Žemės ūkio naujienos: 2021-05-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Investicinių projektų įgyvendinimo terminai gali būti pratęsti
Europos Sąjungos paramos gavėjai, dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų negalintys laiku įgyvendinti suplanuotų investicinių projektų, turi galimybę pratęsti jų įgyvendinimo terminus. Pareiškėjai Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos administravimo ir priemonių įgyvendinimo taisyklėse gali rasti ir dar daugiau palengvinimų, taikomų karantino ar ekstremalios situacijos dėl COVID-19 metu.
Dėl karantino metu taikytų ar taikomų ribojimų pareiškėjai kartais nespėja pagal suplanuotus terminus įgyvendinti projektų ir laiku pateikti mokėjimo prašymų. Žemės ūkio ministerija primena, kad tokiu atveju jie nedelsdami turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) ir prašyti pratęsti projektų įgyvendinimo terminus. NMA įvertins kiekvieno paramos gavėjo nurodytas aplinkybes ir suderins naujus projekto įgyvendinimo terminus, neviršijančius didžiausios galimos jo trukmės.
NMA, administruodama paramą COVID-19 pandemijos sąlygomis, taiko įvairius palengvinimus paramos gavėjams. Todėl projektų įgyvendintojai karantino metu mokėjimo prašymus gali teikti ir dažniau, nei numatyta paramos sutartyse ar paraiškose. Šiuo laikotarpiu pateikti mokėjimo prašymai neįskaičiuojami į nustatytą didžiausią galimą mokėjimo prašymų skaičių.
ŽŪM kartu su NMA nuolat ieško būdų, kaip sumažinti administracinę naštą ūkininkams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-04
Kaimo bendruomenių projektams – beveik milijonas eurų
Kaimo bendruomenės šiemet pateikė daugiau kaip 500 paraiškų valstybės paramai gauti. Prašoma suma viršijo skirtąją daugiau negu pusantro karto. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) įvertinus visas paraiškas paaiškėjo, kad paramos lėšų pakanka finansuoti beveik 300 projektų. Daugiau informacijos apie paramą kaimo bendruomenėms galima rasti čia.
Bendruomeniškumą kaime skatinantiems ir tradiciniams renginiams organizuoti pateiktos 205 paraiškos, kaimo bendruomenių viešosioms erdvėms sutvarkyti – 210, o materialinei bazei stiprinti – 124 paraiškos. Taigi didžiausia konkurencija dėl paramos lėšų vyko tarp projektų, skirtų viešosioms erdvėms tvarkyti ir renginiams organizuoti.
Bendra prašoma paramos suma projektams finansuoti sudarė 1,67 mln. Eur, tuo tarpu šio paraiškų rinkimo biudžetas – 900 tūkst. Eur. Prašomai paramos sumai viršijus skirtas lėšas, lemiamą reikšmę dėl projektų finansavimo turi balai, suteikti už atitiktį atrankos kriterijams.
NMA sudarius pateiktų projektų pirmumo eiles paaiškėjo, kad kaimo bendruomenių materialinę bazę stiprins 97 projektai (267 228,11 Eur), viešąsias erdves padės tvarkyti 96 projektai (458 424,83 Eur), o renginiams organizuoti skirti 99 projektai gaus 173 731,35 Eur.
Daugiausia paraiškų bus finansuojama Biržų (14), Kauno (12), Joniškio (11), Alytaus (10), Raseinių (10) rajonų savivaldybėse.
Projektai turi būti įgyvendinti iki 2021 m. spalio 31 d., tačiau bendruomenės turėtų atkreipti dėmesį ir į paramos teikimo taisyklėse numatytas išimtis. Pavyzdžiui, karantino metu paramos gavėjas, neturėdamas galimybių laiku ir tinkamai įgyvendinti projekte numatytų veiklų, gali el. paštu informuoti NMA ir jas perkelti bei įgyvendinti iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-04
Laukinių gyvūnų padarytai žalai nustatyti siūlo naudoti dronus
Ūkininkai vis dažniau skundžiasi laukinių gyvūnų ir paukščių padaryta žala pasėliams. Žalai apskaičiuoti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai siūlo pasitelkti dronus.
