Žemės ūkio naujienos: 2021-08-12

Nuo kaitros krito galvijai, mažėjo svorio prieaugis, karvės davė mažiau pieno, pievos kai kuriose vietovėse išdžiūvusios, saulės išdegintos ir tokiose ganyklose neliko ko šienauti.

Miglotos perspektyvos

Su žolinių pašarų trūkumu gali susidurti tik dalis gyvulininkystės ūkių, nes atolo trūkumą kompensuoja vasaros pradžioje buvęs geras pirmos žolės derlius, tačiau ir mėsinių galvijų augintojus, ir pienininkyste užsiimančius ūkininkus tai menkai guodžia – netrūksta svarstančių pasitraukti iš šių žemės ūkio sričių, kadangi nebeapsimoka auginti galvijų, nes rūpesčių, reikalavimų daug, o supirkimo kainos mažos.

„Dzūkijoje pastaruosius trejus metus trūko pašarų, neturėjome iš ko jų pasiruošti, bet šiemet mūsų krašte lietus laiku palaistė laukus ir pašarų problemų neturėtų kilti. Sočiai buvo geros pirmos žolės, visi prisišienavo kiek norėjo, bet galvijų augintojai nemato perspektyvos – supirkimo kainos ne didėja, o tik mažėja, reikalavimai kasmet didesni ir jų vis daugiau, tai mėšlo tvarkymo reikalavimai, tai dar kokie nors, o naudos praktiškai nėra“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas.

Pašnekovas įsitikinęs, jog gyvulininkystės ūkių mažėja ir toliau mažės. Jis ir pats planuoja mažinti galvijų skaičių. Dabar ūkininko bandoje – 50 mėsinių galvijų su prieaugliu.

„Kas turi dideles galvijų bandas, vien tuo užsiima, gal turi daugiau naudos, bet dabar daug ūkininkų svarsto taip: jei iš augalininkystės gali geriau pragyventi, tai kam čia bevargti su galvijais. Juk jų auginimas reikalauja daug darbo, priežiūros, o perspektyvos miglotos. Liūdniausia, kad jaunimas nenori auginti gyvulių. Jauni ūkininkai dažniau suka į augalininkystę – juk čia darbus pasidaro ir žiemą laisvi, o su gyvuliais darbas visus metus, išeiginių nėra“, – teigė E.Samauskas.

Šie metai dosnūs šieno ir Ignalinos rajono ūkininkams. Pasak LŪS vicepirmininkės, Ignalinos rajono skyriaus pirmininkės Marijonos Lukaševičienės, pirmoji žolė užaugo gera, oras buvo palankus – užteko laiko nupjautai žolei išdžiūti ir paruošti pašarus.

„Žolinių pašarų neturėtų trūkti. Be to, atsirado didesnė žolės pasiūla ūkininkams. Dabar yra reikalavimas nušienauti pievas, bet nemulčiuoti – žolės nesmulkinti ir nepaskleisti lauke, ją iš lauko reikia išvežti. Tie žmonės, kurie nevykdė gamybos, o pievas prižiūrėjo jas mulčiuodami, dabar šią žolę siūlo galvijų laikytojams, kurie galėjo ją nusišienauti.

Tad kuo šerti galvijus tikrai turėsime, bet yra kita blogybė – mažėja gyvulių skaičius. Žemės ūkio politika tokia, kad gyvulių laikyti neapsimoka. Argi taip turėtų būti? Kodėl mūsų kaimynams lenkams viskas apsimoka? Jie stato fermas, didina galvijų bandas, džiaugiasi produkcijos realizavimu, o pas mus einama priešinga linkme“, – piktinosi M.Lukaševičienė.

Kad lenkams apsimoka ūkininkauti, gerai iliustruoja ir per pastaruosius metus į Lenkiją „išemigravusios“ Lietuvos ūkininkų melžiamų karvių bandos.

Per pastaruosius 20 metų melžiamų karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 4 kartus – nuo nepilno milijono iki 230 tūkst., ir toliau mažėja. ŽŪIKVC administruojamo Ūkinių gyvūnų registro 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje pieninių karvių skaičius siekė 234,35 tūkst. vnt. ir buvo 3,1 proc. mažesnis nei 2020 m. sausio 1 d.

