Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-08

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-07-08. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Finansinės paslaugos su garantija ir toliau bus teikiamos sunkumų patiriantiems ūkininkams

Ūkininkai ir įmonės, kurios patyrė sunkumų dėl COVID-19 pandemijos, iki šių metų pabaigos galės kreiptis į bankus bei kredito unijas dėl paskolų ir lizingo paslaugų. Finansų įstaigoms garantijas dėl šių paslaugų suteiks UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Iki šiol jau suteikta garantijų už 8,4 mln. Eurų.

Gera žinia, kad Europos Komisija šalims narėms sudarė galimybę valstybės pagalbos schemas, kurios galiojo iki birželio mėnesio, pratęsti iki šių metų gruodžio 31 d. Taigi ir toliau bus tiesiama pagalbos ranka sunkumų dėl pandemijos patiriantiems ūkininkams ir įmonėms, veikiančioms žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio, kaimo plėtros, akvakultūros ir žuvininkystės srityse.

Susiduriantiems su likvidumo problemomis apyvartinis kapitalas reikalingas tęsti ūkio veiklą, supirkti žemės ūkio produktus ir iš anksto atsiskaityti su žemdirbiais, taip pat užtikrinti dirbančiųjų pajamas.

Žemės ūkio ministerijos siūlymui – finansų įstaigoms individualias garantijas teikti iki metų pabaigos ir taip sudaryti ūkininkams bei įmonėms palankesnes sąlygas pasiskolinti – jau pritarė ir Vyriausybė.

Planuojama, kad per š. m. II pusmetį už 20 mln. Eur finansų įstaigų suteiktų paskolų ir lizingo paslaugų bus suteikta 15 mln. Eur garantijų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-07

Žemės ūkio rūmai – žemdirbių ir kaimo parlamentas

Viena iš seniausių Europos žemdirbių organizacijų – Lietuvos Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) švenčia dvigubą jubiliejų – įkūrimo 95-metį ir atkūrimo 30-metį. Pagrindinė šalies žemdirbių savivaldos skėtinė organizacija, tęsdama tarpukario Lietuvoje veikusios pirmtakės tradicijas, šiandien sėkmingai atstovauja šalies ūkininkų interesams ir tarptautiniu, ir nacionaliniu lygiu. Ko moko turtinga ŽŪR istorija,kuo šiandien gyvena ŽŪR, su kokiais iššūkiais susiduria, mintimis su„Valstiečių laikraščio“ skaitytojais  dalijasi ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.  

Prieš 95 metus įkurti Žemės ūkio rūmai tuomet ėmėsi daugybės darbų, užsibrėžė uždavinius, ką reikia nuveikti pirmiausia, ko turi imtis valstybėsžemės ūkis. Ar kurie nors iš to meto uždavinių aktualūs ir šiandien?

Skaitau pirmojo Žemėsūkio rūmų (ŽŪR) valdybos pirmininko Jono Prano Aleksos knygą apie darbus,kuriuos prieš 95 metus įkurti Žemės ūkio rūmai turėjo nuveikti pirmiausia, ir matau,kad uždaviniai, apie kuriuos jis rašė prieš beveik šimtą metų, aktualūs iršiandien, nes tada reikėjo atkurti Lietuvą, kaimą, žemės ūkį, bet pastarus trisdešimtmečius taip pat užsiėmėme ir žemės ūkio atkūrimu. Klausimai yra tie patys– kaimo gyvenimas, bendruomenė, kooperacija, rinka, produktų pardavimas.

Kuo imponuoja ŽŪR veikla nuo įkūrimo pradžios, tarpukario Lietuvoje? Kokios patirties iš savo istorinių pirmtakų galima pasisemti?

Pasimokyti vertėtų bendro darbo – tuomet kartu daug geriau dirbo valstybės institucijos ir savivalda. Tais laikais, kai buvo suformuotas ir patvirtintas Žemėsūkio rūmų įstatymas, rūmams buvo perduota nemažai savivaldos funkcijų – kooperacija, ūkininkų konsultavimas, švietimas, mokymas ir daugelis kitų dalykų, ko šiandien niekaip dar negalime įgyvendinti. Tuo laiku buvo stiprūs lyderiai, kurietikėjo, vienijosi, veikė kartu. Mums po išgyvento kolūkinio laikotarpio psichologiškaisunkiau sekasi išsivaduoti iš tos sovietinės patirties ir patikėti, kad galime vieningaidirbti kartu. Dar, matyt, turime nugyventi kažkiek laiko, kad išsivaduotume nuokolūkinio mąstymo.

Kokią vietą ŽŪR veikloje šiais laikais užima šalies ūkininkų atstovavimas,jų interesų gynimas tarptautinėse organizacijose?

Žemės ūkio rūmai žemdirbiams, kaimo gyventojams atstovauja ir nacionaliniu,ir tarptautiniu lygiu. Rūmai jungia vis daugiau organizacijų. ŽŪR yraplatforminė organizacija, kuri jungia asocijuotų ūkininkų junginius – įvairiasasociacijas, sąjungas, draugijas. Štai ir dabar ŽŪR gretas papildė dar dunariai – visas 49 šalies kaimo vietovėse veikiančias vietos veiklos grupesvienijanti asociacija – Vietos veiklos grupių tinklas ir didžiausia šalyjeLietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugija.

