Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-22

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žaliasis kursas brangins produkciją ir išretins ūkininkų gretas?

Žaliasis kursas yra ES susitarimas. Jis apima klimatą, aplinką, energetiką, transportą, pramonę, žemės ūkį, tvarų finansavimą ir kitas politikos sritis. Susitarimo tikslas – pertvarkyti Europos ekonominę sistemą, kad ji taptų neutrali klimatui, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir pasiekti nulinės taršos tikslą. Tiesa, dėl pastarojo tikslo mokslininkai abejoja. Pertvarka turėtų vykti itin sparčiai – pokyčių norima pasiekti iki 2030 m.

ŽK strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekia pertvarkyti maisto sistemą į sveikesnę, darnesnę žmogui ir aplinkai. Pagrindiniai jos tikslai – reikšmingai sumažinti trąšų, pesticidų, net antimikrobinių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, skatinti ekologinį, aukštos gamtinės vertės ūkininkavimą. Žemės ūkis yra stipriai subsidijuojamas, tad subsidijos būtų nukreipiamos į tvaraus ūkininkavimo skatinimą, rašoma “Gimtajame Rokiškyje”.

Produkcija brangs, kol įvyks virsmas

Lina Meilutė-Datkūnienė

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovė, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkė

Nesu tokia kategoriškai, kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos lyderis, bet pritariu, kad panašių padarinių sulauksime. Tai stebima jau dabar – išaugo trąšų kainos. Bet jei mažiau jų naudosime, bendra žemės ūkio produkcijos kaina vis vien išaugs. Tai palies ir paukštininkus, ir kiaulių augintojus. Jau dabar jie skundžiasi, kad trūksta pašarų, nes vietinė produkcija brangi.

Laimės turintys išankstinės informacijos ir prisitaikantys, persiorientuojantys

Mindaugas Petkevičius

Ūkininkas, kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas, žemės ūkio ministro visuomeninis patarėjas

Pritariu Raimundo Juknevičiaus įžvalgoms dėl ŽK. Daugelio Europos šalių ūkininkai atvirai žiniasklaidoje pasisako, kad jį įvedus brangs ūkininkų produkcija, sumažės jų pajamos ar net dalis dėl to trauksis iš gamybos.

Problema visiems ta pati – tiek ūkininkaujantiems ekologiškai, tiek įprastiniu būdu. Dėl ŽK ūkininkams atsiras nemažai prievolių, dėl ko sumažės dirbamų laukų, t. y. mažės žemės plotai, iš kurių ūkininkas įprastai gauna pajamų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-09-21

Rezervinių degalų landa, kurios uždaryti neskubama

Penkios Lietuvos žemės ūkio ir agroverslo organizacijos kreipėsi į valdžios institucijas prašydamos imtis ryžtingų veiksmų, nes iš valstybės degalų rezervo į rinką tiekiami degalai yra be biopriedų. Esant tokiai situacijai, šalyje nusižengiama Europos Komisijos direktyvai  dėl atsinaujinančių energijos išteklių, o  žemdirbiai praranda dalį pajamų.

Neteko milijonų

Atvirą laišką pasirašiusioms organizacijoms nerimą kelia tai, kad iš valstybės degalų rezervo į mažmeninę degalų prekybos rinką patenka grynieji mineraliniai degalai be Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyvių degalų įstatymais numatytos biodegalų dalies. „Pernai iš rezervo į rinką pateko iki 90 tūkst. tonų degalų be biopriedų – tokia yra vieno mėnesio prekybos degalais Lietuvoje apimtis.

Mūsų skaičiavimais, iš Lietuvos ūkininkų, auginančių grūdus, biodyzelino gamybai nebuvo nupirkta 14 tūkst. 490 tonų rapsų už 8 mln. Eur“, – teigiama bendrame žemės ūkio organizacijų viešame laiške Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Žemės ūkio, Aplinkos, Energetikos bei Teisingumo ministerijoms.

Prieštarauja logikai

Per metus degalų gamintojai superka vidutiniškai 0,42 mln. t rapsų ir nemaistinių grūdų, iš kurių gaminami biodegalai, tiekiami ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportuojami. Ši biodegalų industrijos ir žemdirbių sinergija leidžia kurti aukštesnę pridėtinę vertę visam Lietuvos žemės ūkiui.