Lietuvos žemdirbiai įsitikinę, jog kaimyninėje Lenkijoje ūkininkams kur kas palankesnės sąlygos ūkininkauti, ten nepriimami pertekliniai reikalavimai, kaip neretai daroma pas mus, užkraunant nepakeliamą naštą, kurią ypač skaudžiai pajunta mažesni ūkiai. Kaimyninėje valstybėje viskas daroma taip, kad ūkininkas dirbtų, išsiverstų ir netaptų Užimtumo tarnybos klientu.

„Jei žemės ūkio politika nesikeis, galvijų ir toliau tokiais tempais mažės, tai ateityje karvė turbūt taps lankytinu turizmo objektu, su kuriuo reikės supažindinti vaikus, kad jie nemanytų, jog pienas kažkaip savaime atsiranda prekybos centruose“, – ironizavo Ignalinos rajono ūkininkė M.Lukaševičienė.

Pirma žolė kompensuoja praradimus

Šilalės rajone ūkininkaujančio Andriaus Baublio šeimos ūkyje – apie 100 mėsinių aubrakų ir limuzinų veislės galvijų banda, tad ir pašarų reikia nemažai.

„Didžioji dalis mūsų žolynų yra jauni – penkerių metų, tad pašaro prisiruošėme pakankamai ir šiais metais jo tikrai netrūks. Birželio pradžioje lijo, todėl pirmos žolės turėjome daug, gal net daugiau nei įprastai, o antrą žolę mes dažniausiai nuganome. Antros žolės yra šiek tiek mažiau, bet stygiaus nejausime“, – teigė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos narys A.Baublys.

Nors pašarų ruošimui A.Baublio ūkyje sausra kojos nepakišo, alinantys karščiai kėlė problemų ir padarė nemažai nuostolių.

„Galvijai sunkiai pakėlė karštį, jie labai stresavo, nieko neėdė, tik gėrė vandenį, tad ir svorio prieaugis buvo mažesnis nei įprastai. Turėjome ir didesnių nuostolių – nedarėme tyrimų, bet, man atrodo, pora gyvuliukų krito nuo kaitros“, – sakė A.Baublys.

LŪS Alytaus skyriaus pirmininkas Marius Gudaitis „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad jų krašte ganyklos labai nenukentėjo ir pašarų galvijams turėtų pakakti.

„Javų derlius mažesnis negu pernai, nors visi tikėjosi, kad bus didesnis, bet saulė ne laiku užkaitino ir viską užkepino. Tuo tarpu dėl pašarų problemų nėra. Buvo gera pirma žolė, be to, deklaruojantys pievas jas būtinai turi nušienauti, o žolę išvežti. Tad atsirado žolės pasiūla ūkininkams – tik imkite, kas turit gyvulius, ir vežkitės. Bėda kita – ūkininkai mažina laikomų galvijų skaičių“, – sakė M.Gudaitis.

Pašarų nepristigs ir Tauragės rajono ūkininkei Stanislavai Pratašienei. Jos ekologiniame ūkyje – 80 aubrakų veislės mėsinių galvijų.

„Žolinių pašarų užteks, prisišienavome pakankamai, bet kai kurie rajono ūkininkai galvijus jau šeria papildomai, nes užliejamose pievose nori nusišienauti atolus“, – sakė S.Pratašienė.

Šių metų žolinių pašarų derliumi nesiskundžia ir Biržų rajono ūkininkė, 600 melžiamų karvių ūkio savininkė Vaidutė Stankevičienė.

„Nuo pavasario buvo daug drėgmės ir žolės užaugo labai daug, tad mūsų krašto ūkininkams žolinių pašarų užteks. Sausra prasidėjo vėliau, kai šienapjūtė jau buvo praėjusi, ji pakenkė atolui, bet pirma žolė buvo labai graži ir kompensavo tai, ko negausime iš mažesnių atolų.

Kita vertus, nors ir labai karšta buvo liepos mėnesį, bet protarpiais palydavo, tad tokios didelės sausros, kad išdegintų pievas, mūsų krašte nebuvo. Karščiai labai atsiliepė javų derliui – jie yra žymiai smulkesni ir jų tikrai ne tiek, kiek tikėjomės, o su žoliniais pašarais viskas gerai, be to dar užaugs kukurūzai“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo V.Stankevičienė.

