Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-29

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Atnaujinta programėlė „NMA agro“ – daugiau galimybių, dar patogesnė naudoti

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siekia padėti ūkininkams paprasčiau ir greičiau surasti su išmokomis susijusią informaciją, pranešti apie įvykdytas veiklas, tinkamai įvertinti savo deklaruojamų laukų būklę ir laiku imtis reikalingų veiksmų, todėl nuolat tobulina mobilią programėlę „NMA agro“, plečia jos galimybes.

Programėlės naudotojų skaičius sparčiai auga – „NMA agro“ nauda jau įsitikino per 20 tūkst. ūkininkų bei Lietuvos gyventojų. Kviečiame susipažinti su naujausia patobulintos programėlės versija.

Sukurtas naujas „NMA agro“ programėlės pagrindinis puslapis, kuris suteikia galimybę jos vartotojui pasiekti aktualias NMA svetainės skiltis – naujienas (straipsniai), Informacinį portalą (pateiktų paraiškų būsena, išmokėtos paramos sumos, informacija apie atliktas patikras, mobiliąja programėle išsiųsti pranešimai apie įvykdytas veiklas), kalendorių (pagrindiniai įsipareigojimų, darbų terminai), „Pasitikėjimo liniją“ (pranešimai apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, galimus piktnaudžiavimo atvejus). Taip pat programėlėje pateikiama visų šalies vietovių orų prognozė, kuri ypač aktuali planuojant žemės ūkio darbus.

Nuoroda „Stebėkite laukus“ atveria pagrindinį programėlės langą – žemėlapį. Jame kaip ir anksčiau galima atidaryti pranešimų apie atliktas veiklas ar problemas vykdant įsipareigojimus siuntimo formą. Patobulinus programėlę, veiklų sąraše pateikta daugiau veiklos tipų bei potipių, todėl ūkininkui galės rasti reikiamą veiklą, bus mažesnė tikimybė išsiųsti netikslų pranešimą.

Svarbu, kad siunčiant pranešimus būtų teisingai užpildyti reikalingi laukeliai. Fizinis asmuo turėtų įrašyti savo vardą, pavardę be papildomų žodžių (pvz., ūkininkas). Jei pranešimas siunčiamas juridinio asmens, reikia įrašyti įmonės pavadinimą, nurodytą paraiškoje. Valdos numerį turi sudaryti 10 skaitmenų.

Siekiant padėti programėlės vartotojui aiškiau suprasti, kas slypi po sluoksnių pavadinimais („Kontroliniai žemės sklypai“, „Žemės paviršiaus erozija“, „Natura 2000 teritorijos“, „Šlapynės“, „Apleistos žemės“), naujoje programėlės versijoje šalia pateikiama trumpa informacija (i).

Kur surasti programėlę

Mobilioji programėlė skirta išmaniesiems telefonams, ją surasti ir nemokamai atsisiųsti galima naudojantis „Google Play“ ar „App Store“.

Šaltinis: nma.lt,2021-09-28

Lietuviškas ekologiškas cukrus skinasi kelią į Europos vartotojų širdis

Nors ekologinius cukrinius runkelius išauginti kur kas sunkiau nei chemizuotame ūkyje, už žaliavą perdirbėjai moka tris kartus daugiau. Tai Lietuvos ekologinius ūkius skatina imtis ekologinių cukrinių runkelių auginimo – šie tampa pagalbininkais ūkiuose gerinant sėjomainą. Rinkoje nuolat augant ekologiškos produkcijos poreikiui, didėja ir tokio cukraus paklausa, tad Lietuvoje ekologinis cukrus gaminamas jau penkerius metus. 2017 m. lietuviški ekologiniai runkeliai buvo perdirbti Marijampolėje, o nuo 2018 m. – Kėdainiuose.

Derlius žemiau vidutinio

Ekologinius cukrinius runkelius Lietuvoje augina ne tik „AUGA group“ priklausančios žemės ūkio bendrovės, bet ir keli mažesni ekologiniai ūkiai. Ekologines tradicijas pasirinkusios UAB „Vaifina“ atstovas Virgaudas Ivanauskas VL sakė, kad pereinant prie ekologinių cukrinių runkelių auginimo buvo nemažai rūpesčių.

Šiemet dėl nepalankių oro sąlygų juos pavasarį pasėjo vėliau. Pradžioje buvo labai šlapia, paskui prasidėjo karščiai. Tokiomis gamtos sąlygomis sudėtingesnė nei įprastai buvo ekologinių cukrinių runkelių priežiūra. Ji kasmet reikalauja daug rankų darbo – keletą kartų reikėjo rankiniu būdu (kauptukais) juos ravėti. Ekologinių runkelių vagas ne kartą apvarinėjo. Vasarą per karščius runkeliai buvo tarsi iškepę, lapai nuleipę gulėjo ant žemės, bet palijus atsigavo.

