Žemės ūkio naujienos: 2021-05-07

Artėjant naujajam finansiniam laikotarpiui, Europos Sąjungoje vis dar nesutariama, kokio dydžio žaliąsias ambicijas turės įgyvendinti kiekviena valstybė narė. Tačiau numatoma, kad 40 proc. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto turės būti skirta su aplinkosauga ir klimatu susijusiems tikslams. „Derybos tarp Europos Tarybos ir Europos Parlamento dėl BŽŪP paketo tebevyksta. Proveržio tikimės gegužės mėnesį. Manau, pradžioje užtektų, jei valstybės narės skirtų eko-schemoms bent 20 proc. savo tiesioginių išmokų finansinio voko. Tai būtų didelis postūmis į žaliąjį ūkininkavimą“, – teigė ministras K. Navickas.

Lietuva savo strateginį planą ir tikslus Europos Komisijai turi pateikti iki metų pabaigos. „Konsultacijos su socialiniais partneriais mums labai reikalingos, kad galėtume strateginį planą koreguoti atsižvelgdami į patirtį ir jūsų pastabas“, – kalbėjo ministras.

Finansinis vokas – 405 mln. eurų

Šiuo metu ekologinis ūkininkavimas remiamas tik iš kaimo plėtrai skirtų lėšų. Naujuoju laikotarpiu atsiranda galimybė finansuoti jį ir per tiesioginių išmokų ramstį – tai pasirinkti gali pačios valstybės. 2023-2027 m. Lietuvai tiesioginėms išmokoms skirta 3012,3 mln. Eur, o kaimo plėtrai – 977,5 mln. Eur ES lėšų. ŽŪM, atsižvelgdama į šį Lietuvai skirtą finansavimą ir privalomą lėšų skyrimą eko-schemoms bei kaimo plėtros aplinkos ir klimato priemonėms, siūlo ekologinį ūkininkavimą remti per tiesioginių išmokų ramstį, o perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo – per kaimo plėtros ramstį. Taip pat ateityje siūlo išlaikyti šio laikotarpio paramos gavėjų įsipareigojimų trukmę.

ES tikisi, kad iki 2030 metų ekologiniai plotai sudarys 25 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Šiandien mūsų šalyje ekologiniai plotai sudaro 8,1 proc. žemės ūkio naudmenų – atitinkame ES vidurkį, kuris yra 8 proc. Lietuvoje 2020 m. 44 proc. sertifikuoto ploto sudarė javai, 34 proc. – daugiametės žolės, 8,9 proc. – ankštinės kultūros, tačiau mažėja gyvulių.

ŽŪM ekologinių ūkių rėmimo scenarijų parengė atsižvelgdama į praėjusio finansinio laikotarpio ekologinių plotų kitimą ir nacionalinius įsipareigojimus. Numatoma, kad 2027 m. Lietuvoje ekologiniai plotai turėtų sudaryti 13 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų, o 2030 m. – 15 proc. Finansinis 2023–2027 metų vokas turėtų siekti 405 mln. Eur, iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą. Bendras ekologinis plotas 2027 m. turėtų pasiekti 382 tūkst. ha.

ŽŪM siūlo atnaujinti išmokų dydžius ir optimizuoti išmokų grupes – dabartines 8 išmokas sujungti į 3 ir skiriamas išmokas padidinti visose grupėse. Taip pat naujuoju finansiniu laikotarpiu siūloma išlaikyti dabartinę taisyklę, jog ekologinis plotas, viršijantis 200 ha, būtų remiamas 70 proc. intensyvumu, t. y. išmoka mažinama 30 proc. Kadangi dėl sumažėjusio gyvulių skaičiaus gyvulininkystės dalis bendroje ekologinės produkcijos vertėje nuolat mažėjo, siūloma skirti papildomą išmoką už sąlyginį gyvulį.

