Žemės ūkio naujienos: 2021-05-14

Smulkūs ir vidutiniai ūkiai, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, svarbus segmentas, todėl planuojama tikslinga ir efektyvi parama.

„Kaimiškoms vietovėms svarbios smulkiuosiuose ūkiuose kuriamos darbo vietos. Šie ūkiai svarbūs kaimiško kraštovaizdžio įvairovei ir gyvajai gamtai. Tikslas – sudaryti sąlygas ūkiams stiprėti bei galimybes augti. Europos Sąjungos politika taip pat kelia šias užduotis, todėl bendras siekis – smulkiuosius ūkius stiprinančios priemonės“, – teigia žemės ūkio ministras.

Priemonės:

-smulkių ūkių bendradarbiavimas:

susikooperavę ne mažiau kaip du smulkūs ūkiai galėtų pretenduoti į didžiausią paramos sumą projektui – 90 tūkst. Eur.

-parama smulkiems ūkiams (modernizavimas ir bendradarbiavimas):

4 ūkių bendra paraiška – 30 tūkst. Eur.

3 ūkių bendra paraiška – 25 tūkst. Eur.

2 ūkių bendra paraiška – 20 tūkst. Eur.

1 ūkio paraiška – 15 tūkst. Eur.

-parama investicijoms į smulkias – vidutines žemės ūkio valdas:

didžiausia paramos suma – iki 200 tūkst. Eur.

Planuojamas teisingesnis perskirstymo paramos skyrimas

Perskirstymo išmokas (išmokos už pirmuosius ha) nuo 2023 m. siūloma mokėti už 50 pirmųjų ha (šiuo metu mokama tik už 30 ha).

Be to, siūloma išmokų dydžius diferencijuoti, mokant skirtingą dydį už kiekvienus 10 ha (pvz., 2023 m. nuo 69 Eur/ha už pirmuosius 10 ha iki 100 Eur/ha už penktuosius 10 ha). Taip bus labiau remiami perspektyvūs smulkūs – vidutiniai ūkiai.

Taip pat siūloma didinti finansavimą perskirstymo išmokoms – nuo 15 iki 20 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų. Svarbu ir tai, kad ūkio subjektai, kurie deklaruoja daugiau kaip 500 ha žemės ūkio naudmenų, negalėtų gauti perskirstymo išmokas.

Siūlomos priemonės, skatinančios smulkiuosius bendradarbiauti, parengtos atsižvelgus ir į Europos Komisijos Lietuvai pateiktas rekomendacijas.

Po diskusijų su socialiniais partneriais BŽŪP 2023–2027 m. strateginis planas turi būti priimtas iki metų pabaigos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-13

ŽŪM atstovai pristatė galimas priemones, susijusias su biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimu, geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės bei valdymo reikalavimų nuostatas naujuoju laikotarpiu, dėl kurių dar tebevyksta Europos Sąjungos institucijų derybos. Aptartos ir EK rekomendacijos valstybėms narėms dėl BŽŪP strateginių planų, taip pat ir individualios su aplinkos apsaugos sritimi susijusios rekomendacijos Lietuvai.

BŽŪP strateginiai planai yra vienas pagrindinių BŽŪP reformos elementų. Remiantis kiekvienos ES valstybės narės situacijos ir poreikių analize, juose bus nustatyta, kaip kiekviena jų taikys BŽŪP priemones, siekdama įgyvendinti konkrečius BŽŪP tikslus ir prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

Tarpinstitucinė darbo grupė sukurta siekiant įgyvendinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir Aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytą memorandumą. Juo siekiama stiprinti bendradarbiavimą agrarinės aplinkosaugos srityje.

Darbo grupės parengtą medžiagą Žemės ūkio ministerija panaudos rengdama strateginio plano priemonių aprašus. Darbo grupės veiklos rezultatai bus aptariami ir su socialiniais partneriais.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-13

Daugiau kaip prieš penkiolika metų Panevėžiuke, Kauno rajone, ūkį įregistravęs ir su jaunojo ūkininko įsikūrimo parama įsigijęs naują vakarietišką traktorių, A. Šeputis savarankiškai, be Anapilin iškeliavusio tėčio Romualdo pagalbos ir paramos, ūkininkauja jau dešimtmetį. Tėčiui mirus, jis perėmė jo žemes ir ne vienus metus kurtą augalininkystės ūkį. „Dabar net neįsivaizduoju, kad galėčiau kažką kitą dirbti. Viena, galiu pats sau darbus dėliotis, antra, prie technikos krapštytis, garaže darbuotis. Man patinka dirbti su žemės ūkio technika, smagu ir į laukus važiuoti, stebėti, kaip darbas ir pastangos duoda rezultatų“, – dėl sprendimo ūkininkauti Almantas nesigaili.