Šiame Kėdainių krašto ūkyje ekologinių runkelių laukai apėmė 10 ha. Rudenį, prasidėjus saldžiųjų šaknų ėmimui, V.Ivanauskas spėjo, kad derlius gali būti žemiau vidutinio. Jis sakė, jog pernai derlingumas buvo geresnis negu šiemet. „Kai jau pradėsime sparčiau kasti, tada žinosime tiksliau“, – rugsėjo viduryje vylėsi V.Ivanauskas. Auginti ekologinius runkelius, pasak jo, paskatino noras ekologiniame ūkyje gerinti sėjomainą. Patirtis dar nelabai didelė – augina antrus metus. Stebi, kad po cukrinių runkelių gerai dera ekologinės vasarinės kultūros.

Ar auginti ekologinius cukrinius runkelius bus verta ir ateityje, anot V.Ivanausko, dar sunku pasakyti. Vieni metai buvo palankūs, o antri – labai sudėtingi. Sakė, kad kol kas nežino, spręs kitais metais. Jo teigimu, pirma reikia apdoroti derlių, jį parduoti perdirbėjams. Mat ekologiškai išaugintų runkelių kasimas sudėtingesnis, ypač kur buvo žolėti, rudenį nuimant būna nemažai rankų darbo.

Lūkesčiai ir kiekiai

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris sakė, kad šis fabrikas nuo rugsėjo 14 dienos pradėjo priimti ekologinius cukrinius runkelius. Derlių priims bei jį perdirbs per dvi paskutines rugsėjo savaites. Šiemet auginamų ekologinių cukrinių runkelių plotai Lietuvoje šiek tiek mažesni, tačiau perdirbėjai planuoja, jog gamybos apimtys bus panašios, kaip pernai.

Pasak S.Mozerio, jau pirmosiomis dienomis į fabriką atvežtų ekologinių cukrinių runkelių kokybė viršijo jų lūkesčius. Prieš 2–3 savaites fabriko agrocentro darbuotojai testavo laukus – buvo ėmę runkelių pavyzdžius. Kasmet, prieš pradedant gamybos sezoną, norima išsiaiškinti užauginto derliaus prognozes. Likus kelioms savaitėms iki kasimo, runkelių cukringumas buvo mažas ir cukrinių runkelių laukų testuotojai rezultatais buvo nusivylę.

„Bet paskutiniu metu labai pagelbėjo saulėtos rugsėjo dienos ir vėsios naktys – tokiomis sąlygomis į viršų labai šoktelėjo cukringumas. Sezoną pradėjome su baziniu cukringumu, kas iš tikrųjų yra labai geras rodiklis“, – rezultatus vardijo S.Mozeris, priminęs, kad bazinis cukringumas siekia 16 proc.

Anot S.Mozerio, kartais dėl tam tikrų specifinių dalykų ekologiniai runkeliai vėliau pasėjami. Ekologiniuose laukuose daug rankų darbo, sunkiau juos išauginti. Todėl geras šiemečių ekologinių runkelių cukringumo rodiklis kelia nuotaiką. Jie tikisi, kad chemizuotuose ūkiuose auginamų runkelių cukringumas perkops 17 proc., nes jiems dar yra likę laiko sukaupti daugiau cukraus. „Rudenį cukraus kaupimasis šakniavaisiuose vyksta tiesiog dienomis. Ypač palanku, jeigu būna saulėtos dienos ir vėsios naktys. Tai yra idealios sąlygos runkeliams kaupti kuo daugiau cukraus“, – aiškino S.Mozeris.

Vertinant derlingumą, šiais metais rekordinio derliaus Lietuvoje nesitikima. Tam įtakos turėjo tiek vėlavęs pavasaris, tiek banguota vasara, kai vienu metu buvo per sausa, kitu – per karšta, todėl perdirbėjai šiemet tikisi kiek geresnio nei vidutinio derliaus. Vidutinį S.Mozeris skaičiuoja imdamas maždaug penkerių pastarųjų metų vidurkį – vidutinis ekologinių runkelių derlingumas sudarytų apie 50 t/ha, o tradicinių – 65 t/ha.

„Aišku, mūsų lūkesčius kartais pakoreguoja gamta. Priklausys dar nuo to, kokios bus kasimo sąlygos. Tas biologinis derlius gali užaugti, bet viskas keičiasi, jeigu daug prilyja, reikia traukti iš dirvos. Ekologinė gamyba tęsiasi labai trumpai, vos dvi savaites, todėl manau, kad per tokį trumpą laiką laukuose neturėtų tragiškai pasikeisti nuėmimo sąlygos“, – pridūrė S.Mozeris, dar nenorėdamas spėlioti, kiek iš viso bus suvežta perdirbti ekologinių runkelių, bet minėjo, jog sezono pradžioje atvežamų saldžiųjų šaknų švarumas sudarė per 90 proc.

