Žemės ūkio naujienos: 2021-08-13

Pastaruoju metu jau net nestebina ministrų kabineto narių pasisakymų prieštaringumai. Vieni ministrai kviečia sukti, jų manymu, pažangiu keliu, kiti tame kelyje stato užkardas; vieni ragina veikti, kiti kerta per pirštus ir t. t.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuolat kalba apie trumpųjų gamybos grandinių svarbą, žaliavos perdirbimą ir pridėtinės vertės kūrimą. Žemdirbių ir kai kurių ekspertų manymu, tokiame kontekste geras pavyzdys – rapsų auginimas ir jų perdirbimas bei biodegalų gamyba vietoje. Čia pat auginame, perdirbame, biodegalus galime pilti į automobilius, o rapsų išspaudas panaudoti pašarams. Taip pat dar spaudžiamas maistinis aliejus.

Ekspertų prognozėmis, šiemet rapsų augintojams gali būti „auksiniai“ metai ir dėl kainų, ir dėl gero derliaus. Tiesa, patys augintojai tvirtina, kad lūkesčiai dėl derliaus daug kur nepasiteisino. Bet kuriuo atveju ir ūkininkai, ir ekspertai sutinka, kad rapsai yra viena stabiliausių bei pelningiausių kultūrų. Tik ar ši kultūra bus reikalinga ateityje?

Aplinkos ir susisiekimo ministrai Simonas Gentvilas ir Marius Skuodis nenori matyti įprastų automobilių, ypač dyzelinių, į kuriuos pilami ir iš rapsų pagaminti biodegalai. Ministrai vis kalba, kad per artimiausius dešimtmečius bus daroma viskas, kad dyzeliniai automobiliai išnyktų iš kelių. Jie siūlo žmonėms važinėti viešuoju transportu, kur jis dar yra likęs, dviračiais, paspirtukais arba vaikščioti pėsčiomis.

Ministerijų atstovai – lyg marsiečiai

Ūkininkai juokauja, kad jiems sunku susikalbėti su ministrais ir ministerijų atstovais, nes šie atrodo lyg būtų nusileidę iš Marso. Tokių marsiečių, sako, apstu ne tik Lietuvoje.

„Apie dyzeliną kalbama daug ir jau seniai. Dažnai važinėju į Briuselį, kur atstovauju javų ir aliejinių kultūrų sektoriui, ir girdžiu, kaip ES valdininkai „nusigrybauja“. Daug kartų visokie filosofai šmukštarai dėstydavo, kad Europos ūkininkams nereikia gaminti jautienos ir kitos produkcijos, nes jos atsivešime iš Argentinos, Brazilijos ir t. t.

Dabar kalba, kad nereikia deginti degalų. Visi jau šneka, kad grūdų auginimas – tragedija, rapsus irgi reikia užraukti, linus jau sunaikinome, kiaules, kaip ir karves, greičiausiai jau netrukus tik Raudonojoje knygoje pamatysime. Tai kuo užsiims kaimo gyventojai?“ – klausė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Kupiškio rajono stambus ūkininkas Zigmas Aleksandravičius.

Kalbėdamas apie planuojamus kardinalius pokyčius transporto srityje, jis pabrėžė, kad biodegalai – neiškastinis kuras, kuriam žaliavos kasmet priaugina ūkininkai, padedant žemei, saulei ir lietui. Tad rapsų auginimas ir biodyzelino gamyba turėtų būti tik sveikintina. Tačiau į Briuselio institucijas dažniau nei ūkininkai užsuka stambių koncernų atstovai.

„Kai biurokratai verčia, kad į degalus būtų pilama kažkiek procentų biodegalų, ateina, pavyzdžiui, Vokietijos automobilių gamintojų koncernų atstovai ir paaiškina, jog įvedus daugiau aliejaus visiškai keičiasi degalų techninės sąlygos. Tokiu atveju reikia kurti naujos kartos motorus, o tai kainuoja pasakiškus pinigus. Taigi, ši problema tęsiasi, ir niekas jos nesprendžia. ES ūkininkai su siaubu galvoja, kad vieną kartą tuos dyzelius uždraus“, – nerimu pasidalijo javų ir rapsų augintojas.

Rapsus dar ilgai sės

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys mano, kad rapsai iš žemdirbių laukų tikrai neišnyks. Bent jau dar ilgą laiką.

