Žemės ūkio naujienos: 2021-04-26

Kokių pasekmių gali turėti sumanymas atsisakyti akcizų lengvatos ir delsimas priimti galutinius sprendimus, kad žemdirbiai iš anksto žinotų kas jų laukia. Apie tai mintimis dalijasi Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Ignas HOFMANAS:

„Pastaruoju metu dažnai kalbama apie žemės ūkyje naudojamą dyzeliną. Tema jau senokai vienaip ar kitaip aptarinėjama ir mums, žemdirbiams, suprantantiems esmę, jau pabodusi, bet valdantiesiems, kaip matome ir girdime, neatsibodusi. Viena, kai apie tai kalba visuomenė, nežinodama niuansų, visai kas kita, kai apie tai kalba politikai, kurie privalėtų žinoti visus aspektus, matyti visumą. Pirmiausia pradėčiau nuo to, kad sumažinto akcizo taikymas dyzelinui, naudojamam žemės ūkyje, nėra lengvata.

Remiantis Akcizų įstatymu, sektoriai, kurie nesinaudoja infrastruktūra arba naudojasi ja tik dalinai, gali naudoti akcizu neapmokestintus arba sumažinto akcizo degalus. Tai yra logiška, nes akcizo paskirtis – plėtoti ir prižiūrėti infrastruktūrą. Todėl sumažinto akcizo dyzelino naudojimo žemės ūkyje lengvata negalima vadinti. Remiantis minėtu įstatymu, yra ir kitų sektorių, kurie nesinaudoja infrastruktūra, ir, savaime suprantama, naudoja beakcizius degalus, t. y. aviacija, laivyba, šildymas, buitinės dujos… Nepaisant Akcizų įstatymo, dažnai kalbama, žemės ūkiui prikišama, kad neva būtent žemės ūkis yra privilegijuotas. Nors, remiantis net ir tokia klaidinga nuomone, privilegijuotųjų yra ir daugiau…

Akcizų įstatymas daliai politikų yra neįveikiamas. Galiu drąsiai teigti: dalis politikų nesuvokia Akcizų įstatymo esmės, o gal net ir nežino šio įstatymo turinio. Idėja pereiti prie kompensacijos mechanizmo kelia didelę nuostabą. Man nesuprantama, ko būtų siekiama šiuo pakeitimu. Kokiu tikslu tai būtų daroma? Praktiškumo, logiškumo neįžvelgiu. Tačiau įžvelgiu neigiamas pasekmes valstybei, žemdirbiams. Juk, įgyvendinus degalų akcizo kompensavimą, viskas turės būti administruojama, o tai pareikalautų papildomų kaštų. Žemdirbiai patirs nepatogumų – turės kreiptis, gaišti laiką, pateikti prašymą su degalų įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, tada laukti sprendimo ir pinigų grąžinimo, procesas gali užtrukti.

Visa tai sukuria papildomą biurokratinį aparatą. Valstybė dažnai deklaruoja skambų šūkį: „Taupysime lėšas, mažinsime biurokratinę naštą.“ Žemės ūkio ministerija taip pat retkarčiais užsimena atsisakysianti perteklinių ir netikslingų reikalavimų. Tokie sumanymai prasilenkia ne tik su elementaria logika, bet ir valstybės viešai skelbiamais tikslais.

Be to, esant akcizo kompensavimui, žemdirbiai kuriam laikui įšaldytų ir taip trūkstamas apyvartines lėšas ar net būtų priversti mokėti papildomas palūkanas už akcizo dalį. O galutinis rezultatas vis tiek bus toks pat. Žemdirbiui degalų reikės, jis dyzeliną naudos, o valstybė dirbs Sizifo darbą. Tai lyg iš vienos švarko kišenės pinigus įdėti į kitą, prieš tai gerokai palaikius rankoje. Abi pusės – valstybė ir žemdirbiai – patirtų nepatogumų ir papildomų išlaidų. Papildomo gėrio tokia sistema neduos. Nepaisant pasiūlytos kompensavimo sistemos, ji pati savaime nemažina žemės ūkyje sunaudojamo degalų kiekio.

Nebent suteiks piktiems, primityviai mąstantiems komentatoriams moralinį pasitenkinimą, kai degalinėse nebeliks žymėtojo dyzelino kainos. Šiuo metu leistini įsigyti degalai yra limituoti ir apskaičiuojami kiekvienam ūkininkui individualiai pagal auginamas kultūras. Jeigu būtų taikoma kompensacinė sistema, ko gero, dyzelino kiekis irgi išliktų limituotas. Taigi dar kartą klausiu ir kviečiu skaitytojus pasvarstyti, kas iš esmės keistųsi, taikant kompensacijos mechanizmą, kas iš to išloštų. Esu tikras, kad žemdirbiai tokiems sumanymams nepritartų. Planuojant tokius sprendimus, vertėtų paanalizuoti kitų šalių praktiką.