Saldina užsieniečiai

Ekologiško cukraus gamybai naudojama žaliava yra brangi – skirtumas tarp ekologinių ir neekologinių cukrinių runkelių supirkimo kainos skiriasi apie tris kartus, nes priežiūra reikalauja daug rankų darbo, gaunamas mažesnis derlius. „Nesakyčiau, kad pirkdami ekologišką žaliavą mes rizikuojame. Tiesiog yra tokia rinka. Kai kuriems produktams pagaminti reikalingi atitinkami kaštai. Už juos rinka sumoka. Taip kad didelės rizikos šitoje vietoje nėra“, – minėjo S.Mozeris.

Pasak jo, ekologiniai cukriniai runkeliai atrado savo nišą rinkoje, nes Kėdainiuose yra galimybė pagaminti ekologišką lietuvišką cukrų. „Esame vieni iš didesnių Europoje ekologiško cukraus gamintojų. Tose šalyse, kuriose aukštesnis pragyvenimo lygis, ekologinių runkelių dar nesiima plačiau auginti, nes prie jų daug rankų darbo, kuris jose vis dar kur kas brangesnis negu Lietuvoje. Tad mes daug konkurentų dar neturime“, – sakė AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius S.Mozeris.

Lietuviškas ekologiškas cukrus turi paklausą. Jį naudoja tie, kam reikia ekologiško produkto gaminant ekologiškas uogienes, gaiviuosius gėrimus, sultis, kepant pyragus ir t. t. Gamintojai pastebi, kad ir tiesioginiam vartojimui gyventojai dažniau renkasi ekologiškus produktus. Todėl ekologiškas cukrus turi savo nišą.

Šiemetis ekologiškas lietuviškas cukrus Lietuvos parduotuvių lentynose pasirodys netrukus. S.Mozeris sakė, kad pagamintą cukrų iš karto fasuoja ir ilgiau sandėlyje jis neužsibūna – keliauja tiesiai į prekybą. Jis atkreipė dėmesį, jog į cukrų nereikėtų žiūrėti kaip į vien tiesioginio vartojimo prekę. Kai kas cukraus atsisako, bet jis naudojamas visur – nuo duonos, pyragų iki gėrimų. „Daugelis cukraus nesideda į kavą ar arbatą, bet per kitus produktus – sausainius, saldainius, gaiviuosius gėrimus – cukrus vartojamas nuolatos“, – teigė jis.

Todėl, pasak S.Mozerio, ryškios tendencijos, kad cukraus vartojimas mažėtų, nėra. Juolab kad didesnė dalis lietuviško ekologiško cukraus iškeliauja už Lietuvos ribų. Pagaminami santykinai dideli kiekiai, kurių vietos rinkai nereikia. Bet jo trūksta kitose ES šalyse, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis, o darbo jėga dar brangesnė, todėl jie bando konkuruoti su Vokietijoje, Danijoje, kitose šalyse esančiais ir ekologišką cukrų gaminančiais cukraus fabrikais.

Rezultatas paaiškės baigus doroti

Tadas Baliutavičius, „AUGA group“ vykdantysis direktorius

Šiais metais mūsų įmonių grupei priklausančiose žemės ūkio bendrovėse cukriniai runkeliai užėmė apie 1 500 ha dirbamos žemės. Šis skaičius, lyginant su ankstesniais metais, nekito. Šiemetis cukrinių runkelių kasimas jau yra prasidėjęs.

Sezonas runkelių augimui buvo sudėtingas. Pavasarį buvo drėgmės perteklius ir šalta, todėl turėjome iššūkių siekdami kokybiškai pasėti sėklas ir atlikti pirmuosius pasėlių priežiūros darbus. Pirmoje vasaros pusėje fiksuoti stichiniai karščiai neleido runkeliams įprastai augti ir vystytis. Tačiau lietingesnis oras antroje vasaros pusėje leido runkeliams intensyviau augti.

Derlius dar vis imamas, todėl tikslių duomenų apie šių metų derlių neturime. Manome, kad nepalankios vasaros oro sąlygos turėjo įtakos derlingumui, cukringumui, tačiau tikslesnius duomenis matysime nuėmę visą derlių.

Beje, „AUGA group“ ekologiniai cukriniai runkeliai yra auginami tik kaip žaliava cukraus gamybai. Ekologiško cukraus pardavimais galutiniams vartotojams mūsų įmonių grupė neužsiima.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-09-28

Rusijos grūdų eksportą šiais žemės ūkio metais sumažino 22 proc.

Rusija nuo šių žemės ūkio metų pradžios (kalendorinių metų vidurio) iki rugsėjo 24-osios eksportavo 12,7 mln. tonų grūdų – 22,4 proc. mažiau per tą patį laikotarpį prieš metus, pranešė Žemės ūkio ministerija. Į šias apimtis neįtrauktas eksportas į Eurazijos Ekonominės Sąjungos nares. Vien tik kviečių eksportas sumenko 19,2 proc. iki 8,4 mln. tonų, miežių – trečdaliu iki 1,3 mln. tonų.

