Žemės ūkio naujienos: 2021-09-20

Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Kaip ir 2020 metais, parama bus mokama tiems pieno gamintojams, kurių vardu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės. Pieno gamintojams, kurie atskaitos laikotarpiu (2006–2007 kvotos metais) pardavė pieną, tačiau šių metų sausio–birželio mėnesiais pieninių karvių neturėjo, atsietoji nacionalinė parama nemokama. Paramos dydis –14,56 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną.

Paramą kiekvienam gamintojui apskaičiuos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra. Patiems pieno gamintojams paraiškų teikti nereikės, nes duomenys imami iš turimų registrų.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-09-17

Pernai bendrovė išmokėjo apie 8,5 mln. eurų. „Skaičiai negalutiniai, nes kai kurios augalų rūšys dar laukuose – cukrinai runkeliai, kukurūzai. Bet išmokos suma tikrai bus didesnė nei pernai. (…) Vasaros laikotarpis atnešė didesnius nuostolius ir tikrai viršysime praėjusių metų išmokas“, – BNS sakė M.Rusteika. Pasak jo, pernai daugiau nuostolių fiksuota dėl išgulusių javų, o šiemet jų daugiau dėl krušos, ypač rapsų, pupų laukuose.

„Pupos apskritai tapo viena nuostolingiausių augalų rūšių per pastaruosius keletą metų. Nemažai ir bulvių laukuose nuostolių, dar ne visos daržovės nurinktos, tai gali būti, kad nuostoliai dar augs“, – teigė M.Rusteika.

Jis taip pat pastebi, kad šiemet padaugėjo ūkininkų, kurie draudė pasėlius. Draudimo bendrovė BTA skelbė, jog išmokos ūkininkams šiemet augo penkis kartus. Įmonės pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis taip pat teigė, kad nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos. Anot jo, didžiausia žala fiksuota, kai audra išguldė žieminių rapsų ir kviečių lauką – nuostoliai įvertinti 20 tūkst. eurų.

„Šiemet vien per pavasario sėją sudarėme apie 20 proc. daugiau pasėlių draudimo sutarčių nei pernai per visus metus ir jau dabar matome, kad ūkininkams skirtos draudimo išmokos viršys praėjusių metų išmokėtą sumą beveik penkis kartus. Augančią išmokų sumą lemia ne tik didėjantys draudžiamų pasėlių plotai, bet ir gausiai patiriamos žalos“, – pranešime sakė D.Juodis. BTA šiemet pranešta apie 55 įvykius, susijusius su pasėlių draudimu – žaloms atlyginti išmokėta per 150 tūkst. eurų, o rezervuota dar 50 tūkst. eurų.

Derlius šiemet – vidutinis

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad derlius šiemet – vidutinis, nors ūkininkai jo tikėjosi geresnio. „Derlius yra labai margas, aišku, vidutinį aruodą vertinant, galima sakyti, kad yra artimas vidutiniam derliui, tikrai nėra rekordinis kaip pranašavo dar nedaug likus iki javapjūtės, iki tropinių karščių atėjimo“, – BNS sakė R.Juknevičius. Pasak jo, tropinis karštis pakenkė visiems pasėliams, tai labai atsiliepė ir daržovių augintojams. Tačiau labiausiai, anot jo, nukentėjo javai, rapsai ir pupos. „Kai tikiesi, kad kulsi daug, belieka save guosti ir džiaugtis, kad būdavo ir baisesnių metų“, – sakė R.Juknevičius.

Anot jo, dažniausiai nuostolių būdavo žiemą, dėl iššalimo, tačiau dabar jų atnešė vasarą buvę karščiai. „Dėl tropinio karščio formuodavosi labai lokaliai tie reiškiniai, kai nei iš šio, nei iš to giedrame danguje prasideda didelės liūtys. Tokių dalykų buvo visos Lietuvos teritorijoje, buvo daug atvejų, kai to paties ūkininko vieną lauką visiškai suniokojo, o kitam nieko nekliuvo, nors jie vienas nuo kito per porą kilometrų“, – pasakojo R.Juknevičius. Jis teigė, jog šiemet išaugo rapsų, grūdų, pupų, žirnių ir kitų daržovių kainos, tačiau ne visi ūkininkai tuo galėjo pasinaudoti.

„Sumažėjęs aruodas labai greitai pakeičia situaciją rinkoje. Kainos šovė į viršų, nes atsirado produkcijos trūkumas. Ar tai didelė paguoda ūkininkams – tie, kurie buvo išankstinėmis sutartimis nemažą dalį derliaus pardavę, dabar yra labai nusivylę, nes pardavė gerokai mažesne kaina nei galėjo. Tie kurie neturėjo tokių sutarčių ir nepardavinėjo iš kart nuo kombaino, o dar šiek tiek palaikė, tai gali džiaugtis, kad išlošė“, – sakė R.Juknevičius.

Šaltinis: 15min.lt, Erika Alonderytė, 2021-09-19

Veislinių gyvūnų parodoje buvo demonstruojami produktyviausi, gražiausi, didžiausią genetinę vertę turintys pieniniai ir mėsiniai galvijai, žirgai, avys, ožkos, triušiai, alpakos, naminiai paukščiai, taip pat Lietuvos genofondinių veislių gyvūnai.

