Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-23

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Lietuviško pieno ir jo produktų eksporto pandemija nesumažino

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio – liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų  laikotarpiu, labiausiai išaugo nekoncentruoto pieno ir grietinėlės eksportas. Šių produktų į kitas šalis išvežta net 27,3 proc. daugiau. Daugiausia – į kaimyninę Lenkiją ir Ukrainą.

Augo ir pasukų bei rūgpienio (8,3 proc.), išrūgų (10,6 proc.) bei sūrių ir varškės (1,8 proc.) eksportas, tačiau krito sviesto ir kitų pieno riebalų ir aliejų (53,4 proc.) bei koncentruoto pieno ir grietinėlės (18,3 proc.) eksporto dalis. Dėl to bendras Lietuvos pieno produktų eksportas šių metų sausio – liepos mėnesiais (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu), padidėjo 1,1 proc.

Pienas ir jo gaminiai pasiekia net 77 pasaulio valstybes, labiausiai šų produktų laukiama Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje. Iš viso šių metų sausio – liepos mėnesiais buvo eksportuota 193 137,6 tonų pieno ir jo produktų už daugiau kaip 301 mln. Eur.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, nekoncentruoto pieno ir grietinėlės šiais mėnesiais eksportuota 91 006,6 tonos už beveik 86 mln. Eur. Koncentruoto pieno ir grietinėlės daugiausia išvežta į Lenkiją, Prancūziją, Alžyrą, Libiją ir Vietnamą. Eksportuota 24 507 tonos šio produkto už 47,3 mln. Eur.

Pasukų ir rūgpienio daugiausia išvežta į Latviją, Vokietiją. Iš viso eksportuotos 4 148 tonos už 6,5 mln. Eur. Jogurto išvežta 729,8 tonos už 1 mln. Eur.

Išrūgų – 40 404,8 tonos už 41,6 mln. Eur. Išrūgų miltelių – 26 580 tonos už 16,7 mln. Eur.

Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai daugiausia išvežami į Latviją ir Vokietiją, tačiau yra vertinami ir kitose šalyse. Iš viso šių pieno produktų išvežta 2 369,5 tonos už 9,6 mln. Eur.

Lietuviški sūriai ir varškė daugiausia keliavo į Italiją, Latviją, Jungtines Amerikos Valstijas. Iš viso šių produktų eksportuota 30 701,6 tonų už daugiau kaip 110 mln. Eur.

Lietuviškus ledus labiausiai pamėgo Lenkijos ir Vokietijos gyventojai. Iš viso eksportuota 16 444,1 tonos ledų į įvairias pasaulio šalis už 41,3 mln. Eur.

Didėjo importuoto ir eksportuoto žalio pieno kainos

Šių metų liepos mėnesį 22,2 proc. pakilo vidutinė eksportuoto žalio pieno kaina. Ji siekė 359,08 Eur už toną, o praėjusių metų liepą – 293,76 Eur už toną. Tokia už eksportuojamą pieną siūloma kaina skatino pieno gamintojus parduoti žalią pieną ne vidaus rinkoje, o ieškoti galimybių jį išvežti.

13,8 proc. padidėjusi vidutinė importuoto pieno kaina (326,76 Eur už toną 2021 m. liepos mėn., 286,98 Eur už toną 2020 m. liepos mėn.) skatino pieno perdirbėjus supirkti jo daugiau Lietuvoje, o ne užsienio rinkose. Eksporto ir importo kainų pokyčiai buvo viena iš priežasčių, kodėl kilo pieno supirkimo kainos Lietuvoje.

Vidutinės importuoto ir eksportuoto pieno kainos yra didesnės už Lietuvoje pagaminto žalio pieno supirkimo kainas, tad tai turėjo įtakos žalio pieno supirkimo kainų augimui Lietuvoje.

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir kitose šalyse

Lietuvoje pieno supirkimo kainos, palyginti su Europos Sąjungos vidutine kaina, šiemet šoktelėjo į viršų. Pieno supirkimo kainos Lietuvoje artėja prie Europos Sąjungos vidurkio – 2019 m. ir 2020 m. liepos mėn. jos siekė 77,5 proc. ES vidurkio, o šių metų liepą – jau 81,5 proc. vidurkio.

Nepaisant spartaus pieno supirkimo kainų kilimo, prasidėjusio 2020 m. viduryje, Lietuvoje pieno supirkimo kainos 2021 m. rugpjūčio mėn. buvo mažesnės nei Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Štai šiemet rugpjūčio mėnesį pieno supirkimo kainos Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, padidėjo 18,2 proc., Latvijoje – 14,9 proc., Estijoje – 12,4 proc., o Lenkijoje – 5,5 proc.