Visas Rusijos grūdų eksportas rugpjūtį pasiekė mėnesio rekordą – 5,8 mln. tonų. Ekspertų vertinimais, rugsėjį tiekimas dėl padidėjusios konkurencijos pasaulio rinkoje sumažės iki 5,2-5,3 mln. tonų.

Žemės ūkio ministerija prognozuoja, jog grūdų eksporto potencialas per žemės ūkio metus – 51 mln. tonų. Pernai eksportuota 49 mln. tonų grūdų, iš jų 38 mln. tonų sudarė kviečiai. JAV Žemės ūkio departamento dabartiniais skaičiavimais, Rusijos kviečių eksportas šiais žemės ūkio metais sieks 35 mln. tonų. Tokių pat apimčių yra ir Europos Sąjungos kviečių eksporto prognozė.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-28

Zita Varanavičienė. Ar tikrai valgome cheminį ginklą? Štai ką svarbu žinoti apie augalų apsaugą

Laikas nuo laiko viešojoje tenka išgirsti komentarų, kuriuose ūkininkų naudojami augalų apsaugos produktai (pesticidai) tapatinami su cheminiu ginklu, piešiami apokaliptiniai scenarijai, kalbama apie neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

Gaila, bet klišėmis tapę madingi pasisakymai ar skambios frazės nebūna pagrįstos faktais ir procesų išmanymu. Verta pasidalinti moksliniais faktais, paaiškinančiais, kodėl augalų apsaugos produktai yra svarbūs siekiant užtikrinti maisto saugumą. ES užauginamas maistas yra saugus.

Pradėti norėtųsi nuo to, kad Europos maisto saugos agentūra (EFSA) ir kitos institucijos reguliariai tiria ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, užaugintų vaisių, daržovių ir kitų augalinių produktų saugumą – tam vykdoma speciali pesticidų stebėsenos programa. Šių metų pavasarį buvo paskelbti naujausi tyrimo rezultatai. Europoje buvo paimta apie 100 tūkst. mėginių iš įvairių produktų, kuriuos išanalizavus nustatyta, kad 96,1 proc. nebuvo aptikta jokių pesticidų likučių pėdsakų ir tik 3,9 proc. iš ištirtų augalų ir augalinių produktų mėginių turėjo likučių (bet nebūtinai viršijo normas).

Įdomu tai, kad Lietuvoje užaugintas maistas yra netgi saugesnis nei ES vidurkis – 98,3 proc. mūsų šalyje augalininkystės ūkiuose užaugintos produkcijos yra be jokių likučių. O jų užfiksuota vos 1,7 proc. ėminių. Beje, šis rodiklis panašus į EFSA nustatytą taršą ekologiniuose ūkiuose. Tarnybos duomenys rodo, kad ekologiniuose ūkiuose 1,3 proc. produkcijos taip pat nustatyti likučiai, nors pesticidai eko ūkiuose apskritai turėtų būti nenaudojami.

Augalai kartais serga

Apsaugos produktai padeda užtikrinti maisto saugumą. Gali kilti klausimas, kam apskritai reikalingi augalų apsaugos produktai. Atsakymas paprastas – taip, kaip žmones puola virusai ir bakterijos, augalus taip pat atakuoja kenkėjai, puola įvairios ligos – tiek grybinės, tiek bakterinės ar virusinės. Tam, kad būtų užtikrintas maisto saugumas, apsaugotas augalas ir išsaugotas derlius, naudojami pesticidai, kurie augalams yra tas pats, kas vaistai – žmogui.

Kai sunkiai susergame, geriame vaistus. Jų prireikia ir sergantiems augalams. Pavyzdžiui, auginant grūdus labai dažna grėsmė yra mikroskopiniai grybai. Jei iš laukų šiais mikroskopiniais grybais užkrėsti grūdai patenka į sandėlius, grybai vystosi toliau, gamindami mikotoksinus, kurie gali sukelti rimtas žmonių ir gyvulių ligas – alergiją, nevaisingumą, pažeisti skrandžio ir žarnų gleivines, inkstų ir centrinę nervų sistemą, turi kancerogeninį poveikį ar gali sumažinti atsparumą infekcinėms ligoms.

Siekiant to išvengti, reikėtų pirmiausiai rinktis sėklą, kuri išbeicuota ir apsaugota nuo ligų, naudoti fungicidus, jei yra ligos plitimo grėsmė ant lapų, taikyti sėjomainą. Šalia to yra ir kenkėjai, kurie ne tik patys daro žalą, bet ir perneša užkratą. Užauginus sveiką derlių, ne mažiau svarbu tinkamos grūdų nuėmimo ir sandėliavimo sąlygos. Nieko nedarant ir augalui susirgus kyla rizika, kad ant mūsų stalo pateks duona su mikotoksinais. Siekiant to išvengti, ūkininkai ir rūpinasi jų auginamų augalų sveikata.

