Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-31

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-08-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

K.Navickas Seimo komitetą informuos apie tiesioginių išmokų lubas

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį Seimo Kaimo reikalų komitetą informuos apie siūlomus tiesioginių išmokų ribojimus. Pasak komiteto, pasirodė žinių, jog ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl tiesioginių išmokų ribojimo, todėl ministro bus prašoma pateikti informaciją apie padėtį.

Pasak žiniasklaidos, ŽŪM pranešė Komisijai apie apsisprendimą 2022 metais įvesti žemės ūkio įmonių ir susijusių asmenų gaunamų tiesioginių išmokų lubas – 150 tūkst. eurų, be to, neleisti sumažintą išmoką kompensuoti faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir su tuo susijusių mokesčių suma.

Tiesioginės išmokos yra mokamos pagal dvi galiojančias schemas – Bazinės išmokos, kurios pasiekia žemės savininkus pagal praeityje deklaruotą plotą bei vienkartinės išmokos už kasmet deklaruojamus dirbamo žemės plotus.

ES vadovams 2020 metų liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, šalių vadovai paskelbė, kad tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams turėtų būti apribotos iki 100 tūkst. eurų, tačiau sprendimas paliktas valstybėms narėms.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-08-31

Brangstantys grūdai gerokai padidins ir maisto kainas

Šiemetinis javų ir rapsų derlius žemdirbių labai nenudžiugino – daugelyje rajonų jis buvo apie 30–40 proc. mažesnis ir prastesnės kokybės.  Taip yra ne tik Lietuvoje, todėl  naujojo derliaus grūdų supirkimo kainos gerokai šoktelėjo. Jau nuogąstaujama, ar sumažėjęs javų derlius ir pabrangę grūdai neišprovokuos maisto produktų ir pašarų brangimą  šalyje?

Kopia į viršų

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio pirmomis savaitėmis kainos kopė į viršų. Kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 183,9 Eur/t – 15,3 proc. brangiau nei prieš metus. Pašarinių miežių kaina siekė 174,7 Eur/t ir buvo 25 proc. didesnė nei pernai. Rugiai supirkti vidutiniškai po 132,3 Eur/t – atitinkamai 22,41 proc. brangiau, kvietrugiai supirkti po 163,1 Eur/t – 28,5 proc. brangiau.

Naujo derliaus rapsų vidutinė supirkimo kaina siekė 464,4 Eur/t ir buvo net 34,5 proc. didesnė negu prieš metus.

Be to, daugelis ūkininkų šiemetį derlių pardavė pagal išankstines sutartis, kuriose buvo užfiksuota pernykštė, gerokai mažesnė grūdų kaina. Kita bėda – grūdų (žaliavos) eksporto kainas diktuoja globali rinka. Pastarųjų metų statistika liudija, kad šalies augalininkystės ūkiuose prikuliama apie 6–7 mln. t grūdų, iš to kiekio apie 5 mln. t eksportuojama.

Didžioji dalis – eksportui

Šį pavasarį Lietuvos grūdų supirkėjai į Azijos ir Afrikos šalis eksportavo pernykščio derliaus kviečius po 208,24 Eur/t, miežius – po 181,81 Eur/t, avižas – 150 Eur/t, kvietrugius – 163,78 Eur/t, rugius – 139,25 Eur/t, rapsus – 420,78 Eur/t.

Žemės ūkio ministerijos vadovų teigimu, augalininkystės sektorius per metus atneša 2 mlrd. Eur. Didžioji grūdų dalis eksportuojama, nes šalies poreikis tesiekia 1,5 mln. t. Lietuvos grūdų rinka yra integruota pasaulinės globalios rinkos dalis. Kainos yra susijusios su pasaulinėmis nepriklausomai nuo pasiūlos ir paklausos santykio vidaus rinkoje.

Aukštesnė nei įprasta

„Dvi savaites vyravę drėgni orai labai pakenkė grūdų kokybei. Supirkimo tvarka panaši kaip ir ankstesniais metais. Kai kurie elevatoriai priiminėjo grūdus tik pagal išankstines sutartis su ūkininkais, kiti ieškojo galimybių grūdus pasaugoti pas ūkininkus. Šiuo metu grūdų supirkimo kaina aukštesnė nei įprasta, net pašariniai kviečiai kainuoja daugiau negu maistiniai ankstesniais metais. Tai ir gelbsti ūkininkus. Derliaus kokybė nekokia, nors už stambesnius grūdus galima gauti visai neblogą kainą“ sako , – Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas. Tačiau naujasis derliaus sezonas, jo teigimu, ūkininkams prasideda 40–50 proc. pabrangusiomis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis, 20 proc. pabrangusiomis žemės ūkio technikos detalėmis.

Išankstinės sutartys nepasiteisino

I. Jankausko duomenimis, bend­ras sąnaudų krepšelis ūkininkui pabrango apie 15 proc. Šiemet, galima sakyti, kad išankstinės sutartys parduoti derlių ūkininkams nepasiteisino. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog kad ūkis yra ilgalaikis verslas ir rizikuoti dėl geros kainos kažin ar verta. Būtų galima pagal išankstines sutartis parduoti apie 15 proc. derliaus. Žemdirbiai pripažįsta, kad šiemečio derliaus kainos geros: rapsai – 540–550 Eur/t, standartiniai kviečiai – 220–230 Eur/t. Vakarų Europos šalyse javų derlius nukentėjo nuo liūčių, Rusijoje šiemet buvo pasėta 1 mln. ha kviečių mažiau, derlius irgi prastas. Grūdai turi įtakos maisto produktų ir pašarų gamybos sąnaudoms, tačiau mažmeninėje maisto produktų kainoje žemdirbių dalis yra mažai juntama.“

Nelinksmos prognozės

Kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas pripažįsta, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemečio derliaus kainos yra geros. Jo teigimu, ūkininkai patenkinti, nors derlius ir mažesnis nei ankstesniais metais.