Optimistinėmis nuotaikomis pasidalino ir Prienų rajono ūkininkė Vaiva Buliauskienė, laikanti 50 melžiamų karvių.

„Mes be lietaus negyvenome: kada reikėjo, tada palijo, kada reikėjo – pašvietė saulė, todėl pievos buvo tiesiog „liuksiškos“. Pašarų tikrai nepritrūksime, jų pasiruošėme net trejiems metams į priekį“, – tvirtino V.Buliauskienė.

Kai kur neliko ko šienauti

Pasidžiaugti ir pasigirti, jog žolinių pašarų pasiruošė pakankamai, gali ne visi ūkininkai. Kai kuriose šalies vietovėse ganyklų žolė ėmė nykti jau nuo birželio pradžios. Šilutės rajono ūkininkai skundėsi, jog kaitra sustabdė žolės augimą, saulės nudegintose pievose galvijai neturėjo ko ėsti, neliko ką šienauti. Su panašiomis bėdomis susidūrė ir dalis Anykščių rajono ūkininkų.

„Kai kuriems galvijų augintojams trūksta ganyklų. Buvo paskaičiavę, kad turimų ganyklų užteks, bet kai liepos mėnesį taip smarkiai pleškino sausra, niekas neišdygo, žolė nustojo augti, išdžiūvo ir atolo nėra, todėl reikia papildomo ganyklų ploto arba vežti galvijams pašarus į ganyklą, o tai – nuostolis“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė LMGAGA tarybos narys Vygantas Šližys.

Anykščių rajone ūkininkaujantis, aubrakų veislės galvijus auginantis V.Šližys pats su žolinių pašarų problema nesusidūrė.

„Kur lygumos, ten sausra pievas labiau išpleškino, o mūsų vietovė yra dėkinga – kalvota, daug šiaurinių šlaitų, kurie yra drėgnesni, ir žemumos visai neišdžiūvo. Nors atolas yra labai prastas, pirmas žolės derlius buvo toks geras, kad mes pašarus pasiruošėm vienu ypu. Be to, dar turiu likutį – apie 1 000 rulonų kokybiškų pernykščių pašarų“, – sakė ūkininkas.

Pašnekovo nuomone, ne viskas priklauso tik nuo gamtos – kad netrūktų žolinių pašarų, nemažai lemia ir pačių ūkininkų požiūris, darbas.

„Jeigu ūkininkai dirba ne senoviškai, o naujoviškai ir pievas įsėja, jos duoda ne vieną derlių, o mažiausiai du ar tris. Jeigu ūkininkai likę ant tų senųjų, kaip mes vadiname, rusiškų pievų, tai žolė bus skurdi. Jeigu iš vieno hektaro prišienauja penkis rulonus šieno, tai toks ten ir ūkininkavimas. Iš vieno hektaro turi prišienauti 20 rulonų, ir žolinių pašarų tokiu atveju netrūktų. Tačiau kiekvienas žmogus turi savo požiūrį ir ūkininkauja kaip išmano“, – teigė V.Šližys

Tik skaičiai

Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvoje galvijų skaičius 2020 m. buvo mažiausias per paskutinius penkerius metus. 2020 m., palyginti su 2016 m., galvijų skaičius sumažėjo 12,2 proc., o palyginti su 2019 m. – 2,9 proc.

Ypač sumažėjo melžiamų karvių: 2020 m., palyginti su 2019 m., šių ūkinių gyvūnų buvo 6 proc. mažiau, palyginti su 2016 m. – 19,8 proc. mažiau.

Didžioji dalis galvijų (2020 m. – 81,3 proc.) laikoma ūkininkų ir šeimos ūkiuose. Ekologinės gamybos ūkiuose 2019 m. gruodžio 31 d. buvo laikoma 58,4 tūkst. galvijų, tai sudarė 9,2 proc. visų galvijų.

2020 m. sausio 1 d. Lietuvos ūkiai (ūkininkų ir šeimos ūkiai bei žemės ūkio bendrovės ir įmonės) laikė 634,6 tūkst. galvijų.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-08-11

Pagrindinė šių metų parodos tema – skaitmeninės technologijos žemės ūkyje. Parodos metu vyks konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji KPP patirtis ir galimybės“, bus organizuojamos dronų varžybos, vyks klimato kaitos mažinimo gerųjų Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) projektų pavyzdžių konkursas.

