Žemės ūkio naujienos: 2021-06-01

Šiais metais deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už pievas ir ganyklas, azotą kaupiančius augalus ariamoje žemėje, įvestas reikalavimas nupjautą žolę sutvarkyti – išvežti iš lauko arba supresuoti, arba šieną sudėti į kūgius.

Tačiau yra numatyta ir tam tikrų išimčių. Nauja tai, kad nuo šiol pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamoje žemėje, turi galimybę – leidžiama dalis gali siekti 3 proc. nuo deklaruoto ariamos žemės ploto – smulkinti žolę (šieną, žaliąją masę ar kt.) ir tolygiai ją paskleisti. Taip pat numatyta galimybė nesilaikyti pievų priežiūros reikalavimų siekiantiems paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, kai sėklai ar dirvai gerinti yra auginami pievų augalai (motiejukai, eraičinai, svidrės ir kt.) arba žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje. Deklaravimo paraiškoje tokie laukai žymimi sutartiniais kodais.

ŽŪM primena, kad žolę smulkinti ir tolygiai paskleisti lauke leidžiama pareiškėjams, laikantiems žolėdžius ūkinius gyvūnus (0,3 ir daugiau sąlyginių gyvulių hektare), taip pat kaip pievas deklaruojantiems palaukes (siekiantiems atitikti reikalavimus gauti žalinimo išmoką). Mulčiuoti žolę galima ir sodų tarpueiliuose, kurie deklaruojami kaip pieva. Likusiuose deklaruotų pievų plotuose žolę susmulkinti ir paskleisti draudžiama – šie plotai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. turi būti sutvarkyti, t. y. nupjauta žolė iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius.

Patikslintose taisyklėse nustatytas ir ilgesnis paraiškų rinkimo laikotarpis. Iki birželio 21 d. (anksčiau – birželio 7 d.) bus priimamos paraiškos sertifikuoti ekologinę gamybą ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą užaugintus vaisius, uogas ir daržoves, taip pat paraiškos pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškos bus priimamos iki liepos 2 d. Atsižvelgiant į besitęsiantį visuotinį karantiną, priimtas sprendimas visiems pareiškėjams netaikyti sankcijų už vėlavimą ir pasėlių bei kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenų keitimą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-31

Šiuo paraiškų rinkimo etapu gamintojų grupėms ir organizacijoms įsisteigti žemės ūkio sektoriuje skirta 1 mln. Eur paramos lėšų.

Kas gali teikti paraiškas

Parama teikiama žemės ūkio sektoriaus juridinių asmenų grupių veiklai. Taip pat dėl paramos gamintojų grupei įsteigti gali kreiptis labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Fiziniams asmenims, viešiesiems juridiniams asmenims parama pagal šią priemonę neteikiama.

Juridinis asmuo turi būti sudarytas iš ne mažiau kaip 10 dalyvių (fizinių ir (ar) juridinių asmenų) ir įregistruotas Juridinių asmenų registre ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas turės būti pripažintas gamintojų grupe ir įgyvendinti verslo planą. Verslo planui įgyvendinti skirtas penkerių metų laikotarpis nuo tą planą įgyvendinančios gamintojų grupės pripažinimo datos.

Sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo grupe priims NMA. Sprendimas priimamas patikrinus pareiškėjo verslo plano bei pareiškėjo atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Finansuojamos išlaidos

Paramos lėšomis finansuojamos gamybinių patalpų įsigijimo nuosavybės teise arba išperkamąja nuoma išlaidos. Taip pat remiamas naujos technikos, atitinkančios Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, ir įrangos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir ES aktų nustatytus reikalavimus, įsigijimas.

Taip pat finansuojamos administracinių patalpų įsigijimo nuosavybės arba išperkamąja nuoma, biuro baldų bei įrangos įsigijimo išlaidos, personalo bei kitos einamosioms išlaidos (mokesčiai už teisines, administracines paslaugas, buhalterinės apskaitos, audito paslaugų įsigijimo išlaidos), paramos lėšomis remiamos komandiruotės, nematerialiosios investicijos.

Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, realiai suplanuotos ir pagrįstos, neviršijančios įsigyjamų investicijų rinkos vertės ir būtinos projektui vykdyti. Numatytos išlaidos turi būti nurodytos verslo plane pagal verslo plano įgyvendinimo metus.