Toks ES pieno supirkimo kainų didėjimas siejamas su išaugusia paklausa pasaulio rinkose. Šiuo metu stebimas ir daugelio kitų žaliavų kainų didėjimas.

Pieno produktų gamyba

Šių metų sausio – liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, labiausiai augo pieno konservų ir valgomųjų ledų gamybos apimtys.

Pieno konservų buvo pagaminta beveik 25 proc. daugiau, o ledų – daugiau kaip 18 proc. Grietinėlės buvo pagaminta 10,3 proc., grietinės, grietinės ir augalinių riebalų mišinio – 2,5 proc., nebrandinto ir rūgpienio sūrių bei varškės sūrelių – 4,5 proc., sausų pieno, pasukų ir išrūgų produktų – 11,9 proc. daugiau.

Mažiau pagaminta sviesto (36,2 proc.), nelydytų ir lydytų sūrių (14,5 proc.), varškės, varškės ir augalinių riebalų mišinio (5,2 proc.), jogurto (2,6 proc.), rūgpienio, kefyro (0,3 proc.) bei pieno (3,7 proc.).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-22

Rokiškietis ugniagesys laisvu laiko spėja ne tik ūkininkauti, bet ir padirbėti kaminkrėčiu

Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Tadas Matuliauskas laisvu laiko spėja ne tik ūkininkauti, bet ir padirbėti kaminkrėčiu. Rokiškyje ugniagesiai yra susibūrę į Ugniagesių savanorių draugiją, kuri pagal ES projektą įsigijo kaminams valyti būtiną įrangą – mobilųjį keltuvą ir įvairių priemonių. „Nežinia, kiek iš tų kaminų, kuriuos išvalėme, būtų užsidegę, bet jei būtų kilęs nors ir vienas gaisras, jį tektų gesinti, be to, ugnis visada gali pridaryti ir didelių nuostolių“, – sako ugniagesys gelbėtojas.

O viskas prasidėjo nuo to, kad dirbdamas Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje, T. Matuliauskas su ugniagesiais pradėjo galvoti, ko naudingo galėtų imtis: „Pamąstėme, kad galėtume valyti kaminus ir pildyti gesintuvus. O šiai idėjai įgyvendinti reikėjo parašyti projektą ir įsigyti priemonių.“ Pasak Rokiškio PGT viršininko Daliaus Kunigėlio, ši ugniagesio savanoriška veikla darbui tikrai netrukdo: „Gaisrų metu neretai prireikia Tado specifinių žinių ir įgūdžių. Tai iniciatyvus, energingas, darbštus ugniagesys gelbėtojas, kuris savo veiklumu priverčia pasitempti ir kitus.“

Pasak T. Matuliausko, baigusio aplinkos apsaugos inžineriją buvusioje Žemės ūkio akademijoje, atliekant kaminų valymą, svarbiausia – tinkama įranga, kad nereikėtų ant stogo laipioti, nes galima jį įskelti ar kitaip apgadinti. Įsigiję mobilųjį keltuvą jie gali pasiekti 17 metrų aukštį ir visus darbus atlikti iš jo. Ar tokia paslauga reikalinga? „Važinėdami į gaisrus sužinome, kad kai kurie žmonės niekada nėra valę kamino“, – teigia ugniagesys gelbėtojas. T. Matuliausko teigimu, pastaruoju metu jie gesino tik vieną gaisrą, kai buvo užsidegę suodžiai kamine. „Šeimininkas tvirtino, jog kaminas buvo valytas senokai, prieš kokius penkerius metus.

O kai kurie gyventojai, su kuriais tenka bendrauti, būna įsitikinę, kad krosnį kūrenant, pavyzdžiui, beržinėmis malkomis, kamino valyti išvis nereikia, kiti paprasčiausiai nebegali užlipti ant stogo ir jo prižiūrėti“, – tvirtina jis. Pasak T. Matuliausko, kaminkrėčio darbas – juodas: „Išvalius kaminą rankos iš pirmo karto neatsiplauna. Vienus kaminus išvalyti užtrunka iki valandos, kitur ir 3-4 valandas sugaišti. Seni plytiniai kaminai ne tokie saugūs gaisro požiūriu, tačiau mažiau užsiteršia. Turėdami specialią įrangą, galime apžiūrėti ir dūmtraukio vidų – kur yra kanalai, gal kažkas juose užkritę, užsinešę, neretai ten lizdus susisuka paukščiai arba įsikuria bitės.“