Parodoje prisistatyti kviečiame įmones, siūlančias skaitmenines technologijas žemės ir miškų ūkiui, žemės ūkio technologijų ir technikos, atsinaujinančios energetikos, aplinkosaugos sektorių inovacijas, inovatyvius biožaliavų panaudojimo ir aplinkos priežiūros sprendimus.

Įmonės turės galimybę prisistatyti dviem formatais – įprastu, įrengiant ekspoziciją parodos paviljone, ir virtualioje parodos platformoje.

Kartu su paroda vyks bepiločių orlaivių (dronų) varžybos, rengiamos VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“. Renginio metu lankytojų lauks parodomoji programa, bus rengiami įrangos pristatymai; vyks duomenų, gaunamų pasitelkiant dronus, panaudojimo žemės ūkyje demonstracijos; veiks jaunimui skirta interaktyvi edukacinė programa.

Šaltinis: www.zum.lrv.lt, expoacademia.lt, 2021-08-11

Vilkaviškio rajonas priskiriamas vidutiniam žemės derlingumui, kur našumas svyruoja nuo 30 iki 50 balų, tačiau ūkininkai skiria ypatingą dėmesį javų kokybei bei investuoja į inovatyvias augalų apsaugos priemones, todėl sulaukia įvertinimo.

Šiemet jaunosios ūkininkės Karolinos Pranckūnienės auginamų kviečių laukas buvo išrinktas gražiausiu konkurse ūkininkams.

Javų laukas pavadinimu „Žaidžiame iš kartos į kartą“ laimėjo susumavus komisijos ir socialinio tinklo vartotojų balus. Ūkininkei atiteko pagrindinis prizas – įspūdinga vakarienė kviečių lauke su lietuviškumą simbolizuojančiais ypatingais patiekalais, specialiais dekoro elementais ir sutartinių sesijomis.

„Vakarienė paliko labai jaukius ir šiltus prisiminimus. Sušildė dėmesys, formatas, skoniai, estetika, garsai“, – įspūdžiais pasidalijo ūkininkė.

K.Pranckūnienė prisipažįsta, kad šiemet pasėliai nuo ankstyvo pavasario buvo daug žadantys, bet ilgai trunkantis alinantis karštis padarė didelę žalą. „Dėl karščio atsirado ligos, kurių šiomis dienomis net patyrę agronomai negalėjo paaiškinti“, – pasakoja ūkininkė iš Vilkaviškio.

Jos teigimu, šiame sezone gali būti prikulta 20–30 proc. mažiau kviečių negu pernai – 2020 m. javų derlingumas siekė 8,9 t/ha, o šiemet prognozuojamas kviečių derlingumo vidurkis gali būti apie 7 t/ha.

Penkios šeimos kartu – tradicijos tęsiamos iš kartos į kartą

Jaunosios ūkininkės kelias prasidėjo jau ankstyvoje vaikystėje, nes augo tradicijas puoselėjančių ūkininkų šeimoje.

„Nuo mažų dienų augant ūkininkų šeimoje, kai tėvai – griežti ir reiklūs, tikrai užsigrūdini ir supranti žemės darbų naudą žmogui bei esi dėkinga už visas išmoktas pamokas.

Tėvų pavyzdžiu pirmas pasekė mano brolis, vėliau aš ir dvi seserys. Savo ūkį įregistravau 2009 m. Šiuo metu esame Maskvyčių šeimos ūkis, kuriam priklauso penki ūkiai – bendrai dirbame apie 1800 ha žemės, auginame kviečius, rapsus, pupas, cukrinius runkelius“, – teigia K. Pranckūnienė. Ji džiaugiasi, kad ūkyje darbuojasi visi kartu – aktyviai įsitraukę ir jos vyras, ir brolio žmona.

„Smagu matyti savo ir brolio atžalas, kurie nori pasėdėti kombaine, apvažiuoti laukus, kiekvienais metais darosi vis žingeidesni ir pradeda ypač domėtis ūkiu. Manau, trečioji karta ugdoma sėkmingai“, – neabejoja ūkininkė. Paklausta, kokia yra šeimos paslaptis, ji neturi vieningo atsakymo.