Projekte (verslo plane) numatytos prekės, paslaugos ir darbai turi būti įsigyti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Subjektas, kuriam Viešųjų pirkimų įstatymas netaikytinas, turi vadovautis Žemės ūkio ministerijos nustatyta pirkimų tvarka arba nustatytais įkainiais.

Paramos dydis

Paramos suma, nurodoma mokėjimo prašyme ir išmokama pagal mokėjimo prašymą už vienus (pirmuosius, antruosius, trečiuosius, ketvirtuosius ar penktuosius) veiklos metus, negali būti didesnė nei 100 tūkst. Eur.

Paramos suma už pirmuosius veiklos metus negali viršyti 10 proc. pirmųjų veiklos metų metinės parduotos produkcijos vertės, už antruosius veiklos metus negali viršyti 9 proc., už trečiuosius veiklos metus – 8 proc., už ketvirtuosius veiklos metus – 7 proc., už penktuosius veiklos metus – 6 proc. atitinkamų veiklos metų metinės parduotos produkcijos vertės. Paramos suma skaičiuojama pagal tą metinės parduotos produkcijos vertės dalį, kuri gauta pardavus tik iš pareiškėjo dalyvių supirktą produkciją.

Paraiškų atrankos kriterijai ir skiriami balai

Didžiausia galima balų suma – 100 balų. Mažiausias privalomasis atrankos balų skaičius – 40 privalomųjų balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paraiškai neskirta privalomojo mažiausio 40 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Atrankos kriterijai išsamiai išvardijami kvietime teikti paraiškas.

Paraiškų atrankos kriterijai (glaustai):

1. Pareiškėjui, kurio dalyviai yra tik ekologinės gamybos ūkiai, skiriama 10 (dešimt) balų.

2. Pareiškėjui, kai jo dalyvių ir (ar) dalyvių narių, jei dalyviai – žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), veikla priskiriama tik gyvulininkystės arba sodininkystės, uogininkystės ir (ar) daržininkystės sektoriui, balai skiriami taip:

2.1. vaisių, uogų ir (ar) daržovių augintojams, kurių bendras deklaruotas auginamų vaisių, uogų ir (ar) daržovių plotas (apskaičiuoti naudojami praėjusių kalendorinių metų tiesioginių išmokų deklaravimo duomenys) yra ne mažesnis kaip:
a) 100 ha arba 10 ha uždarajame grunte – skiriama 10 balų;
b) 150 ha arba 15 ha uždarajame grunte – skiriama 20 balų;
c) 200 ha arba 20 ha uždarajame grunte – skiriama 30 balų;

2.2. ūkinių gyvulių augintojams, kurių bendras auginamų sutartinių gyvulių skaičius (bendras auginamų sutartinių gyvulių skaičius nustatomas sudedant kiekvieno ūkinių gyvūnų augintojo vidutinį metinį sutartinių gyvulių skaičių (žr. 3 priedą), kuris apskaičiuojamas naudojant praėjusių kalendorinių metų Ūkinių gyvūnų registro duomenis) yra ne mažesnis kaip:
a) 500 – skiriama 10 balų;
b) 700 – skiriama 20 balų;
c) 900 – skiriama 30 balų;

2.3. bičių laikytojams, kurių bendras laikomų bičių šeimų skaičius (bendras bičių šeimų skaičius nustatomas sudedant kiekvieno bičių laikytojo vidutinį metinį bičių šeimų skaičių, kuris apskaičiuojamas naudojant praėjusių kalendorinių metų Ūkinių gyvūnų registro duomenis) yra ne mažesnis kaip:
a) 200 – skiriama 10 balų;
b) 300 – skiriama 20 balų;
c) 400 – skiriama 30 balų.

3. Pareiškėjui, žemės ūkio kooperatinei bendrovei (kooperatyvui), pripažintai pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 3D-435, arba jeigu pareiškėjo bent vienas dalyvis pripažintas pagal minėtą įsakymą, skiriama 20 (dvidešimt) balų.

4. Pareiškėjui skiriama 10 balų, kai jis vykdo gyvulininkystės arba sodininkystės, uogininkystės ir (ar) daržininkystės veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. (Pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėje, kurioje esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo dalyvių ar dalyvių narių, jeigu dalyvis yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), žemės ūkio paskirties žemės ploto yra šioje vietovėje. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemės plotas, kai jis deklaruojamas, nustatomas pagal paskutinį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.)