Darbuotojų trūkumą kompensuoja galingesne technika

Šiuo A. Šeputis dirba 350 ha, iš kurių 150 ha sudaro nuosava žemė. Kadangi aplinkui nemažai stambių ūkių, didinti dirbamos žemės plotus galimybių nėra, kita vertus, tai optimalus plotas dirbant pačiam, svarbiausia – pasėlius tinkamai prižiūrėti ir spėti visus darbus atlikti laiku. „Kad spėčiau visus darbus atlikti pagal terminus, stengiuosi įsigyti galingesnę techniką nei reikėtų mano ūkiui. Su turima galėčiau dirbti iki 500 ha, bet vienam sunkiai sektųsi su visais darbais susidoroti“, – pastebi jaunas ūkininkas.

Šį pavasarį, kai vasarinių augalų sėti reikėjo palyginti nedaug, tik 35 ha (15 ha pupų ir 20 ha miežių), o žieminiai rapsai ir kviečiai peržiemojo neblogai ir atsėti jų neteko, Almantas visus darbus atliko vienas. Vis dėlto sutinka, kad ūkiui vieno patikimo darbininko reikėtų.

Pirmenybę teikia naudotai technikai

Ūkininkavimo pradžioje įsigytu nauju traktoriumi Valtra padirbęs, ir, kaip pats sako, supratęs, kad žemės ūkis gali būti įdomus, vėliau A. Šeputis pirko kad ir naudotą, bet tik vakarietišką techniką. Tad dabar jo technikos parke – vienas John Deere, du Case IH traktoriai, Manitou krautuvas, New Holland javų kombainas, Väderstad sėjamoji, Köckerling noraginis skutiklis,prikabinamas Kverneland pesticidų purkštuvas ir Bredal trąšų barstomoji.

Turi Panevėžiuko ūkininkas ir nedidelį ekskavatorių melioracijos grioviams tvarkyti ir krovininį automobilį grūdams vežti. Pasak jo, pastarąją gana mažai per metus naudojamą mašiną brangu išlaikyti, tačiau ji ūkiui būtina – per kūlimą priprašyti ką nors išvežti grūdus sunku, o turimas sandėlis grūdams laikyti nėra itin didelis. Visą techniką, išskyrus su parama įsigytą mažesnį Case IH traktorių ir purkštuvą, ūkininkas pirko kelerių metų senumo.

„Naujų mašinų kainos didžiulės, todėl perku naudotas. Didžiausią dėmesį kreipiu į gamybos metus ir tai, kad būtų išdirbusios kuo mažiau motovalandų. Man svarbu, kad traktorių pavarų dėžė būtų patvari mechaninė, automatinių nenoriu, nes jų remontai labai brangūs, o laiko tik apie 6 000 motovalandų“, – technikos pasirinkimo kriterijus vardija mechanikos inžinieriaus specialybę turintis ūkininkas.

Pats viską remontuoja

Visą ūkio techniką A. Šeputis pats remontuoja ir prižiūri, keičia dylančiąsias dalis. Į servisą kreipiasi, jei remontui atlikti savo dirbtuvėse neturi sąlygų. Ūkio dirbtuvėse jis įgyvendina ir pomėgį konstruoti. Šios žiemos darbas – ant senos važiuoklės ir rėmo baigiama sukonstruoti nauja priekaba, o tarp jau įgyvendintų projektų – du patobulinti rusiški traktoriai. Vienas jų – kirovas su prikonstruota vilkiko kabina ir varikliu.

„Pakeitus kabiną ir įdėjus kondicionierių, pagerėjo komfortas, nereikia sėdėti atidarytais langais visam dulkėtam, tai jau iš karto smagiau. Be to, pakeičiau vairo kolonėlę ir įdėjau lengvą vairą, nes per dieną sukiojant rusišką vakare rankų nebejauti lyg būtum gerai pasportavęs. Kol nuvažiuoji iki dirvos dar jauti, kad važiuoji rusišku traktoriumi, bet dirvoje įsijungi tą pavarą, kuria dirbi, ir didelio skirtumo nėra, ar sėdi vakarietiškame, ar rusiškame traktoriuje“, – tikina technikos mylėtojas.

Jis pripažįsta, kad tenka nemažai galvą pasukti, kai prie rusiškos dėžės reikia vakarietišką variklį pritaikyti, jungtis sugalvoti ir ištekinti. „Iš pradžių konstruoti pradedu su didžiule aistra ir užsidegimu, bet link pabaigos, atrodo, kantrybė ir nervai baigiasi. Galų gale baigęs sakau, kad tai paskutinis projektas, bet praeina kažkiek laiko, užsimiršta ir vėl norisi eiti į dirbtuves, galvoti ir kažką naujo daryti“, – juokiasi Almantas.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-14

Planai ir gairės aptartos trečiadienį vykusiame parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Nuotoliniu būdu prisijungęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas temą pradėjo nuo RRF plano ir to, kad žemės ūkiui jame, be anksčiau jau numatytų investicijų, daugiau lėšų neatsirado. O ir tos pačios dar turi būti patvirtintos Europos Komisijos.