„Visi kartu dirbame, dalinamės viskuo, šnekame kaip šeima. Man sunku būtų bė tėčio, vyro ar brolio pagalbos, o jiems turbūt be manęs. Galime greitai pasitarti, priimti sprendimus, mobilizuotis, diegti naujoves. Tai galbūt ir yra sėkmės paslaptis arba atsakingo požiūrio į darbą rezultatas“, – sako gražiausio lauko konkurso nugalėtoja.

Šaltinis: www.lrytas.lt, 2021-08-11

Kol vilkai darosi vis drąsesni ir įžūlesni, gyvulių augintojai ieško šios problemos sprendimo būdų. Vienas iš jų – pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemone, skirta įsigyti priemonėms, padėsiančioms apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų puolimo. Šia parama jau pasinaudojusi ūkininkė Rita Pociūnaitė džiaugiasi, jog laiku pavyko užkirsti kelią milžiniškiems nuostoliams, bei teigia, kad nuo šiol gyvena ramiau ir saugiau.

ES paramos sulaukusi ūkininkė: nuo šiol gyvenu ramiau ir saugiau

Nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 15 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia paraiškų priėmimą pagal KPP veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Norintieji sumažinti riziką bei nuosavame ūkyje įrengti tam skirtas efektyvias apsaugos priemones sulauks 100 proc. kompensacijos šių sprendimų įgyvendinimui, jei tenkins paramos teikimo sąlygas.

Anykščių rajone, Didžiakaimio gyvenvietėje, įsikūrusi avių augintoja Rita Pociūnaitė jau pasinaudojo projektui skirtomis lėšomis ir ragina kitus ūkininkus nieko nelaukiant pildyti paraišką. Ji atkreipia dėmesį į tai, jog nemažai ūkininkų yra susidūrę su didelius nuostolius atnešusiais vilkų užpuolimais.

„Poreikis vilkų prevencijai iškilo tada, kai vos už 300 metrų esančioje gretimoje sodyboje šie žvėrys išpjovė kelių ūkininkų avis. Bijojau rizikuoti savais gyvuliais, todėl ėmiau gvildenti, kas padėtų apsisaugoti nuo pavojingų nelauktų svečių. Tuomet ir prisiminiau radijuje, spaudoje bei televizijoje pateiktą informaciją apie šią ES paramos priemonę ir ėmiau plačiau ja domėtis internete, NMA svetainėje“, – pasakoja ūkininkė.

R. Pociūnaitė sako, jog išanalizavusi nurodytus reikalavimus ji nedelsiant kreipėsi į NMA, kur suteiktos profesionalios ir malonios konsultacijos padėjo sklandžiai pateikti paraišką. Netrukus, ūkininkė sulaukė NMA patvirtinimo dėl paramos lėšų skyrimo, tad nedelsiant buvo pradėti avių ganymosi sklypo aptvėrimo darbai, panaudojant specialią, pilnos komplektacijos elektrinę tvorą. KPP paramos lėšomis padengta 100 proc. prevencinės įrangos išlaidų.

„Gyvename kur kas ramiau ir saugiau, kai visą avių ganymosi plotą juosia elektrinė tvora. Ji efektyviai atbaido į teritoriją atklystančius miško plėšrūnus. Džiaugiuosi, jog laiku pavyko užtikrinti gyvulių apsaugą ir užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje“, – sako R. Pociūnaitė.

NMA specialistė Žaneta Kirsnienė antrina ūkininkei ir teigia, jog šiuo metu su vilkais susiduriančių gyvulininkystės ūkių skaičius vis didėja, o tai lemia išaugusi laukinių plėšrūnų populiacija. Vilkai šiuo metu vis dažniau pasirodo net ir tankesnėse bendruomenių gyvenvietėse, todėl prevencinių priemonių užtikrinimas yra svarbus žingsnis, siekiant išsaugoti nuosavą ūkį.

Kas gali kreiptis?

NMA atstovė Ž. Kirsnienė paaiškina, jog paraiškas dėl KPP paramos lėšų gavimo pagal veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ gali teikti labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių sklypų savininkai – fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus) ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos nuo vilkų priemones.