O gal toks sprendimas – tai lyg žemdirbių pratinimas prie jau numatytų tikslų, pokyčių, įrašytų atitinkamuose dokumentuose? Noriu priminti: Vyriausybės programoje įrašyta iki 2024 m. atsisakyti visų iškastiniam kurui taikomų lengvatų, o Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės įstatymo projekte tokia nuostata numatyta iki 2030 m. Abiem atvejais iškeltas ambicingas tikslas, tačiau alternatyva nenumatyta. Ar neturėtų būti priešingai? Pirma numatyta alternatyva, o tik paskui iškeliamas toks ambicingas tikslas. Žemdirbius kviečiu būti pilietiškus, sekti situaciją ir reaguoti į kiekvieną planuojamą nepagrįstą ir nelogišką sprendimą, bloginantį žemdirbių padėtį, darantį žalą valstybei.“

Šaltinis: ukininikopatarejas.lt, Stasys BIELSKIS, 2021-04-22

Įsakymu patvirtinta palanki pareiškėjams nuostata dėl patikslintos atsiskaitomosios sąskaitos ar valdos perėmėjo patikslintų paraiškos duomenų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikimo termino pratęsimo.

Kai pareiškėjas deklaruoja pievas (kodas GPŽ), kurias taip pat deklaruoja ir kaip palaukes, siekdamas EASV atitikties, jis privalo plotus nušienauti, nuganyti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. Tai reiškia, kad iki minėtos datos turi būti nušienauti visi lauko plotai, nupjauta žolė iš lauko išvežta ir supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius. Ganomi laukai turi būti nuganyti, o nenuganyti plotai sutvarkyti (nupjautos žolės liekanos išvežtos iš lauko arba supresuotos, šienas sudėtas į kūgius). Nauja tai, kad tvarkantiems palaukes leidžiama tolygiai paskleisti lauke susmulkintą žolę (t. y. leidžiamas ūkinių gyvūnų išėdų mulčiavimas).

Taip pat buvo patikslintas bearimės žemės technologijos būdas. Tai žemės dirbimo būdas, kai laukai dirbami taikant seklųjį (iki 10 cm) dirvų skutimą (diskiniais ar noraginiais skutikliais) arba tiesioginės sėjos būdą, kurio metu sėjama į prieš tai nedirbtą dirvą (pvz., ražieną) sėjamąja su sekliojo dirbimo mechanizmu arba be jo. Pakoreguotose taisyklėse šiam būdui nepriskiriamas dirvų skutimas vertikaliąja ar horizontaliąja freza.

Neretai pasitaiko, kai NMA, nusiuntusi pareiškėjui prašymą iki nurodyto termino patikslinti paraiškos duomenis, negauna atsakymo dėl paraiškoje pateiktų neteisingų atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, taip pat dėl paraiškos duomenų patikslinimo valdos perėmėjui pagal paveldėjimo teisę perėmus valdą. Nesulaukusi iš pareiškėjo atsakymo, NMA ne anksčiau kaip praėjus kalendoriniams metams po prašymo išsiuntimo pareiškėjui ar savivaldybei anuliuodavo pareiškėjui apskaičiuotą paramos sumą. Pakeitus taisykles, duomenų patikslinimo terminas pratęstas iki trejų kalendorinių metų.

Taip pat patikslinti pareiškėjo, kuris deklaruoja plotus ar jų dalis, patenkančius į paukščių apsaugai svarbias teritorijas, įsipareigojimai. Pakeistose taisyklėse nurodyta, kad pareiškėjai tik informuojami apie jų deklaruotų plotų ar jų dalių patekimą į paukščių apsaugai svarbias teritorijas, jokių papildomų reikalavimų plotams, patenkantiems į šias teritorijas, šiemet nėra numatyta.

Pareiškėjus, deklaruojančius žemės ūkio naudmenas, kitus plotus bei gyvulius kviečiame susipažinti su NMA atnaujintu leidiniu „Reikalavimų įgyvendinimo gerosios praktikos vadovas“. Gerosios praktikos vadovas padės ūkininkams tinkamai vykdyti įsipareigojimus, pasitikrinti, ar deklaruoti plotai atitinka reikalavimus. Leidinyje išvardyti esminiai geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai (GAAB reikalavimai), valdymo bei tiesioginių išmokų reikalavimai, žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai. Išsamiuose reikalavimų aprašymuose pateikiami gerosios bei blogosios praktikos pavyzdžiai su jais iliustruojančiomis nuotraukomis.