Kai kurias mažesnes, rajonines, organizacijas pakeičia respublikinės. Mažesnės organizacijos pačios jungėsi į asociacijas, sąjungas. Pavyzdžiui, turėjome penkias galvijų augintojų asociacijas, kelias kiaulių augintojų asociacijas, betšios organizacijos susijungė ir dabar jų asociacijos rūpinasi sektoriniais klausimais. Tad ŽŪR organizacijos tvirtėja, stambėja, atstovavimas darosiplatesnis. Kartais ŽŪR vadiname žemdirbių, kaimo žmonių parlamentu. Kai kuriekaimo žmonės netgi sako, jog ŽŪR yra mūsų šventovė. Rūmai gina kaimo žmogų,žemdirbį, o jis gali turėti įtakos sprendžiant įvairius aktualius klausimus,kad rūmai atstovautų jų interesams.

Išskirtinę vietą ŽŪR veikloje užima mūsų žemdirbių interesų atstovavimas ir gynimas tarptautiniu lygiu, tarptautinėse organizacijose. Nuolat palaikome ryšius su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių Žemės ūkiorūmais arba kitomis organizacijomis. Dalyvaujame Briuselyje veikiančioseCOPA/COGECA, Europos žemės savininkų, Europos kooperatyvų, Žemdirbių sąjungų ir kitųorganizacijų veikloje. ŽŪR yra šių organizacijų narė ir teikia savo pasiūlymus,nuomonę, kaip turėtų būti sprendžiami vieni ar kiti klausimai, kad tinkamaibūtų atstovaujama mūsų žemdirbiams. Toks bendradarbiavimas labai padeda ginti žemdirbių interesus, kai aktualius klausimus svarsto Europos Komisija, Europos Parlamentas.

Nuo 2017 metų vadovaujate ŽŪR, bet jų veikloje aktyviai dalyvavote ir tuomet, kai atkurtaorganizacija dar tik stiprėjo, žengė penktuosius, šeštuosius metus. Kokios tometo aktualijos labiausiai įsiminė?

1997-aisiais Žemės ir miškų ūkio ministerijoje (ŽMŪM) dirbau valstybės sekretoriumi. Buvo tokios pareigos. Man tekdavo Vyriausybei pristatyti ŽMŪM parengtusprojektus, dokumentus, kitą medžiagą. Ministras buvo politinis atstovasVyriausybėje, o valstybės sekretoriui tekdavo konkretūs ūkiniai, ekonominiaiministerijos klausimai. Prisimenu diskusijas su tuometiniu žemės ir miškų ūkioministru V.Knašiu, kai formavosi mintis ŽŪR skirti žemdirbių švietimofunkcijas. Prisimenu, buvo planuojama, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimotarnyba turėtų būti pavaldi būtent ŽŪR. Aš maniau, kad toks pavaldumas būtųlogiškas. Dar prisimenu aštrokas diskusijas su tuometiniais politikais,ruošiantis ŽŪR įstatymo priėmimui. Buvo priešininkų, tačiau lėmė labai svarbiprie ŽŪR atkūrimo prisidėjusių V.Knašio bei M.Treinio ir kt. įtaka, logiški argumentai.

Prisimenu ir dalyvavimą ŽŪR tarybos posėdžiuose, susitikimus ir diskusijas su ŽŪR pirmininku prof. Antanu Stancevičiumi ir direktoriumi Romu Kaunu. Jie buvo dažni svečiai mano kabinete ministerijoje. Prof. A.Stancevičius mano atmintyje išliko kaip itin šviesi asmenybė, mokslininkas, degęs idėja įtikinti valdininkus ir politikus, kad žemdirbių savivalda valstybei yra labai svarbi. Tai buvo laikas, kai profesorius nuolat turėjo apie tai kalbėti. Kodėl? Nors nepriklausoma valstybė buvo atkurta, tačiau valdžios įstaigose netrūko valdininkų – biurokratų, kurie neįsivaizdavo, kad štai valdžios atstovams gali tekti atsisakyti dalies funkcijų ir jas patikėti žemdirbių savivaldai. Ir tokia nuomonė, nepaisant vadovų pasikeitimo ministerijoje, buvo gana gaji. Prisimenu, neretai tekdavo ieškoti diplomatinių sprendimų. Paradoksalu, kad ŽŪR augimo pavydėjo ir kai kurios ūkininkų organizacijos arba jų vadovai. Dabar, žiūrint iš laiko perspektyvos, galima vertinti daugelio tuometinių tiek ŽMŪM, tiek ŽŪR, tiek įvairių žemdirbių asociacijų vadovų veiksmus, jiems užėmus aukštas pareigas ŽMŪM ar kitose valdžios struktūrose. Padariau išvadą, kad labai daug priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių – neretai žmogus vienaip kalba vadovaudamas žemdirbių organizacijoms, ir kitaip, kai patenka į valdžią. Kažkodėl iki šiol gaji valdžios baimė, kad ŽŪR iš jos gali atimti svarbias funkcijas, į mus žiūrima įtariai.

Gerų perspektyvų siekianti valdžia kaip tik galėtų labai sėkmingai išnaudoti bendradarbiavimą su ŽŪR. Gal trūksta noro suprasti, trūksta istorinių žinių, gal siekiama tik taktinių, bet nestrateginių tikslų? Mes neišradinėjame dviračio – glaudžiai bendradarbiaudama su žemdirbių savivaldos organizacijomis, Vakarų Europos šalių valdžia pasiekia puikius rezultatus. Manau, kad yra puiki galimybė prie tokio bendradarbiavimo sugrįžti ŽŪR švenčiant 95-ąsias įkūrimo ir 30-ąsias atkūrimo metines. Juo labiau kad kai kurios problemos kartojasi arba tiesiog jas reikia spręsti nuolat.