„Didesnio finansavimo žemės ūkiui iš RRF plano Vyriausybė nėra numačiusi. Mūsų siekis inovacijos perdirbime, mėšlo tvarkyme, biodujų gamyboje. Visos geros idėjos ir pasiūlymai bus svarstomi nacionaliniu lygmeniu”, – kalbėjo K. Navickas, pridurdamas, kad tuo, matyt, labiausiai nusivylė grūdų augintojai, tikėjęsi gerokai didesnių investicijų. Toks ministro pasisakymas iššaukė tiek kai kurių parlamentarų, tiek žemdirbių atstovų nusivylimą. Seimo narys Kęstutis Mažeika klausė, kaip tos geros idėjos bus įgyvendintos, jei finansavimo kaip ir nėra.

„Pasakėt, kad visos geros idėjos bus įgyvendintos, bet daugiau jokių pinigų nėra… Apie kokias geras idėjas kalbate? Planavimas vyksta dabar. Arba jūs kažką konkretaus pasakykite, jei galite, nes sakėte, kad papildomų pinigų, be 6 mln. eurų nendrinei meldinukei ir 2 mln. eurų skaitmenizavimui, nebus. Tai jūsų, kaip lyderio, vaidmuo nepasireiškė, nes tai yra mažiau nei minimumas, ko reikalavo sektorius“, – piktinosi K. Mažeika.

Vis dėlto jam ministras atsakė, kad nendrinei meldinukei tiek lėšų neskirta, o papildomi 139,9 milijonai eurų iš EURI fondo bus paskirstyti sektoriams, kuriuose siekiama proveržio. Kritikos negailėjo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Ką parodė svarstymas ir susitikimas su premjere, žemės ūkis liko pamirštas ir neapgintas. RRF labai glaudžiai susijęs su žalinimo kursu, o jis išplaukė iš Paryžiaus susitarimo, kurį ratifikavo Seimas net neišverstą, o šiandien ignoruoja.

Ten numatyta, kad priemonės negali kenkti žemės ūkiui. Šiandien apie tai nebešnekame, bet, mieli ponai, greitai nebebus ko perdirbti. BŽŪP skirta žemės ūkiui, jų modernizavimui, o RRF lėšos skirtos gaivinimui, tame tarpe ir žemės ūkiui“, – kalbėjo LŽŪBA atstovas, sakydamas, kad jei tų lėšų galima neskausmingai atsisakyti, tai galbūt jas verta perkelti melioracijai.

Plane – dėmesys apsirūpinimui maistu ir perdirbimui

Tuo tarpu pristatydamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ministras pabrėžė buvusias diskusijas su socialiniais partneriais bei tai, kad jos bus tęsiamos ir toliau. „Dabar ypatingai būsimajame laikotarpyje labai didelis segmentas atsiranda su aplinkosauga – iki 30 ar net 40 proc. bendro finansinio voko gali nukeliauti į tą dalį ir tai reikia turėti mintyje“, – sakė K. Navickas, pristatydamas paramą investicijoms į gamybą bei perdirbimą. Jis pabrėžė būtinybę apsirūpinti maistu, primindamas, ko Lietuvai stinga – jo duomenimis, vidaus reikmėms vaisiai ir uogomis apsirūpiname 32 proc., kiauliena – 53 proc., daržovių – 61 proc., bulvių – 84 proc.

Nors pateiktoje lentelėje apsirūpinimas pienu yra pakankams, vis dėlto, pasak ministro, dabartinės tendencijos rodo, kad „tik laiko klausimas, kada mums jos trūks“. Ministras kalbėjo, kad dar vienas kriterijus, į kurį atkreipiamas dėmesys, – mažintina priklausomybė nuo tiesioginių išmokų. O visuose sektoriuose ir pirmiausia – grūdų, susitelkimas į perdirbimą „siekiant bendro tikslo ir didesnės pridėtinės vertės ir stabilesnės ekonomikos mūsų žemės ūkyje“. K. Navickas akcentavo, kad dėmesys bus ir smulkiems, ir vidutiniams, ir stambiems ūkiams.