Galima rasti visiems tinkamus sprendimus

Lietuvos grūdų augintojų ir Žemės ūkio bendrovių asociacijų atstovų nuomone, ekologiniam ūkininkavimui iškelti tikslai yra per daug ambicingi. Jie negalės būti pasiekti, jei tam nebus skirta daugiau lėšų. Pasak šių asociacijų, ekologinį ūkininkavimą propaguoti ir plotus plėsti būtina, tačiau reikia skirti deramą finansavimą ir kitoms eko-schemoms, taip nenuskriaudžiant kitų ūkininkų.

O štai Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis yra įsitikinęs, kad chemizuotas ūkininkavimas jau praeitis – ateitis priklauso ekologiniam ūkininkavimui. Ir nesvarbu, kokio dydžio ekologinis ūkis, visiems reikalavimai turi būti vienodi, nes negalima palikti vietos išmokų medžiotojams. „Reikia išlaikyti ir įsipareigojimų trukmę. Neturi taip būti, kad metus ūkininkavau ir pabėgau“, – kalbėjo ūkininkas.

Susitikime dalyvavusiems žemdirbiams taip pat rūpėjo, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu išmokas gautų ir ekologiškai bitininkaujantys, taip pat auginantys sėklas bei pluoštines kanapes. Daugelio jų nuomone, labai svarbu remti ekologinę gyvulininkystę, nes šiuo metu išmoka už gyvulius yra mažesnė nei už grūdines kultūras. Atkreiptas dėmesys ir į ūkininkaujančius nederlingose žemėse bei dar tik pradėsiančius ekologiškai ūkininkauti. Kai kurie kalbėjusieji pasigedo ekologinio sektoriaus vizijos ir siūlė parengti jo strateginį planą.

Žemės ūkio ministras sutiko, kad dėmesys gyvulininkystei tikrai turi būti didesnis. Jo nuomone, ekologiniams ūkiams taip pat turėtų būti skiriamos didesnės žymėto dyzelino normos. Tačiau ministras užkirto kelią puolimui prieš smulkius ūkius. “Būtent dėl tokių ūkių ir ekologiškų produktų vartojimo skatinimo norime tobulinti viešųjų pirkimų instrumentą, kad smulkieji susitelktų ir jų produkciją galėtų pirkti valstybės įmonės”, – sakė ministras.

Ministras K. Navickas, atsakydamas į klausimus, ar ekologinis ūkininkavimas bus remiamas ir iš kitų finansavimo šaltinių, pabrėžė ES ekonomikos gaivinimo priemonės lėšų (EURI) svarbą. „Žemės ūkis atsigavimui po koronaviruso pandemijos gavo beveik 140 mln. eurų, kuriuos pereinamuoju 2021-2022 m. laikotarpiu investuosime į gamybą, perdirbimą ir ekologinį žemės ūkį”, – sakė ministras, pabrėždamas koncentravimąsi į inovatyvius projektus. Tačiau, pasak jo, svarbu ne vien pinigai ar investicinės kryptys – bendromis pastangomis visiems galima rasti tinkamus instrumentus ir sprendimus.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-07

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ jau renkamos, o paraiškų rinkimas truks du mėnesius (2021 05 03 – 2021 06 30). Transliacijos metu NMA atstovė Jūratė Vaičiuvienė pristatė paramos teikimo sąlygas, paraiškų vertinimo tvarką, prisiimamus įsipareigojimus.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-06

Lietuva – ketvirta jų pagrindinių importuotojų sąraše. Sprendimas priimtas siekiant „patenkinti šių produktų paklausą vidaus rinkoje bei išvengti nepagrįsto jų kainų augimo“, teigiama Rusijos vyriausybės nutarimo aiškinamajame rašte. Jame pažymima, jog nuo praėjusių metų lapkričio stebimas grikių eksporto augimas į virtinę valstybių, tarptautinėje rinkoje susiklosčius tam palankioms sąlygoms. Rusijos grūdų eksportuotų sąjungos duomenimis, pagrindinės rusiškų grikių importuotojos šiais žemės ūkio metais – Kinija, Latvija, Ukraina, Lietuva, Japonija. Pernai grikių derlius Rusijoje buvo 13,6 proc. solidesnis nei užpernai – 893 tūkst. tonų.