Augalų apsaugos produktų naudojimas – griežtai reguliuojamas

Taip kaip žmogui negalima padauginti vaistų, ūkininkas turi griežtai paisyti ir pesticidų naudojimo normų. Ir, kaip rodo EFSA tyrimo apie maisto saugą Europoje duomenys, šalies ūkininkai paiso šių normatyvų. Be to, ūkininkas ir pats nesuinteresuotas naudoti daugiau augalų apsaugos produktų, nei leidžiama. Dėl kelių priežasčių: pirma, didesnis jų naudojimas jokio papildomo efekto neduos, o tik gali pridaryti bėdos. Antra – apsaugos produktai kainuoja, tad ūkininkas nesuinteresuotas švaistyti pinigus. Galiausiai, trečia – ūkininkas rizikuoja savo veikla, nes jeigu būtų nustatyti pažeidimai ar saugias normas viršijantys likučiai augaluose – ūkininko lauktų didelės problemos.

Saugumo normos – 100 kartų didesnės

Svarbi detalė, kurią turėtų žinoti vartotojai, yra ta, kad atliekant rizikos vertinimą ir apskaičiuojant saugias pesticidų likučių koncentracijas naudojamas saugos faktorius 100. Tai reiškia, kad nustatyta saugi leidžiama koncentracija dar sumažinama 100 kartų. Kad būtų paprasčiau suprasti, saugos faktorių galime iliustruoti pavyzdžiu su automobiliais. Važiuojant 100 km/val. greičiu vienam automobiliui nuo kito rekomenduojama laikytis apie 50 metrų atstumo. Pritaikius saugos faktorių 100, automobiliai tarpusavyje turėtų laikytis 100 kartų didesnio – net 5 kilometrų nuotolio. Toks standartas taikomas ir maisto saugos atveju.

Dirvožemio išsaugojimas – būtinybė

Dažnai argumentuojama, kad tik ekologinis ūkis rūpinasi dirvožemio sveikata, o tradiciniai ūkiai jį nualina. Tačiau tai nėra tiesa – bet kurios ūkininkavimo formos ūkis yra suinteresuotas tuo, kad dirvožemis būtų sveikas, subalansuotas ir derlingas, ir jame sėkmingai augtų sveiki augalai. Verta priminti, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, įteisinami tik tie augalų apsaugos produktai, kurių rizikos vertinimo metu nustatoma, kad nėra neigiamos įtakos žmonių sveikatai, maisto saugumui, dirvožemiui, gyvūnijai ir kt. Kalbant apie dirvožemį, visada tiriamas apsaugos produktų poveikis sliekams ir kitiems dirvos makro organizmams, taip pat įtaka azoto ir anglies apytakos cikle dalyvaujantiems mikroorganizmams.

Šiuolaikinis žemės ūkis remiasi mokslu

ES vykdoma taip vadinama veikliųjų medžiagų peržiūros programa. Iš 987 veikliųjų medžiagų, kurios buvo naudojamos žemės ūkyje iki 1993 m. šiandien leidžiama naudoti tik 267. Tikimės, kad rinką ateityje papildys nauji inovatyvūs produktai, sukurti pagal naujausius mokslo laimėjimus ir atitinkantys ES keliamus labai aukštus saugos reikalavimus bei galintys užtikrinti svarbių augalų vaistų pasirinkimą. Kitas dalykas, kad žemės ūkyje vis plačiau taikomos tiksliosios technologijos. Jos leidžia augalų apsaugos produktus naudoti itin tvariai – tik ten, kur reikia, ir tik tiek, kiek reikia.

Neturėtume demonizuoti chemijos pramonių

Pabaigai norėtųsi pastebėti, kad šiandien labai jautriai reaguojame į žodį „chemija“, jis dažnai siejamas su neigiamomis nuostatomis. Ir tai nėra teisinga. Viskas, kas egzistuoja šiame pasaulyje yra sudaryta iš cheminių elementų ir junginių. Žmogaus kūnas sudarytas iš 70 proc. vandens ir kitų cheminių elementų. Gamtoje nuolat vyksta daugybė cheminių procesų – geriame natūralų mineralinį vandenį, kuriame yra ištirpusių kalcio, magnio ar kitų junginių, valgome sode išaugintą pomidorą, kuris iš dirvožemio įsisavino įvairių cheminių mikroelementų ir t.t. Chemija supa mus visur aplinkui. Taip, yra ir pavojingų cheminių medžiagų ir neteisingo cheminių medžiagų panaudojimo atvejų. Tačiau neturėtume visko, kur atsiranda žodis chemija, suvokti kaip savaiminės blogybės.

Šaltinis: lrytas.lt, Zita Varanavičienė, 2021-09-28

Kol valdininkai ginčijasi, vilkai siautėja ganyklose

Alytaus rajono savivaldybės administracijoje jau gauta dvidešimt gyventojų prašymų atlyginti žalą už 90 vilkų papjautų gyvulių, tarp kurių beveik visos avys. Europoje ir kartu Lietuvoje saugomi vilkai dabar rajone pasidarbavo stipriau nei per visus praėjusius metus, kai šie žvėrys nugalabino 75 žmonių laikomus gyvūnus, kurių dauguma taip pat buvo avys.