„Bendros programos yra palankesnės smulkiems ir vidutiniams ūkiams ir pereinamuoju laikotarpiu, ir ilgesniuoju iš esmės proporcijos tos pačios. Tačiau būtina akcentuoti, kad mes siūlome pačių smulkiausiųjų rėmimo investicijos į namų valdas kelti kartelę ir taip tie ūkiai galės sulaukti investicijų, bet kooperacija bus reikalinga“, – kalbėjo ministras. Vėliau žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime rašoma, kad siekiant šių visų tikslų, 2021–2027 m. investicinę paramą siūloma skirstyti pagal konkrečius sektorius, kad kiekvieno jų atstovai galėtų pretenduoti į tam tikrą jiems skirtą lėšų krepšelį. Orientuojamasi į geriausius rezultatus, tiek didinant gamybą, tiek gerinant pagamintos produkcijos kokybę ir kuriant aplinkai draugišką, inovatyvų ūkininkavimo modelį.

Daugiau lėšų turėtų sulaukti sodininkystės ir daržininkystės sektoriai

Žemės ūkio ministerijos pateiktuose skaičiuose nurodoma, kad planuojama, jog investicinė parama į gamybą ir perdirbimą 2021–2027 m. bus apie 21 proc. didesnė nei 2014-2020 m. periodu. Pirminei gamybai, skatinant tvarias investicijas ir pridėtinės vertės kūrimą, planuojamos skirti lėšos sieks 469 mln. Eur (buvo 419,2 mln. Eur). Siūloma beveik pusę šios sumos – 224 mln. Eur (kartu su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės EURI lėšomis – 77 mln. Eur) – skirti 2021–2022 m. (pereinamajam laikotarpiui). Planuojama, kad 2023–2027 m. šios investicijos sieks 245 mln. Eur.

Dalį šių lėšų, t. y. 159 mln. Eur iš 224 mln. Eur pereinamajam laikotarpiui ir visas 2023–2027 m. laikotarpio lėšas (245 mln. Eur) planuojama skirstyti pagal sektorius. Gyvulininkystės sektoriui numatytos lėšos, palyginti su praėjusiu Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpiu, turėtų augti 16 proc. ir siektų 272,8 mln. Eur. Iš jų 165 mln. Eur planuojama skirti pienininkystės sektoriui, o 107,8 mln. Eur – mėsos sektoriui. Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams skiriama parama augtų labiausiai – net 78 proc. ir siektų 83,2 mln. Eur. Kitoms augalininkystės šakoms, skatinant javų sektorių pereiti nuo žaliavos į perdirbimą, skiriamos lėšos mažėtų iki 48 mln. Eur (2014–2020 m. buvo skirta 138,3 mln. Eur).

Prioritetas – kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams Tuo tarpu Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje žemės ūkio ministras kalbėdamas apie investicijas į gamybą, pristatė numatomus prioritetus ekologiniams ūkiams, kooperatyvams, jauniesiems ūkininkams. Daugiau dėmesio bus skiriama gyvūnų gerovės standartų diegimui, skatinamas ūkio veiklos diversifikavimas į prioritetinius sektorius, t. y. gyvulininkystę, vaisių – daržovių sektorių.

Manoma, kad veiklos diversifikavimas turėtų skatinti pereiti prie mišraus ūkininkavimo tipo, kuris, ministerijos manymu, yra ne tik labiau draugiškas aplinkai, bet ir mažina ūkininkavimo veiklos rizikas. Naujuoju paramos laikotarpiu numatoma didesnį paramos intensyvumas (20 proc.) teikti kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams, orientuotis į tvarias investicijas, skatinti kuri pridėtinę vertę (produkcijos prekinis paruošimas, perdirbimas). Atskirai pabrėžta javų sektoriaus struktūrinio pokyčio būtinybė nuo žaliavos į gilųjį perdirbimą.

Vis dėlto Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, nors džiaugėsi ministerijos pozicija, jog reikia daugiau dėmesio skirti grūdų sektoriui, tačiau klausė, kur ir kaip reiktų perdirbti tai, kas dabar yra išvežama. „Užauginame tiek, kiek užauginame, struktūrą turime tokią, kokią turime, jei tų grūdų neišvežtume, neįsivaizduoju, ką su jais darytume. Šiai dienai perdirbame apie 1,5 mln. t grūdų, tai apie 70 proc. išvežame. Norint perdirbti dar 20-30 proc., būtų dideli skaičiai. Labai svarbu, kad būtų tinkamas valstybės požiūris į tą situaciją ir į sektorių“, – sakė D. Ruščiauskienė, teigdama, kad tam galėtų pagelbėti investicinis įstatymas.

