Žemės ūkio naujienos: 2021-05-17

Remiama veikla

Pagal KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ remiama žemės ūkio produktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) jaunojo ūkininko valdoje, apdorojimas, perdirbimas bei tiekimas rinkai.

Galimi paramos gavėjai

Dėl paramos kviečiami kreiptis ne vyresni nei 40 metų (paraiškos teikimo metu dar nėra suėję 41 metai) ūkininkai, įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu bei pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai. Jaunasis ūkininkas turi būti įgijęs (arba iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsipareigoja įgyti) bent vieną iš šių profesinių įgūdžių bei kompetencijų: profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba žemės ūkio srities profesinę kvalifikaciją, aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą, išklausęs jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą.

Reikalavimai pareiškėjui

Norintis gauti paramą pareiškėjas privalo atitikti reikalavimus, nustatytus KPP veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse, – supažindiname su svarbiausiais iš jų. Svarbu atkreipti dėmesį, jog balandžio mėnesį buvo pakeistos įgyvendinimo taisyklės, kuriose buvo pakoreguotos ir kai kurios paramos gavimo sąlygos.

Paramos siekiančių ūkininkų valdos ekonominio dydžio potencialas (planuojamas VED) turi būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus, o, pakoregavus įgyvendinimo taisykles, nustatytas atskiras reikalavimas pienininkyste užsiimantiems jauniesiems ūkininkams – jų planuojamas pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius turi būti ne mažesnis kaip 10 (VED ir vidutinis metinis karvių skaičius skaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą).

Pareiškėjo ūkis ir valda paramos paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo.

Parama galės būti teikiama jauniesiems ūkininkams, jei jie, kaip ūkio ir (arba) valdos valdytojai, nebuvo ir nėra pateikę paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, – ją pareiškėjas turės pateikti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Taip pat atkreiptinas mišrių ūkio valdytojų dėmesys į mišraus ūkio sąvokos papildymą – mišraus ūkio pajamos, įgyvendinus verslo planą, yra gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus, be to, kurio nors vieno žemės ūkio sektoriaus pajamos neturi sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų. Jei nors iš vieno žemės ūkio sektoriaus bus gaunama daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų, toks ūkis bus laikomas specializuotu.

Parama – iki 40 000 Eur

Kaip ir ankstesniais paraiškų rinkimo etapais, paramos suma vienam paramos gavėjui siekia 40 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Parama bus mokama 2 dalinėmis išmokomis – pirmoji išmokos dalis, mokama po sprendimo skirti paramą, sudarys 80 proc. paramos sumos, likusioji išmokos dalis – 20 proc. paramos sumos, mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo. Mokėjimo prašymas dėl likusios paramos sumos dalies turi būti pateiktas ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams. Antroji išmokos dalis bus mokama tik tuo atveju, jei verslo planas bus tinkamai įgyvendintas, priešingu atveju parama nebus mokama, o išmokėta paramos dalis susigrąžinama.

Paramos lėšomis bus kompensuojamos išlaidos, būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į įgyvendinimo taisyklių pakeitimą, kuriame nurodyta, kad bus kompensuojamos ir susijusios su planuojamu įkurti žemės ūkio sektoriumi išlaidos (jei už planuojamą įkurti žemės ūkio sektorių paramos paraiškai skiriami atrankos balai), įsigytos ne iš susijusių asmenų, nurodytų paramos paraiškos II skyriuje, ir ne mažesnės negu prašoma paramos suma.

Atrankos kriterijai

Jaunųjų ūkininkų paraiškos vertinamos suteikiant joms balus už atitiktį įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams.

Mažiausias atrankos balų skaičius, kurį būtina surinkti norint gauti paramą, yra 50 balų. Paramos paraiškai nesurinkus šio balų skaičiaus, ji bus atmesta.

Žemiau pateikiami atrankos kriterijai:

Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas VED, sudarys ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus (apvalinama iki sveikojo skaičiaus):

nuo 10 000 Eur iki 15 000 Eur – suteikiami 4 balai;
nuo 15 001 Eur iki 20 000 Eur – suteikiami 8 balai;
nuo 20 001 Eur iki 25 000 Eur – suteikiama 12 balų;
nuo 25 001 Eur iki 30 000 Eur – suteikiama 16 balų;
nuo 30 001 Eur ir daugiau – suteikiama 20 balų.

2. Kuriamas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) arba mišrusis ūkis (atitiktis patikrinama pagal Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, parengtą vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“), kai:

pareiškėjas, kuriantis gyvulininkystės ūkį (kai pajamos iš gyvulininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), įsipareigoja, kad, įgyvendinus verslo planą, sutartinių gyvulių (SG) skaičius ūkyje sudarys ir visu kontrolės laikotarpiu bus (SG skaičiuojamas vadovaujantis Ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentele, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-246 „Dėl ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius“):

– nuo 6,00 iki 8,99 SG – suteikiami 4 balai;
– nuo 9,00 iki 11,99 SG – suteikiami 8 balai;
– nuo 12,00 iki 14,99 SG – suteikiama 12 balų;
– nuo 15,00 iki 17,99 SG – suteikiama 16 balų;
– nuo 18,00 SG ir daugiau – suteikiama 20 balų;

pareiškėjui, kuriančiam bitininkystės ūkį (kai pajamos iš bitininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), suteikiama 15 balų;
pareiškėjas, kuriantis daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkį (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), įsipareigoja, kad, įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu, ne mažiau kaip 50 proc. jo teisėtais pagrindais valdomų žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) bus užsodinta kuriamo ūkio specializacijos augalais, suteikiama 15 balų;
pareiškėjas, kuriantis mišrųjį ūkį, kuriame viena iš veiklų yra gyvulininkystė, įsipareigoja, kad, įgyvendinus verslo planą, pajamos iš gyvulininkystės veiklos sudarys ir visu kontrolės laikotarpiu bus ne mažesnės kaip:

– nuo 30,00 proc. iki 39,99 proc. – suteikiama 10 balų;
– nuo 40,00 proc. iki 49,99 proc. – suteikiama 15 balų.

3. Pareiškėjas paraiškos teikimo metu turi daugiau ha nuosavybės teise valdomų ŽŪN, įtrauktų į valdą, kurias įsipareigoja išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos. Už vieną ha nuosavybės teise valdomų ŽŪN suteikiama po du balus, tačiau didžiausias balų kiekis negali viršyti 10 balų (atrankos balai skiriami už pareiškėjo nuosavybės teise valdomas ŽŪN).

4. Pareiškėjas yra asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos, kurios veikla apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją ir veiklos trukmė yra ne mažesnė kaip 5 metai, narys (pateikiamas patvirtinimo dokumentas) – suteikiami 5 balai.