„Deja, dėl teisės aktų painiavos ir prieštaravimų milijonai eurų atitenka iškastinio kuro importuotojams, o ne Lietuvos ūkiui skatinti. Mums nesuprantama nuostata valstybės degalų rezerve kaupiamuose degaluose nenaudoti Lietuvoje pagamintų biodegalų ir taip skatinti naftos importą. Tai ne tik prieštarauja ekonominei logikai pirmiausia skatinti vietos ekonomiką, bet neprisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslų bei klimato kaitos įsipareigojimų, kuriuos diktuoja žaliasis kursas“, – pabrėžia žemės ūkio organizacijų lyderiai.

Aiškinasi teisme

Rugpjūčio 18 d. Seimo narys Lukas Savickas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar trijų Lietuvos ministrų (susisiekimo, aplinkos ir energetikos) pasirašytas įsakymas atitinka Lietuvos ir ES teisės aktus.

„Degalai be biopriedų į rinką patenka naudojantis teisės aktuose palikta spraga, leidžiančia į valstybės degalų rezervą tiekti degalus be biopriedų, o vėliau iš šio rezervo degalus realizuoti mažmeninėje rinkoje“, – tvirtino pareiškėjas.

Apskųstame įsakyme numatyta, kad iš valstybės rezervo atsargų parduodamo benzino ir dyzelino sudėtyje gali būti ir mažesnis biodegalų kiekis ar visai jo nebūti. L. Savicko teigimu, techninių kliūčių ar kokybinių reikalavimų realizuoti saugomą degalų rezervą įmaišant biodegalus nėra. Parlamentaras pabrėžė, kad situaciją būtina spręsti skubiai, dėl tokios spragos jau dabar kenčia Lietuvos įsipareigojimai dėl klimato kaitos mažinimo, o jų nevykdanti šalis gali sulaukti griežtų ES sankcijų.

Nepaiso įsipareigojimų

Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad Lietuvoje esančios degalinės turi prekiauti benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc., ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų. Tačiau, kaip paaiškėjo, mažmeninėje rinkoje galima įsigyti ir vien iš naftos pagaminto benzino arba dyzelino, kuriuose biopriedų nėra.

Kiek degalų yra sukaupta Vyriausybės naftos produktų rezerve iš viso ir kiek jo išnaudota, pavyzdžiui, nuo 2010-ųjų, nežinia, nes tai – valstybės paslaptis.

„Šis teisės aktų prieštaravimas naudingas naftos produktų gamintojams ir prekybininkams, o Lietuvos vartotojai permoka už degalus, biodegalų gamintojai ir žemdirbiai negauna papildomų pajamų ir nekuriama pridėtinė vertė Lietuvos ūkiui. Be to, naudodama daugiau naftos degalų, Lietuva nesilaiko prisiimtų žaliojo kurso principų skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą ir mažinti iškastinio kuro dalį, didindama šiltnamio efektą ir CO2 emisijas“, – teigė parlamentaras L. Savickas.

Gali sulaukti baudų

Atsinaujinančios energetikos direktyvoje nurodyta, kad ES valstybės narės iki 2030 metų turi pasiekti 15 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį, tačiau Lietuvoje ši dalis vos 4 proc. ir kasmet ji mažėja. Nevykdant direktyvoje užsibrėžtų tikslų, šalims gali būti skiriamos milijoninės baudos.

Vyriausybės degalų rezerve kaupiami degalai turėtų būti naudojami tik ekstremaliais atvejais, tačiau degalų tiekėjai dyzeliną gali atiduoti saugoti į valstybės rezervą ir vėliau jį parduoti degalinėms nemaišydami su biodegalais. Taip degalų tiekėjai apeina Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyvių degalų įstatymus ir vadovaujasi jiems palankiais naftos produktų kokybės rodikliais, kuriuos tvirtina trijų ministrų įsakymas. „Šiuo metu galiojantis įstatymų reguliavimas nesuteikia teisės susisiekimo, aplinkos ir energetikos ministrams nustatant biodegalų standartų ir tvarkos įgyvendinimą daryti išimtis dėl biodegalų nenaudojimo ar naudojimo mažesniu kiekiu, kai valstybės rezervo degalų atsargos parduodamos į rinką“, – tikino į teismą kreipęsis parlamentaras L. Savickas.

Skriauda žemdirbiams

Žaliavą biodegalams tiekiantys žemdirbiai panašiai diskriminuojami ne pirmą kartą, jau nekalbant apie jiems itin svarbų degalų akcizo didinimą. Praėjusią žiemą naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ biodegalus iš lietuviškų rapsų pakeitus importine žaliava – palmių riebalų rūgščių distiliatu (PFAD), iš ūkininkų nebuvo nupirktas didelis kiekis lietuviškų rapsų – galbūt už 40 mln. Eur.

