Žemės ūkio naujienos: 2021-09-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žaliasis kursas brangins produkciją ir išretins ūkininkų gretas?
Žaliasis kursas yra ES susitarimas. Jis apima klimatą, aplinką, energetiką, transportą, pramonę, žemės ūkį, tvarų finansavimą ir kitas politikos sritis. Susitarimo tikslas – pertvarkyti Europos ekonominę sistemą, kad ji taptų neutrali klimatui, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir pasiekti nulinės taršos tikslą. Tiesa, dėl pastarojo tikslo mokslininkai abejoja. Pertvarka turėtų vykti itin sparčiai – pokyčių norima pasiekti iki 2030 m.
ŽK strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekia pertvarkyti maisto sistemą į sveikesnę, darnesnę žmogui ir aplinkai. Pagrindiniai jos tikslai – reikšmingai sumažinti trąšų, pesticidų, net antimikrobinių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, skatinti ekologinį, aukštos gamtinės vertės ūkininkavimą. Žemės ūkis yra stipriai subsidijuojamas, tad subsidijos būtų nukreipiamos į tvaraus ūkininkavimo skatinimą, rašoma „Gimtajame Rokiškyje”.
Produkcija brangs, kol įvyks virsmas
Lina Meilutė-Datkūnienė
Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovė, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė
Nesu tokia kategoriškai, kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos lyderis, bet pritariu, kad panašių padarinių sulauksime. Tai stebima jau dabar – išaugo trąšų kainos. Bet jei mažiau jų naudosime, bendra žemės ūkio produkcijos kaina vis vien išaugs. Tai palies ir paukštininkus, ir kiaulių augintojus. Jau dabar jie skundžiasi, kad trūksta pašarų, nes vietinė produkcija brangi.
Laimės turintys išankstinės informacijos ir prisitaikantys, persiorientuojantys
Mindaugas Petkevičius
Ūkininkas, kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas, žemės ūkio ministro visuomeninis patarėjas
Pritariu Raimundo Juknevičiaus įžvalgoms dėl ŽK. Daugelio Europos šalių ūkininkai atvirai žiniasklaidoje pasisako, kad jį įvedus brangs ūkininkų produkcija, sumažės jų pajamos ar net dalis dėl to trauksis iš gamybos.
Problema visiems ta pati – tiek ūkininkaujantiems ekologiškai, tiek įprastiniu būdu. Dėl ŽK ūkininkams atsiras nemažai prievolių, dėl ko sumažės dirbamų laukų, t. y. mažės žemės plotai, iš kurių ūkininkas įprastai gauna pajamų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-21
Baltarusijos žemės ūkis šiemet susitraukė beveik 5 proc.
Baltarusijos žemės ūkio gamyba per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis sumenko 4,6 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Apytikriai 80 proc. produkcijos pagamino žemės ūkio organizacijos, gamybą sumažinusios 4,9 procento.
Mėsos gamyba šiemet sausį-rugpjūtį siekė 1,2 mln. tonų gyvojo svorio, pieno – 5,3 mln. tonų, kiaušinių – 2,38 mlrd. vienetų. Laikotarpio pabaigoje Baltarusijoje buvo auginama 4,2 mln. stambių raguočių, iš jų karvių – 1,4 mln., taip pat 2,5 mln. kiaulių. Šių rodiklių pokyčių per metus „Belstat“ nepateikė. Grūdų derlius, rugsėjo 1-ąją jį nuėmus nuo 97,6 proc. pasėlių, siekė 6,3 mln. tonų (iki valymo ir džiovinimo) ir buvo beveik penktadaliu kuklesnis nei prieš metus. 2020-aisiais Baltarusijos žemės ūkis augo 4,9 procento.
Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-20
Rusijos grūdų eksportą šiais žemės ūkio metais sumažino penktadaliu
Rusija nuo šių žemės ūkio metų pradžios (kalendorinių metų vidurio) iki šio mėnesio vidurio eksportavo 9,2 mln. tonų grūdų – 21,2 proc. mažiau per tą patį laikotarpį prieš metus, pranešė Žemės ūkio ministerija. Į šias apimtis neįtrauktas eksportas į Eurazijos Ekonominės Sąjungos nares. Vien tik kviečių eksportas sumenko 18,1 proc. iki 7,8 mln. tonų, miežių – 30,9 proc. iki 1,2 mln. tonų.