Žemės ūkio rūmų atstovai tikslinosi, ar prieš tiek dėmesio sutelkiant į perdirbimą buvo atlikta analizė, ar tam bus rinkos. Kiti socialiniai partneriai tikslinosi informaciją apie projektų vidutinės paramos sumas bei jų apskaičiavimą, klausta apie kofinansavimą ir galimybę didinti tiek jį, tiek galimą maksimalią paramos sumą. Dabar pristatytos strategijos gairės bus tobulinamos toliau, atsižvelgus į Europos Sąjungos sprendimus, tad diskusijų šia tema dar bus ne viena tiek su socialiniais partneriais, tiek viešojoje erdvėje.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-13

Plane pristatoma integruota 2050 m. vizija – tai pasaulis, kuriame tarša sumažinama iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu žmonių sveikatai ir natūralioms ekosistemoms. Jame taip pat išdėstoma, kaip tai pasiekti. Plane susiejamos visos atitinkamos ES politikos sritys, kuriomis siekiama kovoti su tarša ir užkirsti jai kelią, ypač daug dėmesio skiriant tam, kaip taršos problemą būtų galima spręsti taikant skaitmeninius sprendimus.

Pasak EK, numatoma peržiūrėti atitinkamus ES teisės aktus, siekiant nustatyti likusias ES teisės aktų spragas ir nuspręsti, kokiose srityse būtina geriau juos įgyvendinti, kad būtų įvykdyti šie teisiniai įsipareigojimai. Kaip teigė už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Frans`as Timmermans`as, žaliuoju kursu siekiama sukurti sveiką planetą visiems. „Norėdami žmonėms ir planetai sukurti aplinką be toksinių medžiagų, veiksmų turime imtis dabar. Šiuo planu galėsime vadovautis siekdami nustatytų tikslų.

Naujos žaliosios technologijos jau dabar gali padėti sumažinti taršą ir atverti naujų verslo galimybių. Europos pastangos atkurti žalesnę, teisingesnę ir tvaresnę ekonomiką taip pat turi padėti siekti nulinės taršos tikslų“, – pranešime spaudai sakė F. Timmermans. Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pridūrė, kad aplinkos tarša daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai, ypač pažeidžiamiausioms ir socialiai remtinoms grupėms, ir yra vienas iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių.

„Argumentai, kad ES imtųsi pasaulinės kovos su tarša lyderės vaidmens, šiandien yra svaresni nei bet kada anksčiau. Įgyvendindami nulinės taršos veiksmų planą europiečiams sukursime sveiką gyvenamąją aplinką, prisidėsime prie atsparaus ekonomikos gaivinimo ir paskatinsime perėjimą prie žaliosios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“, – pranešime spaudai sakė V. Sinkevičius. Pasak EK pranešimo, skatinant ES siekti 2050 m. sveikos planetos sveikiems žmonėms tikslo, veiksmų plane nustatyti pagrindiniai 2030 m. taršos mažinimo jos susidarymo vietoje tikslai, atsižvelgiant į dabartinę padėtį.

Konkrečiai:
gerinti oro kokybę siekiant 55 proc. sumažinti ankstyvų mirčių dėl oro taršos skaičių;
gerinti vandens kokybę mažinant atliekų, plastiko šiukšlių jūroje (50 proc.) ir į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį (30 proc.);
gerinti dirvožemio kokybę 50 proc. sumažinant išplaunamų maisto medžiagų kiekį ir cheminių pesticidų naudojimą;
25 proc. sumažinti ES ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių;
30 proc. sumažinti žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto keliamo triukšmo, dalį;
gerokai sumažinti atliekų susidarymą ir 50 proc. sumažinti galutinių komunalinių atliekų kiekį.

Plane išdėstytos kelios pavyzdinės iniciatyvos ir veiksmai, kaip minėtų tikslų bus siekiama. Tarp jų numatyta peržiūrėti vandens kokybės standartus, mažinti dirvožemio taršą ir skatinti jo atkūrimą. Bus peržiūrėta dauguma ES teisės aktų, siekiant juos pritaikyti prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos principų ir t.t.. Kaip praneša EK, kartu su praėjusiais metais priimta Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti šiuo veiksmų planu praktiškai įgyvendinamas ES nulinės taršos tikslas sukurti aplinką be toksinių medžiagų.

Jis neatsiejamas nuo ES tikslų poveikio klimatui neutralumo, sveikatos, biologinės įvairovės ir efektyvaus išteklių naudojimo srityse ir grindžiamas energetikos, pramonės, judumo, maisto, žiedinės ekonomikos ir žemės ūkio sričių iniciatyvomis. Šių metų ES žalioji savaitė – didžiausias metinis renginys aplinkos politikos tema – birželio 1–4 d. suteiks galimybę visos ES piliečiams pagrindinėje Briuselio konferencijoje, internetu ir daugiau kaip 600 partnerių renginių aptarti įvairius nulinės taršos aspektus.