5. Verslo planui įgyvendinti prašoma mažesnės paramos sumos, nei galima didžiausia įgyvendinimo taisyklėse nustatyta paramos suma, už kiekvieną sumažintą procentą pareiškėjui suteikiama 0,5 balo, bet ne daugiau kaip 20 balų (pvz., pareiškėjas didžiausią galimą prašomą paramos sumą susimažina 10 proc., už tai jam suteikiami 5 balai).

6. Verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei šiose vietovėse yra ne mažiau kaip 50 proc. jo ŽŪN ploto (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“), kai kuriamas gyvulininkystės arba mišrusis ūkis, kuriame viena iš veiklų yra gyvulininkystė, – suteikiama 10 balų (vertinama pagal paramos paraiškos pateikimo dienos duomenis).

7. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, turi profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą arba žemės ūkio srities profesinę kvalifikaciją, arba aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą – suteikiama 15 balų. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma vadovaujantis Lietuvos švietimo klasifikatoriumi. Kokiai švietimo sričiai priskiriama konkreti specialybė, galima patikrinti pagal Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro duomenis, kurie skelbiami AIKOS.

Svarbu! Jei pareiškėjas pretenduoja gauti atrankos kriterijaus balus pagal 3 atrankos kriterijų (įgyvendinimo taisyklių 30.3 papunktį), jo nuosavybės teise valdomi ŽŪN plotai turi būti įtraukti į valdą. Juos valdoje būtina išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos.

Paraiškų teikimo tvarka

Dokumentai bus priimami Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose, apie jų pateikimo būdus karantino metu rasite šiame straipsnyje bei kvietime teikti paraiškas. Paraiškas bus galima teikti ir naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt, jei tokia galimybė bus suteikta.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-17

Deklaravimas šiemet vyksta įprastine tvarka – pareiškėjai gali užpildyti paraišką savarankiškai, prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) per Elektroninius valdžios vartus (portale https://www.epaslaugos.lt) arba atvykę į savivaldybes ar seniūnijas, kuriose registruota žemės ūkio valda.

Deklaruoti žemės ūkio naudmenas, kitus plotus bei gyvulius ūkininkai galės iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti nuo birželio 8 d. iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc.

Užregistruoti dokumentus

Ūkininkai turi deklaruoti tik žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) priklausančius plotus. Nuomos ir panaudos sutartys, įregistruotos registruose, padeda išvengti ginčų ar juos išspręsti. Jei ūkininkai deklaruojamų laukų valdymo teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre ar Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registre, jiems valdymo teisę patvirtinančių dokumentų NMA teikti nereikia. Paminėtina, kad užregistravę mažiau kaip 80 proc. deklaruoto ploto pareiškėjai priskiriami rizikingų pareiškėjų kategorijai.

Jei pareiškėjas – juridinis asmuo – siekia gauti išmokas pagal jaunojo ūkininko paramos schemą, būtina užregistruoti juridinio asmens veikloje dalyvaujančius fizinius asmenis Juridinių asmenų registre bei Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje.

Tiksliai įbraižyti laukų ribas

Ūkininkai PPIS sistemoje turi tiksliai įbraižyti savo laukų ribas pagal pateiktoje aerofotografinėje žemės dangos nuotraukoje matomas žemėnaudos ribas. Jei žemėnaudų ribos yra pasikeitusios nuo pateikiamų aerofotografinėje žemės dangos nuotraukoje, ūkininkai turi nurodyti aktualias faktines laukų ribas. Taip pat ūkininkai turi tiksliai nurodyti visus netinkamus paramai plotus. Ūkininkams gali pagelbėti PPIS pateikti NMA praėjusių metų patikrų vietoje duomenys.

Netiksliai įbraižydami savo laukų ribas ir neišskirdami netinkamų paramai plotų, ūkininkai rizikuoja, kad NMA atlikus deklaruotų laukų matavimus arba atnaujinus aerofotografinę žemės dangos nuotrauką gali būti nustatytas pažeidimas, dėl kurio gali būti taikomos sankcijos ir gali prireikti grąžinti jau gautą paramą.

Pareiškėjai, kurie deklaruoja savarankiškai prisijungę prie PPIS, turi perbraižyti laukus nuosekliai pagal šiuos sluoksnius:

2018–2020 aerofotografinis sluoksnis;
2018–2020 palydovinių vaizdų ir VMT (Valstybinės miškų tarnybos) sluoksnis;
NMA 2019 patikrų duomenys;
NMA 2020 patikrų duomenys;
2020 m. deklaruoti laukai.

PPIS pagal NMA 2020 m. administravimo duomenis sukuriama einamųjų metų paraiška, t. y. pateikiami pareiškėjo praeitų metų suadministruotos paraiškos duomenys.

2021 m. nuotolinių ir aerofotografinių žemėlapių zonas savivaldybių lygmeniu galima rasti čia.

Nevėluoti teikti paraiškos ir pavėluotai nekeisti paraiškos duomenų

Vėlavimo laikotarpiu, kuris šiais metais truks nuo birželio 8 d. iki liepos 2 d., deklaruojantys žemės plotus ir gyvulius bei keičiantys paraiškos duomenis praras dalį paramos sumos.

Pavėluotai pateikus paraišką arba laiku pateiktoje paraiškoje pavėluotai įbraižant naują lauką / didinant įbraižytą lauką už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) visos išmokos mažinamos 1 proc., tad kuo ilgiau ūkininkas dels pateikti paraišką ar pakeisti esminius jos duomenis, tuo didesnius jis patirs nuostolius.

Pavyzdžiui, jei ūkininkas deklaruoja 10 ha ir paraišką vėluoja pateikti 4 darbo dienas, jis praranda apie 80 Eur tiesioginių išmokų. Nuostolis gali būti dar didesnis, jei prašoma susietosios paramos už plotą ir (arba) gyvulius ar kompensacinės išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ar kitų išmokų.

Paminėtina, kad pavėluotai pateikę paraiškas ar pakeitę paraiškos duomenis ūkininkai laikomi ypač rizikingais, todėl atliekamos papildomos patikros vietoje bei ūkininkų prašoma pateikti visų deklaruotų plotų valdymo teisės ir žemės dirbimo faktą pagrindžiančius dokumentus.

Naudotis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis

Pareiškėjams rekomenduojama naudotis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis: SMS žinutėmis, el. paštu, informaciniu portalu. Elektroninėmis komunikavimo priemonėmis siunčiama informacija operatyviai pasiekia adresatą. Tuo tarpu įprastu paštu siunčiami pranešimai, prašymai ar kita svarbi informacija gali laiku nepasiekti adresato (pvz., pasikeitus nurodytam adresui).