„Galiu prognozuoti, kad drastiškas žaliavos kainų augimas išderins visą maisto grandinę. Nebūna pigios mėsos ar duonos, jeigu žaliava brangi, – sako J. Jagminas. – Maisto kainos tikrai bus didelės. Grūdai – biržos prekė, daug jų eksportuojama. Ar mūsų valstybė pajėgi riboti eksporto srautus, reguliuoti kainas? Vargu. Paukščių, gyvulių pašarams naudojami ne tik pabrangę grūdai, bet ir aliejus, kurio tona per metus pakilo daugiau kaip dvigubai – nuo 650 iki 1 tūkst. 400 Eur. Per javapjūtę už kviečius mokama 240 Eur/t, o tai gali pavojingai atsiliepti maisto produktų kainoms. Ar žmonės įpirks pabrangusius mėsos, pieno, duonos produktus? Juk tuoj bus eskaluojama informacija, kad dėl maisto brangimo kalčiausi žemdirbiai. Rudenį mūsų visų gali laukti liūdnas ir grėsmingai pavojingas vaizdelis.“

Didėja produkcijos savikaina

Panašios ir AB „Kiaulių veislininkystė“ direktoriaus Viliaus Rekščio prognozės. „Ruošiant kiaulių pašarus, 80 proc. raciono sudaro grūdai. Šiemet jie gerokai brangesni nei pernai. Pavyzdžiui, miežiai pernai kainavo 180 Eur/t, šiemet – 235 Eur/t. Be to, kiaulių augintojams pabrango ne tik grūdai, bet ir sojos, degalai, mineralai, transporto paslaugos. Visa tai turės įtakos mėsos savikainai ir lems vartotojo krepšelio turinį. Nedideli, mišrios gamybos ūkiai, kokių šiandien reta, galėjo mėsos gamybos sąnaudas mažinti ūkyje išaugintais pašarams skirtais grūdais. Šiandien tendencijos kitos. Augalininkystės ūkiai specializuojasi grūdus parduoti eksportui, nors likę Lietuvoje ir panaudoti gyvulininkystės ir paukščių ūkiuose grūdai sukurtų didesnę pridedamąją vertę.“

Žemdirbių balso negirdi

Kupiškio rajono ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius primena, kad pabrango ne tik grūdai, ūkininkams dabar daugiau kainuoja ir javų sėkla, technika, darbo jėga, žemės nuoma. „Rudenį bus daug ašarų ir tragedijų. Rajono laukuose liko apie 20 proc. javų, kuriuos nuimti vargu ar bus įmanoma – varpose jau sudygę grūdai. Dalis ūkininkų, pardavę derlių pagal išankstines sutartis, patyrė nuostolių. Kita ūkininkų dalis sutarčių neįvykdys dėl menko derliaus.

Vyksta žaidimas su grūdais. Kainos kyla ir nežinia, kada jos sustos. Valdžia kalba, kad reikia mažinti grūdų, mėsos, pieno gamybą, nes tauta tiek nesuvalgo. Mūsų rajone kaimynystėje – keturios uždarytos karvių fermos“, – brangimo priežastis vardina ūkininkas. Jo nuomone, į žemdirbių balsą neįsiklausoma, priimami sprendimai atkurti pelkes, rūpintis laukiniais paukšteliais, varlėmis, vabalais. Vokietijoje vienas ūkininkas išlaiko 155 valgytojus, valdžia skatina žemdirbį nemažinti gamybos, motyvuoja nacionaliniu interesu. Lietuva, prisistatanti kaip žemės ūkio kraštas, tokios agrarinės strategijos nepuoselėja. Vilniuje sėdintys valdininkai bijo kaimo ir vengia susitikimų su žemdirbiais.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Justinas ADOMAITIS, 2021-08-28

Kala išmokų „lubas“ – vers grįžti prie vokelių

Taiko vienam politikui, bet skauda visiems. Taip žemdirbiai vertina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nuostatą sukalti tiesioginių išmokų „lubas“ net nepasidomėjus, už ką jos mokamos ir kam atitenka.

„Pykstu, labai pykstu, – Suvalkijoje esančios Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas trinktelėtų kumščiu į stalą, jeigu tik kas nors išgirstų. – Tai pasityčiojimas iš kaimo žmonių – jų menkinimas tarsi jie būtų antrarūšiai.“ Taip į ŽŪM užmačias sukalti tiesioginių išmokų „lubas“ – sumažinti jas iki 150 tūkst. eurų – reaguoja per 110 žmonių įdarbinusios bendrovės vadovas. „Žemės ūkio ministras buvo pas mus atvykęs, matė, kaip ūkininkaujame. Bet vos tik bandžiau užsiminti apie tiesioginių išmokų reikalus, jis suskubo kalbą nusukti kitur. Tai – politiniai reikalai. Tikėtina, kad „lubomis“ norima atimti kąsnį iš karbauskių, bet skauda ne jiems, o kitiems“, – kirto G.Gumauskas.

Išsiuntė raštą į EK

Oficialių žinių nėra jokių, neoficialios – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nusiuntė Europos Komisijai (EK) pažymą, kad Lietuva tiesioginių išmokų „lubas“ pradės taikyti kitąmet, nors pagal galiojantį reglamentavimą to neprivalo daryti. Ką parašė – nerodo nė Seimui. Žemdirbiai pyksta, kad ministerija tokio sprendimo nederino su savo partneriais – jiems atstovaujančiomis organizacijomis. Pyksta ir dėl to, kad nežino, kas suguldyta į tą raštą, kad tokius svarbius sprendimus ministras EK pateikia slapčiomis. Pyksta ir dėl to, kad valdžia sumanė atimti pinigus, kurie skiriami ne kam kitam, bet darbuotojų algoms, o kartu mokesčių pavidalu pamaitina ir savivaldybių, ir valstybės biudžetus.