Remiantis naujausia EAA ataskaita sveikatos ir aplinkos klausimais, kasmet ES su aplinkos oro tarša siejama daugiau kaip 400 tūkst. ankstyvų mirčių (įskaitant mirtis nuo vėžio), o su triukšmu – 48 tūkst. išeminės širdies ligos atvejų ir 6,5 mln. lėtinio miego sutrikimo atvejų, neskaitant kitų su abiem veiksniais siejamų ligų. ES jau nustatė daug su tarša susijusių tikslų. Galiojančiais teisės aktais dėl oro, vandens, jūrų ir triukšmo nustatyti aplinkos kokybės tikslai, o daugelyje teisės aktų nagrinėjamas taršos šaltinių klausimas. Be to, siekdama padėti įgyvendinti biologinės įvairovės tikslus, Komisija strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje paskelbė keletą prioritetinių maistinių medžiagų išplovimo ir pesticidų naudojimo mažinimo tikslų.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-13

Prezidentas Gitanas Nausėda nuosekliai pasisakė už tai, kad tiesioginių išmokų mechanizmas būtų labiau subalansuotas ir atitiktų valstybės tikslus stiprinant smulkius bei vidutinius, šeimos ūkius, didinant kaimų gyvybingumą, skatinant aplinkai palankų ūkininkavimą. Pastarieji Seimo narių siūlomi pakeitimai yra žingsnis gera linkme, siekiant nurodytų tikslų“, – rašoma Prezidento komunikacijos grupės 15min perduotame komentare. Tiesa, prezidentūros nuomone, priimant sprendimus taip pat turėtų būti įvertinta pasiūlymų įtaka mūsų žemės ūkio sektoriaus įmonių tarptautiniam konkurencingumui.

Kaip jau pranešė 15min, trečiadienį tokį tiesioginių ES išmokų dydžio ribojimą numatantį įstatymo projektą registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas. Šį teisės nutarimą savo parašais parėmė dar 35 įvairių partijų politikai – tiek priklausantys valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagrindinė tiesioginė ES išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Taip pat įstatymu siūloma įtvirtinti, kad ši suma negali būti didinama išmokėtu darbo užmokesčiu.

Apie „lubas“ diskutuojama seniai

Diskusijos dėl „lubų“ būtinybės tiesioginėms ES išmokoms vyksta jau seniai. Į jas pernai buvo įsitraukęs ir prezidentas G.Nausėda. Su tuometiniu žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu prezidentas buvo sutaręs dėl 100 tūkst. eurų ribos, tačiau vėliau kalbos apie tai nutilo. Prezidentūros atstovų teigimu, galutinis sprendimas Žemės ūkio ministerijoje taip ir nebuvo priimtas. „Dabar yra pasiūlytos ne tik lubos tiesioginėms išmokoms, bet ir ribojimai dėl išmokų gavėjų. Toks mechanizmas, manome, turėtų netgi didesnį efektą, nei tiesiog 100 tūkst. lubų įvedimas“, – teigiama prezdidentūros atsakyme 15min.

Šaltinis: 15min.lt, Jurgita Šimelevičienė, 2021-05-13

Didelė dalis Pieno įstatymo punktų nustojo galioti pernai. Konstituciniam teismui nusprendus, kad priėmimas vyko ne pagal nustatytas procedūras, Seimas turėjo juos pataisyti iki 2020 m. liepos, tačiau to nepadarė. Dabar Žemės ūkio ministerija vėl rengia šio teisės akto, reglamentuojančio pieno perdirbėjų ir gamintojų santykius, projektą. Tačiau tokį įstatymą nereikalingu laiko tiek stambieji, tiek smulkesni ūkininkai.

Proveržiu net nekvepia

Kaip „Lietuvos rytui“ sakė žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, ministerija jau parengė pirminį Pieno įstatymo pakeitimo projektą ir paprašė socialinių partnerių nuomonės. Tačiau pastarieji nusiteikę itin skeptiškai. „Visoje grandinėje dalyvauja keturios pusės – pieno gamintojai, jo perdirbėjai, prekybininkai ir valstybė su savo pridėtinės vertės mokesčiu. Tačiau tiek ankstesniame įstatyme, tiek dabartiniame projekte kalbama tik apie gamintojus ir perdirbėjus. Tokiu atveju mąstyti apie kokį nors proveržį šiame sektoriuje nėra jokios prasmės“, – teigė Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis.

Jo nuomone, valstybė irgi turėtų prisiimti atsakomybę, kad būtų išsaugotas besitraukiantis pieno sektorius. „Galima, pavyzdžiui, numatyti, kad jei perdirbimo įmonių pajamos už konkrečius produktus, parduodamus užsienio rinkoje, sumažėja, tuomet jiems priklauso kompensacija. Savo ruožtu pieną tiekiantiems ūkininkams supirkimo kaina dėl to neturėtų keistis. Tuomet būtų galima planuoti verslo ateitį, tačiau pagal tai, ką girdžiu dabar, esu pesimistas“, – teigė J.Sviderskis.