Paminėtina, kad pareiškėjai, kurie paraiškoje nenurodė informavimo būdo, visą informaciją apie savo pateiktas paraiškas ir jų būseną gali rasti informaciniame portale. Taip pat informaciniame portale galima sužinoti apie planuojamą išmokėti ir išmokėtą paramos sumą.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-17

Siūlo skubiai keisti įstatymą

ŽŪR yra skėtinė nevyriausybinė organizacija, po kurios stogu telkiasi per 40 žemdirbius ir kaimo gyventojus vienijančių organizacijų. Politikai sumanė, kad reikia pakeisti ŽŪR įstatymą, reglamentuojantį šios organizacijos valdymą ir veiklą. Kai tokios idėjos nuleidžiamos „iš viršaus“, „apačioms“ kyla nerimas – kokių tikslų tuo siekiama?

„Siūloma, kad pas mus būtų nutarta siūlyti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) iki 2021 metų lapkričio 1 d. parengti naujos redakcijos ŽŪR įstatymo projektą, į tą procesą įtraukiant žemdirbių savivaldos asociacijas. Ši idėja seniai vaikšto, ją esame aptarę su keliais komiteto nariais ir asocijuotų organizacijų atstovais. Turėtume kreiptis į ŽŪM, kad būtų parengtas toks projektas“, – Seimo KRK naują idėją iškėlė V.Pranckietis, pabrėžęs, kad įstatymą reikia suskubti priimti iki kol bus renkamas naujas ŽŪR pirmininkas. Jis pridūrė, jog idėja tokia, kad ŽŪR taptų pageidaujamu kūdikiu visiems žemdirbiams. KRK nariai pritarė siūlymui rengti naują įstatymą.

Kodėl dabar prireikė keisti skėtinės organizacijos įstatymą, ar tai plačiau išdiskutuotas poreikis, ar gimęs siaurame rate? V.Pranckietis VL aiškino, kad poreikis keisti ŽŪR įstatymą kilo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuris baigėsi niekuo. Jis turėjo omenyje administracinę bylą, kuria norėta išsiaiškinti, ar teisėtas buvo pernykštis žemės ūkio ministro sprendimas, leidęs deklaruojant žemės ūkio naudmenas dalį tiesioginių išmokų (vieną eurą nuo hektaro) skirti žemdirbių organizacijoms paremti. Šiemet ši naujovė atšaukta, tad teismas administracinę bylą nutarė nutraukti.

„Kadangi teismas nepasisakė apie ministro įsakymo turinį, mes neturime ir sprendimo, bet, manau, finansuojant žemdirbių organizacijas prie išmokų būtų galima „prisirišti“. Reikia susikurti užtikrintą finansavimo modelį. Turime 3 mln. dirbamų hektarų, tad skyrus po eurą nuo hektaro susidarytų 3 mln. eurų“, – kalbėjo KRK pirmininkas.

Toliau jis tęsė, kad ŽŪR yra neišspręsti du dalykai – finansavimas ir demokratijos klausimas, nes ŽŪR rinkimų sistema esą ydinga. „Blogai veikia ŽŪR, kad iš jų išeina dalis narių. Padarykime tokį įstatymą, kad visi norėtų tapti nariais. Turėtume vieną kartą sugalvoti būdą, kad ŽŪR veiktų taip pat sėkmingai, kaip, pavyzdžiui, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Odontologų rūmai, kurie patys užsitikrina finansavimą ir neieško būdų, kad valstybė juos paremtų“, – sakė KRK pirmininkas, pridurdamas, kad išstudijavo ŽŪR įstatymą, kur aptiko keistų senoviškų punktų.

Kas inspiruoja pakeitimą?

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas VL teigė, kad visiškai nesuprantama, kokiu būdu KRK posėdyje klausimas dėl teismo sprendimo dėl tiesioginių išmokų deklaravimo metu skiriamo vieno euro nuo hektaro pasirinktai asociacijai (beje, tam raštu nepritarė Teisingumo ministerija, taip pat prieštaravo 37 asociacijos) staiga pavirto į pavedimą ŽŪM parengti ŽŪR įstatymo pakeitimo projektą.

„Tai tarpusavyje nesusiję klausimai, čia nėra tiesaus loginio ryšio. ŽŪR, remdamiesi žinoma Europos Komisijos praktika, Teisingumo ministerijos išaiškinimu dėl vieno euro nuo hektaro skyrimo kuriai nors asociacijai bei vidiniu įsitikinimu, kad tai, ką siūlo buvęs, o taip pat neprieštarauja esamas žemės ūkio ministras, nesutinka su tokia neteisybe. O KRK nariai, užuot pasigilinę į tai, iškelia visiškai kitokio pobūdžio klausimą – ŽŪR įstatymo pakeitimo būtinybę. Kaip tai susiję? Tai suprantu tik kaip būdą mus užčiaupti, apeiti, ištrinti“, – logikos pasigedo A.Baravykas.

Jam kilo klausimas – kas gi inspiruoja V.Pranckietį keisti šį įstatymą ir ar čia nėra pažeidžiamas Lobistinės veiklos įstatymas? „KRK pirmininkas paaiškino, kad kalbėjo su asocijuotų struktūrų atstovais. Tačiau pagal Lobistinės veiklos įstatymą tokie pokalbiai su lobistais dėl įstatymų keitimo yra traktuojami kaip lobistinė veikla, kuri turi būti deklaruota. Niekas tokio dalyko nedeklaravo, o veiksmai jau vykdomi. Patys ŽŪR nekelia įstatymo keitimo klausimo, o kas kelia, nėra aišku, deklaruota ir skaidru. Gali būti, kad tai darė lobistinės veiklos nedeklaravę asmenys, kurie nepranešė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apie savo daromą įtaką KRK pirmininkui ir, panašu, visam KRK komitetui“, – svarstė A.Baravykas.

Jis atkreipė dėmesį į V.Pranckiečio raginimą paskubėti įstatymą pakeisti iki ŽŪR pirmininko rinkimų. „Ar norima suspėti pakeisti taisykles ir pastatyti kažkam patogų pirmininką? V.Pranckietis teigė, kad ŽŪR turi būti „pageidaujamas kūdikis visiems žemdirbiams“, tačiau kaip įsivaizduojamas tas patogumas? Ar uždraus ginčytis, turėti skirtingas nuomones, išsiskirti? Juk palikti ŽŪR taip pat yra žemdirbių teisė, ar ją atims? Ar Seimas globos visus, kurie nepatenkinti daugumos nuomone?“ – daug klausimų kėlė ŽŪR vicepirmininkas.