Visas Rusijos grūdų eksportas rugpjūtį pasiekė mėnesio rekordą – 5,8 mln. tonų. Ekspertų vertinimais, rugsėjį tiekimas dėl padidėjusios konkurencijos pasaulio rinkoje sumažės iki 5,2-5,3 mln. tonų.
Žemės ūkio ministerija prognozuoja, jog grūdų eksporto potencialas per žemės ūkio metus – 51 mln. tonų. Pernai eksportuota 49 mln. tonų grūdų, iš jų 38 mln. tonų sudarė kviečiai. JAV Žemės ūkio departamento dabartiniais skaičiavimais, Rusijos kviečių eksportas šiais žemės ūkio metais sieks 35 mln. tonų. Tokių pat apimčių yra ir Europos Sąjungos kviečių eksporto prognozė.
Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-20
Pieno supirkimo kainos Lietuvoje per metus išaugo penktadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, per metus pakilo 18,2 proc. iki 309,31 euro už toną. Žaliavinio pieno ir jo produktų kainos visame pasaulyje išlieka aukštumose dėl augusios pieno produktų paklausos, o nuo rudens prisideda ir žaliavinio pieno sezoninis sumažėjimas, teigia ekspertai.
Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, pasibaigus vasarai, sezoninė pieno gamyba Europos Sąjungos ūkiuose pradeda mažėti, o iš atostogų sugrįžtantys europiečiai didina maisto vartojimą, rašoma pranešime.
„Nepalankūs orai vasaros pabaigoje taip pat sumažino primelžiamo pieno kiekius, palyginti su pernykštės vasaros rezultatais. Mažėjant žaliavinio pieno kiekiui rinkoje, jo supirkimo kaina Bendrijoje šiais metais išaugo“, – sako E. Simonis. Europos Komisijos duomenimis, natūralaus pieno supirkimo kainų vidurkis per aštuonis šių metų mėnesius Bendrijoje, kaip ir Lietuvoje, yra aukščiausios, palyginti su pastarųjų keturių metų to laikotarpio kainų vidurkiu. Pasak eksperto, pieno produktus eksportuojantys perdirbėjai visame pasaulyje susiduria su logistikos problemomis – konteinerių trūksta, o jų transportavimas laivais gerokai pabrango. Produkciją transportuoti Europos Sąjungos vidaus rinkoje tampa problematiška ir dėl vilkikų vairuotojų trūkumo visos Bendrijos mastu, pažymi E. Simonis.
Daugiau kaip pusę Lietuvos žalio pieno gamybos rinkos valdantiems stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, šalies pieno perdirbimo įmonės rugpjūtį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 353,5 euro už toną. Per mėnesį ši kaina padidėjo 6,5 proc. Kaina, mokama stambiems Lietuvos pieno ūkiams, beveik atitinka žalio pieno kainų vidurkį Europos Sąjungoje (ES). ES šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, rugpjūtį mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 359,7 eurus už toną, arba 0,6 proc. daugiau nei liepą.
Šaltinis: delfi.lt, 2021-09-21
Grįžta žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Jau 25 metus šalies žemdirbiai turi pamėgtą tradiciją – susitikti su bendraminčiais populiariojoje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi…“. Šiemet jubiliejinė paroda Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyks rugsėjo 23-25 dienomis.
Parodą kasmet aplanko tūkstančiai žmonių, dalyviai sulaukia partnerių iš ne vienos dešimties pasaulio šalių. Visi jie čia gali susipažinti su naujausia žemės ūkio technika, dalyvauti gausioje šviečiamojoje programoje, paragauti kokybiškų produktų, įsigyti išradingų amatininkų sukurtų gaminių, sodinukų.
Parodoje, antrame paviljone, savo stendą turės ir Žemės ūkio ministerija. Jame lankytojų 9-17 val. lauks ministerijos specialistai, kurie informuos apie 2014–2020 metų Kaimo plėtros programos (KPP) ir Žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos teikiamas paramos galimybes. Stende įkurtame ministerijos priimamajame bus konsultuojama įvairiomis aktualiomis temomis.