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-23

Pakoreguotame KPP paraiškų rinkimo grafike pavėlintas paraiškų pagal priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama, skirta padėti pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ laikotarpis – jas Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 31 d. (buvo numatyta nuo gegužės 3 d. iki birželio 18 d.)

Taip pat numatyta, jog, kaip ir pernai, bus renkamos paraiškos pagal KPP priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“ – jas bus galima teikti jau kitą savaitę, nuo balandžio 28 d. iki gegužės 14 d.

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-23

„Nukentėjusių pasėlių yra, tačiau situacija nėra dramatiška. Prasčiausiai atrodo kvietrugiai, kažkiek žiemos padarinius pajuto ir žieminiai miežiai, o geriausiai peržiemojo žieminiai kviečiai, rapsai – jie nukentėjo tik atskirose vietovėse. Tad bendras vaizdas kol kas nėra blogas, masinio laukų atsėjimo nebus. Jau įsibėgėja ir tręšimo darbai, bet ūkininkai, kurie anksti suskubo tręšti pasėlius, su technika klimpo laukuose“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Ignas Jankauskas.

Žiemos padariniai kai kuriuose regionuose yra skausmingi, ypač žieminių kvietrugių pasėliams, dalį augalų stipriai pažeidė pavasarinis pelėsis, tačiau masinio žieminių kultūrų iššutimo ir užmirkimo nėra.

LGAA atliko apklausą apie žieminių kultūrų peržiemojimą. Apie 45 proc. apklaustų asociacijos narių teigė, kad žieminių pasėlių būklė po žiemos yra vidutiniška, 40 proc. teigė, kad gera, 5 proc. – labai gera. Blogai žieminius pasėlius įvertino apie 8 proc. asociacijos narių.

„Viso apie 90 proc. žieminių pasėlių peržiemojo gerai arba labai gerai, tačiau yra atvejų, kai žemdirbiai nukentėjo ypač skaudžiai. Mažiau derlingose žemėse pas vieną ūkininką žuvo net 45 proc. pasėlių, pas kitą – 50 proc. Mažesni ūkiai žalą pajaučia žymiai stipriau. Jei turi, pavyzdžiui, 50 ha lauką ir žuvo 10 ha pasėlių – tai juk sudaro 20 proc. Tuo tarpu, jei ūkininkas turi 300 ha ir žuvo 10 ha pasėlių, jis nuostolio taip stipriai nepajaus“, – sakė I.Jankauskas.

Išskirtinė situacija dėl kvietrugių

Situacija šalies regionuose skirtinga, bet prastas kvietrugių peržiemojimas – ne vieno ūkio problema. Dauguma jų pasėlių sunyko.

„Daugiausiai bėdų yra dėl žieminių kvietrugių ir miežių. Apmaudu, nes šių kultūrų ir taip labai trūksta. Gyvulių augintojai, kiaulininkystės ūkiai ieško pašarinių grūdų, o Lietuvoje jų pasiūla maža. Gebame užauginti maistinius grūdus ir sėkmingai juos parduoti, todėl pašarines kultūras augina ne tiek daug ūkininkų. Jų poreikis didesnis nei pasiūla, o dabar dar ir žuvo dalis kvietrugių laukų, todėl pašarinių kultūrų pasiūla bus dar mažesnė negu buvo iki šiol. Esant tokiai situacijai, galima prognozuoti, kad rudenį pašarinių grūdų gali trūkti“, – teigė LGAA vadovas I.Jankauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna pasakojo, jog rapsai peržiemojo gerai, žieminiai kviečiai – pusėtinai, o kvietrugiai, žieminiai miežiai – prastai.

„Reikia atsėti apie 90 proc. žieminių miežių, o kvietrugių – apie 65 proc. Su kvietrugiais panaši situacija visoje šalyje, o žieminiai miežiai vienuose rajonuose peržiemojo blogiau, kituose – geriau. Dar ir nuo veislės priklauso“, – sakė S.Stirna.

Ūkininkas mano, jog kvietrugių pasėliai labai nukentėjo ne tik dėl to, kad nebuvo įšalusi žemė ir pasėliai sušuto, bet galbūt ir dėl neatsparių veislių.

„Žinoma, storas sniego sluoksnis, įšalo nebuvimas mūsų Pietryčių Lietuvoje pakenkė kvietrugiams, bet juos mes visą laiką auginome, seniau jie buvo labiau atsparūs, o dabar bala žino kas. Sakoma, kad įtakos turi per ankstyva sėja, bet keisčiausia, kad lygiai toks pats prastas laukų vaizdas ir kur anksti sėti kvietrugiai, ir kur vėlai. Gamta yra gamta, mes su jos padariniais turime susitaikyti, bet manau, kad yra ir selekcijos spragų. Kvietrugis, rugys turėtų geriau žiemoti ir nebijoti žiemos su sniegu be pašalo bei tokio iššutimo, o dabar visoje respublikoje kvietrugių pasėliai sunyko. Tokių žiemų kaip ši buvo ir seniau, bet tokie pasėlių iššutimai būdavo labai retai, ir tai mažais lopinėliais, o čia ištisi plotai žuvo“, – stebėjosi S.Stirna.