Nekvietė diskutuoti

A.Baravykas neslėpė nuostabos ir dėl to, kaip KRK buvo nagrinėtas klausimas dėl ŽŪR įstatymo. „Nors kalbama, kad norima organizuoti diskusiją, KRK pirmininkas padarė taip, kad ta diskusija neįvyktų. Juk klausimas dėl šio įstatymo keitimo nebuvo įtrauktas į KRK darbotvarkę, jis įvardintas kaip kiti klausimai. Ar buvo organizuoti klausymai? Dėl šunų ir kačių ženklinimo buvo diskutuota net kelis kartus, o dėl ŽŪR – kol kas vienintelės istorinės žemdirbių skėtinės organizacijos – nė karto“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasak jo, lieka neaišku, kas yra siūlymo keisti ŽŪR įstatymą teikėjas ir kuo jis motyvuoja teikimą. Ar reikia suprasti, kad visi KRK nariai vieningai nusistatę prieš tai, kaip veikia ŽŪR? Taip pat nėra aišku, ko Lietuvos parlamentas tikisi iš šios skėtinės organizacijos, nes siūloma keisti net nediskutavus.

„Juk nei ŽŪR, nei jų nariai ar atstovai nebuvo kviesti išsakyti poziciją dėl ŽŪR veiklos ir įstatymo. KRK darbotvarkėse įprastai būna nurodyta, kas kviečiami į svarstymą. O gal buvo atlikta kažkokia studija, kuo gi ŽŪR veikla neįtinka parlamentui? Susidaro įspūdis, kad KRK pirmininkui asmeniškai kažkas pasiskundė, jog nepatinka ŽŪR ir reikia suorganizuoti įstatymo pakeitimą“, – savo nuomonę išsakė A.Baravykas.

ŽŪR vicepirmininkas sakė pastebėjęs dar vieną prastą tendenciją: „Jau seniai matome, kad vienas jokiai asociacijai nepriklausantis ūkininkas KRK yra girdimas labiau nei ŽŪR atstovas, kuris pateikia apibendrintą visų aktyviai veikiančių narių nuomonę. Tai kam tada reikia vienytis, tartis? Iš tiesų jaučiamės taip, tarsi ŽŪR atžvilgiu jau kurį laiką vyktų kažkas panašaus į „reideriavimą“, kada mūsų organizacijai nepriklausantys asmenys su kai kurių valdžioje esančių asmenų stogu nori užvaldyti ŽŪR turimas pozicijas. Ir tai vyksta grubiai nustumiant 40 šakinių žemdirbių organizacijų, įžūliai laužant susiformavusią teisinę kultūrą“, – išvadą padarė A.Baravykas.

Saldainis žemdirbiams?

ŽŪR priklausančių organizacijų atstovai VL išreiškė nuogąstavimą dėl politikų noro spręsti, kaip turi atrodyti „žemdirbių pageidaujamas kūdikis“. „ŽŪR vienija savivaldos organizacijas, vadinasi, iniciatyvos turi kilti „iš apačios“. Tad gal reikėtų paklausti pačių žemdirbių, ko jiems reikia, užuot ruošus jiems kažkokį saldainį, kad užkibtų? O jei norima kurti įstatymą, kad ŽŪR būtų siūloma kaip kokia pageidaujama nuotaka, tai atrodytų nekaip“, – svarstė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė, Kėdainių krašto ūkininkė Viktorija Švedienė.

Ji akcentavo pagrindinę problemą, kurios nepakeis joks įstatymas, – tai pačių žemdirbių pilietiškumo, iniciatyvos argumentuotai kelti problemas savo šakinėse organizacijose stoka. „Mūsų asociacija inicijuoja spręsti įvairius klausimus, nė vienas iš jų nebuvo užgniaužtas ŽŪR. Svarbu, kad keltume problemas ir jos pasiektų ŽŪM ar kitas institucijas“, – įsitikinusi V.Švedienė.

Ūkininkė užsiminė nematanti nieko blogo, kad gyvuoja dvi žemdirbių savivaldos organizacijas vienijančios struktūros – ŽŪR ir Žemės ūkio taryba. Pasak jos, svarbiausia, kad jos nesipjautų ir dirbtų bendram interesui. „Visų varu nesuvarysi po vienu stogu. Pasikeitė kai kurių organizacijų vadovai, gal pavyks visiems rasti bendrą kalbą“, – svarstė ji.

Svetimoje šeimoje tvarkos nepadarysi

Joniškio vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Nijolė Valuckienė tvirtino, kad ŽŪR aktyviai dalijasi informacija su savo nariais, tačiau apie ŽŪR įstatymo keitimą niekas negirdėjo. „Gal politikų norai geri, bet pirmiausia reikia kalbėtis su ŽŪR nariais. Kaip sakoma, svetimoje šeimoje tvarkos nepadarysi“, – korektiškai palygino ji.

N.Valuckienė kalbėjo, kad ŽŪR yra atviri organizacijoms, visi norintys gali įstoti. „Aišku, jeigu nori laimėti, reikia bilietą nusipirkti. Ar kam buvo užkirstas kelias tapti nariais? ŽŪR nieko neišvarė, po karštų susirinkimų kai kurios organizacijos pačios pasitraukė“, – žemdirbių atskilimą priminė Joniškio VVG pirmininkė.

Norėtų kišeninės organizacijos

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis teigė nesuprantantis, kodėl politikams parūpo kišti nagus prie ŽŪR įstatymo. „Kam bus geriau, jeigu supančiosime rankytes, kojytes ir už žemdirbius sostinėje nuspręsime, kaip jiems geriau veikti? Manau, kad komitetas ne tuo užsiima“, – svarstė ŽŪR tarybos narys.

Jis priminė, kad ŽŪR, viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų, yra mūsų istorijos dalis ir palikimas žemdirbiams. „Tai pavyzdys, kaip jie veikė tarpukaryje. Bet mes dabar tai norime ignoruoti ir kurti kažką naujo, nors turėtume eiti pramintu taku. Bursime iš kavos tirščių, nors yra istoriškai veikianti sistema. ŽŪR viduje galime tobulinti tai, ką reikia. Žemdirbių organizacijos turi išmokti vieni kitus išgirsti, priimti bendrus sprendimus, bet tai nesusiję su įstatymu“, – mąstė S.Daniulis.