Ko palinkėtumėte ŽŪR, visos šalies žemdirbiams šių gražių jubiliejų proga?

Galime pasidžiaugti ŽŪR, nes formuojasi labai gera, tolerantiška, tarpusavio supratimu pagrįsta komanda. ŽŪR tampa solidžia diplomatiška organizacija. Visiems palinkėčiau bendruomeniškumo, vienijimosi, bet tuo pačiu ir kompromisų ieškojimo, nes atstovaujame ir kaimo gyventojams, ir žemdirbiams, ir smulkesniems bei stambesniems ūkininkams, ir net vartotojams, tad Rūmuose turi rastis vietos visoms idėjoms ir sprendimams, norams, kurie turi būti suderinami ir naudingi visiems. Tokie sprendimai gali sustiprinti ir žemdirbių organizacijas, ir valstybę.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-07-05

Kazys Starkevičius: „Žemės ūkio augimui potencialo dar yra“

Šiuos du mėnesius politinėje arenoje numatomas šioks toks štilis – Seimas baigė pavasario sesiją, dėl žemės ūkio ateities svarbūs susitarimai pasiekti ir Europos Sąjungos (ES) lygiu. Su Seimo Ekonomikos komiteto (EK) pirmininku Kaziu STARKEVIČIUMI, kuris gerai jaučia kaimo gyvenimo pulsą, yra dažnas svečias žemdirbių bei kaimo bendruomenių renginiuose, apie politinio sezono derlių kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ.

Nauja realybė dėl pandemijos

– Sutampa, kad kartu su Seimo pavasario sesija baigiasi ir karantinas dėl COVID-19. Jis stipriai koregavo visų mūsų gyvenimus, veiklą bei planus… Tačiau dabar, skirtingai nei per praėjusios vasaros sergamumo atoslūgį, turime vakcinų. Ar pasinaudojote galimybe, pasiskiepijote?

– Vakcinavimo eilės pagal amžiaus grupę nereikėjo ilgai laukti. Nemalonių pojūčių nepatyriau, tik po pirmojo skiepo (vakcinos „Astra Zeneca“) jaučiau lengvą galvos svaigimą. Tai nesutrukdė grįžus į šeimos ūkį vartyti šieno, buvo šeštadienis. Vėliau pasitikrinau – testas parodė, kad jau po pirmosios dozės organizme susiformavo pakankamai antikūnų. Kito kelio nėra – tik skiepytis, formuoti masinį imunitetą.

Netekčių jau patyrėme labai daug. Man skaudu dėl artimo draugo profesoriaus Petro Bingelio, kurį kaip tik šiomis dienomis palydėsime į amžinojo poilsio vietą (Nacionalinės premijos laureatas, Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir ilgametis vadovas mirė praėjusių metų gruodžio 6 d., atsisveikinimo ceremonija rengiama liepos 5 d. – red.). Labai gaila, kad jis vakcinos nesulaukė.

Kitas mano gerbiamas žmogus – daktaras Antanas Vinkus (gydytojas, diplomatas, Seimo narys – red.) jau pasiskiepijęs užsikrėtė COVID-19, persirgo besimptome forma. Paskui pats sakė: „Jei ne skiepai, kažin kaip reikalai būtų susiklostę.“

Turime pripažinti realybę ir kliautis ne burtais, o mokslu.

– Kaip sekėsi su iššūkiais dorotis Jūsų vadovaujamam Seimo komitetui? Įveikėte numatytą sezono darbotvarkę, kurią taip pat koregavo COVID-19?

– Parlamentinės kontrolės kryptys apima Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijų veiklos sritis. Visus šių ministerijų parengtus projektus EK apsvarstė, įstatymai priimti, išskyrus labai reikalingus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Dviejų Vyriausybių ir prezidentūros rengtus projektus sujungėme, tikimės priimti rudens sesijoje. Siekiam skaidrinti viešuosius pirkimus, kurių tvarka dabar neužkerta kelio nesusipratimams, korupcijos apraiškoms.

Sprendėme, kaip mažinti biurokratinę naštą smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, kurios negalėjo dirbti per karantiną, taisėme išryškėjusias klaidas – tarkime, turgaus prekeiviai nebuvo įtraukti į kompensavimo mechanizmą.

Siekėme, kad atsirastų imuniteto pasas. Apie jį kalbėjome dar sausio, vasario mėnesiais. Dabar veikia galimybių pasas, o tada buvo daug pesimistų, esą tai gali sukelti visuomenės pasipriešinimą. Kodėl nesuteikti galimybės persirgusiems ir vakcinuotiems žmonėms aktyviau dalyvauti įvairioje veikloje? Šiuo metu tai yra ir skatinamoji priemonė laikytis bendrų taisyklių, skiepytis.

Galime didžiuotis, kad mūsų pramonė „tempė“ ekonomiką per abu karantinus. ES buvome vieni ekonomikos atsigavimo lyderių.