Pasak pašnekovo, Pietryčių Lietuvoje dominuoja rugiai, kvietrugiai, tad ir žalą šio regiono ūkininkai patyrė didesnę, nei žemdirbiai Vidurio, Šiaurės Lietuvoje, kur dominuoja rapsai, kviečiai.

„Žieminius kvietrugius, miežius atsėsiu savo ūkyje išauginta sėkla. Kas bent kartą ant grėblio buvo užlipęs, tas pasilieka sėklos, o tie ūkininkai, kurie nepasilieka, nes gal neturi kur sandėliuoti, turės pirkti, bet šiemet sėklos labai brangios“, – sakė S.Stirna.

Žieminiai kvietrugiai prastai peržiemojo ir Varėnos rajone. LŪS Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas tvirtino, jog beveik visus kvietrugius reikia atsėti. Nukentėjo ir apie 50 proc. žieminių rugių – iššuto po sniegu.

„Žieminiai kviečiai dabar yra atsigavę, bet jie labai nukentėjo nuo pavasarinės šalnos, kai buvo 16 laipsnių šalčio. Su kvietrugiais situacija apskritai yra išskirtinė – nebuvo nė vienų metų, kad taip masiškai būtų pražuvę. Nuostoliai nemenki“, – apgailestavo E.Samauskas.

Kur sausesnės dirvos, Varėnos rajono ūkininkai jau sėja avižas, žirnius, pupas.

Laukus ištrypė elnių bandos

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė žieminių pasėlių būklės vertinti neskuba.

„Kiek rajone nuo žiemos padarinių nukentėjo pasėliai, sunku pasakyti, nes dar neprasidėjo normali javų vegetacija, orai nėra geri, bet nukentėjusių laukų tikrai yra. Kai kuriuos jų ūkininkams reikės atsėti. Nukentėjo visos žieminės kultūros – žieminiai rapsai, miežiai, kviečiai. Kiek nukentėjo, priklauso nuo to, kiek sniego konkrečioje vietovėje buvo. Lėmė ir pasirinkta sėklų veislė, ypač kviečių: viena veislė atsparesnė iššutimui, kita – visai neatspari. Tad situacija labai marga“, – tvirtino G.Staliūnienė.

Pasak pašnekovės, ūkininkai jau tręšia laukus: pavasarį augalui reikia duoti maisto, bet kada jį paims, neaišku, nes orai nepalankūs.

Pamiškėse esantys žiemkenčių pasėliai nukentėjo ne tik nuo žiemos padarinių, bet ir nuo miško žvėrių.

„Kauno rajone labai daug kanopinių žvėrių. Ateina 50–80 elnių bandos ir ganosi ūkininkų laukuose, viską išmindžioja. Niekas ten negali užaugti. Ūkininkai patiria didžiulius nuostolius. Nuo žvėrių labai stipriai nukentėjo ir mūsų 80 ha laukas. Ten buvome pasėję žieminius miežius ir kviečius. Reikės atsėti, nes dabar ten nieko nėra – vien žvėrių pėdos“, – tvirtino G.Staliūnienė.

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas tvirtino, kad labai didelių nusiskundimų dėl žiemkenčių peržiemojimo nesulaukė, nors yra daugiau ar mažiau nukentėjusių laukų.

„Gerai peržiemojo rapsai, prasčiau – žieminiai kvietrugiai. Skirtingų žieminių kviečių veislių laukai atrodo įvairiai. Vėlyvesnės sėjos pasėliai atrodo geriau. Pagrindinė bėda – kviečių ir kvietrugių pasėlius kankino pavasarinis pelėsis. Nebuvo įšalo, žemė buvo įšilusi iš apačios, o iš viršaus sniegas uždengė kaip antklodė, todėl nebuvo kvėpavimo ir atsirado pelėsis. Buvo metų, kai reikėjo viską atsėti, dabar situacija geresnė, atsėti pasėlius reikės tik iš dalies – tuos, kur buvo daugiau sniego supustyta“, – pasakojo A.Navickas.

Sezono iššūkiai

Pasak LGAA vadovo I.Jankausko, žieminių pasėlių būklė palyginti nebloga – per paskutinius 4 metus buvo ir prastesnių situacijų.

„Iššūkių niekada nestinga. Žemės ūkyje su tam tikra dalimi nuostolio visada reikia susitaikyti, kas nors vis tiek įvyksta ne taip, kaip turėtų. Ne šiltnamyje javus auginame“, – sakė I.Jankauskas.