Rokiškio savanoriai ugniagesiai ne tik kaminus valo, jie atskuba, jeigu reikia pasvirusius ar nuvirtusius medžius apgenėti, keletą kartų talkino ir bažnyčiose tvarkant pakrypusį kryžių ir stogą. Netrukus, jeigu pavyks gauti patalpas, ketina ir gesintuvus pildyti. „Kai pradėjau dirbti ugniagesiu gelbėtoju ir gesinti gaisrus, namie ir ūkyje visur gesintuvų prisidėjau. Nors jis ir nedaug kainuoja, su juo gali namą nuo gaisro išgelbėti,“ – dalijasi T. Matuliauskas savo prevencine patirtimi.

Ugniagesys gelbėtojas tvirtina, kad kitiems pomėgiams šiuo metu laiko nebelieka: „Tiesa, dar esu ir plausto „Dviragis“ kapitonas, vasarą paplukdau turistus po Dviragio ežerą. Darbus būnu suplanavęs savaitei į priekį. Vienas nieko nespėčiau, gerai, kad ūkyje tėvai padeda. Auginame kviečius ir mėsinius galvijus.

Ir dar turiu 2 hektarus moliūgų, bet kadangi buvo labai karšta ir sausa vasara, o dviejų hektarų neprilaistysi, derlius šįkart menkas… Kol kas gyvenu intensyviai, o kaip bus ateityje, bus matyti. Tačiau galiu patikinti, kad net ir pasibaigus projektui, kaminus valysime ir toliau, nes žmonės laukia šios paslaugos, o pats, būdamas ugniagesys, žinau, kad kiekvienas išvalytas kaminas – tai išsaugotas žmonių turtas ir galbūt net gyvybės.“

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-09-22

Ūkininko burnočiais užsėti laukai – malonu akiai ir idėjos vartojimui

Dažno, važiuojančio link Pakruojo, Radviliškio miesto ribose už Technologijų ir verslo mokymo centro akį patraukia pakelėje raudonuojantys žydinčių burnočių laukai. Išsiaiškinome, kad minėti laukai, užsėti burnočiais, kurie graikiškai vadinami amaranthos – nevystančia gėle, priklauso ūkininkui Jonui Ruškiui. Jis, beje, ir Lietuvos agronomijos mokslų daktaras, mokslininko karjerą iškeitęs į ūkininkavimą.

Tokį reginį ūkininkų laukuose matyti tenka bene pirmą kartą. Kai kas suskumba vaizdą užfiksuoti nuotraukose.

Paaiškėjo, kad šiuo vaistiniu, valgomuoju bei dekoratyviniu augalu užsėtas visai nedidelis plotas – „kažkur šiek tiek daugiau nei vienas hektaras“. Šią kultūrą ūkininkas augino ir praeitais metais bei turi prikūlęs apie toną sėklų. Dabar pravažiuojančius stebinantį žemės plotą ūkininkas J. Ruškys yra užsėjęs burnočiais kaip tarpine kultūra – kartu auga ir garstyčios. Garstyčios nuotraukose mažiau pastebimos, kadangi burnočiai yra aukštesni ir kitus augalus užstoja.

Sėklas naudoja sumuštiniams

Ūkininkas J. Ruškys sako, kad augalas nepelnytai pamirštas, kadangi jis – pats maistingiausias iš žemės ūkio augalų, maistingumu prilyginamas motinos pienui. Naudingas esąs burnočių aliejus, sėklos stiprina imuninę sistemą, nugesina vėžines ląsteles. Burnočio žiedai gali būti naudojami puokštėms – tiek žali, tiek džiovinti. Mat ryškiaspalvės žiedų šluotos nevysta, o tik sudžiūsta ir vis tiek atrodo dekoratyviai. Kaip sako J. Ruškys, patiekalai su priedais iš burnočio turėtų būti kiekvieno prestižinio restorano meniu. Pats ūkininkas burnočio sėklas naudoja rytiniams sumuštiniams: iš vakaro sėklos užpilamos šaltu vandeniu, o ryte užplikomos karštu vandeniu ir tada dedamos ant sviestu užteptos duonos ar batono – primena ikrus. Sako, kad tokie grūdeliai gali būti vartojami salotose, šaltibarščiuose, dedami į sūrius.