„Baiminamės, kad degalų importuotojai ir prekiautojai gali pakeisti vietinius biodegalus PFAD, o tai iš esmės sunaikintų Lietuvos biodegalų pramonę bei padarytų didelę žalą Lietuvos žemės ūkiui – javų ir rapsų augintojai būtų priversti biodegalams tiekiamą žaliavos kiekį eksportuoti už mažesnę kainą, nebūtų kuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai“, – teigiama laiške.

Šį viešą kreipinį valstybės institucijoms pasirašė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija.

Aplinkosaugininkai nerimauja

Pasak Žaliosios politikos instituto vadovo Remigijaus Lapinsko, Lietuva yra priėmusi sprendimą leisti palmių aliejų naudoti biodegaluose iki 2024 metų. Vėliau palmių aliejus, pripažintas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudojimo keitimo riziką, nebebus laikomas biodegalais. Tiesa, įstatyme minimas tik pats palmių aliejus, todėl aplinkosaugininkai nerimauja, ar tokie patys reikalavimai bus taikomi ir PFAD.

„Šiuo klausimu Lietuva atsilieka nuo daugumos ES valstybių“, – tikino R. Lapinskas.

Beveik pusė ES šalių jau pašalino arba yra priėmusios sprendimą po truputį eliminuoti palmių aliejų ir jo produktus iš biodegalų rinkos. Tiesa, dažniausiai valstybės tiesiogiai palmių aliejaus ar PFAD naudojimo biodegalų gamybai neuždraudžia, o skatina rinktis kitas alternatyvas, pavyzdžiui, panaikinant anksčiau palmių aliejui ir PFAD galiojusias lengvatas. Tuomet jų naudojimas tiesiog netenka ekonominės prasmės.

——————
Prie pataisų žadama grįžti rudens sesijoje

Alternatyvių degalų įstatymo pataisų nepavykus priimti pavasarį, planuojama prie jų grįžti rudens sesijoje. Įstatymo pataisų projekte, be kita ko, numatyta daugiau dėmesio skirti vietiniam biokurui ir palmių aliejaus importui apriboti. Siekiame naudoti daugiau vietinės žaliavos, juolab kad pasirinkus žaliąjį kursą skatinamos trumposios tiekimo grandinės, o palmių žaliava plukdoma laivais iš šalių, kuriose palmės masiškai kertamos pasaulio plaučiais vadinamų atogrąžų miškų plotuose. Atogrąžų miškų kirtimas daro milžinišką įtaką klimato kaitai. Daugelis ES valstybių tai mato.

Visiškai nesuprantama ir Lietuvos žemdirbius piktinanti dabartinė padėtis, kai išauginant pakankamai rapsų neįmanoma jų realizuoti Lietuvoje dėl apribojimų naudoti rapsų aliejų dyzelino gamybai. Todėl didelę jų dalį tenka eksportuoti, o, pavyzdžiui, Lenkijos bendrovė „Orlen Lietuva“ neribotu kiekiu atsiveža antrinių Gvinėjos palmių žaliavų ir iš jų gamina biodegalus.

Kazys STARKEVIČIUS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
————–

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Kazimieras ŠLIUŽAS, 2021-09-16

Baltarusijos žemės ūkis šiemet susitraukė beveik 5 proc.

Baltarusijos žemės ūkio gamyba per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis sumenko 4,6 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Apytikriai 80 proc. produkcijos pagamino žemės ūkio organizacijos, gamybą sumažinusios 4,9 procento.

Mėsos gamyba šiemet sausį-rugpjūtį siekė 1,2 mln. tonų gyvojo svorio, pieno – 5,3 mln. tonų, kiaušinių – 2,38 mlrd. vienetų. Laikotarpio pabaigoje Baltarusijoje buvo auginama 4,2 mln. stambių raguočių, iš jų karvių – 1,4 mln., taip pat 2,5 mln. kiaulių. Šių rodiklių pokyčių per metus „Belstat“ nepateikė. Grūdų derlius, rugsėjo 1-ąją jį nuėmus nuo 97,6 proc. pasėlių, siekė 6,3 mln. tonų (iki valymo ir džiovinimo) ir buvo beveik penktadaliu kuklesnis nei prieš metus. 2020-aisiais Baltarusijos žemės ūkis augo 4,9 procento.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-20

Rusijos grūdų eksportą šiais žemės ūkio metais sumažino penktadaliu

Rusija nuo šių žemės ūkio metų pradžios (kalendorinių metų vidurio) iki šio mėnesio vidurio eksportavo 9,2 mln. tonų grūdų – 21,2 proc. mažiau per tą patį laikotarpį prieš metus, pranešė Žemės ūkio ministerija. Į šias apimtis neįtrauktas eksportas į Eurazijos Ekonominės Sąjungos nares. Vien tik kviečių eksportas sumenko 18,1 proc. iki 7,8 mln. tonų, miežių – 30,9 proc. iki 1,2 mln. tonų.