Medžiotojų ir kai kurių ūkininkų įsitikinimu, reiktų didinti metinius Aplinkos ministerijos nustatomus vilkų sumedžiojimo limitus, šių žvėrių sergėtojai gyvulių augintojams siūlo laukuose įsirengti elektrinius aptvarus, kad vilkai lengvai nepatektų į ganyklas.

Suėdė maždaug 300 kilogramų telyčią

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė sako, kad šįmet vilkai savo jauniklius ieškotis maisto pradėjo mokyti kiek anksčiau nei ankstesniais metais, – anksčiau taip atsitikdavo vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, dabar jau vidurvasarį ūkininkų gyvuliai pradėjo kentėti nuo šių žvėrių išpuolių. Tai, vedėjos pastebėjimu, siejama su galimai padidėjusia vilkų populiacija. Labiausiai nuo šių plėšrūnų kenčia Raitininkų ir Daugų seniūnijos gyventojų gyvuliai, vilkų papjautų gyvūnų atvejai fiksuojami ir Alytaus bei Alovės seniūnijose. Iki šiol Alytaus rajono savivaldybės administracija yra gavusi dvidešimt gyventojų prašymų atlyginti žalą už 90 vilkų papjautų gyvulių, tarp kurių beveik visos avys. Iš šio skaičiaus – du nugalabinti veršeliai ir miško plėšrūnų suėsta maždaug 300 kilogramų telyčia.

„Mūsų skyrius nagrinėja gautus gyventojų prašymus atlyginti žalą už vilkų papjautus gyvulius. Vykstame į vietą, fiksuojame padėtį. O žalą pagal nustatytą tvarką iš valstybės biudžeto atlygina Aplinkos ministerija. Pavyzdžiui, už vilkų papjautą sertifikuotą, veislinės bandos suaugusią avį vidutiniškai mokama 225 eurai, už nesertifikuotą – apie 180 eurų. Beje, dažniausiai vilkai kėsinasi į suaugusias avis ir, kiek tenka pastebėti, jos sudraskomos paryčiais. Už vilkų apdraskytus, bet nepapjautus gyvulius žala nėra atlyginama“, – pasakojo Žemės ūkio skyriaus vedėja I. Stenionienė. Kad vis daugiau Alytaus rajono gyventojų gyvulių nukenčia nuo Europoje ir kartu Lietuvoje saugomų vilkų, liudija konkretūs skaičiai.

Per praėjusius metus savivaldybės administracija gavo 24 gyventojų prašymus atlyginti nuostolius už šių keturkojų nužudytus 75 gyvulius, kurių daugumą taip pat sudarė avys. Už tai žmonėms iš valstybės biudžeto buvo išmokėta beveik 9 tūkst. eurų. Apie sumedžiojimo limito didinimą – specialistai, ūkininkai ir medžiotojaiAplinkos ministerija, siekdama užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę ir atsižvelgdama į šių žvėrių populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus, einamajam medžioklės sezonui iki spalio 15-osios patvirtina jų sumedžiojimo limitą. Pavyzdžiui, 2020–2021 metų medžioklės sezonui buvo nustatytas 175 vilkų sumedžiojimo limitas. O juos galima medžioti nuo spalio 15-osios iki kovo 31-osios. Anksčiau išnaudojus limitą, medžioklė nutraukiama Aplinkos ministerijos sprendimu.

Šįmet taip buvo padaryta kovo pradžioje

Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Vytauto Kucevičiaus teigimu, dažniausiai vilkų sumedžiojimo limitas baigiamas iki Naujųjų metų arba vasario pradžios, tik šįmet vėliau, tikriausiai tai buvo susiję su pandemija dėl koronaviruso: „Mūsų medžiotojai per praėjusį sezoną sumedžiojo keturis vilkus apie Punią. Medžiotojai tikrai pastebi padidėjusią vilkų populiaciją, todėl nieko nuostabaus, kad nuo šių žvėrių nukenčia žmonių gyvuliai.“

V.Kucevičiaus įsitikinimu, šią problemą būtų galima išspręsti padidinus sumedžiojamų vilkų limitą ir paankstinus jų medžiojimo laiką. Jis sakė, kad Latvijoje šiuos žvėris medžioti jau galima nuo liepos vidurio. Kaip išeitį naminių gyvulių apsaugai nuo vilkų išpuolių – didinamą jų sumedžiojimo skaičių mato ir rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja I.Stenionienė: „Vilkai yra protingi gyvūnai. Jei būtų medžiojami labiausiai gyventojų gyvulius kankinančiose teritorijose, jie tai pajustų ir iš tokių teritorijų pasitrauktų.“