LEŪA vadovas iniciatyvoje keisti minėtą įstatymą sakė įžvelgiantis politikavimą. Jis svarstė, kas galėtų paneigti, kad kažkam norisi ŽŪR turėti savo kišenėje. „Galbūt partijoms ir politikams ŽŪR įdomūs tuo, kad kaimo vietovėse būtų galima suformuoti rinkėjų nuomonę. Politikams patogus žemdirbių organizacijų susiskaldymas, jie tuo naudojasi. Dabar visi, kas tik netingi, nori supančioti žemdirbių savivaldą“, – samprotavo ŽŪR tarybos narys.

S.Daniulis sakė, kad jam norisi paraginti politikus pirmiausia pasidomėti, kuo Europoje užsiima panašios į ŽŪR organizacijos, siūlyti peržiūrėti ŽŪR ir ŽŪM darbo santykius. „Juk daugelį techninių funkcijų, kurias dabar atlieka ministerija, galima patikėti rūmams. Taip yra kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, pasėlių deklaravimo, ekologinio ūkininkavimo taisykles galėtų ruošti rūmai, kurie turi specialistų ir geresnį ryšį su žemdirbiais. Ministerijos klerkai dažnai neturi supratimo, ko reikia žemės ūkyje, prikuria „kosminių“ taisyklių ir problemų. Tada protestuojame, pykstamės ir taip sukamės užburtame rate. Užuot iš esmės pasižiūrėjus į tokius santykius, politikams staiga parūpo ŽŪR įstatymo keitimas“, – kalbėjo LEŪA vadovas.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-05-15

Ūkininkai tvirtina, kad postūmis keisti žemės dirbimo technologijas atėjo tada, kai jie tiesiog pavargo kovoti su gamta. „Naujos trąšos, pesticidai, padargai – viskas nukreipta į kovą su gamta. Be atvangos kovojame, o rezultatų nėra, kovą pralaimime – gamta nuolat priešinasi žemdirbio veiklai piktžolėmis, ligomis, kenkėjais. Tai suvokę pabandėme susidraugauti su gamta, o ne kovoti su ja“, – pasakoja R. Vasiliauskas ir priduria, kad Žaliasis ES kursas ilgainiui privers tai daryti visus žemdirbius.

Vasiliauskai jau dabar jaučiasi visiškai pasirengę atitikti ateities reikalavimus – dirvožemis sveikas, trąšų ir pesticidų kiekiai sumažinti, o atgaivinta žemė pati išmaitina augalus. „Yra no-till, min-till, strip-till, o mes savo žemės dirbimo sistemą vadiname smart-till – išmaniuoju žemės dirbimu“, – sako ūkininkai. Kaip žemė bus dirbama, priklauso nuo augalų, dirvožemio būklės, oro sąlygų, net nuo to, ar per javapjūtę laukas nesusimindė. Rapsus visada sėja tiesiogiai juostiniu būdu, pernai taip sėti pabandė ir pupas – pavyko.

Kviečiams ir miežiams žemę tenka minimaliai pajudinti, nes laukai dar nėra visiškai paruošti tiesioginei sėjai: kadangi kviečiai mėgsta kietai atsigulti, minkštai užsikloti, tai jiems paruošiama antklodė – noraginiu skutikliu žemė įdirbama 5–8 cm gyliu. „Kai ką jau galime sėti žemės visai nedirbdami – dirvožemio struktūrą sukuria mikroorganizmai, sliekai, posėliniai augalai. Sveikas dirvožemis – laimingi augalai. Manau, po poros metų mūsų ūkis bus pasiruošęs nulinei žemės dirbimo technologijai“, – sako Rimvydas. Automobilyje ūkininkas visada vežiojasi šakes, nes žemę būtina nuolat pakasinėti ir stebėti joje vykstančius procesus.

Dirvožemis turi nebylią, bet labai gyvybingą civilizaciją

Arimą Rimvydas lygina su baltu lapu – užari ir vėl turi baltą lapą, kuriame gali piešti būsimą derlių. Bet sąsiuvinyje lapų vis mažėja… Dabar džiaugiamės, kad užauginame perteklinių grūdų ir juos galime eksportuoti, o mūsų vaikaičiams grūdus gali tekti pirkti. „Žemė turi nebylią civilizaciją, ten vyksta tikras gyvenimas: veikia komunikacijos, ryšiai, mainai. Pravažiavimas su plūgu suveikia kaip uraganas – visos nusistovėjusios struktūros sugriaunamos, išvartomos, ir vėl viską reikia atstatyti iš naujo“, – griaunantį agresyvaus žemės dirbimo poveikį pabrėžia Rimvydas.

Dirvožemio sluoksnį jis siūlo įsivaizduoti kaip kempinę: agresyviais padargais sudraskius kapiliarus, kempinė nebegali atlikti savo funkcijos – dirvožemis nebesulaiko drėgmės. „Anksčiau per sausras žemė tiek suskeldėdavo, kad mobilusis telefonas galėdavo į plyšį įkristi, o dabar to nebūna: dirvožemis išlieka purus. O kai palyja, nėra lipnumo: anksčiau ant batų prikibdavo tiek žemės, kad sunku būdavo koją atkelti, o dabar laukas amortizuoja, eini kaip per debesį“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi ūkininkas.

Optimalus derlius – pagal žemės galimybes

Vasiliauskų strategija yra stengtis, kad pati žemė išmaitintų augalus. Ūkininkai jau pažengė tiek, kad naudoja beveik tik startines trąšas – kol augalas yra kaip kūdikis, jį reikia pamaitinti. O paskui geriau kuo mažiau prie augalo lįsti, su sąlyga, kad žemė sveika. „Esame skaičiavę, kad mūsų laukuose viename hektare gyvena apie 600 kg sliekų – turime po karvę kiekvienam hektarui! Įdarbinome bakterijas, kurias kažkada intensyviai dirbdami žemę buvome išnaikinę, jos padaro pusę darbo, todėl trąšų mums reikia gerokai mažiau negu ūkininkaujant tradiciškai. Jei derliaus siekiamybė būtų 4 t/ha, galėtume ir nieko nedaryti, bet iš tokio derliaus neišeina išgyventi“, – paaiškina Rimvydas.

Vasiliauskai siekia optimalių derlių, kiek leidžia jų dirbama žemė. Joniškio rajone žemės galimybės (bonitetas) yra geros, tačiau gerumą galima sukurti ir prastesnėse žemėse. Lygiai kaip ir įmanoma nualinti derlingą dirvožemį – viskas priklauso nuo darbo metodikos. Ekonomikai ir eksportui labai gerai, kai kuliama po 10–12 t/ha kviečių, tačiau eksportuodami grūdus, iš dalies eksportuojame ir humusą. Ketvirti metai ūkyje naudojami mikroorganizmų preparatai. „Pirmi treji metai buvo skirti dirvožemiui atgaivinti, o šiemet jau turėtų pasijusti teigiama jų įtaka“, – paaiškina Sonata.