Visas Rusijos grūdų eksportas rugpjūtį pasiekė mėnesio rekordą – 5,8 mln. tonų. Ekspertų vertinimais, rugsėjį tiekimas dėl padidėjusios konkurencijos pasaulio rinkoje sumažės iki 5,2-5,3 mln. tonų.

Žemės ūkio ministerija prognozuoja, jog grūdų eksporto potencialas per žemės ūkio metus – 51 mln. tonų. Pernai eksportuota 49 mln. tonų grūdų, iš jų 38 mln. tonų sudarė kviečiai. JAV Žemės ūkio departamento dabartiniais skaičiavimais, Rusijos kviečių eksportas šiais žemės ūkio metais sieks 35 mln. tonų. Tokių pat apimčių yra ir Europos Sąjungos kviečių eksporto prognozė.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-20

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje per metus išaugo penktadaliu

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, per metus pakilo 18,2 proc. iki 309,31 euro už toną. Žaliavinio pieno ir jo produktų kainos visame pasaulyje išlieka aukštumose dėl augusios pieno produktų paklausos, o nuo rudens prisideda ir žaliavinio pieno sezoninis sumažėjimas, teigia ekspertai.

Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, pasibaigus vasarai, sezoninė pieno gamyba Europos Sąjungos ūkiuose pradeda mažėti, o iš atostogų sugrįžtantys europiečiai didina maisto vartojimą, rašoma pranešime.

„Nepalankūs orai vasaros pabaigoje taip pat sumažino primelžiamo pieno kiekius, palyginti su pernykštės vasaros rezultatais. Mažėjant žaliavinio pieno kiekiui rinkoje, jo supirkimo kaina Bendrijoje šiais metais išaugo“, – sako E. Simonis. Europos Komisijos duomenimis, natūralaus pieno supirkimo kainų vidurkis per aštuonis šių metų mėnesius Bendrijoje, kaip ir Lietuvoje, yra aukščiausios, palyginti su pastarųjų keturių metų to laikotarpio kainų vidurkiu. Pasak eksperto, pieno produktus eksportuojantys perdirbėjai visame pasaulyje susiduria su logistikos problemomis – konteinerių trūksta, o jų transportavimas laivais gerokai pabrango. Produkciją transportuoti Europos Sąjungos vidaus rinkoje tampa problematiška ir dėl vilkikų vairuotojų trūkumo visos Bendrijos mastu, pažymi E. Simonis.

Daugiau kaip pusę Lietuvos žalio pieno gamybos rinkos valdantiems stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, šalies pieno perdirbimo įmonės rugpjūtį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 353,5 euro už toną. Per mėnesį ši kaina padidėjo 6,5 proc. Kaina, mokama stambiems Lietuvos pieno ūkiams, beveik atitinka žalio pieno kainų vidurkį Europos Sąjungoje (ES). ES šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, rugpjūtį mokėta vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 359,7 eurus už toną, arba 0,6 proc. daugiau nei liepą.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-09-21

Grįžta žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“

Jau 25 metus šalies žemdirbiai turi pamėgtą tradiciją – susitikti su bendraminčiais populiariojoje  žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi…“. Šiemet jubiliejinė paroda Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyks rugsėjo 23-25 dienomis.

Parodą kasmet aplanko tūkstančiai žmonių, dalyviai sulaukia partnerių iš ne vienos dešimties pasaulio šalių. Visi jie čia gali susipažinti su naujausia žemės ūkio technika, dalyvauti gausioje šviečiamojoje programoje, paragauti kokybiškų produktų, įsigyti išradingų amatininkų sukurtų gaminių, sodinukų.

Parodoje, antrame paviljone, savo stendą turės ir Žemės ūkio ministerija. Jame lankytojų 9-17 val. lauks ministerijos specialistai, kurie informuos apie 2014–2020 metų Kaimo plėtros programos (KPP) ir Žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos teikiamas paramos galimybes. Stende įkurtame ministerijos priimamajame bus konsultuojama įvairiomis aktualiomis temomis.