Vedėjos tvirtinimu, ūkininkams, ypač auginantiems po kelis šimtus avių, tikrai yra sudėtinga jas nakčiai parginti į tvartus. O avių rajono žmonės laiko nemažai. Nuo metų pradžios iki rugsėjo rajono gyventojai augino beveik 9 tūkst. oficialiai registruotų šių gyvulių. Iš šio skaičiaus beveik 1 tūkst. 400 avių yra penkiuose ūkiuose, kuriuose šių gyvulių – po 150 ir daugiau. Alovės seniūnijoje Poteronių kaime ūkininkaujanti Daiva Janulevičiūtė – viena iš stambiausių rajone avių augintojų, turinti apie 200 šių gyvulių ūkį. Jos ūkyje rugsėjį pirmąkart apsilankė vilkai, papjovė keturias, prie pat namų atėjusias avis, ir dar dvi sužeidė. „Man atrodo, kad reikia didinti sumedžiojamų vilkų limitus, kitaip ši bėda neišsispręs“, – teigė D.Janulevičiūtė.

Ar gali padėti elektriniai aptvarai?

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius neigiamai vertina norą prisidengiant vilkų daroma žala ūkininkams didinti per sezoną sumedžiojamų vilkų limitą: „Limitas nustatomas, atsižvelgiant į populiacijos stabilumą, jos būklę, mokslininkų pateikiamus pasiūlymus. Vilkų populiacija turi turėti sveiką būseną, ji turi atlikti savo darbą gamtoje. Norint, kad jie nepjautų ūkininkų avių, vilkus reiktų mažinti drastiškai. Tikrai manau, kad nesugrįš tarybiniai laikai, kai beatodairiškai buvo šaudomi vilkai ir net maži vilkiukai.“

A.Laurinavičiaus tvirtinimu, ūkininkai avis galėtų ganyti elektriniais aptvarais užtvertose teritorijose, jiems įrengti skiriama europinė parama, taip pat tai gali kompensuoti savivaldybės. „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas sakė, jog, vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintu vilko apsaugos planu, siekiant išlaikyti vilkų populiaciją, reiktų, kad Lietuvoje gyventų nuo 31 iki 62 jų šeimų. Kaip informavo Aplinkos ministerija, šiuo metu Lietuvoje yra ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos.

Apie tai, kad, norint gyvulius apsaugoti nuo vilkų užpuolimo, ūkininkams yra sudaryta galimybė gauti europinę paramą elektriniams aptvarams įsirengti, kalbėjo ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja I.Stenionienė: „Tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų investicijos, kurių ne visi turi. O norint elektriniais aptvarais aptverti didelius plotus, būtinos tikrai nemažos investicijos. Yra ir kitas dalykas – nei paprastos tvoros, nei elektrinės gyvulių nuo vilkų gali ir neapsaugoti, nes nėra garantijų, kad šie žvėrys jų neperšoks.“

Alovės seniūnijos ūkininkės D.Janulevičiūtės teigimu, jai būtų sudėtinga elektriniu aptvaru užtverti 5 ar 10 hektarų avių ganomas pievas: „Kažin ar tokie aptvarai išgelbėtų. Teko girdėti, kad vilkai ir per juos patenka prie gyvulių ir juos papjauna.“ Tad kol kas sukamasi tarsi užburtame rate tarp vilkų pjaunamų avių, limituotos medžioklės ir pasiūlymų ūkininkams įsirengti elektrinius aptvarus. Labai panašu, kad tas ratas dar suksis ilgai, nes vieniems svarbu išsaugoti gyvulius, kitiems – vilkus, aukso vidurio kol kas niekas nepasiūlo.

Šaltinis: delfi.lt, Alma Mosteikaitė, 2021-09-28

Patogus skaitmeninis įrankis padės matyti platesnį ir tikslesnį Lietuvos žemės ūkio vaizdą

Nuo neatmenamų laikų lietuvį maitino ir rengė žemės ūkis. Dar vos prieš porą dešimtmečių žemės ūkio verslo sektorius buvo toli gražu ne toks, kokį mes jį matome šiandien: trūko inovatyvių sprendimų, modernių technologijų, galiausiai laiku teikiamos valstybinių institucijų paramos.

Dabartiniai ūkininkai šitaip tvirtinti jau tikrai negalėtų: įvairios žemės ūkio verslą skatinančios priemonės, taip pat augantis viešojo sektoriaus dėmesys per palyginti trumpą laiką suformavo tiek kitokias ūkininkavimo tradicijas, tiek požiūrį į žemę dirbančius žmones. Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos Turto ir viešųjų pirkimų skyriaus patarėjas Nerijus Gudelis, didžiausią įtaką Lietuvos žemės ūkio skaitmenizavimui, be jokios abejonės, turėjo Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, dėl kurios buvo įgyvendintas ne vienas reikšmingas projektas, buvo ir yra vystoma ryšių infrastruktūra kaimiškosiose vietovėse, sukurta įvairiapusių įrankių, kurie valstybės paramą žemės ūkiui padarė lankstesnę, labiau orientuotą į žmogų, jo patogumą.