5. Pareiškėją sudarančių dalyvių skaičius. Didžiausias balas, skiriamas atsižvelgiant į juridinio asmens dalyvių skaičių, yra 30 balų, už kiekvieną papildomą dalyvį skiriama po du balus.

Pagrindiniai taisyklių pakeitimai 2021 m.

2021 m. balandžio 28 d. buvo pakeistos veiklos srities „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ įgyvendinimo taisyklės. Paminėtini šie pakeitimai:

Verslo plano kontrolės laikotarpis – 3 metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi paramos paraiškoje ir verslo plane numatytų įsipareigojimų (anksčiau buvo 5 metai).
Verslo planui įgyvendinti skirtas 5 metų laikotarpis nuo tą planą įgyvendinančios gamintojų grupės pripažinimo datos.
Juridinis asmuo (pareiškėjas ir (ar) paramos gavėjas) įsipareigoja įgyvendinti veiklas, apimančias investicijas į infrastruktūrą arba gamybą, mažiausiai 3 metus nuo galutinio paramos lėšų išmokėjimo (anksčiau buvo 5 metai).
Parama neteikiama, jei pareiškėjas turi finansinių sunkumų, t. y. pareiškėjas bankrutuoja arba yra likviduojamas.
Nekilnojamasis turtas, kuriame numatoma atlikti investicijas, pareiškėjo, paramos gavėjo turi būti valdomas teisėtais pagrindais. Statiniai ir žemė paramos paraiškos pateikimo dieną turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise arba būti nuomojami išperkamąja (finansine) nuoma ar kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis jais ne trumpiau kaip visus 5 verslo plano įgyvendinimo metus ir dar 3 metus nuo galutinio lėšų išmokėjimo. Statinių išperkamosios (finansinės) nuomos ar kito teisėto naudojimosi jais sutartis Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruota ne vėliau kaip iki paramos sutarties pasirašymo dienos. Statiniai negali priklausyti pareiškėjui su kitais asmenimis.
Įvykus įvykiui, kurio metu buvo sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, pareiškėjas, paramos gavėjas įsipareigoja kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų apie tai pranešti NMA.

Paraiškų teikimas

Paraiškos teikiamos NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Karantino metu pareiškėjai paraiškas ir kartu su jomis teikiamus dokumentus gali teikti registruotu paštu, per kurjerį arba dokumentus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, siųsti elektroniniu paštu adresais, nurodytais skiltyje „Susisiekite“. Taip pat NMA darbo laiku dokumentus galima pateikti naudojantis „paraiškų dėžutėmis“, kurios įrengtos visuose NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Paraiškų teikimo į „paraiškų dėžutę“ laikas dviem darbo dienomis trumpesnis, nei nustatytas paraiškų priėmimo terminas.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-31

Pakoreguotame KPP paraiškų rinkimo grafike nustatyta, kad paraiškos pagal KPP priemonės veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ bus renkamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. (buvo numatyta nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.).

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-31

Abejones kelianti valdžios strategija

Labiausiai ūkininkus piktina tai, kad parama veislininkyste užsiimančioms asociacijoms skirstoma tarsi vengiant viešumo, nesitariant su veislininkystės specialistais. Kai ŽŪM pateikė informaciją apie numatomą valstybės paramą šioms asociacijoms, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas tvirtino, jog paskelbti duomenys labai keisti.

„LGVA yra skaitlingiausia asociacija, tačiau paramos eksterjerui vertinti skirta gerokai mažiau nei neskaitlingoms asociacijoms“, – tvirtino E.Gedgaudas.

Pasak LGVA direktoriaus, kai parama veislininkystės asociacijoms buvo skirstoma per Žemės ūkio rūmus (ŽŪR), tada buvo viešai skelbiami paramos teikimo kriterijai ir visi galėjo pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuota parama, o dabar parama skirstoma tarsi slapta.