„Daugiausia rapsų panaudojama degalams gaminti. Turime ES užduotį pagaminti kažkiek degalų iš alternatyvių žaliavų, tarp jų – ir iš rapsų. Kai Lietuvoje tik buvo pradėtas rapsų perdirbimas, nelabai kas tikėjosi, kad tą užduotį įvykdysime, nes tada auginome dar mažiau rapsų. O šiemet turėsime rekordinį kiekį. Tiesa, ES pradėjo mažinti degalų gamybos iš rapsų tikslus, nes manoma, kad rapsai yra maistinė kultūra, kurui reikia ieškoti kitų alternatyvų – antros kartos atsinaujinančių šaltinių“, – aiškino jis.

A.Gapšys teigė abejojantis, kad Lietuvoje pastatyta didelė biodegalų gamykla „Mestilla“ bus palikta be darbo, o javų augintojai nesės rapsų.

Atima rinką iš vietos gamintojų

Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas sakė, kad Vyriausybė planuoja dešimtmečiams į priekį, o ūkininkams ir gamintojams aktualu kita – kaip išgyventi iki kito derliaus. „Mums reikia išgyventi dabar. Biodegalai yra reali nauda ekonomikai, jų dalis rinkoje sudaro apie 5 proc. Po to, kai praėjusiais metais teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino energetikos ministro įsakymo nuostatas, kad žiemą į degalus nereikia maišyti biodyzelino, biodegalų vartojimas padidėjo apie 30 proc.“ – teigė biodegalų gamintojų atstovas.

Biodegalų rinkoje dedasi įdomūs dalykai. Politikai ir valdininkai dabar be perstojo abstrakčiai kalba apie klimato kaitą, skaičiuoja klimato taršos pėdsakus, tačiau mikliai užsimerkia prieš konkrečias problemas. Pasak M.Palijansko, vietos biodegalų gamintojai netenka didelės dalies rinkos dėl įvežamų biodegalų, pagamintų iš palmių aliejaus ar jų produktų. Dėl palmių aliejaus gamybos kertami atogrąžų miškai, o tai lydi didžiulės ekologinės problemos.

„Pas mus taip sureglamentuota, kad prioritetas rinkoje teikiamas iš palmių aliejaus ar jų produktų pagamintiems degalams. Todėl degalų tiekėjams labiau apsimoka pirkti tokius biodegalus nei pagamintus Lietuvoje. Kodėl taip yra, mums niekas neatsako. Iš palmių aliejaus pagaminti degalai iš Lietuvos gamintojų atima apie du trečdalius rinkos“, – tvirtino Biodegalų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, trys Lietuvoje veikiančios biodegalų gamyklos kasmet perdirba 400–500 tūkst. t rapsų, jų daugiausia superkama iš vietos augintojų. Pagaminama apie 150 tūkst. t biodegalų ir dar apie 200 tūkst. t rapsų išspaudų pašarams.

Realybė greitai nepasikeis

M.Palijanskas kraipo galvą dėl entuziastingo Vyriausybės siekio – kuo greičiau iš kelių išstumti dyzelines mašinas. „Jeigu iš kelių turės dingti dyzelinės mašinos, kuo važinėsime? Kur dings krovininis transportas, kuris daugiausia varomas dyzeliu? Per metus Lietuvoje parduodama apie 1,6 mln. t dyzelio, o benzino – 200–400 tūkst. t. Pasaulyje dar nėra nė vieno elektrinio krovininio automobilio. Svajoti niekas nedraudžia, bet realybė tokia, ir ji greitai nepasikeis“, – samprotavo jis.

Anot biodegalų gamintojų atstovo, jau 20 metų kalbama, kad reikia atsisakyti naftos produktų, tačiau ši svajonė vis neišsipildo. „ES buvo deklaravusi tikslus, kad rinkoje biokuro būtų 10 proc., paskui 30 proc. ir daugiau, o realybė tokia – Lietuvoje suvartojama apie 5 proc. biodegalų. O juk biodegalai – efektyviausia priemonė mažinti CO2“, – tvirtino M.Palijanskas.