Rusų sprendimas turės įtakos rinkai

Viena didžiausių grikių prekybos įmonių Lietuvoje UAB „Galinta ir partneriai“ generalinis direktorius Marijus Mazuch portalui manoūkis.lt sakė, kad Rusijos sprendimas neabejotinai turės įtakos kitų šalių grikių rinkai. „Rusija yra viena didžiausių grikių augintojų ir eksportuotojų pasaulyje ir ji diktuoja tarptautinės prekybos sąlygas. Jeigu būtų likę keli mėnesiai iki naujo derliaus, tai gal ir mažiau jaustųsi draudimo pasekmės. O dabar, manau, kad įtaka grikių kainai tikrai bus. Kiek grikiai galėtų pabrangti, aišku, dar sunku pasakyti.

Priklausys ir nuo vartojimo. Vasarą grikių paklausa įprastai sumenksta“, – sako M. Mazuch. Pasak jo, kadangi pagrindinis grikių kiekis į tokias šalis, kaip Kinija, Japonija, Korėja ir pan., atkeliauja iš Rusijos, visiems importuotojams teks ieškoti, kur šios produkcijos nupirkti kitur. Pasiūlai mažėjant, kainos kyla – tokia rinkos praktika. M. Mazuch teigimu, paskutinieji dveji treji metai buvo palankūs grikių augintojams, nes kainos rinkoje vyravo nemažos. „Mes skatiname ūkininkus auginti grikius, viską supirksime rinkos kainomis“, – priduria M. Mazuch.

„Labai jaučiame, kai grikių daug importuojama“

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė portalui manoūkis.lt sakė, kad ši žinia palanki mūsų šalies grikių augintojams. Gali būti, kad ji paskatins šiais augalais užsėti ir papildomų laukų. Nors ir taip šį pavasarį Dzūkijos ūkininkai grikiams numatę nemažus plotus. Grikiai sėjami pasibaigus šalnų pavojui, nuo gegužės vidurio. Pasak D. Karalevičienės, grikius auginti skatina ir pernykštis sėkmingas sezonas, kai šių augalų kainos buvo palankios, siekdavo ir 800 eurų už toną. Už ekologiškus grikius dar mokamas 200-300 eurų priedas. Didesnes kainas lėmė ir prastesnis derlius, galbūt mažesnis įsivežimas iš užsienio ir tai, kad nemažai lietuviškų grikių buvo parduota į Lenkiją.

Grikių supirkimo kainos kasmet labai svyruoja, nes joms įtakos turi situacija aplinkinėse rinkose „Labai jaučiame, kai grikių daug importuojama. Jeigu tik į šalį įvežama porcija rusiškų grikių, tai pas mus kainos per pusę nukrenta. Tuomet ūkininkams tenka ieškoti būdų, kaip užaugintus grikius parduoti į užsienį. Kai tampa neįmanoma į Lietuvą įvežti importinių grikių, tai atsiranda ir kainos, ir kiekiai ir pelnas“, – sako D. Karalevičienė.

Ji priduria, kad nederlingose žemėse grikiai, jeigu kainos palankios, būna viena pelningiausių kultūrų. Statistika rodo, kad grikių plotai mūsų šalyje kasmet svyruoja, juntama mažėjimo tendencija. Pasėlių deklaravimo duomenimis, pernai Lietuvoje buvo auginama 40,136 tūkst. ha grikių. 2019 m. jų plotai sudarė 28,639 tūkst. ha, 2018 m. – 54,586 tūkst. ha, 2017 m. – 64,543 tūkst. ha.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-06