Tarsis dėl panaudojimo maisto gamyboje

Kol kas ūkininkas J. Ruškys džiaugiasi šių augalų įtaka dirvožemiui – augalo šaknys iš giliųjų dirvos sluoksnių ištraukia į paviršių maistingas medžiagas. Dėl augalo sėklų panaudojimo maisto pramonėje dar svarstoma. Nors burnočių sėklų iš praeitų metų sakosi sukaupęs virš tonos, ūkininkas apgailestavo, jog realizavimu kol kas neužsiėmė. Jam yra žinoma, kad „Rūtos“ saldainių fabrikas gali šias sėklas panaudoti šokolado gamyboje, tačiau reikia kalbėtis su gamintojais, tartis dėl pardavimų. Kalbėtasi ir su Vilkyškių pienine dėl galimybės burnočių sėklas naudoti sūrių gamyboje. Sako, kad kol kas naudojamos baltos spalvos sėklos, o šio ūkininko išaugintų augalų sėklos yra tamsios, tad ir vėl reikia kalbėtis su gamintojais.

Visokeriopai teigiama įtaka sveikatai

Pasidomėjus plačiau, kas yra žinoma apie burnočius, informacija stebina. Pasirodo, burnotis priskiriamas super maisto kategorijai ir yra laikomas vienu sveikiausiu maisto produktų žmonių sveikatai, prisideda prie kone visų dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų gydymo. Pasirodo, augalas gali mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, kraujospūdį, padėti apsisaugoti nuo venų varikozės, slopinti uždegimus, daryti poveikį vėžio gydymui, stiprinti imuninę sistemą, netgi padėti sumažinti antsvorį. Galima įtaka ir sergantiems cukriniu diabetu – mažina cukraus kiekį kraujyje. Dėl esančių skaidulų burnotis gerina ir virškinimą.

Yra ką veikti ir šeimininkėms

Patiekalų iš burnočių sėklų galima rasti ne tiek jau ir daug. Minima burnočio sėklų košė. Galima rasti informacijos apie salotoms, garnyrui bei padažams naudojamus burnočių lapus. Iš burnočių lapų ar žiedų verdama arbata. Sveikuolė senjorė iš Pakruojo rajono dalinosi ir pyrago iš burnočių sėklų receptu. Rastas ir kotletų iš burnočių sėklų receptas: Burnočio kruopas virkite apie 35 min sultinyje arba lengvai pasūdytame vandenyje (proporcija: viena dalis burnočio sėklų dviem dalims vandens.

Sėklytės yra labai smulkios, sunku nukošti, todėl geriau, kad vanduo išgaruotų). Į masę pridėkite linų sėmenis, smulkintą česnaką, druską, pipirus ir kitų mėgstamų prieskonių. Palaukite, kol masė atauš. Tada suberkite sūrį ir įmuškite kiaušinį, gerai viską sumaišykite. Jei masė per skysta, galima įberti maltų džiūvėsėlių. Formuoti kotletus, apvolioti juos džiūvėsėliuose ir kepti įkaitintame aliejuje, kol gražiai apskrus. Smalsu, ar parduotuvėse rasime gaminių – pavyzdžiui, šokolado, sūrio – su burnočio sėklomis ir ar ūkininkui Jonui Ruškiui pavyks sudominti gamintojus nauju maisto priedu.

Šaltinis: lrytas.lt, Rita Grigalienė, „Radviliškio kraštas“, 2021-09-21

Kiek paramos galima gauti, jei vietoj kiaulių auginsi kitus gyvūnus

Kiaulių laikytojai, dėl afrikinio kiaulių maro atsisakę šių gyvūnų auginimo, nuo rugsėjo 22 d. iki spalio 15 d. kviečiami teikti paraiškas ir gauti pagalbą įsigyjant kitus ūkinius gyvūnus, išskyrus kiaules. Šiai pagalbai Žemės ūkio ministerija iš viso skiria 25 tūkst. Eur ir prašo Žemės ūkio rūmų bei savivaldybių paraginti kiaulių laikytojus pildyti paraiškas, rašoma pranešime.

Reikalavimus atitikusiems pareiškėjams kompensuojama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 2 tūkst. Eur vienam pareiškėjui, kitų, išskyrus kiaules, ūkinių gyvūnų įsigijimo išlaidų per 4 metus. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ir (arba) einamaisiais metais. Paraiškų teikimo laikotarpiu pareiškėjas gali teikti vieną paraišką, bet ne daugiau kaip keturias paraiškas per 4 metus, jei neviršijama didžiausia nurodyta paramos suma. Pareiškėjai turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą ir pateikti reikiamus dokumentus.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-09-21

Ankstesnės žemės ūkio naujienos