Europos pasėlių derlingumo prognozavimo centras (MARS), pristatydamas, kaip peržiemojo javų ir rapsų pasėliai įvairiose šalyse, teigia, jog Lietuvoje žieminiai augalai palyginti geros būklės. MARS numato 7,5 proc. mažesnį kviečių derlingumą Lietuvoje negu pernai, bet jis vis vien viršytų 5 metų vidurkį.

„Pernai buvo geras derlius, bet gerų derlių yra buvę ir anksčiau, kaip, pavyzdžiui, 2012 metais. Pernai tiesiog sugrįžta į normalią tendenciją, kuri buvo nutrūkusi 2017, 2018 metais, kada kamavo liūtys ar sausros ir viskas džiūvo arba mirko. Dėl technologijų tobulėjimo, sėjomainos taikymo, ūkių modernėjimo derlingumas nuosaikiai augo, bet paskui gamta smogė „nuo dūšios“, o su šiais metais grįžo į normalų augimo tempą. Todėl negalima sakyti, kad pernai derlius užderėjo kaip niekada, gal tik išsiskyrė didesne grūdų kaina, bet ne visi ta kaina galėjo pasinaudoti“, – teigė I.Jankauskas.

Pasak LGAA vadovo, pernai grūdų derlius buvo geras, o prognozuojamas jo kritimas šiemet yra apie 10 proc. – tai nėra tragedija. Kai prasideda 20–30 proc. derliaus kritimas, tada jau bėda.

„Iš dabartinės perspektyvos situacija atrodo neblogai, atitiktų ir MARS prognozę, bet viską lems gegužės mėnesio ir birželio pradžios orai“, – tvirtino I.Jankauskas.

Ūkininkų nuotaikas gadina labai pabrangusios trąšos.

„Trąšų kaina taps sezono iššūkiu. Grūdų kaina yra pakankamai aukšta. Ją matydami trąšų prekeiviai pakėlė trąšų kainas. Jų pavyzdžiu gali pasekti ir kiti prekybininkai, bet tai toli gražu nereiškia, kad tokia kaina ir bus prekiaujama, nes dabar grūdais beveik niekas neprekiauja, o nauju derliumi prekiausime tik rudenį. Iki rudens kaina gali dar labai daug kartų pasikeisti, o išlaidos bus padarytos pagal dabartinę kainą. Jeigu rudenį grūdų kaina kris, susidarys vadinamosios kainų žirklės, ir ūkiai turės bėdų dėl pelningumo.“

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė , 2021-04-26

Anot centro leidinio „Agrorinka“, sertifikuotos Lietuvos ekologiškų grūdų perdirbimo ir prekybos įmonės pernai iš Lietuvos augintojų supirko 269,70 tūkst. t ekologiškų grūdų, iš kurių ekologiški kviečiai sudarė 51,17 proc., avižos – 21,16 proc., žirniai – 9,32 proc., pupos – 8,20 proc., kvietrugiai – 4,33 proc., grikiai – 2,36 proc.

Ekologiškų grūdų supirkimo kainos praėjusiais metais, palyginti su 2019 m., sumažėjo: miežių – 21,46 proc., rugių – 14,76 proc., kviečių – 14,32 proc., avižų – 11,05 proc., žirnių – 10,66 proc., kvietrugių – 9,56 proc., kukurūzų – 6,78 proc., pupų – 0,03 proc. Padidėjo tik ekologiškų grikių (78,49 proc.) ir lubinų (8,89 proc.) supirkimo kaina.

Ekologiškų rugių vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu sudarė 136,26 eurus už t, kvietrugių – 149,59 eurus už t, avižų – 209,83 eurus už t, kviečių – 212,93 eurus už t, miežių – 231,16 eurą už t, kukurūzų – 246,24 eurus už t, žirnių – 300,28 eurų už t, pupų – 365,33 eurus už t, lubinų – 421,14 eurą už t, grikių – 577,12 eurus už t.

2020 m. sertifikuotos Lietuvos ekologiškų grūdų perdirbimo ir prekybos įmonės eksportavo 81,37 proc. supirktų iš Lietuvos augintojų ir importuotų ekologiškų grūdų. Praėjusiais metais sertifikuotos įmonės eksportavo 242,46 tūkst. t ekologiškų grūdų. Ekologiški kviečiai sudarė 51,88 proc. visų ekologiškų grūdų eksporto iš Lietuvos.