Iš viso šalyje per žiemą pažeista 20 tūkst. hektarų žiemkenčių, didžiausi pažeisti plotai – Joniškio (3,2 tūkst. hektarų), Šakių, Šiaulių, Kėdainių, Akmenės ir Pasvalio rajonuose. Gausus sniegas saugojo pasėlius nuo žiemos šalčių, tačiau susidariusi sniego pluta sukėlė augalų iššutimą. „Ilgas, šaltas pavasaris trukdė žemdirbiams priimti sprendimus dėl praretėjusių pasėlių ir tolesnių darbų nukentėjusiuose pasėlių plotuose. Iki gegužės 1 dienos gavome 316 žemdirbių pranešimų apie neperžiemojusius pasėlius.

Nors įtampų šią žiemą buvo nemažai, nuostoliai nėra milžiniški, tačiau kaip ir kiekvienais metais jų visiškai išvengti nepavyksta“, – sako tarptautinio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. Pasėlių savidraudos fondas Lietuvos žemdirbiams už šių metų žiemos padarytas žalas apdraustiems žiemkenčiams iš viso išmokės per 1 mln. eurų draudimo išmokų.

Maždaug pusė šios sumos jau išmokėta. „Tai tik dar kartą įrodo, kad žemės ūkis pridėtinę vertę kuria ypač sunkiomis sąlygomis – tai verslas po atviru dangumi ir jam žaliavos gamybos praradimų išvengti yra sunku. Nors 2020 metų ruduo buvo palankus žieminių sėjai – vyravo šilti orai, o rudeninė pasėlių apžiūra parodė, kad žieminiai augalai – javai ir rapsai – žiemoti ėjo gerai išsivystę ir pasiruošę iškęsti šalčius, vis tik, žiema savo pėdsaką paliko. Ir mūsų savidraudos fondo atlikta žemdirbių apklausa parodė, kad iššalimą jie vertina kaip vieną didžiausių rizikų“, – komentuoja M.Rusteika.

Daugiau kaip 35 proc. žiemai apdraustų pasėlių sudarantys rapsai šiemet peržiemojo be didesnių nuostolių. Pasėlių savidraudos fondo duomenimis, 2020-2021 m. žiemos sezonui buvo apdrausta 14 proc. daugiau nei pernai žiemą auginamų žiemkenčių. Šiai žiemai apdraustų pasėlių draudiminė vertė siekia 190 mln. eurų – 19 proc. daugiau nei pernai (160 mln. eurų). Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga skatina žemdirbius drausti auginamus pasėlius ir dalį draudimo įmokų žemdirbiams kompensuoja.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-05-06

Ketvirtadienį apie galimybes Lietuvos maisto produktų ir gėrimų eksportuotojams įsitvirtinti Kanados rinkoje diskutavo Žemės ūkio ministerijos, „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros“ ir eksportuojančių maisto pramonės įmonių atstovai.

„Bendras Lietuvos eksportas į Kanadą (iš viso – 125 mln. eurų), neskaitant naftos produktų, yra labai nedidelis ir tikrai neatitinka nei mūsų eksporto, nei Kanados – kaip tikslinės rinkos – potencialo. Nuo 2017-ųjų įsigaliojęs Europos Sąjungos (ES)–Kanados laisvos prekybos susitarimas daugeliui ES šalių suteikė naujų galimybių, tačiau mes dar nesugebėjome tinkamai tuo pasinaudoti”, – pranešime sako P. Lukševičius.

Jo teigimu, praėjusiais metais Lietuva į Kanadą daugiausia eksportavo žuvų produktų (už 10 mln. eurų), malybos produktų, sūrių, ledų, bet skaičiai yra per maži, turint galvoje galimybes. Ministerijos duomenimis, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Kanadą 2020 metais siekė 12,7 mln. eurų. Daugiausia eksportuota žuvų (lašišų, upėtakių), kviečių glitimo, sūrių, šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, paruoštų maisto produktų, pagamintų išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus, duonos ir pyragų, ledų.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-05-06