Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-17

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Valdininkų piktnaudžiavimo ES išmokomis atomazga – įtarimų keliančios NŽT laukia auditas

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) neužtikrino, kad jai patikėti valstybinės žemės plotai būtų naudojami skaidriai ir teisingai – paaiškėjo žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pavedimu atlikus pirminį vidinį tyrimą. Dėl to yra numatyta atlikti išsamų NŽT veiklos auditą. 

Tyrimas buvo pradėtas, kai po Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kreipimosi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, jog ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, 2020-aisiais deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – ES išmokas gavo ir už deklaruotus valstybinės žemės plotus. Ministerija vertino, ar valstybine žeme paramos gavėjai naudojosi teisėtai.

Tarnybos laukia išsamus auditas

„Mūsų pirminis tyrimas parodė, jog Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai ir teisingai, yra sisteminių problemų, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Tai kelia pagrįstų įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.

Vidinio tyrimo metu NŽT, nors ir vėluodama, atsakė ne į visus klausimus. Dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių bus atliekamas išsamus tarnybos veiklos auditas. Taip pat ministerijoje bus pradėtas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir keliamas vadovo atsakomybės klausimas“, – pabrėžia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Po STT atliktos analizės pasitvirtinus įtarimams dėl galimo piktnaudžiavimo, kai valstybinė žemė nepagrįstai deklaruojama ES išmokoms gauti, tyrimui buvo atrinkti 52 reikšmingi ir rizikingi atvejai. Pažeidimų, susijusių su valstybinės žemės naudojimo pagrįstumu, nustatyta daugiau nei pusėje šių tirtų atvejų.

Iš 52 tirtų atvejų – pareiškėjų gauti ES išmokas už deklaruotus žemės plotus (40 fizinių asmenų ir 12 juridinių asmenų) – 2020 m. žemės ūkio valdose deklaruoti 2366 žemės sklypai, iš kurių 2213 sudarė valstybinės žemės sklypai. Kas dešimtas sklypas – 260 iš jų – deklaruoti pareiškėjui nepateikus žemės valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų.

Įžvelgia sisteminių problemų

Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus analizė rodo, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri turi užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai, yra sisteminių problemų.

Pirmiausia dėl to, kad įstaiga neužtikrina valstybinės žemės sklypų nuomos bei valstybės žemės laikino naudojimo žemės ūkio veiklai vykdyti kontrolės konkrečiomis priemonėmis.

NŽT žemės sklypų naudojimo ar valdymo sistema yra nepakankamai skaitmenizuota, nors tam laiko buvo užtektinai.

Informacija apie leidimus laikinai naudoti žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti konkrečiam asmeniui nėra registruojama ir viešinama Nekilnojamojo turto registre. Kai tokių duomenų nėra, didėja rizika, kad paramos lėšos gali būti išmokėtos už neteisėtai deklaruotą plotą neturint valstybinės žemės valdymo teisės.

Birželį publikuotas STT vertinimas parodė, kad 2020 m. 3 607 ŽŪM ir jai pavaldžių organizacijų darbuotojai bei jų giminaičiai deklaravo pasėlius ES išmokoms gauti. Bendra parama šiems asmenims viršijo 20,5 mln. Eur. Daugiausia jų – 7,77 mln. Eur – gavo Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai bei jų giminaičiai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-16

Jungtinių Tautų agentūros įspėja: parama žemės ūkiui turi būti pakeista

Trys Jungtinių Tautų agentūros įspėja, kad maždaug 500 mlrd. JAV dolerių vertės žemės ūkio subsidijos, kurias kasmet dalija vyriausybės, turi būti perorientuotos, nes daro žalą aplinkai, taip pat socialinę žalą. Agentūrų paskelbta ataskaita yra „perspėjimas“ vyriausybėms, kad jos turi persvarstyti savo paramos žemės ūkiui programas, pareiškė Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Qu Dongyu.

Parama žemės ūkio produktų gamintojams pasaulyje siekia 540 mlrd. JAV dolerių per metus, rašoma bendroje FAO, JT aplinkos programos ir JT vystymo programos ataskaitoje. Pasak agentūrų, 87 proc. tos pagalbos, arba 470 mlrd. JAV dolerių, „iškraipo kainas ir yra kenksminga aplinkos bei socialiniu požiūriu“.

„Parama žemės ūkiui neduoda norimų rezultatų tvarumo ir žmonių sveikatos požiūriu, tačiau jos perorientavimas gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles“, – rašoma ataskaitoje. Didelė dalis šių subsidijų – apie 294 mlrd. JAV dolerių per metus – teikiamos kaip kainų paskatos, kurias užtikrina importo muitai ir eksporto subsidijos.