Sertifikuotos Lietuvos ekologiškų grūdų perdirbimo ir prekybos įmonės 2020 m. į Lietuvą importavo 28,28 tūkst. t ekologiškų grūdų. Praėjusiais metais Lietuvos ekologiškų grūdų perdirbimo įmonėse buvo perdirbta 4,98 tūkst. t.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-04-24

Ilgametis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) veterinarijos teisės ekspertas, Lietuvos mokslų premijos (2005 m.) laureatas K. Lukauskas yra tarsi šalies veterinarijos gydytojų simbolis. Rytoj, paskutinį balandžio šeštadienį, jis su kolegomis minės profesinę šventę – Tarptautinę veterinarijos dieną.

Šia proga – prof. K. Lukausko mintys apie veterinariją, šių dienų aktualijas ir iššūkius. „Veterinarijos gydytojai savo darbu apsaugo žmones nuo bendrų susirgimų – zoonozių. XXI a., o ypač globalizacijos laikmečiu atsiradusi Covid-19 pandemija parodė, kad veterinarijos gydytojas yra svarbiausia figūra, apsaugant žmones nuo ligų. Ir ateityje tai bus viena svarbiausių profesijų. Kyla klausimas: kaip koronavirusas peršoko gyvūnų rūšinį barjerą? Gal todėl, kad gyvūnų mėsa žmonėms pateko be veterinarijos kontrolės?

Visa tai dar kartą įrodo, kaip svarbu, kad gyvūnai augtų jiems skirtose vietose pagal jų fiziologinius reikalavimus atitinkančias sąlygas, o žmonės augintų gyvūnus ir naudotų jų produkciją maistui pagal veterinarijos reikalavimus. Šiuo metu gyvūnų užkrečiamųjų ligų situacija pasaulyje ypač sudėtinga: afrikinis kiaulių maras diagnozuotas daugiau kaip 50 valstybių, kurios yra Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE, angl. World organization for animal health) narės, didelius nuostolius atneša snukio ir nagų liga, pasiutligė, mėlynojo liežuvio ir kitos užkrečiamosios ligos. OIE kontroliuoja 113 įvairaus pavojingumo užkrečiamųjų gyvūnų ligų, iš jų 70 proc. yra bendros žmonėms ir gyvūnams (zoonozės).

Globalizacija, pasaulinė prekyba, žmonių judėjimas daro neįsivaizduojamą žalą ir sudaro sąlygas užkrečiamosioms ligoms plisti. Siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų valstybėje, tik stipri Veterinarijos tarnyba gali kontroliuoti situaciją. Tačiau OIE ekspertai pažymi, kad pastaraisiais metais valstybėse sustiprėjo beatodairiškas politikų kišimasis į valstybinių Veterinarijos tarnybų veiklą: vyksta reorganizavimas, optimizavimas, centralizavimas ir kiti politiniai užmanymai. Netgi ES valstybėse ne visada sėkmingai pavyksta pertvarkyti Veterinarijos tarnybas. Lietuvoje, manau, požiūris į veterinarijos gydytojus yra teigiamas, geri atsiliepimai nuo seno girdimi apie Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Daug metų Lietuvos VMVT teikia veterinarinę pagalbą užsienio valstybėms, tai labai kompetentinga, daug dvišalių projektų vykdanti institucija. Tvari valstybinė Veterinarijos tarnyba buvo sukurta Lietuvai stojant į ES ir tapo viena geriausių Bendrijoje. Bet jai teko atlaikyti net dvi reorganizacijas, iš kurių nei viena nebuvo sėkminga. Veterinarijos tarnybas silpnina tokie procesai, pertvarkos, ypač jeigu tuose pokyčiuose nedalyvauja arba būna eliminuotos savivaldos organizacijos, aukštosios mokyklos.

Nes jos įsipareigoja jungti veterinarijos gydytojus, remti veterinarijos mokslą, švietimą ir praktiką, informuoti visuomenę apie veterinarinės medicinos pasiekimus, ginti asociacijos narių profesinius, socialinius, ekonominius ir akademinius interesus. Labai geri bendradarbiavimo tarp Valstybinės veterinarijos tarnybos ir savivaldos, t. y., Veterinarijos gydytojų asociacijos, pavyzdžiai yra Prancūzijoje, Lenkijoje. Sąlygos valstybinių veterinarijos tarnybų veterinarijos gydytojų darbui nėra palankios. Valstybiniai veterinarijos inspektoriai dabar naudojasi klausimynais su šimtais klausimų, kurie po kelių metų taps nereikalingi.

Tuos klausimynus teisingai suskaičiuoja kompiuteris, tačiau atitolina nuo realios padėties fermoje, įmonėje įvertinimo. Būtina mažinti patikrinimų skaičių, daugiau bendradarbiauti su gyvulių augintojais ir verslininkais. Privatūs veterinarijos gydytojai perkrauti darbu, dirba iki 20 valandų per parą, kad išsilaikytų konkurencinėje kovoje. Bet padidėjus informacijos sklaidai ir jos prieinamumui, atsirado perkamų „nuomonės formuotojų“, kurie, dažnu atveju nesigilindami ar nežinodami realios situacijos, diskredituoja veterinarijos srities atstovus, tendencingai siekia sumažinti visuomenės pasitikėjimą, stengdamiesi sukurti didesnį palankumą konkrečiam užsakovui.

