iki sausio vidurio. Galų gale ir sėjomainą cukriniai runkeliai paįvairina. „Visiems yra naudinga išlaikyti cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo sektorių. Norėtųsi tik šiek tiek daugiau tvarkos ir didesnių supirkimo kainų“, – pokalbį baigia kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis.

Šaltinis:manoukis.lt, 2021-04-06

Kviečių eksportuota 14,42 mln. tonų, miežių – 4,11 mln. tonų, kukurūzų – 16,5 mln. tonų. Ukrainos ekonomikos ministerijos skaičiavimais, per šiuos žemės ūkio metus (žemės ūkio metai skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) šalis eksportuos iki 45,4 mln. tonų grūdų – 20,5 proc. mažiau nei prieš metus.

Prognozuojama, jog kviečių eksportas sumažės 15 proc. iki 17,5 mln. tonų, miežių – 24 proc. iki 3,8 mln. tonų, kukurūzų – 22 proc. iki 23,5 mln. tonų. Pernai Ukraina prikūlė 65,4 mln. tonų grūdų – 9 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Vien tik kviečių derlius sumenko 11,3 proc. iki 25,1 mln. tonų, kukurūzų – 15,3 proc. iki 30,3 mln. tonų, o miežių – beveik nepakito – 7,75 mln. tonų. Ukrainos grūdų eksportas praėjusiais žemės ūkio metais buvo rekordinių apimčių – 57,2 mln. tonų, 13,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-04-02, BNS

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad Lietuvoje ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas gali teikti tik viena kontrolės institucija – VšĮ „Ekoagros“. Tik jos išrašyti patvirtinti dokumentai pripažįstami tinkamais, o juose nurodyta produkcija laikoma ekologiška, rašoma pranešime. Kodėl būtina sertifikuoti ekologišką produkciją?

Žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi. Ekologiški produktai populiarėja – auga ne tik dėmesys sveikatai palankiai mitybai, bet ir aplinkos saugojimui. Vartotojai vertina produktus, pagamintus draugiškesnėmis gamtai technologijomis. Vis daugiau pirkėjų atkreipia dėmesį į savo pirkinių krepšelyje esančius produktus, domisi ant etikečių esančiais specialiais ženklais, įrodančiais produkto kokybę, užauginimo būdą ar vietą. Produktai, pažymėti įvairiomis Eko ženklo variacijomis sulaukia ypatingo pirkėjų dėmesio, tačiau svarbu žinoti, kad tik VšĮ „Ekoagros“ įstaigos suteikiamas ženklas įrodo tokių Lietuvoje užaugintų produktų ekologiškumą.

„Žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai siekia patenkinti augantį ekologiškų produktų vartojimo poreikį. Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo. Vartotojui reikia garantijų, jog jis tikrai perka ekologiškus produktus. Todėl ši produkcija yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama ir specialiai ženklinama. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimą, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus“, – teigia VšĮ „Ekoagros“, vienintelės jau 24 metus sertifikuojančios ekologinę gamybą Lietuvoje, direktorė Virginija Lukšienė.

Sertifikuotų ekologiškų produktų pirkėjai gali būti ramūs – visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami. VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 metais sertifikuoti 2566 ūkio subjektai. Iš jų 2242 užsiima pirmine gamyba. Bendras sertifikuotas plotas siekia 240023,91 ha. Pagrindinis pirminės gamybos ekologinių ūkių tikrinimų sezonas prasideda kasmet apie gegužės vidurį, birželio pradžią.

Pas pareiškėją vykstama po to, kai jis deklaruoja pasėlius. Iki spalio 15 d. atliekamos fizinės patikros visuose ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse, pageidaujančiose tais metais sertifikuoti pirminę ekologinę gamybą. Perdirbimo, prekybos patikros vyksta visus metus.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-04-02

Svarbu atkreipti dėmesį, jog pakoreguotose taisyklėse neliko reikalavimo vadovautis Nacionalinės mokėjimo agentūros nustatytais 1 m2 stogo dangos įkainiais. Nuo šiol galima vadovautis priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytais fiksuotais įkainiais.

Taisyklėse pakeistas ir vienas iš fiksuotųjų įkainių – nustatyta, jog asbestinių atliekų transportavimo (kuro sąnaudos) iki šalinimo vietos 1 km fiksuotasis įkainis yra 0,05 Eur be PVM (iki šiol buvo 0,06 Eur be PVM).

Norintys pasirinkti kitą, nei nurodyta įgyvendinimo taisyklėse, stogo dangą arba stogo dangą ir statybines medžiagas, kartu su paramos paraiška turės pateikti ne mažiau kaip trijų skirtingų tiekėjų komercinius pasiūlymus su lygiaverčiais (gali skirtis ne daugiau kaip 10 proc., lyginant su mažiausios kainos pasiūlyme nurodytais parametrais) išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais.

Primintina, jog norintys pakeisti asbestinę stogo dangą aplinkai draugiškesne stogo danga paraiškas galės teikti jau nuo gegužės 1 d. Jos bus renkamos iki gegužės 31 d.

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-02