„EK pateikto dokumento nematėme, apie jo turinį galime spręsti tik iš formalaus ministerijos atsirašinėjimo į mūsų užklausas. Taigi Lietuva nutarė kirsti dvigubai – ir mažinti tiesiogines išmokas, ir dar atimti galimybę sumažintas išmokas kompensuoti darbo užmokesčiu. Kitos ES šalys renkasi kitus kelius. Mums tai taip pat žadėjo premjerė, – yra sakęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. – Gal ministras patars, kaip susimokėti už pabrangusią elektrą, kurios kilovatvalandės kaina pakilo nuo 0,04 iki 0,08 euro? Arba už dyzelinius degalus, kurių tona pabrango nuo 392 eurų iki 553 eurų? Ar už trąšas, pabrangusias nuo 288 iki 490 eurų už toną?“

Dengia žaliavų kainą

„Išmokas EK ne šiaip sau dalija, bet tam, kad verslui padėtų išsilaikyti kaime. Juk už mūsų gaminamas žaliavas – pieną – mokama neadekvačiai mažai. Dirbu kaime seniai, gerai žinau ir tai, kad per 30 metų pieno kaina realiai juk nesikeitė. O per 80 proc. pajamų sudaro pienininkystė, kitas – mėsa, grūdai. Todėl tiesioginės išmokos yra tos pajamos, kurios ypač svarbios pas mus dirbantiems žmonėms. Jie nėra kokie nors antrarūšiai, bet valdžiai atrodo, kad kaimiečiai pragyvens ir be normalių algų“, – žodžių kišenėje neieškojo Gintautas. Jis sako tai, ką mano, nes jam skaudu, kad toks atsainus yra valdžios požiūris į kaimą: „Ji pamatė, kad kaimas prakuto, kad vaikštant po fermas nebereikia avėti guminių batų. Nors tai padaryti mums pavyko beprotiškai daug dirbant ir taupant, valdžiai tai nė motais. Ji lyg kurčia. Tiesiai niekas nepasako, kad su tomis „lubomis“ norima pakenkti vienam politikui, bet nukentės visi.“

Jis neneigia – taip, yra didelių žemės plotų savininkų, tačiau verta pasidomėti, kas juose daroma. „Jeigu ten plėtojama žemdirbystė, jei diegiamos naujausios technologijos, jeigu melžiama karvių ir auginama mėsinių galvijų, jeigu sudaromos geros sąlygos darbuotojams ir mokamos geros algos, jeigu nedaroma žalos gamtai, kodėl tokį ūkį reikia žlugdyti?“ – logikos ŽŪM sprendime pasigedo G.Gumauskas.

Išsami skaičių kalba

Padovinio bendrovė deklaruoja (kartu su nuomojama) apie 2800 hektarų žemės – jos tenka maždaug po 27 hektarus vienam dirbančiajam. Vidutinė alga, kurią į rankas gauna, pavyzdžiui, mechanizatoriai ir melžimo operatorės, siekia 1000 eurų. G.Gumauskas išvardijo: per 2020-uosius darbo užmokesčiui buvo skirta per 1,5 mln. eurų, iš jų algoms į rankas – 0,982 mln. eurų, likusi dalis – „Sodros“, sveikatos draudimo, gyventojų pajamų mokesčiams. Be jų, Marijampolės savivaldybei mokamas gyventojų pajamų ir žemės mokestis. „Vien PVM pernai sumokėjome 440 tūkst. eurų, taigi pamaitiname valstybės biudžetą sočiai. Tuo metu tiesioginių išmokų už 2020-uosius esame gavę apie 200 tūkst. eurų. Įvedus „lubas“ būtų nurėžta apie 60 tūkst. eurų šios sumos. Iš ko reikėtų mums ją atimti? Iš savo darbuotojų?

Neįstengtume mokėti jiems tokių algų kaip dabar“, – kalbėjo Gintautas. Buhalterijos knygą praskleidė ir gyvulininkyste besiverčiančios Okainių žemės ūkio bendrovės vadovas Vilius Samuolis. Pasak jo, bendrovė dirba (kartu su nuomojama) 3200 hektarų žemės, tiesioginių išmokų suma siekė 234 tūkst. eurų. Pritaikius „lubas“ būtų prarasta 74 tūkst. eurų. „Turime apie 2900 galvijų, iš jų 1150 melžiamų karvių. Per metus vien mokesčių sumokame 1 mln. eurų, o žmonių atlyginimams, juos atskaičius, tenka 800 tūkst. eurų“, – sakė V.Samuolis. Taigi išmokos yra vienintelis būdas, skatinantis kaime algas mokėti ne vokeliuose, bet orias.

Grėsmės – nė motais

Noras kuo greičiau sukalti išmokų „lubas“ yra politinis sprendimas. Tuo neabejoja ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas, minėtos asociacijos prezidentas Petras Puskunigis. „Apie tai, kokios grėsmės kils nurėžus tiesiogines išmokas, aiškinome ne kartą, kalbėjome skaičių kalba. Tačiau su mumis nediskutuojama. Būčiau neteisus sakydamas, kad tik ši valdžia nesikalba, – ankstesnei valdžiai taip pat ne visi mums, gamybininkams, aktualūs klausimai buvo įdomūs“, – sakė P.Puskunigis. Pasak jo, „lubos“ pradangina galimybę kurti naujas ir išsaugoti jau esančias civilizuotas, oriai apmokamas darbo vietas kaime. „Mūsų bendrovė gyvena iš pienininkystės, valdo (kartu su nuomojama) apie 1500 hektarų žemės. Joje dirba apie 90 žmonių ir jie visi pernai sumokėjo per 1,09 mln. eurų mokesčių. Jeigu tiesioginės išmokos bus nukirstos, neįstengsime rinkoje konkuruoti su kaimynais ir trečiosiomis šalimis. Taigi mūsų valdžia padarys didelę paslaugą konkurentams, – nesuabejojo P.Puskunigis. – EK siūlo mažinti lubas iki 100 000 eurų.