Informacija tapo brangia preke, neatsižvelgiant į žmogiškąjį veiksnį. Mokslininkai iš dalies taip pat prarado savo autoritetą visuomenės akyse. Vienas patvirtina, kitas paneigia pirmojo nuomonę, toks mokslininkų „pliuralizmas“ ir susiskaldymas veda tik prie dar didesnio visuomenės nepasitikėjimo. Veterinarijos gydytojas lieka vienas su užgriuvusia bėda, dėl psichologinio spaudimo net neturi kur kreiptis. OIE ir kitos pasaulinės veterinarijos gydytojų organizacijos siekia padėti veterinarijos gydytojams. Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija ypač daug dirba, kad pagerintų veterinarijos gydytojų psichinę sveikatą. „Vienas iš penkių Kanados veterinarų ir technologų praneša apie psichines problemas, perdegimą ir depresiją.

Svarbu, kad mes palaikome veterinarijos komandas ir suteikiame joms įrankius, kurių reikia, norint susidoroti su įvairiomis šios profesijos problemomis“, – sako dr. Kanados Veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentė Melani Hiks (Melanie Hicks). OIE nurodo, kad šias sistemines problemas, dėl kurių blogėja psichinė sveikata, įskaitant ir savižudybių riziką, turime spręsti, bet kol kas veterinarijos gydytojo profesinė gerovė nėra optimali. Pažangių pasaulio valstybių patirtis rodo, kad jau nuo universiteto laikų būsimas veterinarijos gydytojas žino, kur eis dirbti. Prancūzijoje naujų veterinarijos gydytojų priėmimą ir studentų skaičių nustato Veterinarijos gydytojų sąjunga, kuri kartu su Valstybine veterinarijos tarnyba skaičiuoja, kiek ir kokiame regione reikės veterinarijos gydytojų, kas ir kada išeis į pensiją, kiek ir kada atsilaisvins vietų regionuose.

Be tų institucijų sutikimo joks veterinarijos gydytojas negali įsidarbinti. Kaimo vietovėse jauni specialistai įsidarbina arba tęsdami šeimos tradicijas, arba gavę paramą iš savivaldos ir žemdirbių organizacijų. Lenkijoje jau nuo pirmos praktikos būsimas veterinarijos gydytojas vyksta į veterinarijos kliniką, kur ruošiamas dirbti asistentu. Tai reguliuoja irgi Veterinarijos gydytojų asociacija. Daugelyje valstybių kaime dirbantys veterinarai uždirba daugiau, nes įkainiai žymiai didesni, labai gerai išvystytas bendradarbiavimas tarp veterinarijos klinikų, didelis veterinarijos gydytojų kooperatyvų mobilumas. Aukščiausios kompetencijos veterinarijos gydytojų paslaugos labai brangiai apmokamos.

Beje, formuojasi dar viena kryptis, kai pats ūkininkas yra ir veterinarijos gydytojas. Dirbančių veterinarų trūkumas Lietuvos kaime palaipsniui gilėja ir tai netoleruotina. Taip vyksta todėl, kad nesudaromos sąlygos jaunam veterinarijos gydytojui. Lietuvoje nėra teisinių ir finansinių sąlygų jam įsikurti kaime. Daugelis jaunų veterinarijos gydytojai po studijų pradeda dirbti jau turėdami paskolą, o naujos paimti, kad galėtų pradėti privačią praktiką, nebegali, todėl neturi galimybės ir pradėti pažangios veterinarijos praktikos. Reikia racionaliai, išmintingai naudotis sukurtais įrankiais ir ištekliais: Veterinarijos įstatymu, valstybine ir privačia veterinarijos gydytojų veiklos sistema, jaunais ir patyrusiais veterinarijos gydytojais, dar esančia ES ir pasaulyje akredituota Veterinarijos laboratorijų sistema.

Gerai funkcionuojanti Veterinarijos tarnyba – tai yra valstybės gėris ir saugumas. Vienintelio recepto, kaip pagerinti veterinarijos gydytojo prestižą, nėra, ypač jei to prestižo iš esmės kaip ir nėra… Iš savo 48 metų darbo Veterinarijos tarnyboje galiu pabrėžti svarbiausius dalykus, kas sukuria specialybės prestižą: gera įstatyminė bazė; kompetentingi, profesionalūs veterinarijos gydytojai; gera moderni šiuolaikiška infrastruktūra, geras atlyginimas, šiuolaikiška komunikacijos sistema. Tai padėjo man dirbti ir įveikti sunkų kelią nuo veterinarijos gydytojo iki rajono, VMVT vadovo, iki profesoriaus ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Europos regiono atstovybės vadovo.