„Atsakymų, kodėl taip nutiko, dar neturime. Tikimės išsiaiškinti, kodėl parama buvo sumažinta. Seniau šiame procese mes dalyvaudavome, buvo diskutuojama, o dabar pasinaudojus Lobizmo įstatymu ministerija pabandė atsiriboti ir sėkmingai tą padarė, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

– Parama turi būti duodama dėl to, kad būtų pasiekti geresni rezultatai, kad būtų nauda ir valstybei, o ne dėl to, kad tik būtų galima pasakyti, jog mes kažką parėmėme, atliktas kažkoks veiksmas. Jei parama neorientuota į rezultatus, tai jų ir nebus.“

Ūkininkai pasigenda valstybinės veislininkystės politikos, ŽŪM pozicija ir strategija veislininkystės sektoriuje neaiški.

„Daug metų kalbėta, kad žemės ūkio prioritetas – gyvulininkystė, bet nematyti, kad taip būtų, veikiau yra atvirkštinis variantas, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas. – Veislininkyste užsiimančių asociacijų atstovus ŽŪM į nuotolinį posėdį pakvietė stebėtojais, o kai pradėjo skirstyti paramos lėšas, mūsų paprašė atsijungti. Tai ką čia slėpti? Juk pakvietė stebėtojais – balsuoti, užtarti ar nepritarti negalėjome, tai kam tas slaptumas?“

Žemės ūkio ministerija „Valstiečių laikraštį“ informavo, jog mažiau lėšų kilmės knygų vedimui skirta Lietuvos avių augintojų asociacijai (–301 Eur), Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijai (–87 Eur), tačiau galutinė suma nustatoma pagal kalendoriniais metais į kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašytą grynaveislių veislinių avių ir triušių skaičių. Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų asociacijai (–71 Eur) kilmės knygų vedimui skirta lėšų už kiekvieną einamųjų metų sausio 1 d. kilmės knygos pagrindiniame skyriuje įrašytą gyvą grynaveislį veislinį galviją.

ŽŪM pateiktais duomenimis, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijai (–1 895 Eur) ir Lietuvos nykstančių gyvūnų asociacijai (–271 Eur) lėšos eksterjero vertinimui skirtos proporcingai pagal veisimo programose dalyvaujančių (į kilmės knygas įrašytų) gyvų galvijų skaičių. Pasak ministerijos, šiais metais gyvulių sumažėjo, tad natūralu, kad ir lėšų šiek tiek mažiau.

„Švogerizmo“ apraiškos?

ŽŪR direktorius S.Dimaitis teigė, jog vadovaujantis tarptautiniais standartais, paramos veislininkystei neturėtų gauti asociacijos, kurios prarado veisles. Tarp tokių – Lietuvos juodmargių bei Lietuvos žalmargių veislės. Šių grynaveislių galvijų, remiantis tarptautiniais reikalavimais, neliko, tačiau parama šioms asociacijoms, pasak ŽŪR direktoriaus, net padidinta, bet neįvertintas asociacijų, kurios laikosi tarptautinių standartų ir jų atstovaujamos veislės galvijų Lietuvoje kasmet daugėja, darbas. Nustebino ir skiriama ženkli parama Lietuvos jojamųjų ponių selekcijos programai įgyvendinti. Kilo abejonių, ar Lietuvos žemės ūkyje prioritetas skiriamas jojamiesiems poniams auginti, kokia to pridėtinė vertė?

„Užuot orientavusis į genominį tyrimą, į rezultatų siekimą, remiami abejotini dalykai. Kai trūksta viešumo, galima įtarti, kad kažkam to reikia ir jie gauna lėšų. Apskritai Lietuvos veislininkystės sistema dar yra ne europinė, moderni, orientuota į rezultatą, o modifikuota tarybinė, egzistuojanti labiau pati dėl savęs, tokia pusiau savitikslė. Kadangi tai specifinė sritis, nėra daug žinančių ir ją išmanančių, kai kam labai patogu joje prasisukti, klesti „švogerizmas“. Kai kam lobizmas galioja, o kai kam ir negalioja“, – sakė ŽŪR direktorius S.Dimaitis.

ŽŪM „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad pagalba veislininkystei teikiama tik konkrečių veiklų, darbų vykdymui, kaip numatyta pagalbos veislininkystei taisyklėse. Jokia kita pagalba veisimo organizacijoms (asociacijoms) nėra skiriama.

Pasak ministerijos, tikrovės neatitinka teiginys, kad vienos asociacijos dirba pagal „tarptautinius reikalavimus“, o kitos vertinamos prieštaringai arba „prarado veisles“.