Ši tvarka įsigalios nuo 2023 m., o dabar taikoma tvarka pereinamajam laikotarpiui – 150 000 eurų „lubos“. Mes sutiktume su siūlymais, jei iš paramos būtų išskaičiuojamas darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai. EK neprieštarauja, kad dėl atlyginimų sprendimą priimtų šalis narė. Tokiam modeliui pritaria Estija, Slovakija, Lenkija, Čekija, Vengrija ir kitos šalys bei jų vyriausybės, o mūsų ministras priėmė vienasmenį sprendimą taikyti išmokų sumažinimo mechanizmą (vadinamąsias lubas) neatsižvelgiant į atlyginimus ir visuomeninių žemdirbių organizacijų siūlymus.“ Jį stebina ir tai, kad valdžia yra dviveidė, – nuolat kalba apie būtinybę palaikyti kaimo gyvybingumą, bet elgiasi priešingai.

Neturi ko komentuoti

Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Sauliaus Jarmalio, kol kas nėra priimta jokio sprendimo, susijusio su tiesioginėmis išmokomis. „Vadinamasis notifikavimas reiškia konsultacijas su Europos Komisija, jos vyksta. Aiškinamės, ar galima taikyti „lubas“ ir kokie būtų reikalavimai. Yra tik pasiūlymai, nieko daugiau. Taigi kol kas jokių sprendimų nėra priimta, todėl šiuo metu neturime ko pakomentuoti. Rudenį bus grįžta prie šio klausimo“, – sakė S.Jarmalis.

Dvi išmokų schemos

Tiesioginės išmokos yra mokamos pagal dvi galiojančias schemas. Viena jų – bazinės išmokos, kurios pasiekia žemės savininkus pagal praeityje deklaruotą plotą. Taigi jas gauna ir tie, kurie savo žemėse neūkininkauja, bet, pavyzdžiui, turi įrengę golfo laukus. Tai „istorinė“ išmoka ir ji taikoma senosiose ES šalyse. Kita schema – vienkartinės išmokos už plotus. Jos apskaičiuojamos pagal kasmet deklaruojamus dirbamosios žemės plotus, tad pritaikius „lubas“ dalis deklaruojamo ploto bus palikta be išmokų. Taigi Lietuvos žemdirbiai nukentės. Taikyti tiesioginių išmokų mechanizmą leidžia, bet neįpareigoja ES priimti teisės aktai, kartu leisdami šalims narėms apsispręsti dėl atlyginimo išskaičiavimo.

2022-aisiais Lietuva turėjo teisę netaikyti išmokų mažinimo ir ribojimo priemonės, nes mūsų šalyje naudojamas pirmųjų hektarų paramos modelis, kai išmokoms už pirmuosius 30 ha skiriama bent 5 proc. visų šalies tiesioginių išmokų voko. Lietuvoje tam skiriama 15 proc., ji didžiausia ES ir 2021 m. sieks 55 mln. eurų. Lietuvoje yra 120 tūkst. ūkininkų ūkių ir žemės ūkio įmonių. Skaičiuojama, kad naujasis teisinis reguliavimas leistų sutaupyti apie 10 mln. eurų, kurie esą bus padalinti smulkiesiems.

Šaltinis: lrytas.lt,Audrė Srėbalienė, 2021-08-30

Neariminei žemdirbystei iš ES Modernizavimo fondo planuojama skirti 8 mln. eurų

Lietuva Europos investicijų bankui ir Europos Komisijai teikia paraišką Europos Sąjungos Modernizavimo fondo investicijoms į neariminę žemdirbystę – vieną Žaliojo kurso krypčių žemės ūkyje. Skatinant ūkininkus rinktis neariminę žemdirbystę, iš Modernizavimo fondo 2021 metais planuojama skirti 8 mln. eurų.

Neariminei žemdirbystei sunaudojama mažiau kuro žemės paruošimui, taip didinant energijos vartojimo efektyvumą, o cheminių trąšų ar augalų apsaugos produktų gali būti naudojama mažiau, todėl gerokai mažesni ir ūkininkų kaštai. Tokia augalininkystė mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų išsiskyrimą į atmosferą, dirvožemis apsaugomas nuo erozijos, tausojama biologinė įvairovė.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, šiuo finansavimu norima skatinti ūkininkus rinktis technologijas, užrakinančias anglies dvideginį dirvožemyje. Atsisakius intensyvaus dirvožemio paviršiaus ardymo, išsaugoma ekosistema, padedanti augalams augti ir apsiginti nuo kenkėjų, taip mažinamas cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje. „Tausojant bei išsaugant dirvožemio sveikatą, neariminės žemdirbystės taikymas – viena iš pagrindinių ateities ūkininkavimo formų“, – teigia ministras.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030-ųjų numatytas siekis – 650 tūkst. ha neariminės žemdirbystės plotų mūsų šalyje. 2020 m. pasėlių deklaravimo duomenimis, tokiu būdu apdirbamos žemės plotas Lietuvoje yra 243 tūkst. ha.

Lėšos investicijoms į klimato kaitos mažinimo priemones

Į ES Modernizavimo fondą lėšos skiriamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos fondo. Šios investicijos nuo 2021-ųjų į klimato kaitos mažinimo priemones numatomos Lietuvoje ir dar devyniose Rytų bei Centrinės Europos šalyse. Siekiama, kad šios šalys, modernizuodamos energetines sistemas ir didindamos energijos vartojimo efektyvumą, sparčiau pereitų prie neutralios klimatui ekonomikos. Viena iš prioritetinių Modernizavimo fondo sričių – energijos vartojimo efektyvumo didinimas žemės ūkyje.

Lietuva dar šiemet iš fondo tikisi gauti 63 mln. eurų investicijoms pagal aplinkos ir energetikos ministrų patvirtintas nacionalines finansavimo kryptis 2021–2022 m. ES Modernizavimo fondo paramai. Lėšos būtų numatomos plėtoti neariminę žemdirbystę (8 mln. eurų), atnaujinti savivaldybių pastatus, diegti švaresnes pramonės gamybos technologijas, įsigyti elektromobiliams.

Europos investicijų bankui ir Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos siūlomas finansavimo kryptis, parama būtų gauta jau šiais metais. Tuomet tikimasi paskelbti ir kvietimus įmonėms bei fiziniams asmenims teikti paraiškas.