Parodoje, rugsėjo 24 d., IV rūmų 211 auditorijoje Žemės ūkio ministerija surengs ir du šviečiamuosius seminarus:
9.45-12 val. „Paramos galimybės pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ bus pristatoma maisto tiekimo grandinės organizavimo skatinimo veikla;
11.45-14 val. „Leader programos įgyvendinimas pereinamuoju laikotarpiu (2021-2022 m.)“ bus kalbama apie šiai programai skirtas lėšas ir jų paskirstymą.
Nauja tai, kad šiemet Žemės ūkio ministerija parodoje įrengs trumpųjų maisto tiekimo grandinių ekspoziciją. Didžiulėje palapinėje savo pagaminta produkcija prekiaus 20 ūkininkų.
Parodos organizatoriai primena, kad dėl COVID-19 reikalavimų visiems lankytojams reikės pateikti galimybių pasą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-21
Žemės ūkio ministerija siūlo keisti maisto rezervo tvarką
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo keisti valstybės maisto produktų rezervo tvarką, kad ji būtų efektyvesnė ir atitiktų šių dienų poreikius. Šiandien Valstybės rezervo įstatymo pataisos teikiamos Seimui. Šiuo metu turimas žemės ūkio bei maisto produktų valstybės rezervas, kuris būtų panaudotas įvykus ekstremaliajai situacijai, neužtikrintų gyventojų aprūpinimo visaverčiais maisto produktais. Dėl to siūloma keisti rezervo tvarką.
„Fizinis valstybės rezervo formavimas maisto produktais, kai pati valstybė jų įsigyja ir saugo, yra neefektyvus. Sunkiai realizuojamų ir neilgos trukmės produktų saugojimo jau buvo atsisakyta prieš dešimtmetį.
Dabar siūlome rezervą saugoti rezervavimo sutartimis. Tai reiškia, kad tiekėjams mokėtume už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų įsigytume tik atsiradus realiam poreikiui.
Kartu prioritetas galėtų būti teikiamas lietuviškiems produktams ir Lietuvos perdirbėjams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Kaip veiktų maisto rezervo sistema?
Iki šiol valstybės rezervui žemės ūkio produktai bei maisto prekės valstybės lėšomis perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir saugomi valstybei priklausančiose įmonėse.
Siūloma Valstybės rezervo įstatyme įtvirtinti naują sąvoką – rezervavimo sutartis.
Paslaugos teikėjas, sudaręs rezervavimo sutartį su ŽŪM, turės užtikrinti, jog gyventojams į ministerijos nurodytas vietas Lietuvoje sutarti produktai būtų pristatyti per 48 valandas, priėmus sprendimą įsigyti maisto produktų.
Taip pat turės būti sudaryta galimybė ŽŪM įgaliotiems asmenims kartą per metus patikrinti, ar pardavėjas laikosi įsipareigojimų dėl produktų rezervavimo.
Produktai turėtų būti saugomi Lietuvoje ir jų galiojimo terminas, likęs po produktų pristatymo, būtų ne trumpesnis negu 60 dienų.
Planuojama rezervavimo sutartis sudaryti trejų metų laikotarpiui. Kas mėnesį tiekėjui būtų mokamas rezervavimo mokestis už maisto produktų saugojimą ir sandėliavimą. Produktai būtų įsigyjami ir pristatomi į nurodytą vietą tik esant poreikiui, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
Kas sudarytų rezervo maisto produktų krepšelį?
Maisto produktų krepšelį galėtų sudaryti įvairūs produktai: geriamas vanduo, angliavandenių (pvz., makaronai, kruopos), baltymų (pvz., mėsos, žuvies konservai) ir riebalų ( pvz., aliejus) šaltiniai, daržovių konservai ar ankštinės daržovės, druska, cukrus.
Produktai turi būti saugūs, nekenksmingi sveikatai ir aplinkai bei tikti ilgalaikiam saugojimui. Jų sąrašas derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos.
„Siūlome efektyvų ir ekonomiškai pagrįstą rezervo formavimą – reikalingų produktų rezervavimą. Tokiu būdu maisto produktų saugojimą paslaugų teikėjai įtraukia į savo logistikos grandines. Šie produktai yra kasdienėje apyvartoje, bet kartu užtikrinama, kad Lietuvoje būtų nuolat saugomas tam tikras jų kiekis, kurio gali prireikti ekstremalios situacijos metu“, – paaiškina žemės ūkio ministras.