Ūkininkai taip pat gauna 245 mlrd. JAV dolerių vertės fiskalinių subsidijų, kurios gali turėti „neigiamų pasekmių aplinkai“, jeigu yra susijusios su konkretaus produkto gamyba. Ši pagalba gali skatinti nesaikingą agrochemikalų ir gamtos turtų naudojimą, taip pat vienos rūšies kultūrų auginimą, rašoma ataskaitoje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-16

Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį

Prasidėjus naujam politiniam sezonui grįžtama ir prie naujų mokesčių. Vienas iš jų – apmokestinti paviršinio vandens naudojimą. Pagal dabar galiojančią tvarką šio išteklio naudojimas beveik visiems nemokamas. Taip pat gali keistis ir vandens iš gręžinių apmokestinimas.

Tai paliestų atskiras žemės ūkio šakas. Pavyzdžiui, daržovių augintojus, kurie, šylant klimatui, vis daugiau investuoja į lietinimo įrenginius. Žemdirbiai prašo politikų kuo greičiau apsispręsti, nes reikia planuoti investicijas ir skaičiuoti, kiek veikla, augant sąnaudoms, išliks pelninga. Aplinkos ministerija savo ruožtu teigia, kad taip tiesiog naikinamos mokestinės lengvatos, be to, esama tvarka, kai galima nemokamai naudoti milžiniškus vandens kiekius neskatina jo taupyti. Apie tai kalbėta laidoje Delfi tema.

„Mes, diskutuodami dėl naujų mokesčių, atkreipiame dėmesį, kad vis nauji mokesčiai nepataikytų į vieną ir tą patį sektorių. Pavyzdžiui, į daržovių augintojus ir augalininkystę. Taip gali nutikti, jei bus priimtas sprendimas apmokestinti paviršinį vandenį. Tada mokestis būtų palankus tik vienai struktūrai“, – dėlioja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sako, kad negalima mokesčių svarstyti siauriai. Gali nutikti taip, kad kai kažką papildomai apmokestinti pasiūlys Finansų ministerija ir tai pačiai žmonių ar įmonių grupei prisidės mokesčiai dėl Žaliojo kurso, kuriuos siūlo Aplinkos ministerija, smūgis bus didelis. Pavyzdžiui, neaišku kaip mokesčiai už paviršinį ir gręžinių vandenį paveiks daržovių sektorių, gyvulininkystę – sektorius, kuriuos mes norime skatinti.

„Nenorime išsišokti, tuo labiau, kad kai kurios šalys dalį mokesčių atidėjusios“, – sako ministras. K. Navickas sako, kad nors Aplinkos ministerija, turėdama savo tikslus, siūlo vandens mokesčius, turėtų įvardinti ir kurioje vietoje bus žemės ūkis. Tačiau kalbant apie vandens išteklių valdymą yra ir kiti žaidėjai, kuriems gali būti pritaikomi nauji mokesčiai. Pavyzdžiui hidroelektrinės, arba gręžinių mokesčiai naujuosiuose individualių namų kvartaluose, bet ir sodų bendrijose. Jų koncentracija milžiniška, šalia mikro valymo įrenginiai ir tai kelia kur kas didesnę riziką nei, tarkime, gyvulininkystės kompleksas.

„Jei vanduo būtų reikšmingai apmokestintas, daržininkystėje tai iškeltų savikainą, nes be laistymo keičiantis klimatui, daržovių auginimas nerealus“, – aiškina Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė. Ji prašo sprendimą priimti kuo greičiau, nes žmonėms reikia apsispręsti ar verta investuoti į lietinimo sistemas, kitą infrastruktūrą ar tiesiog rinktis kitą veiklą. Europoje vandens apmokestinimas nėra naujiena. Tą daro daug šalių.

Aplinkos ministerijos komentaras

Teisės aktų pakeitimai rengiami siekiant įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II skyriaus VI misijos 6.1.4 veiksmus.

Pagrindiniai siūlomų vandens mokesčių pakeitimų tikslai: racionalaus paviršinio ir požeminio vandens naudojimo, geros vandens telkinių būklės užtikrinimas; nepagrįstų išimčių vandens naudotojams, šiuo metu įtvirtintų teisės aktuose, atsisakymas. Planuojama Seimo rudens sesijoje teikti Vandens įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Mokesčio už gamtos išteklius įstatymo pakeitimus.