Bendra Lietuvai iš Modernizavimo fondo skiriama suma 2021–2030 m. laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų. Vėlesniais fondo atrankos etapais planuojama teikti papildomas investicijų kryptis toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą žemės ūkyje bei kitose veiklose ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-08-30

„Panevėžio veislininkystė“ vėl kviečia į parodą Algirdiškyje

Veislininkystė Lietuvoje turi senas tradicijas, kurias reikia puoselėti. Viena iš svarbių veislininkystės grandinių, kur galima parodyti veislininkystės ir gyvulininkystės pasiekimus, pademonstruoti produktyviausius bei gražiausius ūkininkų ir bendrovių išpuoselėtus įvairių veislių gyvulius bei paukščius, pasidalinti gerąja patirtimi – tai bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ bazėje Algirdiškio kaime (Panevėžio r.) rengiamos veislinių gyvūnų parodos. Šiemet „Veislinių gyvūnų paroda Algirdiškis 2021“, kurios rėmėjas yra Žemės ūkio ministerija, vyks rugsėjo 10–11 dienomis.

Į klausimus apie parodą atsako UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius.

Jūsų vadovaujamos bendrovės organizuojama paroda jau tapusi tradicinė, pelniusi pripažinimą ir populiarumą. Kokie šiųmetės parodos Algirdiškyje svarbiausi tikslai?

Didžiausias dėmesys – selekcinei veiklai, genetikos gerinimui, kad ūkininkai turėtų kuo daugiau galimybių kurti didesnę pridėtinę vertę. Norime skatinti veislinių, kuo aukštesnės genetinės vertės gyvūnų auginimą, veisimą, gerinti ūkių bandų produktyvumą. Todėl ir pagrindinis parodos tikslas – supažindinti su mūsų veislininkystės pasiekimais. Tokios parodos padeda eiti į priekį, nes ūkininkams tai gera proga pamatyti geriausius veislinius gyvulius, paukščius ir palyginti juos su auginamais savame ūkyje. Paroda supažindins su veislininkystės sektoriaus pažanga bei naujovėmis. Ūkininkams labai svarbu neatitrūkti nuo naujovių, nes parodoje pristatomos veislininkystės naujovės padeda rasti sprendimus, kaip išsilaikyti rinkoje.

Paroda taip pat siekiame stiprinti regioninį bendradarbiavimą, padidinti augintojų ir veisėjų žinomumą, padėti ūkininkams užmegzti ryšius su potencialiais pirkėjais.

Į ką jūs, parodos organizatoriai, orientavotės, kam skirta paroda?

Ir profesionalams, ir visuomenei. Visų pirma, paroda skirta veislininkystės specialistams, žemdirbių savivaldos organizacijų nariams, tvarkantiems gyvūnų kilmės knygas, ūkininkams, bendrovėms. Parodoje dalyvaus gyvulininkystės asociacijos, pripažintos veislininkystės institucijos, veislinių gyvūnų augintojai, gyvulininkystės ir veislininkystės šakas atstovaujančios valstybės, mokslo ir mokymo institucijos bei įmonės, teikiančios paslaugas žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriui.

Kita vertus, paroda skirta ir plačiajai visuomenei, jaunimui – būsimiesiems gyvulininkystės specialistams. Dalis tokių parodos lankytojų tampa jaunaisiais ūkininkais. Mūsų parodas itin pamėgo panevėžiečių šeimos, bet ne tik jos – iš įvairių Lietuvos vietovių pasigrožėti įvairių veislių ūkiniais gyvūnais bei supažindinti su jais savo atžalas atvyksta net ir nieko bendro su žemės ūkiu neturinčios šeimos. Mūsų parodą paprastai aplanko daug ekskursijų iš mokyklų ir darželių. Tikimės jų sulaukti ir šiemet. Vaikams, ypač miestiečiams, labai įdomu iš arti pamatyti gyvulius, paukščius, triušius. Be to, vaikams bus organizuojamos specialios, edukacinės programos, įvairūs užsiėmimai, atrakcijos. Visi norintys galės sužinoti, kaip prižiūrėti ir auginti gyvūnus. Kviečiame į parodą atvykti su šeimomis. Joje tikrai bus ką veikti visiems šeimos nariams. Visas parodos lankymas yra nemokamas.

Tad galima sakyti, kad paroda skirta įvairiai publikai – nuo vaiko iki ūkininko, profesionalo, specialisto, mokslininko.

Ką pasiūlysite parodos lankytojams? Ką jie galės pamatyti per dvi dienas?

Parodos dalyviai ir svečiai galės susipažinti su žemės ūkiui ir gyvulininkystei skirtos produkcijos naujovėmis: žemės ūkio technika, pašarų ruošimo technika, melžimo įranga, veterinariniais preparatais, ūkio reikmenimis, paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Parodysime, ką turime geriausia: nuo vertingiausių įvairių veislių gyvūnų iki mokslo inovacijų, konsultacinės veiklos, augintojų ir eksportuotojų, veisėjų ir paslaugų teikėjų gyvos patirties.

Ūkininkams paprastai būna įdomios ir naudingos mokslininkų, veislininkystės specialistų, verslo atstovų konsultacijos. Seminaruose, diskusijose bus dalijamasi patirtimi, mezgami kontaktai. Parodoje bus vietos ir dalykiškoms veislininkystės profesionalų diskusijoms, ir spalvingiems reginiams.

Ekspozicija bus įrengta tiek lauke, tiek fermose. Kaip ir kasmet, bus daug įvairių gyvūnų – pradedant paukščiais, triušiais, avimis, ožkomis, baigiant pieniniais ir mėsiniais galvijais, žirgais ar egzotiškosiomis alpakomis. Bus eksponuojami geriausi Lietuvos augintojų išauginti gyvūnai.

Paroda tradicinė, vyksta jau daug metų. Ar šiųmetė paroda kuo nors išskirtinė?

Parodos rengimas vyko koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Buvo abejojančių, svarstančių, ar dalyvauti parodoje, tačiau net ir tokiomis sąlygomis gyvūnų bus eksponuojama netgi daugiau nei ankstesniais metais. Kai kurie sektoriai net konkuravo dėl vietos. Buvo itin daug paukščių augintojų, norinčių pademonstruoti geriausius eksponatus iš savo ūkių, kad net sunku visus paukščius sutalpinti.