– Vis dėlto medaus statinė ne be šaukšto deguto? Paaiškėjo piktnaudžiavimo valstybės parama faktų, kai visas sąrašas įmonių per karantiną prisipirko prabangių automobilių. Panašumų galime įžvelgti lygindami su žemės ūkio sektoriumi, blogaisiais pasinaudojimo europine parama pavyzdžiais.

– Kartais piktnaudžiavimas būna tik antraštėse, o įsigilinus burbulas sprogsta. Kalbant apie automobilių pirkimą, dauguma jų buvo užsakyti dar iki pirmosios COVID-19 bangos. Pavienių pikt­naudžiavimo atvejų nebūtų ir sureguliavus automobilių pirkimo ar mokesčio už juos sąlygas – nereikėtų dabar ieškoti, kas kaltas ar ne. Taip pat ir žemės ūkyje: visur ES yra lengvatų, jomis siekiama pasinaudoti, norint to išvengti, tiesiog reikia keisti taisykles.

Aplink ŽŪM sproginėja skandaliukai

– Pokalbį norėčiau pakreipti į žemės ūkio aktualijas, kai kuriuos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybės žingsnius. Įdomiai pradėta diskusija apie tikrojo ūkininko sąvokos apibrėžimą. To labai reikia, bet žemės ūkio mokslo bendruomenė, ir ne tik ji, patyrė šoką, kai didžiausiu Lietuvoje „sofos ūkininku“ buvo įvardytas Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centras (LAMMC), mat deklaruoja didelius plotus, o gyvulių nelaiko. Pritariate tokiam „sofos ūkininko“ sąvokos išplėtimui?

– Deklaruojame, kad mūsų prioritetas yra mokslas, tačiau, palyginti su daugeliu kitų ES šalių, jam skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra kukli (šiuo metu moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai apskritai skiriama apie 0,4 proc. BVP, kai ES vidutiniškai 1,5 proc. – red.). LAMMC, kurio tradicijos siekia smetoninę Lietuvą, mokslinei ir eksperimentinei veiklai „ant žemės“ taip pat reikalingos lėšos. Kuriamos ateities veislės, aiškinami veislių aklimatizacijos procesai ir kt. Sakyti, kad nekuriama pridėtinė vertė, švelniai tariant, yra nemokšiškumas. Tokie politikų pasakymai neskaniai kvepia.

– Kaip vertinate skandaliukus, kurių daug aplink ŽŪM valdomas įmones – „Lietuvos žirgyną“, „Jonavos grūdus“ ir kt.? Nauja šluota išluoja per ankstesnių ministrų valdymo laiką susikaupusį blogį?

– Kai dirbau žemės ūkio ministru (2008 m.–2012 m. – red.), laikiausi principo dirbti nekritikuojant prieš tai buvusiojo. Kai stebiu, kas dabar vyksta, sakyčiau, kad tai einamieji reikalai, kuriuos reikia atlikti, jei reikia reformų – jas padaryti. Ir leisti įstaigoms dirbti.

Klausimai iš esmės iš tikrųjų nesprendžiami. Tarkime, maisto atsargų rezervo saugojimą galima patikėti privatiems sandėliams, apie tai mes svarstėme dar praėjusioje kadencijoje. Nacionalinio saugumo požiūriu keliuose privačiuose sandėliuose saugoti rezervą daug patikimiau, saugiau nei dabar, kai grūdai saugomi Jonavoje.

– Atmetate abejones, jog valstybei saugoti būtent grūdų atsargas galimai atgyvenęs dalykas?

– Kaip tik dabar tai labai aktualu. Namie šaldytuve turime sviesto, spintelėje kruopų atsargų kažkuriam laikotarpiui. Žinodami, kad valstybė taip pat turi rezervą, kuris užtikrins egzistavimą sukrėtimo atveju, galime būti ramūs. Matėme per pirmąją COVID-19 bangą, kaip greitai gali kilti panika, kaip buvo šluojamos prekybos centrų lentynos.

Maisto atsargų saugojimas visame pasaulyje yra. Privataus saugojimo modelis, kurį minėjau, veikia Vokietijoje.

Trūksta bendro situacijos matymo

– Šią savaitę Europoje pasiekti svarbūs susitarimai dėl ES žemės ūkio ateities, BŽŪP finansavimo paskirstymo. Žemdirbiai neskuba džiaugtis, investicijų galimybės mažėja. Ką apie tai manote?

– Labai daug priklausys nuo to, kaip priemonės bus naudojamos. Jei bus dėmesys gamybiniam potencialui plėtoti, stiprinama perdirbimo pramonė, kooperacija, kuriama pridėtinė vertė, tada galėtume pakilti nuo ES dugno pagal vienam hektarui sukuriamą pridėtinę vertę. Gerai, kad ministerija uždraudė mulčiavimą, nes pūdama žolė didina CO2 išmetimus, nesukuriama pridėtinė vertė. Šieną būtų galima paversti preke – eksporto preke.

Einant tokia kryptimi įmanoma ir su mažesniais pinigais pasiekti nemažą efektą, prisidėti prie mūsų ekonomikos. Iš tikrųjų bet kokia parama yra tam, kad būtų sukurta pridėtinė vertė, kompensuojamos negautos pajamos, gaminamas kokybiškas produktas. Paramos efektą turi jausti ir galutinis vartotojas, ir ūkiai – konkuruoti su ES, trečiųjų šalių gamintojais.