„Ne vienas žemdirbys, nuėjęs sunkiausią kelio dalį – be arimo pradirbęs 3 metus, palūžta ir sugrįžta prie plūgo. Treti metai būna kritiniai, tą pajutome ir savo kailiu – išgąsdina kieta žemė, sumažėjęs derlius, o galvoje nuolat kirba mintis, kad darai nesąmonę. Arba eini toliau ir pagaliau pajunti pagerėjimą, arba neišlaiko nervai ir pradedi arti. Kolegas raginame jokiu būdu nemesti pasirinkto kelio, iškentėti tą sunkiausią momentą ir eiti toliau – jau ketvirtais metais viskas pradeda gerėti‘, – patikina Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai.

Šaltinis: manoukis, 2021-05-17

Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantieji. Sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ šiemet naujai įsitrauksiantiems į ekologinę gamybą akcentuoja keletą svarbių dalykų. Pirmiausia visiems naujiems (žinoma, ir seniems) pareiškėjams būti susipažinti su teisės aktais, deklaruoti pasėlius ir pateikti reikalingus dokumentus.

Ketinantys užsiimti ekologine gamyba, pirmiausia turėtų susipažinti su pagrindiniais teisės aktais: nacionalinėmis Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, ES reglamentais ir pan. Vertėtų pasidomėti ir nuo 2022 m. sausio 1 d. pradedamu taikyti nauju ES reglamentu, pakeisiančiu visus šiuo metu galiojančius teisės aktus (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 2018/848).

Nuo balandžio 12 iki birželio 7 d. būtina „Ekoagros“ pateikti prašymą sertifikuoti ekologinę gamybą ir ekologinės gamybos ūkio pirminio įvertinimo anketą. Taip pat iki birželio 7 d. reikia užpildytiParamos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (deklaruoti pasėlius). Po minėtos datos paraiškos sertifikuoti ekologinę gamybą nebus priimamos.

Naujokams – privalomi mokymai

Ekologinės gamybos ūkio subjektas turi nuolat tvarkyti buhalterinę apskaitą ir saugoti sąskaitas. Ūkiuose turi būti reguliariai pildomas Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas, kurio formą tvirtina žemės ūkio ministras. Ūkio subjektai, pageidaujantys pirmą kartą sertifikuoti gamybą kaip ekologinę, privalo iki spalio 15 d. baigti mokymus pagal Ekologinio ūkininkavimo pagrindų programą arba gauti turimo išsimokslinimo pripažinimą lygiaverčiu nustatytajam.

Dėl išsamesnės informacijos reikia kreiptis į VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą. Ekologinėje gamyboje gali būti naudojamos tik Komisijos reglamento Nr. 889/2008 I priede nurodytos trąšos bei dirvos gerinimo priemonės ir tik II priede nurodyti produktai, skirti apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Leistinų ekologinėje gamyboje pagalbinių medžiagų sąrašas skelbiamas Valstybinės augalininkystės tarnybos interneto svetainėje. Žemdirbiai skatinami naudotis Nacionalinės mokėjimo agentūros sukurta mobiliąja programėle „NMA agro“ – ja galima sertifikavimo įstaigai pranešti apie tam tikrą ūkyje atliktą veiklą ir pateikti pagrindžiančias nuotraukas.

Nuotoliniame seminare – šių metų aktualijos

Gegužės 13 d. „Ekoagros“ organizavo nuotolinį seminarą žemdirbiams, kuriame akcentavo ekologinės gamybos ir jos sertifikavimo naujienas. Seminare dalyvavo arti pusantro šimto klausytojų. I-ojo sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis priminė, kad pagrindinis nacionalinis dokumentas, kuriuo turi vadovaujantis ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai, yra Ekologinio žemės ūkio taisyklės (EŽŪT). Jos kasmet šiek tiek atnaujinamos ir tvirtinamos Žemės ūkio ministro įsakymu.

Sertifikavimo įstaiga kasmetines augalininkystės ir gyvulininkystės pirminės ekologinės gamybos ūkių patikras atlieka iki einamųjų metų spalio 15 dienos. Pernai bendras sertifikuotos gamybos plotas pernai, palyginti su 2019 m., sumažėjo 6 600 ha – nuo 246 631 iki 240 024 ha, šiek tiek mažėjo ir pareiškėjų skaičius – pernai jų buvo 2 242. Pasėlių struktūra keitėsi mažai: dominuoja varpiniai augalai, daugiametės žolės, varpinių-ankštinių augalų mišiniai. Pernai buvo sertifikuoti 966 gyvulininkystės ūkiai (2019 m. – 1 046).

„Žemdirbiams svarbu žinoti, kad tik ūkio savininkas, o ne darbininkas ar traktorininkas, yra atsakingas už visą ūkyje vykdomą veiklą. Atsitikus bet kokiam neatitikimui, nesklandumui, negalima sakyti, kad kaltas, tarkime, sandėlio darbuotojas“, – svarbią tiesą priminė V. Masionis. Sertifikuojant ekologinius ūkius, augalininkystės srityje daugiausia neatitikčių aptinkama dėl auginamos paralelinės produkcijos, panaudotos neleistinos dauginamosios medžiagos, derliaus neatitikimo EŽŪT reikalavimams arba apskritai derliaus nebuvimo, netinkamos sėjomainos.

Gyvulininkystės srityje daugiausia neatitikčių randama dėl to, kad įsigyjama daugiau gyvulių, negu buvo galima, gyvuliai įsigyjami iš įprastinių ūkių ir neturima įrodymų, kad nebuvo ekologiškų, taip pat dėl pašarų, veterinarinių vaistų naudojimo, gyvūnų gerbūvio reikalavimų nepaisymo. „Neatitiktys suskirstytos į penkis lygius. Geras sufleris kiekvienam ūkiui galėtų būti mūsų interneto puslapyje viešai prieinamas neatitikčių vertinimo procedūros aprašas, nes ten yra sudėti ir reikalavimai, ir reglamentų punktai, ir kas gresia už taisyklių nesilaikymą“, – praktišką patarimą žemdirbiams davė V. Masionis. Pareiškėjai turėtų žinoti ir tai, kad 2020 m. sertifikavimo įstaiga pasirašė sutartį su bendrove „Creditinfo Lietuva“.

Šios sutarties pagrindu „Ekoagros“ įsipareigojo teikti visus duomenis apie savo skolininkus, o tokiais laikomi ūkio subjektai, kurie yra skolingi daugiau kaip 200 eurų ir yra pradelsę mokėjimą 120 dienų. Nauja tvarka turėtų drausminti pareiškėjus, nes būdavo atvejų, kai skolos tęsdavosi iki pusantrų metų.