Parodoje, rugsėjo 24 d., IV rūmų 211 auditorijoje Žemės ūkio ministerija surengs ir du šviečiamuosius seminarus:

9.45-12 val. „Paramos galimybės pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ bus pristatoma maisto tiekimo grandinės organizavimo skatinimo veikla;

11.45-14 val. „Leader programos įgyvendinimas pereinamuoju laikotarpiu (2021-2022 m.)“ bus kalbama apie šiai programai skirtas lėšas ir jų paskirstymą.

Nauja tai, kad šiemet Žemės ūkio ministerija parodoje įrengs trumpųjų maisto tiekimo grandinių ekspoziciją. Didžiulėje palapinėje savo pagaminta produkcija prekiaus 20 ūkininkų.

Parodos organizatoriai primena, kad dėl COVID-19 reikalavimų visiems lankytojams reikės pateikti galimybių pasą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-21

Žemės ūkio ministerija siūlo keisti maisto rezervo tvarką

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo keisti valstybės maisto produktų rezervo tvarką, kad ji būtų efektyvesnė ir atitiktų šių dienų poreikius. Šiandien Valstybės rezervo įstatymo pataisos teikiamos Seimui. Šiuo metu turimas žemės ūkio bei maisto produktų valstybės rezervas, kuris būtų panaudotas įvykus ekstremaliajai situacijai, neužtikrintų gyventojų aprūpinimo visaverčiais maisto produktais. Dėl to siūloma keisti rezervo tvarką.

„Fizinis valstybės rezervo formavimas maisto produktais, kai pati valstybė jų įsigyja ir saugo, yra neefektyvus. Sunkiai realizuojamų ir neilgos trukmės produktų saugojimo jau buvo atsisakyta prieš dešimtmetį.

Dabar siūlome rezervą saugoti rezervavimo sutartimis. Tai reiškia, kad tiekėjams mokėtume už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų įsigytume tik atsiradus realiam poreikiui.

Kartu prioritetas galėtų būti teikiamas lietuviškiems produktams ir Lietuvos perdirbėjams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Kaip veiktų maisto rezervo sistema?

Iki šiol valstybės rezervui žemės ūkio produktai bei maisto prekės valstybės lėšomis perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir saugomi valstybei priklausančiose įmonėse.

Siūloma Valstybės rezervo įstatyme įtvirtinti naują sąvoką – rezervavimo sutartis.

Paslaugos teikėjas, sudaręs rezervavimo sutartį su ŽŪM, turės užtikrinti, jog gyventojams į ministerijos nurodytas vietas Lietuvoje sutarti produktai būtų pristatyti per 48 valandas, priėmus sprendimą įsigyti maisto produktų.

Taip pat turės būti sudaryta galimybė ŽŪM įgaliotiems asmenims kartą per metus patikrinti, ar pardavėjas laikosi įsipareigojimų dėl produktų rezervavimo.

Produktai turėtų būti saugomi Lietuvoje ir jų galiojimo terminas, likęs po produktų pristatymo, būtų ne trumpesnis negu 60 dienų.

Planuojama rezervavimo sutartis sudaryti trejų metų laikotarpiui. Kas mėnesį tiekėjui būtų mokamas rezervavimo mokestis už maisto produktų saugojimą ir sandėliavimą. Produktai būtų įsigyjami ir pristatomi į nurodytą vietą tik esant poreikiui, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Kas sudarytų rezervo maisto produktų krepšelį?

Maisto produktų krepšelį galėtų sudaryti įvairūs produktai: geriamas vanduo, angliavandenių (pvz., makaronai, kruopos), baltymų (pvz., mėsos, žuvies konservai) ir riebalų ( pvz., aliejus) šaltiniai, daržovių konservai ar ankštinės daržovės, druska, cukrus.

Produktai turi būti saugūs, nekenksmingi sveikatai ir aplinkai bei tikti ilgalaikiam saugojimui. Jų sąrašas derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos.

„Siūlome efektyvų ir ekonomiškai pagrįstą rezervo formavimą – reikalingų produktų rezervavimą. Tokiu būdu maisto produktų saugojimą paslaugų teikėjai įtraukia į savo logistikos grandines. Šie produktai yra kasdienėje apyvartoje, bet kartu užtikrinama, kad Lietuvoje būtų nuolat saugomas tam tikras jų kiekis, kurio gali prireikti ekstremalios situacijos metu“, – paaiškina žemės ūkio ministras.

Šias įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-21

Ankstesnės žemės ūkio naujienos