Visi siekia naudos sau

Panašiai tvirtino ir vieno didžiausių šalies kooperatyvų „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė. Anot jos, kai kurios žemdirbių organizacijos, pasinaudodamos galimybe teikti pasiūlymus, bando pasiekti, kad pieno supirkimo kaina būtų vienoda. „Mes tikrai nepalaikome tokios idėjos, nes ji ekonomiškai nepagrįsta. Juk smulkiųjų ūkių aptarnavimo sąnaudos kur kas didesnės nei stambiųjų.

Tiesiog tas pinigų kapšas yra toks, koks yra, o visi tik nori timptelėti jį į savo pusę. Tarkime, kad mažiems ūkiams mokama kaina išaugs, didesniems – sumažės. Tačiau smulkusis ūkininkas tai mažai pajustų, nes jo parduodamo pieno kiekis menkas. Tuo metu stambiai fermai tai gali reikšti kone bankrotą“, – svarstė kooperatyvo vadovė. Jos teigimu, jei ims trauktis ir didieji ūkiai, su rimtomis problemomis susidurs ir perdirbimo įmonės, kurioms ir taip nepakanka Lietuvoje pagaminamo pieno.

Pagausėjo tiktai darbo

J.Dovydėnienė neslėpė, jog prieš penkerius metus buvo labai daug tikimasi iš Pieno įstatymo, nes smulkieji gamintojai derybose dėl kainos neturėjo jokių svertų. Bet labai greitai išryškėjo šio teisės akto trūkumai. Mat kainų svyravimai buvo reguliuojami pagal keliolika kategorijų, o tiekėjams mokamų priedų niekas negalėjo kontroliuoti. „Tokiu atveju pats įstatymas greitai neteko bet kokios prasmės. Atsirado tik daugiau kontrolierių, o visiems grandinės dalyviams gerokai padaugėjo darbo – reikia prižiūrėti, kas mėnesį sudarinėti naujas sutartis, nes mokami priedai keičiasi.

Taip pat iš grandinės lieka iškritę prekybininkai, todėl automatiškai viskas išsikreipia. Siūlomi kosmetiniai pataisymai tikrai niekuo nepagelbės – kai kas nukentės, o kai kas laimės, bet pinigų šiame sektoriuje nuo to nepagausės“, – teigė kooperatyvo vadovė.

Šaltinis: lrytas.lt, Vakaris Deksnys, 2021-05-13

Didžiausias mūsų visų rūpestis – nepalikti be priežiūros ūkininkavimui mažiau patrauklių teritorijų, nes tai yra tas pats, kas palikti jų gyventojus be namų. Vykstant deklaravimui, kviečiame žemdirbius, kurie savo valdose turi Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytų šlapynių plotų, prisidėti prie jų ekstensyvaus tvarkymo ir padėti išsaugoti vertingas gamtines teritorijas bei rūšis, kurios sparčiai nyksta tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Parama už ekstensyvų šlapynių plotų tvarkymą teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

Veikla „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ siekiama paskatinti žemdirbius laikantis keleto pagrindinių principų padėti gamtai klestėti. Ūkininkavimas šlapynėse yra sudėtingesnis negu įprastose pievose, tačiau kiekvienas tinkamai prižiūrėtas ir sutvarkytas šlapynių hektaras atneša didžiulę naudą gamtai.

Padėti gamtai klestėti gali ne tik teisingas visų mūsų supratimas, bet ir stiprus ūkininkų noras išsaugoti vertingas gamtai teritorijas. Pasirinkę ekstensyviai tvarkyti šlapynes ūkininkai įsipareigoja vėliau pradėti šienavimo darbus, nupjautos žolės nemulčiuoti, gyvulius ganyti mažesniu intensyvumu.

Vėlyvas šienavimas užtikrina, kad šienavimo technika nepakenks paukščių jaunikliams. Liepos antroje pusėje daugelio paukščių mažyliai jau būna pakankamai suaugę, moka skraidyti ir geba patys pasprukti nuo pražūtingų ašmenų.