– Žemdirbiai, ypač Žemės ūkio taryba, apgailestauja, kad Lietuva tinkamai neišnaudoja pereinamojo laikotarpio pasirengti žaliojo kurso tikslams įgyvendinti. Iš Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. RRF) žemės ūkio poreikiams beveik neskirta lėšų, išskyrus pelkių atkūrimą.

– Daug lėšų iš RRF bus skiriama skaitmenizavimui. Tinkamai parengus programas, jas būtų buvę galima panaudoti žaliojo kurso linijai stiprinti – modernioms šiuolaikinėms trąšų barstyklėms, moderniai melioracijai, tai užtikrintų mažesnį mineralinį trąšų naudojimą ir išsiplovimą. Niša panaudoti RRF lėšas yra bioenergetika, ūkininkai jau domisi galimybe prie fermų statyti biodujų jėgaines.
16 mln. Eur numatyta šlapynėms, bet galvoju, kad paskirtį būtų galima išplėsti, susieti su moderniąja melioracija. Dabar lietaus pakanka, bet būna periodų, kai jo trūksta, tada galėtume panaudoti sukauptą vandenį. Tokio bendro situacijos matymo dar trūksta.

– Pasigendate idėjų, kompleksinio agrarinio sektoriaus perspektyvos vertinimo?

– Turbūt tai viena svarbiausių priežasčių. Žinau, kad darbo grupė prie Vyriausybės laukė inovatyvių projektų. Kitos ministerijos atėjo su tokiais projektais, jiems buvo pritarta. Labai svarbu šakinių ministerijų aktyvumas, gebėjimas įrodyti pateiktų projektų tikslingumą. Iš EK pirmininko pozicijų galiu plačiau matyti mūsų šalies ekonominį potencialą.

– Mūsų žemdirbiams nerimą kelia tai, kad daugiametėje finansinėje perspektyvoje numatomi pinigai neatitinka numatytų aukštų aplinkosauginių ambicijų. Tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai gali būti nepasiekti, nuogąstavimus patvirtina neseniai paskelbta Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita. Remiantis ja, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo tikslais 2014–2020 metais ES išleista daugiau kaip 100 mlrd. Eur, tačiau taikytos priemonės nepadėjo sumažinti CO2. Tarp efekto nedavusių priemonių minimas ir ekologinių ūkių plėtros skatinimas.

– Šiltnamio efektas neabejotinas, tai matome šiomis dienomis. Fiksuojami karščio rekordai, Dzūkijos ūkininkai jau prarado derlių. Ekologinis ūkininkavimas – tai ne ekologinių pievų mulčiavimas, prie ko prisideda ir ŽŪM sistemos tarnautojai, reikia skatinti kurti tikrą ekologinį ūkį, išskirtinę produkciją. Tarkime, kaip Kėdainių ūkininkai Vaiteliai gamybos grandinę išplėtojo nuo grūdų auginimo iki aukščiausios kokybės mėsos. Viskas turėtų būti susiję su pridėtinės vertės kūrimu, o ne su socialinių išmokų mokėjimu per žemės ūkį. Tais, kurie neužsiima gamyba, rūpinasi Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Galvojame apie darną, o dar nepamiršome kolūkmečio

– Toje pačioje Audito Rūmų ataskaitoje apie tai, kodėl iki šiol BŽŪP lėšos neprisidėjo prie klimato kaitos suvaldymo, nurodomas blogasis pavyzdys – išmokomis remiama žemdirbystė nusausintuose durpynuose, o iš jų į atmosferą išmetama ypač daug ŠESD. Gyvename buvusių pelkynų krašte, kokį išmintingą sprendimą turėtume rinktis?

– Tvariam ūkininkavimui svarbi gyvulininkystė. Su ja atsiranda ryšys su gamta, atsigauna visa ekosistema. ŽŪM bando šia linkme judėti. Aš matau darną su tam tikrų gamybos rodiklių išlaikymu pagal to rajono galimybes.

– Matyt, turėtume morališkai nusiteikti, kad teks tam tikrą plotą grąžinti gamtai?

– Ūkininkas su tuo sutiktų, jei su juo apie tai būtų kalbama ir jam tai būtų naudinga. Yra kompanijų, kurios ieškojo pelkynų, norėdamos juos pirkti, žinojo, kad bus ES parama. Ji turėtų būti skirta vietos žmonėms. Investuotojams „nuo Vilniaus bokštų“ nerūpi, kaip žemė atrodys po kelerių ar dešimties metų.

– Kalbate apie darnų požiūrį į gamtą ir tvarią gamybą, tačiau politikų kalbos apie tai labai prieštaringos. Štai Seime paskutinėmis dienomis tvirtinant nutarimą dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, iš parlamento tribūnos vėl buvo linksniuojamas žemės ūkis, rapsų auginimas – esą kokia tai aplinkos požiūriu netvari kultūra.

– Su rapsais niekas nesikeis – numatyta, kad turėsime iki 15 proc. atsinaujinančių degalų. Naftos kompanijoms tai didžiulis rinkos praradimas, jos visokiais būdais siekia įrodyti, kad rapsai nenaudingi, ko tik neprisiklausėme. Iš tikrųjų tai tvari kultūra. Turint mėšlo, būtų galima mažiau naudoti mineralinių trąšų. Rapsai turi didelę pridėtinę vertę, pagerina ir dirvožemio kokybę. Panaudojami ne tik aliejui, biodyzelinui, bet ir pašarams.