„Prieš porą metų, pasinaudodami Europos Sąjungos lėšomis, pradėjome įgyvendinti dar vieną itin svarbų projektą – „Žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimas“. Jo poreikį jutome jau seniai, nes Lietuvoje žemės ūkio verslo sektorius, jo veiklos efektyvumo, konkurencingumo rodikliai vis dar buvo analizuojami nepakankamai operatyviai ir įvairiapusiškai. Be to, nebuvo sukurtos vieningos žemės ūkio verslo duomenų rinkimo ir valdymo sistemos, duomenų bazės, kuri sujungtų įvairių šaltinių duomenis.

Paprasčiau kalbant, tas faktas, kad skirtingos viešojo sektoriaus organizacijos valdo skirtingus žemės ūkio verslo duomenis, taip pat kad nėra bendros sistemos tokio pobūdžio informacijai kaupti, apdoroti ir naudoti, neleidžia parinkti pačių efektyviausių ir labiausiai pagrįstų priemonių žemės ūkio verslui skatinti, palaikyti ir remti“, – problemas, su kuriomis paskutiniuoju metu susidūrė tiek Žemės ūkio ministerija, tiek patys žemdirbiai, vardija pašnekovas.

Analitinis darbas vyks gerokai sparčiau

Į klausimą, kas būtent pasikeis 2022 metų pradžioje, kai minėtas projektas bus galutinai įgyvendintas, N. Gudelis atsako paprastai: „Pirmiausia, turėsime patogų skaitmeninį įrankį, vadinamąją duomenų vitriną, kuri bus orientuota į Žemės ūkio ministerijoje dirbančius ekspertus, priimančius vienokius ar kitokius strateginius sprendimus, skirstant finansinę ir kitokią paramą, identifikuojant žemės ūkio verslą skatinančias priemones. Trumpiau tariant, pagaliau turėsime analitinį įrankį, skirtą analitikams. Žemdirbiai, nors ir nėra tiesioginiai šio projekto naudos gavėjai, jo vertę tikrai pajus.

Šio įrankio padedami ekspertai matys platesnį ir tikslesnį Lietuvos žemės ūkio vaizdą. Nors Lietuva ir nedidelė valstybė, vis dėlto situacija šalies regionuose nėra vienoda, tad vienur galbūt yra reikalingos vienokios strateginės kryptys ir priemonės, kitur – priešingai, reikia darbuotis visai kita linkme“. Anot N. Gudelio, minėtas projektas ekspertų analitinį darbą padarys ne tik paprastesnį, bet ir gerokai spartesnį. „Iki šiol analitinis darbas taip pat vyko, tačiau viskas labai užsitęsdavo. Žemės ūkio verslą prižiūrinčios viešojo sektoriaus institucijos rašydavo viena kitai, užklausdavo duomenų, laukdavo informacijos, todėl ekspertinių išvadų, apibendrinimų, įžvalgų kartais reikėdavo laukti savaičių savaitėmis.

Tuo tarpu pabaigus įdiegti šiuo metu dar kuriamą skaitmeninį įrankį kai kurios analizės turėtų užtrukti vos keliolika ar net kelias minutes“, – pasakoja jis. Pašnekovo teigimu, projekto metu Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) tarpžinybinėje mokestinėje duomenų saugykloje yra kuriama žemės ūkio veiklos duomenų vitrina, į kurią „suplauks“ pagrindinių informacijos šaltinių, tokių kaip VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros, VĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto, duomenys.

Projekto naudą pajus ir ūkininkai

N. Gudelis pasidžiaugia, kad įgyvendinant projektą jokie suplanuoti darbai išskirtinai nestrigo. Kadangi projektas apima itin didžiulį įvairių subjektų ir objektų skaičių, aišku, nebuvo paprasta tarpusavyje susiderinti visas reikalingas metodikas, išsigryninti, kas, kaip ir po ko turėtų vykti. Projekto pradžioje kiekvieną savaitę sėsdavome diskusijoms. Šiemet viskas, kas diskutuojant buvo nutarta ir „suguldyta“ į projekto dokumentus, yra perkeliama į skaitmeninę erdvę.

Patys ūkininkai šiuo metu kuriamą ir netrukus galutinai įdiegtą elektroninę žemės ūkio verslo analizės sistemą, kuri padės dar kokybiškiau formuoti ir įgyvendinti žemės ūkio politiką, tikėtina, įvertins teigiamai. Projekto metu nustatytos ir apibrėžtos žemės ūkio verslo analizės ir modeliavimo sritys bei ribos, tinkamai pasirinkti rodikliai bei parengta skaičiavimo, duomenų tvarkymo, sisteminimo ir kitokios metodikos, taip pat metodika, skirta kokybiniam žemės ūkio subjektų nuomonės tyrimui periodiškai atlikti. Visa tai žemės ūkio verslo sektorių turėtų padaryti dar pažangesnį ir produktyvesnį, nes darbuotis jame ir laiku iš viešojo sektoriaus sulaukti būtinų sprendimų ar reikalingiausios paramos taps nepalyginamai lengviau.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-28

Ankstesnės žemės ūkio naujienos