Specialistės teigimu, pareiškėjai turi užsiimti žemės ūkio veikla – būti deklaravę pasėlius ir žemės ūkio naudmenas bei turėti įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodytų ir Ūkinių gyvūnų registre užregistruotų ūkinių gyvūnų – ne mažiau kaip 1 SG (pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje laikomų ūkinių gyvūnų vidutinis metinis skaičius, išreikštas sutartiniais gyvuliais), apskaičiuotą VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, kuris turi atitikti pareiškėjo deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.

Ž. Kirsnienė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, kaip numatyta Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos apraše. Taip pat, dėl paramos gali kreiptis ir tie pareiškėjai, kurie kaip valdos valdytojai neturi savo vardu registruotų ūkinių gyvūnų, tačiau ūkiniai gyvūnai valdoje yra registruoti partnerio ar šeimos nario vardu.

NMA specialistė pabrėžia, jog šiemet dėl paramos galės kreiptis pareiškėjai iš dar daugiau Lietuvos savivaldybių, kuriose vilkų sukeltos žalos atvejų per paskutinius 5 metus fiksuota ne mažiau kaip 5 kartus.

Apsaugos nuo vilkų prevencijai skirta daugiau nei pusė milijono eurų

NMA atstovė Ž. Kirsnienė teigia, jog vienam paramos gavėjui numatytos lėšos siekia iki 5 000 eurų be PVM, skirtų 100 proc. padengti projekto paraiškoje numatytas išlaidas. „Pareiškėjams pilnai kompensuojamos gyvulių apsaugos nuo vilkų priemonės: elektrinis vielinis aptvaras ir (arba) jo dalys, juostinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys, tinklinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys bei elektros tiekimo ir jos palaikymo įrenginiai ir (arba) jų dalys.“

Specialistė primena, kad paraiškos dėl paramos lėšų gavimo pagal veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ bus priimamos nuo rugpjūčio 2 d. iki spalio 15 d., o jas pateikti galima NMA teritoriniuose padaliniuose.

Šaltinis: www.valstietis.lt, 2021-08-12

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius Seimo komiteto nariams pristatė 2021-2022 m. paramos biudžetą (iš viso 154 mln. Eur, perpus KPP ir EURI fondų lėšos) bei planuojamą jo paskirstymą atskiriems sektoriams. Didžiąją dalį (beveik 70 mln. Eur) siūloma skirti pienininkystei, o likusią sumą panašiomis dalimis mėsos sektoriui ir sodininkystės bei daržininkystės sektoriui.

Viceministras pateikė argumentus dėl tokių paramos skyrimo proporcijų – siekimą amortizuoti pienininkystės sektoriaus kritimą, paskatinti problemų mėsos gamybos sektoriuje sprendimą, investicijomis į sodininkystės ir daržininkystės sektorių siekti, kad būtų užtikrintas šimtaprocentinis aprūpinimas vaisiais, daržovėmis. Dabar vietinių daržovių užsiauginama apie 60 proc.

Dėl lėšų paskirstymo, projektų atrankos prioritetų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) konsultuojasi su socialiniais partneriais. Apskritai jie teigiamai vertina pasiryžimą atskiriems žemės ūkio sektoriams numatyti konkrečius investicijų krepšelius – tai žada teisingesnį lėšų paskirstymą. Tačiau biudžetas nėra didelis, todėl jo planavimas ypač jautrus, o optimalų variantą rasti itin sunku.

Posėdyje gausiai dalyvavo bei pastabas išsakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) lyderiai: vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) atstovas Donatas Montvila, Lietuvos mėsinių galvijų ir augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė.

Dar gausu klausimų, dėl kurių kol kas nerandama sutarimo: ar turi būti suteikiami prioritetiniai balai kooperatyvų nariams? Ar pakankamas dėmesys vidutiniam šeimos ūkiui? Nederlingų žemių ūkininkui? Ar tinkamos krepšelio paskirstymo proporcijos?

Žemės ūkio ministerija dar tobulins atrankos balų sistemą, kad aktyviau būtų remiami smulkūs ūkiai, ūkininkaujantys nenašiose žemėse, pienininkystė, tikrieji kooperatyvai, o asociacijos teiks siūlymus ir pastabas raštu. Po savaitės vėl bus rengiamas KRK posėdis.

Šaltinis: www.delfi.lt, Žemės ūkio rūmai, 2021-08-11