Didelė parodos dalis vyks lauko paviljonuose, atvirose erdvėse, todėl lankytojams bus tikrai saugu.

Parodos programoje numatytas ir aukcionas?

Šeštadienį, rugsėjo 11 d., darysime mėsinių galvijų aukcioną. Pabandysime parduoti kelis bulius. Mūsų bazė tokiems aukcionams yra pritaikyta. Esame ir anksčiau rengę aukcionus, tik bėda, kad lietuviškas galvijas dar nėra toks populiarus kaip užsienietiškas. Sakyčiau, jog vertėtų rinktis lietuvišką genetiką, turime sveikus, gerus galvijus, taip išvengtume ir ligų įvairovės.

Mėsinių galvijų potencialas yra, nes valstybė skatina veislinių galvijų įsigijimą. Dabar daug ūkininkų stengiasi savo galvijus parduoti patys. Reikia tikėtis, kad ateityje didžioji dalis veislinių gyvūnų bus parduodama per aukcionus.

Parodos organizavimas – tai ir šviečiamoji bendrovės veikla?

„Panevėžio veislininkystė“ iš veislinių gyvūnų parodos organizavimo finansinės naudos neturi, pelno negauna, bet vienas mūsų strateginių tikslų – nauda visuomenei. Todėl paroda Algirdiškyje – tai ne tik veislininkystės forumas, ji atlieka švietėjišką, mokomąją, socialinę funkciją.

Prieš penkerius metus į įmonės bazę buvo investuota valstybės lėšų, rekonstruoti pastatai, pritaikyti gyvūnų parodai, todėl stengiamės kuo sėkmingiau ir produktyviau išnaudoti bendrovės galimybes. Beveik du dešimtmečius organizuojama paroda gausėja, tampa lankomesnė. Tikimės gausiai lankytojų sulaukti ir šiųmetėje parodoje.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-08-30

Elektroniniai receptai – antibiotikų naudojimo kontrolei stiprinti

Veterinarijos gydytojai gyvūnams gydyti nuo 2022 metų rašys ne popierinius, bet elektroninius receptus (toliau – e. receptas). Visoje Lietuvoje pradės veikti elektroninė Veterinarinių vaistų apskaitos informacinė sistema (VVAIS) ir e. receptas bus privalomas visiems. Kol išrašomi popieriniai receptai, sudėtinga sukontroliuoti receptinių vaistų išrašymą.

Naujoji sistema leis stebėti antimikrobinių vaistų pardavimus ir jų naudojimą ūkiuose, o tai užkirs kelią ir nekontroliuojam savarankiškam gyvulių gydymui.

Dalis jau atsisakė popierinių receptų

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Europos Sąjungos (ES) šalys narės yra įpareigotos rinkti duomenis apie antimikrobinių vaistų, skirtų gyvūnams, pardavimo apimtį ir jų naudojimą, todėl visos ES šalys privalės turėti e. recepto sistemas. Lietuvoje tokia sistema jau veikia. Veterinarijos gydytojai jau dabar gali naudotis šia sistema ir išrašyti e. receptus nelaukdami 2022-ųjų sausio mėnesio, kai naudojimasis ja bus privalomas.

„Veterinarijos gydytojai aktyviai domisi šia sistema, tačiau kol kas registruojasi vangokai, nes naudojimasis ja – savanoriškas. Skatiname veterinarijos gydytojus jungtis į sistemą, kad galėtų kuo anksčiau išbandyti, kaip ji veikia, kol e. receptas taps privalomu visiems. Šiuo metu akcentuojame, kad jei daugiau veterinarijos gydytojų ir veterinarijos farmacijos specialistų išbandytų, suprastų ir adaptuotų e. receptą savo kasdieniame darbe, perėjimas prie sistemos būtų sklandesnis“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius.

Sistema naudosis daugiau kaip 780 veterinarijos paslaugų teikėjų ir 190 veterinarijos farmacijos įmonių. Veterinarijos gydytojai gyvūnams gydyti galės išrašyti e. receptus ir veterinarinių vaistų paraiškas. VMVT duomenimis, šiuo metu yra kiek daugiau nei 100 šios sistemos naudotojų. VMVT kviečia veterinarijos gydytojus aktyviau jungtis prie e. recepto, anksčiau susipažinti su sistema ir pradėti ją taikyti praktikoje.

Vienas iš tų, kurie jau naudojasi naująja sistema ir išrašo e. receptus, – Skuodo rajone dirbantis, ūkinius gyvūnus gydantis veterinarijos gydytojas, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) viceprezidentas Petras Tamašauskas.

„E. receptus pradėjau rašyti dar pernai, kai tik pradėjo veikti VVAIS sistema. Daug patogiau nei rašyti popierinius. Be to, galima atlikti veterinarinio vaisto paiešką pagal jo pavadinimą, pateikti veterinarinio vaisto paraišką. Man e. recepto sistema yra patogi. Pirmą kartą prisijungus reikia pasižiūrėti, kaip ir ką daryti norint išrašyti e. receptą, ir viskas, paskui jokių problemų. Sistema veikia gerai, nė karto nestrigo, nebuvo jokių trikdžių“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė P.Tamašauskas.

Visos Europos bėda

Antimikrobinio rezistentiškumo problema aktuali visame pasaulyje. Pastarąjį dešimtmetį bakterijų atsparumas antibiotikams daugelyje Europos šalių grėsmingai didėjo. Pagrindinė to priežastis – netinkamas, neracionalus, o kartais ir visai beprasmis antibiotikų naudojimas gyvūnams gydyti, kuris skatina bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi.