Tradiciškai parodoje atskleidžiami Lietuvos veislininkystės pasiekimai, įvertinama selekcinė ir genetikos gerinimo veikla, kuri remiasi mokslo pasiekimais. Į parodą gausiai sugužėję lankytojai grožėjosi išpuoselėtais ūkiniais gyvūnais, o profesionalai rengė seminarus ir diskusijas apie veislininkystės laimėjimus, naujoves bei problemas.

„Selekcija ir veislininkystė – lokomotyvai, traukiantys gyvulininkystę į priekį. Taigi, nuo veislininkystės pasiekimų priklauso šios šakos ateitis. Matome, kad turime kuo pasidžiaugti, tai leidžia tikėtis, kad ateitis bus šviesi“, – per parodos atidarymą žemdirbius pasveikino ir smagios šventės linkėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Parodą organizuojančios „Panevėžio veislininkystės“ vadovas Nerijus Gricius pasidžiaugė, kad šiemet į parodą atvežta daugiau eksponatų. Jis priminė, kad parodą remia Žemės ūkio ministerija, ir pasveikino žemės ūkio ministro vardu.

Šiemet paroda išsiskyrė lankytojų gausa ir sėkmingais sandoriais. „Lankytojų kasmet vis daugėja, o šiais metais net keliai buvo užkimšti. Parodoje netrūko ir pačių dalyvių, suvežta daugiau veislinių gyvūnų. Džiugina tai, kad parodos metu išparduota daug gyvūnų. Štai Lietuvos galvijų veisėjų asociacija dešimt veislinių telyčių planavo parduoti užsieniečiams, tačiau juos nukonkuravo Lietuvos ūkininkas – gyvuliai išvažiavo į jo ūkį“, – sakė N.Gricius.

Vyko mėsinių galvijų aukcionas

Viena jauniausių šakų – mėsinė galvijininkystė – plečiasi, auga ir sparčiai juda geresnės kokybės kryptimi. Tai buvo jaučiama ir parodoje, kur šiemet eksponuota dar daugiau tokių galvijų. Nemažai daliai parodos lankytojų mėsiniai galvijai – vis dar egzotika, o jų augintojai jau turi nemažą įdirbį auginant šiuos galvijus ir gerinant jų genetiką.

Parodos lankytojų dėmesį traukė ilgaragiai hailendai, kuriuos glostė jaunuolis Julius – žinomų Širvintų rajono ūkininkų Kristinos ir Arūno Martinėlių, puoselėjančių biodinaminį ūkininkavimą, sūnus. Julius jau turi savo ūkį, kuriame augina aubrakų galvijus, tačiau puikiausiai žino, kaip elgtis ir su hailendais – nuo vaikystės padėjo tėvams juos prižiūrėti.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė sakė, kad ekspertai į parodą atrinko apie pusšimtį elitinių galvijų iš 18 ūkių. Parodos naujiena – japoniškos veislės Wagyu mėsiniai galvijai, kurių mėsa prilyginama delikatesui. „Šie galvijai dar jauni, užauginti iš embrionų. Tai intensyvios japoniškos veislės galvijai, kurių mėsa yra pati marmuringiausia, pasižyminti itin gera kokybe“, – aiškino ji.

Parodoje buvo pristatyta inovacija – galvijo ilgojo nugaros raumens skenavimas, kuris leidžia pamatyti raumens apimtį, palyginti su kitais galvijais. „Ekspertų komisija vertino galvijus, vyko diskusijos apie veislininkystės naujoves, genomą ir pan. Suprantama, kad mokslo pasiekimai leidžia greičiau gauti didesnį efektą. Augintojai pagal veisles yra susibūrę į klubus, kur dar detaliau analizuojamos atskirų veislių ypatybės“, – teigė V.Živatkauskienė.

Kitą parodos dieną vyko mėsinių galvijų aukcionas, kur demonstruoti elitiniai Šarolė, Angus ir kitų veislių galvijai. Kai kurie mėsiniai galvijai iš parodos iškeliavo jau į kitų savininkų namus. Pavyzdžiui, du aubrakų veislės galvijai buvo parduoti ir išvežti į Estiją.

Remiasi mokslo pasiekimais

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Virgilijus Urbonavičius pirmiausia pastebėjo, kad šių metų paroda pritraukė itin daug lankytojų – jau pirmą dieną nuo pat ryto rikiavosi mašinų eilės. Ši asociacija parodoje pristatė daug galvijų, kurie įvertinti genomiškai. „Tai genetikos mokslo laimėjimai, pasiekiantys mūsų ūkius. Turime ir senojo genotipo galvijų, kuriuos išlaikyti padeda ir išmokas skiria valstybė. Senųjų lietuviškų veislių galvijai dažniausiai auginami prastesnių žemių kraštuose, nes jie nėra reiklūs. Tačiau tokių gyvulių pienas yra labai vertingas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Parodoje neišvengta apgailestavimo dėl prastų tendencijų Lietuvos pienininkystėje – šis sektorius traukiasi, užsidaro pieno ūkiai, išparduodamos bandos. „Pagrindinės problemos – žemos pieno supirkimo kainos išvargino ūkininkus, stinga kryptingos valstybinės politikos. Jeigu ūkiai turi naudoti savo resursus, kad išgyventų, tai ilgai netrunka. Ištekliai išsenka ir prasideda bandų likvidavimas. Gaila, kad labai daug mūsų gerų gyvulių atsiduria Lenkijoje“, – apgailestavo Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos (LŽGGA) pirmininkas Juozas Darbutas.