Pagrindinės priežastys paskatinusios pakeitimus:

Pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, turėti leidimą ir mokėti mokesčius už paviršinio vandens naudojimą turi asmenys, naudojantys ≥100 m³/ parą vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Išimtys numatytos vandeniui, naudojamam mėgėjų sodininkystės poreikiams ir vandeniui naudojamam hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW. Esamas reglamentavimas iškreipia sąlygas komercinę veiklą vykdantiems asmenims (vieni moka už vandenį, kitiems jis nemokamas) ir neskatina taupiai bei atsakingai naudoti vandens (mokama tik nuo didžiulio kiekio – ≥100 m³/ parą), tuo tarpu besikeičiančio klimato ir šalyje vis dažnėjančių sausrų ir vandens trūkumo telkiniuose akivaizdoje atsakingas ir taupus naudojimas tampa būtinybe, siekiant išsaugoti gyvybingas vandens ekosistemas ir užtikrinti gerą vandens telkinių būklę.

Be to, esamas reglamentavimas neleidžia įgyvendinti Bendrosios vandens politikos direktyvos1 a) reikalavimo užtikrinti, kad vandens kainų politika skatintų vartotojus naudoti vandenį efektyviai ir aplinkosaugos tikslų pasiekimą pramonės, buitinio sektorius ir žemės ūkio srityse, b) principo ,,teršėjas moka“ ir ,,sąnaudų susigrąžinimo“. Atkreipiame dėmesį, kad žemės ūkis yra laikomas didžiausiu paviršinio vandens teršėju (apie trečdalis šalies telkinių negali pasiekti geros būklės dėl šios taršos), o hidroelektrinių (HE) veikla daro neigiamą poveikį vandens ekosistemoms – sukelia nuolatinius vandens lygio svyravimus, sudaro kliūtis žuvų migracijai, todėl nyksta žuvų populiacijos ir kt. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, labai didelį neigiamą poveikį vandens telkinių būklei daro 51 HE (53%), didelį neigiamą poveikį – 36 HE (38%). Tuo tarpu už vandens naudojimą šiems sektoriams suteikiamos lengvatos mokesčių mokėjimui.

Vandens įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys privalo turėti leidimus ir mokėti už paviršinio vandens naudojimą šiais atvejais:

1) naudoja (planuoja naudoti) ≥10 m³  vandens per parą  iš vieno paviršinio vandens telkinio.;
2) naudoja (ar planuoja naudoti) paviršinio vandens telkinio vandenį ūkinei-komercinei veiklai;
3) žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo naudoja (ar planuoja naudoti) ≥10 m³ per parą paviršinio vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio. Pakeitimai įsigaliotų 2024 m., 3 punkto nuostatos galiotų iki 2028 m.

Taip pat planuojama peržiūrėti ir požeminio vandens apmokestinimą. Siekiama atsisakyti 2020 m. liepos 1 d. nepagrįstai sukurtų išimtinių sąlygų vienam sektoriui (sektoriaus daliai), kadangi leidimo naudoti požeminio vandens išteklius diferenciacija nuo 100 m3 sukuria diskriminacines ir konkurenciją iškreipiančias nuostatas, neskatina išteklių vartoti taupiai. Teikiamu projektu bus siūloma suvienodinti leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo sąlygas visiems ūkinę komercinę veiklą vykdantiems asmenims, atsisakant išimčių numatytų požeminio vandens išteklių naudojimui žemės ūkio veikloje. Konkrečiai teikiamu Žemės gelmių įstatymo projektu bus siūloma nustatyti, kad:

nuo 2024 m. sausio 1 d. leidimo naudoti gėlą požeminį vandenį nereikės:

1) jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2) jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
Nuo 2028 m. sausio 1 d. leidimo naudoti gėlą požeminį vandenį nereikia, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Numatoma <10 MW HE už paviršinio vandens naudojimą nustatyti tokį patį tarifą, kaip ir didžiosioms HE, Taip pat, numatoma suvienodinti paviršinio ir požeminio vandens tarifus.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-09-16

Ūkininkai priešinasi NŽT planams sklypus tikrinti jiems nedalyvaujant

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) rugsėjo 15 d. svarstė siūlomą nuostatą griežtinti žemės naudojimo kontrolę: įteisinti ne tik planines bei neplanines patikras, bet ir neplanines patikras be išankstinio įspėjimo.