Nemaža dalis antibakterinių vaistų sunaudojama veterinarijoje, todėl specialistai skatina racionalią ir tikslingą antibiotikų vartojimo kultūrą, siekia didinti ūkininkų sąmoningumą. Deja, netrūksta atvejų, kai ūkininkai antibiotikais savo nuožiūra gydo susirgusius galvijus, nežinodami, ar šių vaistų tikrai reikia, taip pat naudodami antibiotikus tikisi paskatinti gyvūnų augimą ir išvengti ligų. Pasaulio sveikatos organizacija ragina neskirti antibiotikų sveikiems gyvūnams, racionaliai juos naudoti tuomet, kai būtina, kad antibiotikai išliktų efektyvūs žmonių ligoms gydyti.

Lietuvoje antibiotikų pardavimo kiekiai pastaraisiais metais išlieka panašūs. Tikimasi, kad labiau kontroliuoti antimikrobinių vaistų naudojimą gyvulininkystės ūkiuose padės naujoji VVAIS sistema, e. receptas. Pasak VMVT vadovo M.Staškevičiaus, minėtas bakterinis atsparumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia e. recepto.

Stambius ir smulkius ūkius prižiūrintiems veterinarams pildant paraiškas vaistams per e. sistemą bus matoma, kiek galvijai gavo antibiotikų, ar jų produktai nėra kenksmingi žmonėms. Pastebėję didesnius parduodamų antibiotikų kiekius, VMVT specialistai galės situaciją pasiaiškinti su ūkininku bei tą ūkį prižiūrinčiu veterinarijos gydytoju. Dabar sukontroliuoti receptinių vaistų išrašymą yra gana sudėtinga. Popieriniuose receptuose įveliama klaidų, o kartais jie tiesiog dingsta, pasimeta. Kai bus išrašomi e. receptai, nereikės saugoti popierinių.

VVAIS duomenis šalių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turi apibendrinti bei kasmet pateikti Europos vaistų agentūrai, kad būtų galima įvertinti, kiek tokių vaistų sunaudojama ūkiniams gyvūnams ir mažinti visuotinį antimikrobinių medžiagų naudojimą.

Netoleruotina saviveikla

Pastebėję pirmuosius gyvulio ligos požymius, ūkininkai turėtų nedelsdami kreiptis į veterinarijos gydytoją, o ne patys ieškoti įvairių, kartais neteisėtų būdų bei kelių, kaip įsigyti antimikrobinių ar kitų receptinių veterinarinių vaistų, ir savo nuožiūra gydyti sergančius gyvūnus. Specialistai įspėja: taip besielgdami žmonės rizikuoja ne tik savo auginamų gyvulių produktyvumu, bet ir visuomenės sveikata, taip pat skatina bakterijų rezistentiškumo augimą.

„Būna atvejų, kai nuvažiuoji pas ūkininką, o jis turi įsigijęs antibiotikų. Kaip ir iš kur juos gavo, niekas nežino. Neaišku ir kiek tokių vaistų jis jau suleidęs sunegalavusiam galvijui. Kokia bus tokių galvijų mėsa, kai taip neatsakingai ir galbūt be reikalo naudojami antibiotikai? Jei tokios praktikos nebus atsisakyta, kokį maistą valgys mūsų vaikai ir anūkai? Reikia žiūrėti ne vien į vaisto vartojimą, bet ir į pasekmes, kas mūsų laukia ateityje“, – tvirtino P.Tamašauskas.

LVGA viceprezidentas kategoriškai tvirtina, jog antibiotikų negalima naudoti tada, kai jų nereikia, ir ragina ūkininkus neužsiimti savarankišku galvijų gydymu.

„Tik veterinarijos gydytojas turi spręsti, reikia naudoti antibiotikus ar ne. Ūkininkas negali sugalvoti ir suleisti gyvuliui vaistų savo nuožiūra. Taip ūkininkas „prigydo“, o atvažiavęs veterinarijos gydytojas paskui nebežino ką daryti, nes galvijas jau kažkuo gydytas, o nežinodamas, kokie vaistai suleisti, gali blogiau padaryti“, – pasakojo P.Tamašauskas.

LVGA viceprezidento nuomone, naujoji e. receptų sistema turėtų padėti spręsti šią problemą. Kai neliks popierinių receptų, antibiotikų bus galima įsigyti e. receptu arba paraiška (jei vaistų reikia didesniam ūkiui ir ne vienam galvijui).

„Bet kokius antimikrobinius vaistus turi paskirti tik veterinarijos gydytojas. Tai labai atsakinga veikla ne vien dėl to, kad rūpinamės ūkinių gyvūnų sveikata, kad nesivystytų atsparumas antibiotikams, alergijos, bet ir dėl to, kad iš šių gyvulių gautą pieną, mėsą ir kitus produktus naudojame maistui“, – sakė P.Tamašauskas.

Gydant gyvulį būtina žinoti ir griežtai laikytis išlaukos laikotarpio – iš tokio gyvulio gautos produkcijos nenaudoti maistui tol, kol iš jo organizmo nepasišalins veterinarinių vaistų likučiai. Nesilaikant šio laikotarpio, antimikrobinių veterinarinių vaistų likučių gali atsirasti ir maisto produktuose.

Nėra griežtos apskaitos

Pagėgių savivaldybėje dirbantis veterinarijos gydytojas Arūnas Barkauskas kviečiamas važiuoja tiek pas smulkius, tiek pas stambesnius ūkininkus, kartais jo pagalbos prireikia ir žemės ūkio kooperatyvui „Lumpėnų rambynas“. Kol kas veterinaras rašo popierinius veterinarinių vaistų receptus, o elektroninius rašys nuo kitų metų pradžios, kai bus privaloma tą daryti.

„Dabar nėra labai griežtos antibiotikų apskaitos. Atsiranda ūkininkų, kurie šių vaistų stengiasi nusipirkti pas vaistininką, į veterinarijos gydytoją mažiau kreipiasi. Matyt, taupo, patys mėgina teikti pagalbą galvijams, o kai nebepavyksta, kviečia veterinarijos gydytoją ir dažnai net bando nuslėpti, kad gyvulys gydytas savarankiškai. Dažniausiai taip elgiasi smulkesni ūkininkai, jie tarpusavyje pasikalba, „pasikonsultuoja“ apie galvijų gydymą. Bendrovės savarankišku gydymu paprastai neužsiima, jos pasikliauja veterinarijos gydytojais“, – teigė A.Barkauskas.