Žemės ūkio pasėliams nemažai žalos pridaro stirnos ir elniai, kurių populiacija sparčiai didėja. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Kastytis Šimkevičius teigia, kad šiuo metu galiojanti žalos pasėliams apskaičiavimo metodika yra šiek tiek ydinga ir sudėtinga. „Žemės ūkio specialistai, vertindami medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, dažnai savaip interpretuoja metodiką, kaip tiksliai apskaičiuoti pažeistą plotą, ypač kuris yra netaisyklingos formos, dėl to pralaimimi teisiniai ginčai“, – sakė K. Šimkevičius.
VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai siūlo naudoti bepiločius orlaivius, kurie neprisiriša prie tam tikrų matavimų, o fotografuoja lauką iš viršaus ir programinė įranga išskiria tik pažeistas lauko vietas. Tyrėjai bandymus atliko įvairiuose pasėliuose – javų, ankštinių kultūrų, kukurūzų, cukrinių runkelių, kultūrinių pievų laukuose. Buvo išdėliotas tankus barelių tinklas pažeidimo intensyvumui įvertinti, taip pat tie patys pažeisti laukai buvo vertinami bepiločiu orlaiviu.
Pažeisto ploto vertinimas su bepiločiu orlaiviu vyksta trimis etapais. Pirmiausia tas laukas iš viršaus fotografuojamas, skraidydamas 50 m aukštyje orlaivis padaro vidutiniškai 45 vieno hektaro nuotraukas. Iš gautų nuotraukų su koordinatėmis parengiamas ortofotoplanas, tuomet jis analizuojamas, sveikų kultūrų plotai ortofotoplane spalviškai skiriasi nuo pažeistų, ir nustatomas pažeistas plotas kvadratinio cm tikslumu. Mokslininkai per bandymą palygino abu žalos skaičiavimo būdus – dronu ir barelių metodu.
Pasak K. Šimkevičiaus, visur gauti beveik identiški rezultatai, tik ankštinių kultūrų skyrėsi maždaug 1,5 procento. Tačiau darbo našumas, pažeistus laukus vertinant dronu, yra daug didesnis – jis atliekamas 6 kartus greičiau už visą žmonių komandą. Vieno pakilimo metu per 30 min. propelerinis dronas gali apskristi 6-10 ha, priklausomai nuo lauko konfigūracijos. „Ir tam užtenka vieno žmogaus, kuris, beje, nemindžioja lauko, skirtingai nei žmonių komanda, naudojanti barelių metodą“, – kalbėjo K. Šimkevičius, šį metodą pristatęs balandį vykusiame virtualiame Regionų ateities forume.
Šaltinis: manoukis.lt,2021-05-05
Kviečiame į viešąją konsultaciją
Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politika siekiama modernizuoti žemės ūkio sektorių, skatinant žinių kaupimą, inovacijas ir skaitmeninimą. Žemės ūkio ministerija, rengdama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, gegužės 7 d. organizuoja viešąją konsultaciją.
Jos metu planuojama pristatyti galimas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus prioritetines skaitmeninimo kryptis, aptarti pagrindines su skaitmeninimu susijusias kliūtis. Taip pat siekiama išgirsti rinkos dalyvių nuomonę dėl Lietuvos žemės ūkio skaitmeninimo priemonių, krypčių, sprendimų bei technologijų, įvardijant jų teikiamas naudas ir investicijų poreikį.
Viešosios konsultacijos rezultatai bus naudojami rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Jame turi būti nustatyta, kaip, siekiant pagerinti nustatytų investicinių priemonių veiksmingumą ir efektyvumą, skaitmeninės technologijos bus naudojamos žemės ūkyje ir kaimo vietovėse.
Apie dalyvavimą viešojoje konsultacijoje prašome pranešti iki gegužės 6 d. el. paštu: Dovile.Baltutyte@lt.ey.com arba tel. +370 62332379.
Pastebėjimus ir pasiūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio sektoriaus prioritetinių skaitmeninimo krypčių galite siųsti el. paštu Zaneta.Jucaityte@zum.lt ir Dovile.Baltutyte@lt.ey.com.
Konsultacija vyks gegužės 7 d., 9 val. 30 min. MS Teams platformoje.