Džiaugiuosi, kad šioje Seimo sesijoje įteisinome pluoštinių kanapių perdirbimą. Tai paskatins ir šios kultūros auginimą. Vienas hektaras pluoštinių kanapių absorbuoja tiek anglies dvideginio, kiek ir 7 ha miško – štai koks kovos su šiltnamio dujomis efektas!

– Kalbame apie darną, tvarią gamybą, o prisiminimuose dar neišblėsęs kolūkmetis. Su bendraautoriais prof. Alvydu Baleženčiu ir rašytoju Pranu Sasnausku parašėte monografiją „Kolūkmetis okupuotos Lietuvos kaime“. Kaip glaustai apibūdintumėte pažangą, kiek nutolome nuo anos realybės?

– Norėdami pamatyti, kiek esame atitrūkę, nuvykime į kaimyninę Baltarusiją, kur dar veikia kolūkinė sistema. Kai Aliaksandras Lukašenka su vizitu 2009 m. lankėsi Lietuvoje, su juo buvome susitikę prezidentūroje, su pašaipėle atsiliepė apie vaizdus, kuriuos matė važiuodamas nuo Baltarusijos sienos. Paklausiau, koks jų grūdų derlius, koks primilžis. Jų – 3,5 t grūdų iš hektaro, o pas mus – 5 t. Pas juos melžia 4 tūkst. kg pieno iš karvės, o mes tada vidutiniškai gaudavome 7 tūkst. kg. Už padažytos fasadinės pusės – visai kita realybė. Ir jei ne sovietinė okupacija, šiandien mes gyventume kaip bavarai ar danai.

Monografijoje norėjome pažiūrėti į kolūkmečio realybę, surinkti informaciją dar iš gyvų liudininkų, žiniasklaidos. Atmintyje iš vaikystės, iš jaunystės laikų lieka gražūs prisiminimai apie žydintį sodą ir pan. Nedaug kas prisimena, kad dar 1960 m. reikėdavo dirbti po 12 valandų, o už darbadienius mokėjo po 3–5 kg grūdų ir tik šiek tiek pinigų…

– Įdomu, ar bus tęsinys? Juk nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nuolat buvote įvykių sūkuryje.

– Tikrai, dirbu prie antrosios monografijos dalies. Manau, kad po kokių dvejų metų išleisiu ir ją.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Irma DUBOVIČIENĖ, 2021-07-04

Nacionalinė žemės tarnyba plečia elektronines paslaugas

Siekdama gerinti administracinių paslaugų teikimą ir užtikrinti, kad didėtų elektroniniu būdu teikiamų paslaugų skaičius, nuo 2021 m. liepos 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teiks dar 4 naujas elektronines paslaugas. Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt sutikimų išdavimo skiltyje bus galima el. būdu patogiai teikti prašymus išduoti šiuos dažnai prašomus sutikimus:

– sutikimus statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

– sutikimus statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai;

– sutikimus laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu;

– sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius.

Sutikimai statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai

Šie NŽT sutikimai aktualūs statytojams, norintiems statyti statinius valdomuose žemės sklypuose arčiau sklypo ribos, besiribojančios su valstybine žeme.

Kasmet galimybe statyti statinius arčiau žemės sklypo ribos, besiribojančios su valstybine žeme, oficialiai pasinaudoja virš tūkstančio asmenų (per 2020 m. išduotas 1271 sutikimas).

Sutikimai išduodami žemės sklypo savininkams (bendraturčiams) arba valstybinės žemės sklypo naudotojams.

Asmuo, pageidaujantis gauti tokį sutikimą, NŽT teritoriniam skyriui turi pateikti prašymą, žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei tokių yra, ir žemės sklypo schemą, parengtą masteliu 1:500–1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, naujausius nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis.

Schemoje turi būti pažymėtos Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ir esamų statinių ribos, planuojamo statyti statinio vieta, statinio parametrai (ilgis, aukštis, plotis, plotas), atstumas nuo planuojamo statyti statinio labiausiai išsikišusių konstrukcijų iki žemės sklypo ribos.

Gavęs prašymą, NŽT teritorinis skyrius patikrina pateiktus duomenis. Jeigu duomenų nepakanka, prašoma papildomų dokumentų ir priimamas sprendimas išduoti sutikimą arba jo neišduoti. Sutikimas neišduodamas, kai planuojama statyti statinį, kurį pastačius, besiribojančiam valstybinės žemės sklypui atsirastų apribojimai statyti statinius arba kiti veiklos apribojimai, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimybė statyti statinį normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytais atstumais, pagal kuriuos statant nėra reikalingas besiribojančių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėtinių sutikimas.

Sutikimas taip pat neišduodamas, kai planuojama statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, kuris nėra perduotas valdyti ar naudoti kitiems asmenims, ir kai norima statyti žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kuri bus suprojektuota, projektuojama ar jau suprojektuota teritorijų planavimo dokumente kaip grąžinama natūra, perduodama neatlygintinai nuosavybėn, parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudoti ar valdyti patikėjimo teise arba numatoma panaudoti visuomenės poreikiams.

Tam tikrais atvejais NŽT teritoriniais skyriai tokių sutikimų išdavimą turi derinti su valstybinės žemės naudotojais, taip pat asmenimis, kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Valstybinių miškų urėdija ar savivaldybėmis.

NŽT teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sutikimo išdavimo dienos informaciją apie išduotą sutikimą statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje (www.nzt.lt).