„Manome, kad šiuo atveju minint „tarptautinius reikalavimus“ mintyje turimas vadinamasis Zootechnikos reglamentas, įsigaliojęs 2018 m. lapkričio 1 d. ir pakeitęs iki tol galiojusius ūkinių gyvūnų veislininkystę reglamentuojančius teisės aktus. Pagal šį reglamentą grynaveisliais veisliniais gyvūnais laikomi gyvūnai, įrašyti į kilmės knygos pagrindinį skyrių. Visos žemės ūkio ministro arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais patvirtintos veisimo organizacijos vykdo pagal Zootechnikos reglamentą patvirtintas, taigi ir visus reikalavimus atitinkančias veisimo programas. Tik tokioms veisimo organizacijoms yra skiriamos pagalbos veislininkystei lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad yra patvirtinta ir vykdoma Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos Senojo genotipo Lietuvos juodmargių veislės galvijų veisimo programa bei Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos Senojo genotipo Lietuvos žalųjų galvijų veislės atkūrimo ir išsaugojimo programa 2019–2030 m. Šioms, kaip ir visoms kitoms veisimo organizacijoms, pagalbos veislininkystei lėšos skiriamos vadovaujantis Pagalbos veislininkystei taisyklių nuostatomis“, – aiškina ŽŪM atstovai.

Gresia nesusikalbėjimas

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, jog parama ir deramas dėmesys veislininkystei yra labai svarbus. Juo labiau, kad pastaruoju metu veislininkystėje jaučiamas pagyvėjimas.

„Žmonės dalyvauja mokymuose, švietimo programose, nes nori užsiimti veisline avininkyste. Grynaveislių veislinių avių kilmės knygų rengimas ir tvarkymas ūkininkui nieko nekainuoja – valstybė jų vedimą kompensuoja 100 procentų, eksterjero vertinimą kompensuoja 70 proc. Ūkininkai norėtų didesnės paramos veislinio gyvūno įsigijimui, nes dabar kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių ūkinių gyvūnų pirkimo kainos, bet egzistuoja „lubos“ – už grynaveislį aviną reproduktorių kompensuojama ne daugiau kaip 200 eurų, už grynaveislę avį – 65 eurai. Tai mažoka, nes geras grynaveislis avinas reproduktorius gali kainuoti ir 1 500 eurų, o parama – tik 200 eurų“, – tvirtino Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė.

Pasak G.Kisielienės, asociacija šiais metais tikisi gauti panašią paramą kaip ir pernai. Eksterjero vertinimui pernai buvo gauta 1 700 eurų, o šiemet asociacija prašė šiek tiek daugiau, bet kvota numatyta tokia pati – 1 700 eurų.

„Kvotą eksterjero vertinimui gavome lygiai tokią pačią kaip ir pernai, nes mes darbus atlikome, laiku atsiskaitėme, organizavome parodą, kilmės knygos vedamos, tai ir problemų nebuvo. Prašėme truputį daugiau lėšų avansu, nes šiais metais planuojame pateikti tvirtinimui naują veisimo programą, bet kadangi ji dar nepatvirtinta, tai, matyt, dėl to daugiau pinigų ir neskyrė“, – pasakojo G.Kisielienė.

Vis tik Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė, kaip ir dauguma kitų organizacijų vadovų, norėtų didesnio susikalbėjimo, glaudesnio bendradarbiavimo su ŽŪM.

Vadovaujasi taisyklėmis

Kaip informavo ŽŪM, 2021 metams pagalbos veislininkystei lėšos – 3 457 000 Eur. Pagalba veislininkystei skiriama veisimo organizacijoms, pripažintoms žemės ūkio ministro (iki 2018 m. spalio 30 d.) arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) įsakymais. Pagalba taip pat gali būti skiriama veisimo organizacijų paskirtiems produktyvumo tyrimų ar genetinio vertinimo vykdytojams.

„Pagalba veislininkystei skiriama vadovaujantis žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintomis taisyklėmis. Jose numatyta, kad pagalba skiriama trims kryptims: grynaveislių veislinių gyvūnų kilmės knygų rengimas ir tvarkymas; ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimai; konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimas ir dalyvavimas juose“, – aiškina ŽŪM atstovai.