Šį klausimą KRK svarstė ir prieš savaitę. Kilus abejonių dėl projekto, svarstymas buvo atidėtas. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. Ar dabar galiojantis teisinis reguliavimas išties yra nepakankamas? Ne vienas Seimo narys kategoriškai pasisakė prieš tai, kad NŽT nežinant žemės savininkui vaikščiotų po jo valdas. Aiškią žemdirbių poziciją KRK posėdyje išdėstė Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Klausimas buvo aptartas su asociacijų lyderiais, ŽŪR taip pat pasidomėjo kitų šalių patirtimi: Olandijos, Lenkijos, Vengrijos. „Sutiktume, kad valstybinę žemę reikia labiau kontroliuoti, bet kad neįspėjus – tai nekelia pasitikėjimo valstybe. Neskaidru, kai nedalyvauja savininkas“, – sakė dr. A.Svitojus akcentuodamas, kad siūlomas naujas reguliavimas prasilenktų su teisėtumu. 99 proc. atvejų pažeidimai išsprendžiami įprasta tvarka, bausti žemdirbių neprireikia. Konfliktai yra išsprendžiami pasitelkus esamus teisinius instrumentus. Ne problema ir užfiksuoti pažeidimus – tam yra policija, prireikus kaip ekspertai pasitelkiami žemėtvarkos specialistai. Pasak ŽŪR pirmininko, NŽT analogiškos institucijos kitose šalyse praktikuoja nuotolines patikras.

Mūsų tarnybos taip pat turi galimybę pasitelkti erdvines nuotraukas iš kosmoso. Naudodamasis proga dr. A.Svitojus pasiūlė svarstyti, ar nereikėtų mums keisti požiūrio į kontroliuojančias institucijas. Kažkada tai buvo inspekcijos, paskui – tarnybos. Dabar vėl sąlygos pasikeitė – žemės reforma baigėsi, tad vertėtų ieškoti naujo turinio. „Lenkijoje tokia institucija pavadinta Krašto paramos centru, tai rodo, kad jis turi tarnauti žemdirbiui, o ne jį kontroliuoti. Nacionalinė mokėjimo agentūra ten – Restruktūrizacijos ir modernizacijos agentūra… Pagalvokim, kaip galėtume padėti žemdirbiui, konsultuoti ir patarti reikalingais klausimais dėl paramos ir kt.“, – dr. A.Svitojus politikus kvietė labiau orientuotis į pagalbą žemdirbiams, o ne kontrolę.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-09-16

Įvardino, kiek daugiausia ūkininkui išmokėta už stichijos žalą

Šylantis klimatas ir drauge su juo kur kas dažniau pasireiškiantys permainingi orai kasmet sukelia vis daugiau nuostolių Lietuvos ūkininkams. Šiemet jų pasėlius niokojo stichinės sausros ir ne kartą kilusios audros bei liūtys su kruša.

Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos, rašoma pranešime. „Po karštų orų atslinkusios liūtys su smarkiu vėju ir kruša šią vasarą išdaužė bei išguldė nemažai pasėlių visoje Lietuvoje. Nors nuo audrų kentėjo praktiškai visos grūdinės kultūros, daugiausia žalos padaryta kviečiams, rapsams ir pupoms. Didžiausią žalą fiksavome, kai audra išguldė žieminių rapsų ir kviečių lauką – nuostoliai įvertinti 20 tūkst. eurų“, – sako D. Juodis.

Šylantis klimatas skatina orų permainas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, itin karšta vasara pasižymėjo ne tik permainingais orais, bet ir rekordais – 2021 m. liepa buvo karščiausias mėnuo nuo 1961 m. Pasak LHMT klimatologo Donato Valiuko, nors ne visos vasaros tampa rekordinėmis, ilgametės tendencijos rodo šiltėjantį klimatą, dėl kurio vis dažniau kyla permainingi orai. „Ši vasara nebuvo labai sausa, sausra fiksuota tik pavieniuose regionuose. Kitose šalies vietose pasitaikė stichinių ir net katastrofinių liūčių, kai per keletą valandų iškrito pusė ar viso mėnesio kritulių norma.

Vasarai būdingas netolygus kritulių pasiskirstymas vis labiau ryškėja ir tampa ekstremalus dėl klimato kaitos, ką šiemet matėme ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – gausios liūtys skandino Vokietiją, Belgiją ir kitas šalis“, – komentuoja D. Valiukas. Po itin karštos liepos sekęs vėsesnis rugpjūtis taip pat nedžiugino rugiapjūtei besiruošiančių žemdirbių – pirmasis mėnesio dešimtadienis buvo ne tik vėsesnis 1,9 laipsniu, bet ir gausesnis kritulių. „Toks orų kontrastas, kai po itin karšto laikotarpio atslenka vėsesni ir drėgnesni orai, yra normalus, tačiau būtent klimato kaita skatina intensyvesnes ir dažnesnes orų permainas“, – sako klimatologas.