Sutikimai statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduodami Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Sutikimai statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai

Šios rūšies NŽT sutikimus būtina gauti ketinant valstybinėje žemėje statyti prekybos paviljonus, reklamos skydus ir kitus laikinuosius nesudėtinguosius statinius. Kasmet tokių sutikimų išduodama apie vieną tūkstantį (2020 metais išduoti 963 sutikimai).

Tokie sutikimai gali būti išduodami statytojui (užsakovui), kaimo bendruomenei, savivaldybei, regionų atliekų tvarkymo centrui arba medžioklės ploto naudotojui.

Šie sutikimai suteikia teisę statyti reklaminius įrenginius; gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius; laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, reikalingus įgyvendinant valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus; laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius sutvarkant bei prižiūrint kaimo ir miesto vietovėje esančias viešąsias erdves, pritaikant jas vietos gyventojų poreikiams, įrengiant ar rekonstruojant konteinerių aikšteles; iki 25 kv. m ploto laikinuosius prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinius (kioskus, paviljonus, lauko kavinių aptarnavimo statinius); medžioklės bokštelius.

Asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, NŽT teritoriniam skyriui turi pateikti prašymą ir toliau nurodytus papildomus priedus, priklausomai nuo to, kokio pobūdžio laikinieji statiniai bus statomi:

1. Dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius.

2. Patvirtintos laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymo schemos kopiją arba kitą savivaldybės patvirtintą dokumentą, kurio planinėje medžiagoje būtų numatytas laikinųjų prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinių (kioskų, paviljonų, lauko kavinių aptarnavimo statinių), reklaminių įrenginių, poilsio ar sporto paskirties inžinerinių statinių išdėstymas.

3. Konteinerių aikštelių išdėstymo schemą.

4. Informaciją apie nustatytas sanitarinės apsaugos zonas.

5. Valstybinės žemės, kurioje numatoma statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius, planą.

6. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete kopiją, kartu su medžioklės ploto vieneto (jo dalies) planu.

NŽT teritoriniam skyriui pateikiamas planas turi būti parengtas masteliu 1:500–1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis. Plane turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ir esamų statinių ribos bei planuojamų statyti laikinųjų ir nesudėtingųjų statinių pavadinimai, vieta, pagrindiniai matmenys, planuojamos naudoti valstybinės žemės plotas ir ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nurodytos LKS-94 sistemoje.

Teritorinis skyrius, gavęs visus dokumentus, sprendimą išduoti sutikimą arba jo neišduoti priima per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti Sutikimą ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Sutikimo galiojimas gali būti nutraukiamas ir nesibaigus sutikimo galiojimo terminui, jei valstybinė žemė yra naudojama ne pagal sutikime nurodytas sąlygas.

Sutikimai statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduodami Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) „Dėl Sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Sutikimai laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu

Šie sutikimai itin aktualūs miestų gyventojams. Kasmet teisėta galimybe statybos metu valstybinėje žemėje laikinai pasistatyti statybininkų vagonėlius, sandėliuoti medžiagas arba statybinę techniką oficialiai pasinaudoja apie 1000 asmenų.

Statybos metu, žemės sklype statant individualų nuosavą ar daugiabutį namą galima laikinai pasinaudoti greta esančia valstybine žeme, ten pasistatyti statybinius vagonėlius ar sandėliuoti statybines medžiagas, tačiau tokiam veiksmui atlikti būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimą.

Toks sutikimas išduodamas statant naują, rekonstruojant, remontuojant ar atnaujinant (modernizuojant) statinį, jeigu valstybinės žemės sklypą (jo dalį) arba valstybinės žemės plotą numatoma laikinai naudoti statybos metu, t. y. laikinam statybinių medžiagų, dirvožemio, sapropelio ir kitokių statybos procesui užtikrinti reikalingų medžiagų sandėliavimui, konstrukcijų laikymui ir statymui, technikos ir transporto priemonių laikymui, tvoros aptvėrimui statybos vietoje.

Statytojas ar statybos užsakovas, pageidaujantis gauti sutikimą, NŽT teritoriniam skyriui turi pateikti motyvuotą prašymą, statybvietės planą arba schemą, parengtą masteliu 1:500–1:1000.

Sprendimas neišduoti sutikimo laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu priimamas tuomet, jei tam prieštarauja savivaldybė ar valstybinės žemės sklypo (jo dalies) naudotojas, kai šis žemės plotas reikalingas naudoti kitoms reikmėms. Taip pat sutikimas gali būti neišduotas ir tais atvejais, kai valstybinės žemės plotas, kuriuo planuojama laikinai pasinaudoti, yra suprojektuotas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte kaip grąžinamas natūra, perduodamas ar suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn, parduodamas, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar valdyti patikėjimo teise, kai yra priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Sutikimas neišduodamas ir tais atvejais, jei yra galimybė statybvietę įrengti prašymą pateikusio asmens privačios žemės sklype, šio asmens naudojamame žemės sklype (jo dalyje) arba kai asmuo, kuris prašo išduoti sutikimą, yra savavališkai užėmęs ir naudoja valstybinės žemės plotą.

Sutikimai laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išduodami Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1P-26-(1.3.) „Dėl Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius

Nuo liepos 1 d. taip pat bus galima el. būdu teikti prašymus gauti NŽT sutikimus statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius valstybiniuose vandens telkiniuose.