Jis išsakė abejones ir dėl greitų pokyčių lengvųjų automobilių rinkoje. „Lietuvoje yra apie 1,3 mln. lengvųjų automobilių, iš kurių tik 2–3 tūkst. elektromobilių. Aišku, jų daugės, tačiau dėl to ateityje atsiras ir kitų problemų“, – sakė Biodegalų asociacijos prezidentas.

Už nuomonę – į paraštes

Z.Aleksandravičius neslėpė apgailestavimo, kad Lietuvoje svarbius sprendimus priima žmonės, kurie būtų lyg be galvų. „Reformuokime tai, ką reikia, bet ne kulvirsčia, nelaužant ir negriaunant, tokios patirties turime apsčiai. Turiu visokių ledinių iš Vokietijos. Ten aktyviai vyksta rinkiminė kampanija, partijų atstovai šneka, kad žemės ūkis turi būti gražus, tvarus ir kt., bet jo pagrindinė misija – išmaitinti Vokietiją ir padėti pasauliui.

Pateikiami skaičiai, kad prieš 100 metų vienas vokietis žemdirbys maitino 10 tėvynainių, o dabar – 155 žmonių. Vokietijos žemės ūkio ministrė sako, kad nereikia nukrypti nuo šio kurso. Manau, kad jie bandys suderinti visus reikalus. O ką darome mes?“ – šalies žemės ūkio strategams priekaištų turi ūkininkas.

Jis sakė netikintis, kad Žemės ūkio ministerija sugebės pasukti vairą taip, kad išgelbėtų nedidelius pieno ūkius, turinčius iki 30 karvių. „Tada kokia bus alternatyva, jeigu žmonės negalės auginti ir grūdų bei rapsų? Į ekologinę žemdirbystę pereiti prireiks dešimtmečių. Eilinį kartą priskaldysime malkų, sunaikinsime daug turto, sulaužysime daug likimų. Baisiausia, kad už tai niekas neatsakys“, – gąsdinančią perspektyvą mato Kupiškio rajono grūdininkas.

Ūkininkui neramu, kad savo nuomonės reiškimas dabar tampa problema. „Pasakyk savo nuomonę, kuri prieštarauja valdančiųjų buldozeriui, ir tapsi tautos priešu, būsi stumiamas į paraštes. Jeigu mes, ūkininkai, norime išgyventi, privalome išdrįsti sakyti savo tiesą – nepagrąžintą ir ne kažkieno suformuotą. Kitaip turėsime brangiai kainuojančių pasekmių“, – perspėjo LŪS vicepirmininkas.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-08-13

Įvertinus pareiškėjų atitiktį atrankos kriterijams, į pirmumo eilę pateko 350 pareiškėjų, kurie kreipėsi dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ pieninės galvijininkystės sektoriui, paraiškų. Bendra jų prašoma paramos suma sudaro 5,25 mln. Eur, tuo tarpu šiam sektoriui atstovaujančius smulkiuosius ūkininkus paremti skirta 5 mln. Eur. Suskaičiuota, kad paramos visiškai pakanka 310 pareiškėjų, likusiems 40 paramos lėšų pakanka iš dalies.

Įvertinus smulkiųjų ūkininkų, vykdančių kitą žemės ūkio veiklą, paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, į pirmumo eilę pateko 1 879 paraiškos, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 28 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10,2 mln. Eur. Suskaičiuota, jog paramos visiškai pakanka 339 pareiškėjams. Pareiškėjų, kuriems dalinai pakanka paramos, yra 608. Likusiems 932 pareiškėjams paramos lėšų nepakanka.

Dėl papildomo finansavimo smulkiesiems ūkininkams – tiek pieninės galvijininkystės sektoriaus, tiek kitų sektorių atstovams – NMA artimiausiu metu kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą, ar bus skirta papildomų paramos lėšų šiems projektams įgyvendinti.

Primename, kad dėl paramos pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ galėjo kreiptis žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, įregistravę savo vardu valdą ir ūkininko ūkį bei deklaruojantys pasėlius ir (arba) registruojantys ūkinius gyvūnus. Pareiškėjas turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus. Parama skiriama vykdantiems žemės ūkio produktų gamybą bei pagamintų (išaugintų) valdoje žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.

Bus mokama 100 proc. išmoka, siekianti 15 000 Eur vienam paramos gavėjui.

Šaltinis: www.nma,lt, 2021-08-12