Pripažintoms veisimo organizacijoms už kilmės knygų rengimą ir tvarkymą apmokama iki 100 proc. administracinių išlaidų už kiekvieną einamųjų metų sausio 1 d. kilmės knygos pagrindiniame skyriuje įrašytą gyvą grynaveislį veislinį arklį, grynaveislį veislinį galviją ir kalendoriniais metais į kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašytą grynaveislįveislinį gyvūną (kiaulę, avį, ožką, triušį, kailinį žvėrelį, vištinę žąsį). Už kiekvieną gyvūną mokama nustatyto dydžio parama.

Pagalba ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimų atlikimui mokama (iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų) veisimo organizacijoms arba jų paskirtiems tyrimų vykdytojams. Pagalba šiems tyrimams atlikti paskirstoma atsižvelgus į veisimo programose dalyvaujančių ūkinių gyvūnų skaičių.

Pagalba konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, skirtų ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui ir dalyvavimui juose skiriama įvertinus gautas paraiškas.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-05-31

Pirmadienį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patikslino Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. Šiais metais deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už pievas ir ganyklas, azotą kaupiančius augalus ariamoje žemėje, įvestas reikalavimas nupjautą žolę sutvarkyti – išvežti iš lauko arba supresuoti, arba šieną sudėti į kūgius.

Pirmadienį pranešta, kad numatyta galimybė pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamoje žemėje, smulkinti žolę (šieną, žaliąją masę ar kt.) ir tolygiai ją paskleisti, tačiau tai gali siekti 3 proc. nuo deklaruoto ariamos žemės ploto. Taip pat numatyta galimybė nesilaikyti pievų priežiūros reikalavimų siekiantiems paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, kai sėklai ar dirvai gerinti yra auginami pievų augalai (motiejukai, eraičinai, svidrės ir kt.) arba žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje.

Deklaravimo paraiškoje tokie laukai žymimi sutartiniais kodais. Jau anksčiau buvo nuspręsta, kad smulkinti žolę ir tolygiai paskleisti lauke leidžiama laikantiems žolėdžius ūkinius gyvūnus (0,3 ir daugiau sąlyginių gyvulių hektare), taip pat kaip pievas deklaruojantiems palaukes (siekiantiems atitikti reikalavimus gauti žalinimo išmoką). Mulčiuoti žolę galima ir sodų tarpueiliuose, kurie deklaruojami kaip pieva. Praėjusią savaitę ministerija pranešė, kad, atsižvelgus į tebesitęsiantį karantiną, vėluojantiems deklaruoti šiemet nebus taikomos sankcijos.

Vis dėlto tą pačią savaitę vykusiame parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto posėdyje Seimo narys Juozas Baublys prašė daugiau aiškumo ir siūlė ŽŪM ilginti vėlavimo terminą – esą problemos kyla ir ūkininkaujantiems ekologiškai, ir teikiantiems prašymus dėl kuro normų. Šį pirmadienį paskelbtoje informacijoje ŽŪM teigia patikslinusi taisykles ir sertifikuojantiems ekologinę gamybą nustatanti ilgesnį paraiškų rinkimo laikotarpį.

Tai padaryti bus galima iki birželio 21 d., o ne iki birželio 7 d., kaip buvo numatyta anksčiau. Iki birželio 21 d. bus priimamos paraiškos sertifikuoti ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą užaugintus vaisius, uogas ir daržoves, taip pat paraiškos pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. Parlamentiniame Kaimo reikalų posėdyje Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai pasiteiravus, kuo skiriasi deklaravimo termino nukėlimas ir sankcijų netaikymas, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas aiškino, kad pratęsus deklaravimą, automatiškai, pagal reglamentus, būtų privaloma atitinkamai perkelti ir galimo deklaravimo vėluojant laiką, tad galiausiai liks labai mažai laiko patikroms.

Jau prieš tai buvusiuose Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose buvo diskutuota dėl reikalavimo deklaruojant pateikti žemės valdymo dokumentus, grįžta prie šio klausimo ir praėjusios savaitės posėdyje. Pasak T. Orlicko, yra aiškiai apibrėžta, kada tikrinti reikia valdymo dokumentus. Tai gali būti dvigubo deklaravimo atvejai arba kilus įtarimams dėl valdų skaldymo. Taip pat – gavus skundus arba kai pagal nustatytas rizikas matoma, kad galimai deklaruojami nesavi sklypai. Įtarimus sukelia ir asmenų, kurie nėra ūkininkai, deklaravimas paskutinėmis deklaravimo dienomis.