Ekstensyvus ganymas artimas natūraliems gamtiniams procesams, prie kurių prisitaikę vertingi šlapynių arba pievų augalai ir jų bendrijos. Tai panašu į išnykusių laukinių žolėdžių – taurų, stumbrų – veiklą. Mažesnis gyvulių ganymo intensyvumas kelia mažesnę grėsmę paukščių lizdams. Be to, jei gyvulių būtų daugiau, susidarytų didesnis mėšlo kiekis, pieva būtų labiau patręšta, o žolė intensyviau nudeginama, susidarytų nenatūralios sąlygos – vertingi augalai bei jų bendrijos neišlaikytų konkurencijos sąlygų ir užleistų vietą gamtiniu požiūriu menkaverčiams žolynams. Laisvai besiganantys žolėdžiai vienus augalus ėda labiau, kitus tik paskabo, todėl ilgainiui ganomose pievose susiformuoja tik joms būdinga augalijos mozaika. Taigi ekstensyviai ganant didėja rūšinė augalų ir vabzdžių įvairovė, gerėja sąlygos paukščiams maitintis ir sėkmingai perėti, teritorija tampa gyvybingesnė, pagerėja dirvožemio struktūra ir CO2 absorbcija.

Įsipareigojimas nesmulkinti žolės taip pat padeda išsaugoti pievų ar šlapynių gyventojų gerovę. Smulkinant žolę žūsta daug vabzdžių, varliagyvių ir kitų smulkių gyvūnų, dirvos paviršiuje suformuojamas negyvos augalų biomasės sluoksnis, kuris sutrikdo dirvos aeraciją, trukdo atsikurti natūraliai pievos augalijai.

„Atsisakymas žolę smulkinti išlaiko šlapynę nepakitusią ir padeda jos gyvūnijai. Smulkinta žolė pūdama patręšia šlapynę, o tai yra žalinga jos augalijai – ilgainiui keičiasi augalijos struktūra, įsivyrauja azotamėgiai augalai. Smulkintuvo peiliai sunaikina virš dirvos paviršiaus įsikūrusią šlapynės gyvūniją. Nuolatos smulkinant išlyginami kupstai – vieta gyvūnams slėptis, o esant aukštesniam vandens lygiui ir – sukti lizdus“, – pasakoja gamtosaugos specialistas Justas Gulbinas.

Lieka neišnaudotas didžiulis potencialas

Pernai pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ buvo pateiktos 764 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 7 646 ha. Iš viso Lietuvoje nustatytas 377 215 ha šlapynių plotas, taigi daugiau kaip 365 tūkst. hektarų šlapynių ploto galėtų prižiūrėti ir tvarkyti ūkininkai.

Nusprendę dalyvauti veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ ūkininkai gali tai padaryti žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu: pateikti paraišką ir prisiimti įsipareigojimus pagal šią veiklą bei šienauti šlapynių plotus arba ekstensyviai juose ganyti gyvulius. Šlapynių plotus ūkininkas gali deklaruoti pasirinkęs vieną iš šių pasėlio kodų: 5PT-2 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (mokamos tiesioginės išmokos)) arba 5PT-3 (Ekstensyvus šlapynių tvarkymas), kai tiesioginės išmokos nėra mokamos). Tai priklauso nuo to, kokiame kontroliniame žemės sklype (bl1, bl3, bl9) yra pareiškėjo deklaruojami šlapynių plotai.

2020 m. aktyviausiai paraiškas teikė Vilniaus apskrities (170 paraiškų), Utenos apskrities (115 paraiškų), Tauragės apskrities (106 paraiškos), Klaipėdos apskrities (104 paraiškos) ūkininkai. Panevėžio apskrityje buvo pateiktos 65 paraiškos, Telšių apskrityje 61, Alytaus apskrityje 60, Šiaulių apskrityje 42, Kauno apskrityje 25 ir Marijampolės apskrityje 16 paraiškų.

Kompensacinių išmokų dydis

Išmokų dydis už įsipareigotų šlapynių plotų tvarkymą – 208 Eur už ha.

Įsipareigojimai

Vykdyti veiklą ūkininkai gali tik Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose šlapynių plotuose, kurie yra skelbiami Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) elektroniniame žemėlapyje.

Vykdydami veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:

neįrengti naujų drenažo sistemų ar laistymo ir drėkinimo sistemų;
nenaudoti mineralinių ir organinių trąšų (išskyrus gyvulių ganymą), augalų apsaugos produktų;
kasmet šienauti arba ganyti jose gyvulius, laikantis šių reikalavimų (pareiškėjas gali laisvai nuspręsti, ar ganyti, ar šienauti):
šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d.;
ganyti gyvulius ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha pagal priemonės veiklą deklaruotame plote;
ganyti gyvulius nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.;
nenuganytos žolės likučius nušienauti;
pašalinti nušienautą žolę bei nenuganytos arba nušienautos žolės likučius iki kitų metų kovo 1 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų) santykis).

Svarbu per įsipareigojimų laikotarpį nesuarti šlapynių bei nepersėti jų kultūrinėmis žolėmis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-05-14