Šie sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius: visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti, išskyrus hidrotechnikos statinius.

Tokių sutikimų skaičius sąlyginai mažiausias (per metus apie 300 sutikimų), tačiau šie sutikimai ypač aktualūs vasaros sezoną.

Asmuo, pageidaujantis gauti tokį sutikimą, NŽT teritoriniam skyriui pagal valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio buvimo vietą pateikia prašymą, besiribojančio su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu žemės sklypo bendraturčio sutikimą (jei sklypas priklauso keliems asmenims) ir laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintą statybos projektą pagal STR 1.05.01:2017. Planas turi būti parengtas masteliu 1:500–1:1000, naudojant topografinį planą arba naujausią ortofotografinį žemėlapį, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis, naujausius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis.

Plane turi būti pažymėtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribos, Georeferencinio pagrindo kadastre kaupiama vandens telkinio kranto linija ir planuojamo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje laikinojo nesudėtingojo statinio vieta, nurodyti šį statinį apibūdinantys duomenys (ilgis, plotis, aukštis, kampų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir kt.).

Laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintas statybos projektas arba Planas turi būti suderintas su:

1. Atitinkamo regioninio ar nacionalinio parko arba biosferos rezervato direkcija, kai planuojamo statyti laikinojo nesudėtingojo statinio vieta patenka į valstybinių parkų, valstybinių ir biosferos rezervatų teritorijas.

2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu skyriumi, kai planuojamo statyti laikinojo nesudėtingojo statinio vieta patenka į kultūros paveldo objektų teritorijas, jų apsaugos zonas.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojamo statyti laikinojo nesudėtingojo statinio vieta patenka į pasienio juostą, o jeigu jos nėra, – 100 m atstumu nuo valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio, kuriuo eina valstybės siena, kranto.

4. Valstybės įmone Vidaus vandens kelių direkcija, jeigu paviršinis vandens telkinys patenka į Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą.

5. Savivaldybės administracija, kai planuojama statyti laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti.

6. Žvejybos ploto naudotoju, kai planuojama statyti laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti, jeigu laikinojo nesudėtingojo statinio vieta patenka į žvejybos plotą, kuriam yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatomis.

Sprendimas neišduoti sutikimo priimamas, jeigu išdavus sutikimą būtų pažeistos šių taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų nuostatos, jei derinančios institucijos motyvuotai prieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, taip pat jei įrengus laikinąjį nesudėtingąjį statinį numatoma vykdyti veikla prieštarautų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Be to, būtina atkreipti dėmesį į specifinius reikalavimus statant laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.

Reikėtų žinoti, kad asmuo gali statyti tik vieną laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, besiribojančiame su nuosavybės teise valdomu arba naudojamu valstybinės žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai laikinieji nesudėtingieji statiniai statomi valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypu ar kitos paskirties rekreacinių teritorijų žemės sklypu. Reikalavimas statyti tik vieną laikinąjį nesudėtingąjį statinį netaikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Kai žemės sklypas (išskyrus žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypus ar kitos paskirties rekreacinių teritorijų žemės sklypus) bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, kiekvienas bendraturtis gali statyti po vieną laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, besiribojančiame su to asmens valdoma žemės sklypo dalimi.

Kai vandens telkinio dalyje gali būti statomi ir naudojami keli laikinieji nesudėtingieji statiniai, atstumas tarp šių laikinųjų nesudėtingųjų statinių turi būti ne mažesnis nei ilgiausio iš šių laikinųjų nesudėtingųjų statinių ilgis, tačiau visais atvejais ne mažesnis nei 20 m, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius teisės aktus ir (ar) teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, kuriame planuojama statyti ir naudoti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, nustatyti kiti laikinųjų nesudėtingųjų statinių įrengimo reikalavimai.

Valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje įrengiamas laikinasis nesudėtingasis statinys negali būti ilgesnis kaip 25 proc. toje vietoje, kurioje planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį, esančio valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio pločio, matuojant atstumą statmenai nuo pakrantės, kurioje planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį, iki priešingoje pusėje esančios valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio pakrantės, bet visais atvejais ne ilgesnis kaip 30 m.

Jachtų ir valčių elingai gali būti statomi valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypu ar kitos paskirties rekreacinių teritorijų žemės sklypu. Šio papunkčio reikalavimai netaikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurioms jachtų ir valčių elingų statyba valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje reikalinga jų funkcijoms atlikti.

Pasikeitus privataus žemės sklypo savininkui arba valstybinės žemės naudotojui, kuriam buvo išduotas sutikimas, naujasis žemės sklypo savininkas arba valstybinės žemės naudotojas perima su išduotu sutikimu susijusias teises ir pareigas, nekeičiant išduoto sutikimo.

Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išduodami Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Šaltinis: nzt.lt, 2021-07-01

Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai, įsigijimo

nformuojame, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras birželio 30 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) perdavė duomenis, reikalingus lengvatinių gazolių kiekiams, skiriamiems 2021–2022 ūkiniams metams, apskaičiuoti.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal teisės aktus VMI per 10 darbo dienų nuo liepos 1 d. turi suformuoti leidimus lengvatiniam gazoliui įsigyti. Mano VMI savitarnos portale VMI preliminariai planuoja leidimus pradėti formuoti liepos 7–10 dienomis.

Šaltinis: vic.lt, 2021-07-01

Ankstesnės žemės ūkio naujienos