„Tik perfiltravus prašome pateikti įrodymus, kad deklaruojami savi plotai. 2020 metais tokių pareiškėjų buvo arti 300, kai mums kilo dideli įtarimai. Lietuvoje kasmet dėl įvairių priežasčių nedeklaruojama apie 300 000 ha, nors galėtų būti tai daroma. Potencialas bandyti deklaruoti ne savo žemę – labai didelis ir ta rizika yra tikrai aukšta“, – kalbėjo NMA direktoriaus pavaduotojas. Anot T. Orlicko, net ir gavus nuosavybės valdymo dokumentus, yra tam tikra tolerancija. „Nežiūrime kiekvieno aro. Grubiai tariant, dokumentais turi būti padengta 80 proc. Kiti 20 proc. gali būti vadinamieji žodiniai susitarimai“, – kalbėjo NMA atstovas. Kilus diskusijai dėl tolerancijos slenksčio bei priminus, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovas Sigitas Puodžiukas yra minėjęs 70 proc. ribą, T. Orlickas teigė, kad visa tai gali būti diskusijų su Žemės ūkio ministerija objektas.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-01

Žinoma Vokietijos žemės ūkio technikos gamintoja kelerius metus tyrė šią problemą kartu su ūkininkais, girininkais ir mokslininkais. Siekiant tiksliau aptikti laukinius gyvūnus, išbandyti naujoviški ir praktiški sprendimai.

Visų pirma laukai buvo tiriami iš oro naudojant infraraudonųjų spindulių kameras. Gyvūnams iš laukų baidyti buvo naudojamos priemonės su garso signalais ar vaizdiniais dirgikliais. Tai pasirodė ypač efektyvu vakare prieš šienaujant. Kitas veiksmingas, bet daug laiko reikalaujantis metodas yra prieš pradedant darbą tiesiog apeiti ir apžiūrėti lauką. O dirbant rekomenduojama pasirinkti tinkamą pjovimo strategiją. Galimos 4 pievos pjovimo kryptys:

1) Išankstinis pjovimas, kai pieva per vidurį ir iš kraštų apipjaunama dieną prieš darbą. Tokiu būdu pasikeičia gyvūnų buveinės vaizdas, patelės jaučia nerimą ir išveda jauniklius į saugią teritoriją.

2) Link lauko kraštų. Strategija naudojama pjaunant ilgus pievų plotus. Pirmiausia reikia pašalinti žolę galulaukėse, o tada šienauti išilgai pievos, pradedant nuo vidurio į išorę. Tuomet laukiniai gyvūnai gali išbėgti iš lauko.

3) Iš vidaus į išorę. Įvažiuojama į pievos vidurį ir pjaunama ratu, iš vidaus į išorę. Tuomet gyvūnai turi galimybę pabėgti.

4) Kelio kryptimi. Jeigu pieva ribojasi su keliu, galima pradėti pjauti nuo kelio pusės ilgąja jo kryptimi ir tada pjauti nuo jo toliau. Tokiu būdu laukiniai gyvūnai, pabaidyti technikos, neišbėgs į kelią ir nepapuls po pravažiuojančių automobilių ratais.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-31

Kaip rodo leidinio „Agrorinka“ duomenys, Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų balandį eksportavo 141,35 tūkst. tonų grūdų. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį (91,78 proc. arba 129,74 tūkst. tonų) sudarė kviečiai. Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Vokietiją, Ispaniją, Nigeriją ir Maroką. Vidutinė kaina siekė 220,36 euro už toną.

Rugiai (2,36 tūkst. tonos) buvo išvežti į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją (vidutinė kaina – 165,13 euro už toną). Miežiai (7,77 tūkst. tonos) eksportuoti į Latviją, Estiją, Vokietiją ir Nyderlandus (vidutinė kaina – 180,78 euro už toną).

Rapsų eksportas balandį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo mažesnis 39,25 proc. (sudarė 3,510 tūkst. tonų). Jie buvo išvežti į Latviją, Estiją ir Daniją (vidutinė kaina – 468,33 euro už toną).

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-05-31