Pamatus visam mano dabartiniam ir būsimam gyvenimui padėjo vaikystė. Gimiau ir augau kaime apsuptas nuostabios šeimos, visada buvau tarp gyvulių, nes tėveliai dirbo veršelių fermoje. O labiausiai patiko arkliai! Kalbėdavau su jais kaip su geriausiais draugais, glostydavau. Jų akys sakyte sakė, jog viską supranta, esu jų bičiulis. Tad viena didžiausių vaikystės pramogų – pasijodinėjimas arkliais. Jodavau naktigonėn kaip tikras raitelis – basakojis, be balno, linksmas ir bebaimis. Dažnai lankydavausi veršelių fermoje, kur augo 150 mažų veršelių. Prisimenu veršelių „chorą“, kai nešini pieno kibirais su mama ateidavome pagirdyti veršelių. Kaip būdavo gera žiūrėti į juos!

Bet kartais mus pasitikdavo ir tyla: tai ženklas, kad veršeliai susirgo. Tuomet tyliai prisiekdavau: „Mokysiuosi veterinarijos gydytoju.“ Pakviestas atbirbdavo motociklu veterinarijos daktaras, o jo motociklas buvo mano didžiausia svajonė, aš turėjau tik dviratį. Ta svajonė išsipildė, kai baigiau Veterinarijos akademiją ir tėveliai nupirko „Java“. Tas paprastas kaimo veterinaras mane daug ko išmokė. Jo kalbos buvo nuoširdžios, patarimai prasmingi. Išmokė leisti vaistus, primindamas, kad ranka neturi suvirpėti. Pasak jo, gyvulys nemoka kalbėti, veterinaras privalo jį jausti, gelbėti ir mylėti. Aš per visą ilgą 48 metų veterinarinį darbą niekada nebuvau suabejojęs savo pasirinkimu būti veterinarijos gydytoju.“

Šaltinis:manoukis.lt, 2021-04-23

Pasak ministro Kęstučio Navicko, gavusi teismo nutartį, ministerija įvertins jos argumentus ir per dvi savaites priims sprendimą. Anot ministro, smulkiųjų pieno gamintojų derybinės galios yra silpnos, todėl skelbiamos perdirbėjų kainos leidžia jiems geriau orientuotis rinkoje ir pasirinkti norimą pieno pirkėją. „Ministerija priims sprendimus, kaip išlaikyti ir didinti rinkos skaidrumą, apsaugoti mažuosius gamintojus“, – BNS komentare teigė ministras.

ŽŪM duomenimis, pieną šalyje parduoda apie 18 tūkst. skirtingo dydžio ūkių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį galutinai įpareigojo ministeriją pašalinti kainas iš jos svetainės. „Atsakovas (ministerija – BNS) be teisėto pagrindo paskelbė pareiškėjo komercinę paslaptį sudarančią informaciją“, – rašoma LVAT nutartyje. VAAT 2017 metais buvo atmetęs „Pieno žvaigždžių“ skundą, tačiau LVAT pernai sausį panaikino šį sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Šių metų vasarį teismas iš dalies patenkino „Pieno žvaigždžių“ skundą.

„Pieno žvaigždės“ prašė teismų įpareigoti ministeriją pašalinti iš jos tinklapio nuo 2017 metų sausio iki spalio viešai skelbtą informaciją apie vidutinę bazinių rodiklių pieno supirkimo kainą bei daugiau jos nebeskelbti. Įmonė teigė, jog kainų viešinimas gali paveikti konkurentų strategiją, jie gali lengviau derinti savo veiksmus ir taip riboti konkurenciją. Įmonės teigimu, informacija apie kainas yra konfidenciali, be to, ji skelbiama be bendrovės sutikimo.

Tuo metu Žemės ūkio ministerija nurodė, kad Konkurencijos taryba atliko 2014–2015 metų pieno sektoriaus rinkos tyrimą ir pasiūlė įvertinti, ar kiekvieno supirkėjo kainų viešinimas yra būtinas, o jeigu nebūtinas, atsisakyti jo arba skelbti tik apibendrintus duomenis. Ministerija ketverius metus interneto tinklalapyje kiekvieną mėnesį skelbia informaciją apie visų šalies pirkėjų mokamas pieno supirkimo kainas. Siekdama išvengti neigiamos įtakos konkurencijai tarp pieno supirkimo įmonių, ŽŪM viešina tik užpraeito mėnesio pieno kainas.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-04-23