Kas bus po 2023-ųjų – kol kas nežinia

Seminaro dalyviai uždavė daugybę įvairių klausimų, į kuriuos atsakinėjo V. Masionis ir NMA vyr. specialistė Sigutė Stakvilevičienė. Esamiems ir būsimiems pareiškėjams labai rūpėjo išsiaiškinti, kas jų laukia po 2023 metų. Deja, tikslaus atsakymo jie taip ir neišgirdo. „Šie metai laisvesni, nes galima deklaruoti bet kokio dydžio plotą. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad kitais metais tas šiemet įsipareigotas plotas būtų deklaruojamas toks pats“, – pabrėžė S. Stakvilevičienė. Jeigu pareiškėjas nėra garantuotas, kad jis tokį plotą išlaikys ir 2022 m. (nes nėra tikras, ar nebus nutraukta žemės nuomos sutartis su fiziniu asmeniu), tai rekomenduojama bent jau tiksliai žinoti, kiek procentų sudarys tas galimai sumažėsiantis plotas.

Jei sumažėjimas bus iki 10 proc., tai parama tiesiog bus nemokama už tą sumažėjusį plotą, o jei daugiau kaip 10 proc., parama bus susigrąžinama ir už ankstesnius (2021-uosius) metus. S. Stakvilevičienė atkreipė dėmesį į Tiesioginių išmokų mokėjimo taisyklių pasikeitimą: kad pievos ir žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje (išvardyti TI trečios grupės klasifikatoriuje – dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, seradėlės ir kt.) turi būti nušienauti bent vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 dienos. Jei pareiškėjas laiko bites, tai nušienavimo terminas pavėlinamas mėnesiu – iki rugsėjo 1 dienos.

Nušienavimo reikalavimas nebus taikomas tik tais metais, jei minėti pasėliai deklaravimo metu bus pažymėti kaip sėkliniai. Jei augalai bus naudojami kaip žemės gerintojai ir juos ketinama aparti, tai patogiausia juos būtų deklaruoti kaip žaliąjį pūdymą, šiuo atveju būtų išvengiama reikalavimo dėl nušienavimo. „Šiemet, jei nelaikote gyvulių, apie mulčiavimą nė kalbos negali būti“, – dar kartą pabrėžė S. Stakvilevičienė. Ar bus mokama parama prieš tai penkerius metus sertifikavusiems ūkius, bet negavusiems ekologinių išmokų?

Taip, paraiškas paramai gauti šiemet gali teikti bet kurie pareiškėjai. „Jei atsitiktų taip, kad 2021 m. šiai priemonei skirtos lėšos būtų viršijamos, tai visi naujieji į priemonę atėję laukai, turintys B1 statusą, dalyvautų reitingavime. Kokio dydžio ūkiai tiktų gauti paramą, pamatysime tik tada, kai baigsis paraiškų pateikimas, padarysime pirminius sutikrinimus ir žinosime, kokie yra deklaruoti plotai, kokios grupės remiamos, ar atsirado lėšų stygius, ar ne“, – paaiškino S. Stakvilevičienė. Šiemet paraiškas teikiantys pareiškėjai prisiims įsipareigojimus dvejų metų laikotarpiui.

Tačiau kas bus po 2023-ųjų – kol kas nežinia, taisyklėse nieko nėra numatyta. Taigi, teoriškai gali būti ir taip, kad bus priverstinis įsipareigojimų tęstinumas? „Kol kas tikrai niekur nėra pasakyta, kad atėjus 2023 m., naujajam laikotarpiui, įsipareigojimai privalės tęstis. Mūsų nuomone, kaip ir pereinant iš 2007–2013 m. laikotarpio į naują laikotarpį pareiškėjams buvo galimybė visiškai pasitraukti iš ekologinės gamybos, taip ir ateityje bus. Suprantu, kad visiems rūpi, kas bus toliau, bet šiandien nieko aiškaus pasakyti negalime“, – kalbėjo S. Stakvilevičienė.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-14

Agrosektorius yra vienas sparčiausiai besikeičiančių verslo segmentų dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos poveikio – skaitmenizacijos bei robotizacijos. 2014 m. JAV pirmą kartą derlius buvo išaugintas lauke, į kurį nebuvo įžengęs žmogus – viską atliko automatizuotos sistemos. „Skaitmenizacija reiškia, kad norint sėkmingai dirbti agroversle, vis didesnę svarbą įgauna aukštos kvalifikacijos, kompleksinės žinios“, – tikina VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Pažanga reikalauja žinių „Labiausiai piktina, kai žiniasklaidoje naujiena apie agrosektoriaus investicijas iliustruojama lauką ariančio arklio nuotrauka“, – sako Arnas Radzevičius, vienoje iš agrosektoriaus bendrovių atsakingas už naujų technologijų diegimą. Pasak jo, dabartinio ūkio portrete dominuoja moderni, tvarkinga, galinga technika ir sustyguoti, efektyvūs verslo procesai, organizuoti kaip bet kurioje pažangioje gamykloje. Tačiau agrosektoriaus bendruomenė – gana uždara, dėl to viešoji nuomonė apie šį sektorių apipinta klaidingais mitais.

Realybė tokia, kad agro verslai yra klestinčios bendrovės su moderniomis aplinkosauginėmis, technologinėmis ir vadybinėmis vertybėmis. Šiandien į agrosektorių ateina daug IT sprendimų ir dėl savo didelio skaitmenizacijos potencialo šis sektorius yra be galo perspektyvus tiksliųjų technologijų kūrėjams. Vis dėlto A. Radzevičius sako dažnai sutinkantis žmones, kuriems sėkmingai plėtoti veiklą šioje srityje trukdo elementarių žinių apie agrosektorių stygius: „Jie nesupranta proceso eigos, augalo augimo ypatybių ir kitų gyvosios gamtos niuansų. Anot jo, fundamentalių žinių trūkumą puikiai užpildytų šiuolaikinė švietimo sistema, tačiau retas kuris jų turi agro išsilavinimą.“

Bendrovė, kurioje dirba Arnas, finansuoja agronomijos fakulteto studentų studijas, kviečia juos į praktiką, vėliau – dirbti kompanijoje. Studentai kasmet vyksta į bendrovės agroinovacijų ir tyrimų centrą Babtuose, kur 5 ha plote, suskirstytame į mažus laukelius kuriami ir išbandomi skirtingi technologiniai sprendimai, testuojamos augalų veislės. Savo praktinėmis žiniomis jis ir pats dalijasi su Akademijos studentais. „Neabejoju, kad agroverslo ateitis – verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kuris neišvengiamas jau šiandien. Agronomijos studentai rinkoje tiesiog išgraibstomi, nes jų labai trūksta. Esu įsitikinęs, kad bent kiek ambicijų turintis žmogus šioje srityje gali pasiekti labai daug per trumpą laiką. Nežinau, kas turėtų nutikti, kad agronomas neturėtų darbo“, – teigia A. Radzevičius, sėkmingai agrosektoriuje save realizuojantis jau dešimt metų.