Akivaizdi problema, su kuria susiduria veterinarijos gydytojai, – ūkininkai palyginti lengvai gauna antimikrobinių vaistų. Tikėtina, kad šių medikamentų gauti bus sunkiau, kai e. recepto sistema veiks visu šimtu procentų.

Tai, kad ūkininkai gali įsigyti antibiotikų be recepto, patvirtina ir veterinarijos gydytojas Vincas Šiaudvytis.

„Antibiotikams įsigyti reikia recepto, bet ūkininkams pavyksta jų nusipirkti vaistinėse ir be jo. Čia tas pats, kaip ir su vaistais žmonėms. Pasitaiko, kad vaistinėse žmonės nusiperka medikamentų be recepto, kuris būtinas. Randasi ūkininkų, kurie savo susirgusį galviją gydo patys, bet kai jau neina nieko padaryti, tada kviečia veterinarijos gydytoją. Kita vertus, antibiotikų pernelyg nesistengia naudoti, nes kitaip negalės parduoti gyvulio. Stambūs ūkininkai apskritai svarsto, ar verta gydyti sunegalavusį gyvulį, verčiau išveža į skerdyklą ir parduoda, nes pradėjus gydyti ir suleidus vaistų neturės kur jo dėti“, – pasakojo privačia praktika Pagėgių savivaldybėje užsiimantis veterinarijos gydytojas V.Šiaudvytis.

Veterinarijos gydytojai ragina ūkininkus neužsiimti savigyda. Skirdami antibakterinius veterinarinius vaistus, veterinarijos gydytojai atsižvelgia į veterinarinio vaisto veikimo spektrą ir parenka tokį, kuris veiktų labiausiai tikėtinus esamos ligos sukėlėjus. Taip pat turi būti atsižvelgta į mikroorganizmo jautrumą šiam vaistui. Itin svarbu parinkti adekvačią antibakterinio vaisto dozę, kad būtų maksimalus gydymo efektas ir minimalus toksiškumas, parinkti tinkamą antibakterinių vaistų vartojimo dažnį ir būdą, pakankamą gydymo antibakteriniais vaistais trukmę, įvertinti galimą nepageidaujamą antibakterinio vaisto poveikį bei gyvūno būklę.

Tai įdomu

Pirmasis atrastas efektyvus antibiotikas – prancūzo medicinos studento Ernesto Diušeno 1896 m. atrastas penicilinas. Išradėjui po kelių metų mirus, jo atradimas buvo ilgam pamirštas. Tik 1928 m. Aleksandras Flemingas pastebėjo Penicillium mikromicetų gaminamos medžiagos antibakterinį poveikį ir suprato jo svarbą medicinai. Antibakterinę medžiagą jis pavadino penicilinu ir 1929 m. publikavo jos aprašymą. Šis atradimas sukėlė perversmą ne tik medicinoje, bet ir veterinarijoje, padėdamas išgydyti daugelį gyvūnų ligų, kurios anksčiau buvo laikomos mirtinomis.

Bakterijos neskiria žmonių ir gyvūnų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad bakterijos, turinčios atsparumo antibiotikams genų, yra perduodamos iš gyvulio gyvuliui ir iš gyvulio žmogui. Be to, mikroorganizmų atsparumas antibiotikams vystosi greičiau negu yra išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Visa tai kelia visuomenės ir mokslininkų nerimą. Pastarieji antimikrobinį rezistentiškumą vadina viena didžiausių šio amžiaus problemų.

Šaltinis: valstietis.lt,Violeta Gustaitytė, 2021-08-30

Atidedamas reikalavimas turgaviečių mėsos prekeiviams pildyti elektroninius žurnalus

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, atsižvelgdamas į smulkiųjų prekeivių prašymus ir nuogąstavimus, keičia žemės ūkio ir maisto produktų prekybos turgavietėse darbo taisykles ir iki kitų metų atideda jų įsigaliojimo datą. Apskaitos žurnalo pildymo tikslas – užtikrinti turgavietėse parduodamų maisto produktų saugą ir kokybę, tobulinant atsekamumo sistemą.

Ministerija išgirdo smulkiųjų prekeivių nusiskundimus dėl galimai išaugusios administracinės naštos, kompiuterinių technologijų trūkumo, todėl laikotarpis kol įsigalios privaloma tvarka, bus aktyviai išnaudojamas konsultacijoms su prekybininkais, kurie jau dabar pildo elektroninius apskaitos žurnalus. Bus ieškoma technologinių ir administracinių sprendimų, kaip supaprastinti elektroninio žurnalo pildymą.

„Maisto saugumas ir kokybė mums yra aukščiausias prioritetas, negalime to ignoruoti. Manau, kad bendradarbiaudami su prekybininkais rasime sutarimą ir būdus, kaip to pasiekti,“ – teigia ministras.

Nuo kitų metų sausio 1 d. elektroninį apskaitos žurnalą privalės pildyti tik prekiaujantys šviežia mėsa. Prekiaujantys apdorotais mėsos gaminiais ir toliau galės pildyti popierinį apskaitos žurnalą.

Pasak ministro K. Navicko, dalis prekybininkų jau dabar sėkmingai pildo elektroninį žurnalą – jie bei kiti prekybininkai bus skatinami tai daryti ir sulauks valstybės institucijų paramos ieškant palankesnių verslui sprendimų. Kontroliuojančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, siekdami užtikrinti produkcijos saugą ir atsekamumą, didesnį dėmesį skirs pildantiems popierinius apskaitos žurnalus.

Pagal anksčiau patvirtintą žemės ūkio ministro įsakymą, nuo rugsėjo 1 d. elektroninį apskaitos žurnalą būtų privalėję pildyti visi turgavietės prekiautojai, prekiaujantys šviežia mėsa, mėsos gaminiais, paukštiena, paukštienos gaminiais, taip pat ir tie, kurie naudoja kasos aparatus.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-08-30

Ankstesnės žemės ūkio naujienos