Patiriama daugiau nuostolių

Draudimo bendrovė BTA šiemet užfiksavo 55 įvykius, susijusius su pasėlių draudimu – žaloms atlyginti išmokėta per 150 tūkst. eurų, o rezervuota dar 50 tūkst. eurų. „Lietuvoje pasėlių draudimas sulaukia vis didesnio ūkininkų susidomėjimo, juo labiau, kad augalininkystė yra laikoma viena rizikingiausių ūkio šakų. Šiemet vien per pavasario sėją sudarėme apie 20 proc. daugiau pasėlių draudimo sutarčių nei pernai per visus metus ir jau dabar matome, kad ūkininkams skirtos draudimo išmokos viršys praėjusių metų išmokėtą sumą beveik penkis kartus. Augančią išmokų sumą lemia ne tik didėjantys draudžiamų pasėlių plotai, bet ir gausiai patiriamos žalos“, – teigia D. Juodis.

Be audrų ir liūčių į pasėlius taikosi ir laukiniai gyvūnai – šernai, stirnos, gervės. Sausros didina gaisrų pavojų – draudimo bendrovė šiemet užfiksavo atvejį, kai nuimant derlių užsiliepsnojo sugedęs kombainas, ugnis nuo žemės ūkio technikos persimetė į žieminių rugių pasėlį. Drausti pasėlius ir mažinti galimus nuostolius šalies ūkininkai yra skatinami finansinėmis priemonėmis, iki 70 proc. draudimo įmokų kompensuojama iš Europos Sąjungos lėšų, o iki 50 proc. – iš valstybės biudžeto.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-09-15

„Metų ūkio“ konkurso šiemet nebebus

Daug metų iš eilės rengto „Metų ūkio“ konkurso Šilutės rajone šiemet nebebus. Konkurso organizatoriai taip nutarė todėl, kad rajone nebelieka jame dalyvauti norinčių ūkininkų. Pernai respublikinis konkursas „Metų ūkis“ buvo organizuotas jau net 27-ąjį kartą. Tai buvo bene ilgiausias tradicijas turintis žemdirbiškas konkursas, kuris kasmet tradiciškai vykdavo ne metų gale, o vasarą arba rudeniop.

Šilutės rajone konkurso komisija seniūnijų pasiūlytus ūkius tradiciškai apvažiuodavo artėjant Rudens šventei, dar vadinamai ir Mykolinėmis, ir Dagotuvėmis, o pastaruoju metu – jau Kopūstienės virimo čempionatu. O nugalėtojai buvo pagerbiami ir apdovanojami šios Žemaičių Naumiestyje vykstančios šventės metu.

Dėl užklupusios pandemijos pagrindiniai konkurso organizatoriai – Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), vienijanti 41 rajoninį skyrių, pernai leido pačioms savivaldybėms nuspręsti, ar konkursą rengti pandemijos sąlygomis. Taip 27-ąjį kartą organizuotas konkursas įvyko tik 25 savivaldybėse. Iš viso konkurse dalyvavo 213 ūkių, iš jų išrinkti 78 nugalėtojai. Trijose savivaldybėse, tarp jų – ir Šilutės trečioji vieta buvo skirta ne vienam ūkiui.

Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis „Šilutės naujienoms“ sakė, jog šiemet, pasitarus su seniūnijų atstovais nutarta „Metų ūkio“ konkurso nebeorganizuoti. Tai todėl, kad, pasak seniūnų, kasmet vis mažiau atrandama konkurse dalyvauti ir komisijas priiminėti norinčių ūkininkų. Tad ir rugsėjo 25 dieną Žemaičių Naumiestyje ant Žaliojo kalno vyksiančios Ūkininkų šventės metu nebebus apdovanojami šio konkurso nugalėtojai.

Užtat šventėje bus kitokių atrakcijų ir naujovių. Viena jų – visų penkių kiemelių komandos „patį pačiausią“ ūkininką rinks iš savo tarpo.

P. Budvytis viliasi, kad galbūt tai bus tik trumpa pertrauka, ir kitais metais „Metų ūkio“ konkursą vėl pavyks surengti.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-16

Ankstesnės žemės ūkio naujienos