Naujos kompetencijos

„Į naujų technologijų agromaisto sektoriui kūrimą pasaulyje praėjusiais metais investuota suma prilygsta viso pastarojo dešimtmečio investicijoms, – įspūdingais faktais dalijasi daugiau nei dešimt metų pasaulinio masto inovacijas agromaisto pramonei kuriantis verslininkas Augustas Alešiūnas. Be skaitmeninių technologijų tiesiog neįmanoma ūkininkauti tvariai, o kartu išgauti didesnį derlių ir būti konkurencingam.“ Verslininkas įsitikinęs, kad kurti skaitmenines technologijas žemės ūkiui yra ne tik perspektyvi, bet ir labai prasminga veikla, duodanti labai apčiuopiamus, motyvuojančius rezultatus ir vertę žemei, augalams, miškams, gyvūnams.

Vis dėlto jis pastebi ryškią visame pasaulyje egzistuojančią takoskyrą: tie, kurie kuria inovacijas žemės ūkiui, neturi jokio realaus sąlyčio su žemės ūkio ar maisto pramone, o tai – didelė problema. „Norint kurti naujas ir rezultatyvias aukštąsias technologijas maisto sektoriui, reikia kalbėti apie tokias disciplinas kaip duomenų mokslas, matematika, chemometrija, biotechnologijos. Tačiau kartu būtinos ir agronomijos bei kitos šio sektoriaus žinios – arba itin glaudus bendradarbiavimas su šios srities profesionalais“, – sako A. Alešiūnas. Jis pats su savo verslų specialistais prisidėjo ir prie naujų VDU ŽUA programų formavimo. Pasak jo, požiūriai su universitetu sutampa: nuo siaurų specializacijų metas pereiti prie ugdymo suteikiant sistemines, keletą disciplinų aprėpiančias žinias.

Atsiveria galimybės

Žemės ūkyje vykstanti transformacija neišvengiamai kelia naujus reikalavimus ir universitetams. Jau šiandien čia specialistai ruošiami visai kitaip nei prieš dešimtmetį ar net keletą metų, o agro srities žinios tiesia naujus kelius ir tiems, kurie neketina imtis ūkininkavimo. Maisto produktų perdirbimas, naujų produktų kūrimas, žemės ūkio atliekų perdirbimas į aukštos pridėtinės vertės produktus, ekologiniai verslai ar maisto produktų gamyba iš tokių netradicinių žaliavų kaip vabzdžiai ar jūros dumbliai – tai tik dalis sričių, kurios anksčiau tiesiog neegzistavo.

Pasak prof. dr. A. Miceikienės, populiariausių ateities žemės ūkio profesijų dešimtuke rikiuojasi tokios specialybės kaip dronų technologai, hidrologai, maisto inovacijų kūrimo specialistai, tiksliosios žemdirbystės technologai, žemės ūkio komunikacijos specialistai, tendencijų prognozuotojai, agroekologai, laukinės gamtos atkūrėjai, vertikaliosios žemdirbystės specialistai, agrobiotechnologai, kuriantys naujos kartos produktus genų inžinerijos pagrindu.

„Tokia yra žemės ūkio šiandiena, jau net ne rytojus. Skirtingų kompetencijų, kompleksinių žinių ir technologijų sąveika atveria neįtikėtiną potencialą. Pavyzdžiui, jau dabar mūsų mokslininkų kartu su viena verslininke, ketinančia iš uogų sėklų spausti aliejų, vykdytas tyrimas parodė, kad iš šio produkto pelno galima tikėtis daugiau, nei iš pačių uogų. Tokių atradimų, kurie ne tik gali tapti puikia verslo idėja, bet ir pakeisti mūsų visų, o kartu ir planetos kasdienybę, laukia dar tikrai daug“, – neabejoja VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-05-13

„Labai priklauso nuo įvairių kriterijų ir kaip tuos kriterijus, ypač dėl susietumo (žemdirbių ar ūkių – BNS) taikysime. Yra situacijų, kai ūkiai toje pačioje kadastrinėje vietovėje suskaidyti dirbtinai ir yra ūkiai, kurie yra nutolę, nors sąsajos yra šeimos giminystės“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė ministras.

„Ateis įstatymas į Vyriausybę, išsidiskutuosime šiuos kriterijus su socialiniais partneriais “, – pridūrė K. Navickas. Be kita ko, jis pranešė, kad siūloma nebemokėti išmokų turintiems 250 ha ar daugiau, tačiau ši riba gali būti ir 500 ha. Buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis mano, kad nustačius 150 tūkst. eurų lubas, jų efektas bus tik 2-3 mln. eurų. Tuo metu iniciatoriai sako, kad tai sutaupytų apie 10-15 mln. eurų – šie pinigai būtų paskirstyti keliems tūkstančiams smulkių ir vidurinių bei jaunųjų ūkininkų, ekologiškų ūkių savininkų.

Seimo narių grupė šią savaitę pranešė apie siūlymą riboti tiesiogines išmokas stambiesiems ūkininkams – jiems nuo kitų metų būtų taikomos 150 tūkst. eurų lubos. Jei Seimas įstatymo pataisas priims, jos įsigaliotų nuo 2022 metų, o didžiausios žemės ūkio bendrovės, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“, „Linas Agro Group“, „Auga Group“, valdančios po dešimtis tūkstančių hektarų, netektų milijonų eurų per metus.

Portalo 15min. lt skaičiavimais, „Agrokoncernas“ galėtų netekti 2,3 mln. eurų tiesioginių išmokų, „Auga Group“ – apie 2,5 mln. eurų (2019 metais ji gavo 5,4 mln. eurų tiesioginių išmokų), „Linas Agro Group“ – apie milijoną eurų. Lubos būtų taikomos tik išmokoms už žemę – dabar ši išmoka siekia 74,7 euro už ha, pernai buvo 68,2 euro. Šiemet išmokoms skirta 220 mln. eurų. ES vadovams 2020 metų liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, šalių vadovai paskelbė, kad tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams turėtų būti apribotos iki 100 tūkst. eurų, tačiau sprendimas paliktas valstybėms narėms.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-05-13