Tiesa, jis pastebėjo, kad asociacijos narių bandų produktyvumas kasmet gerėja, ir tai yra selekcinio darbo, genetikos gerinimo rezultatas. „Dirbame ir stengiamės, kad gyvuliai būtų produktyvesni, ilgaamžiškesni, mažiau sirgtų, kad būtų atrenkami geriausi buliai, atliekami genominiai tyrimai“, – aiškino asociacijos vadovas.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė, Kėdainių rajono ūkininkė Viktorija Švedienė įsitikinusi, kad siekiant mažinti produkcijos savikainą ir didinti produktyvumą, būtina tobulinti genetinę selekciją, išnaudoti genominius tyrimus ir kt.

Ožkos gelbėjo per karantiną

Žinomiausia šalies ožkų augintoja, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ėmužytė į parodą atsivežė ne tik savo veislines augintines, bet ir įvairių rūšių sūrių, kurių ragauti rikiavosi smagurių eilė. Prieš 5 ir daugiau metų ožkininkystei buvo prognozuojamas atgimimas. Dabar D.Ėmužytė sakė tiek entuziazmo neturinti – šis sektorius smuko.

„Iki euro įvedimo labai daug kas norėjo auginti ožkas, steigti verslinius ūkius – buvo šuolis. Tačiau įvedus eurą gamybos sąnaudos stipriai išaugo, o sūrio kainos – ne, todėl ožkininkystė gerokai smuktelėjo“, – sakė sūrių gamintoja.

Tiesa, D.Ėmužytė pastebėjo, kad karantino metu veislinių ožkų pardavimai ūgtelėjo, tačiau jas perka daugiau ne ūkininkai, o miestiečiai, turintys sodybas, didesnes namų valdas. „Būdami uždaryti žmonės panoro turėti gyvuliukų, ypač mėgstamos nulėpausės Anglo-Nubian veislės ožkos. Žmonės perka po vieną ar dvi savo reikmėms – ir dėl itin naudingo pieno, ir dėl grožio. Per karantiną vaikai pirko ožkytes ir dovanojo jas tėvams, kad šiems būtų lengviau išgyventi izoliaciją. Žinau atvejų, kai ožkytę laikė namie, šis gyvuliukas gelbėjo nuo vienatvės“, – įdomią tendenciją atskleidė ožkų augintoja.

Popierinis požiūris

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad pirmoji žemės ūkio paroda Rietave buvo surengta panašiu metu 1860 metais. Centrinėje miesto turgaus aikštėje buvo eksponuojami arkliai ir galvijai. „Ją organizavęs kunigaikštis Oginskis suvokė, kad gyvulininkystės plėtra ir stiprinimas yra labai svarbus Lietuvai. Vėliau tokios parodos vyko Šiauliuose prie geležinkelio, Panevėžyje, į jas suvažiuodavo kunigaikščiai ir gubernatoriai. O kur dabar mūsų ministerijos vadovai? Liko tik popierinis požiūris į žemės ūkį“, – apgailestavo jis.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-09-18

Parama skiriama organizuoti smulkių ūkio subjektų – kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų – bendrus darbo procesus dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.

Transliacijos metu NMA atstovė Kristina Žukienė pristatė paramos teikimo sąlygas, paraiškų vertinimo tvarką, prisiimamus įsipareigojimus.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-17

Darbo grupėms teks svarbus vaidmuo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planą. Grupių nariai dalyvaus diskusijose, tarsis, kaip Lietuvai eiti klimato neutralumo link, teiks siūlymus dėl papildomų priemonių siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų.

Subūrus šias grupes siekiama išgirsti naujas idėjas ir skirtingus požiūrius, užtikrinti dalijimąsi informacija tarp visų suinteresuotų šalių. Taip tikimasi suformuoti Lietuvai geriausiai tinkantį priemonių rinkinį klimato kaitos iššūkiams įveikti.

Planuojama atnaujintą NEKS veiksmų plano projektą parengti ir pateikti Europos Komisijai 2023 metais, o patvirtinti – 2024 metais. Jame numatytos priemonės ne tik padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir būti konkurencingiems, atsisakyti iškastinio kuro, keisti vartotojų elgseną.

Sudarytas dekarbonizacijos darbo grupes į pirmąjį posėdį planuojama pakviesti jau spalio mėnesį.

Norintieji užsiregistruoti į vieną ar kelias iš penkių darbo grupių turi iki spalio 1 d. užpildyti registracijos formą.

Šaltinis: zum.lt,2021-09-20