Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-30

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Informacija žemdirbiams, nukentėjusiems nuo bankrutavusių produkcijos pirkėjų

Žemės ūkis, kaip ir kiti verslai, kartais susiduria su nemokumo problemomis. Pasitaiko, kad žemdirbiai tiekia savo žemės ūkio produkciją įmonėms ar fiziniams, juridiniams asmenims ir ne visada sulaukia atsiskaitymo, nes produkcijos pirkėjai bankrutuoja. Tokiais atvejais pagalbos ranką žemės ūkio produkcijos tiekėjams tiesia valstybė, padengdama jiems iki 40 proc. patirtų nuostolių.

Norint gauti kompensaciją už patirtus nuostolius dėl žemės ūkio produkcijos pirkėjo bankroto, paraiškas reikia teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Iki dabar jas teikdavo nemokumo administratorius.

Nuo šiol paraišką su prašymu padengti dalį patirtų nuostolių agentūrai turės teikti patys žemės ūkio produkcijos tiekėjai – žemdirbiai. Tokiam siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė.

Taip pat patikslintos nuostatos, susijusios su nemokumo administratorių ir NMA atsakomybėmis. Nemokumo administratoriai privalės NMA teikti tik teismo dokumentus bei kreditorių susirinkimų sprendimus.

NMA privalės teikti informaciją pagalbos gavėjams ir nemokumo administratoriams apie skiriamas ar neskiriamas ir pervestas nereikšmingos (de minimis) žemės ūkio pagalbos lėšas. Agentūra taip pat bus atsakinga už šių lėšų išmokėjimą.

Šis Vyriausybės nutarimas įsigalioja iš karto po jo priėmimo, tačiau jis galios tik naujai pradėtoms juridinių ir fizinių asmenų bankroto procedūroms.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-29

Vandens gręžinių legalizavimas pakratys pinigines

Seime svarstomos įstatymų pataisos, kurios privers identifikuoti ir suregistruoti visus esamus ir naudojamus vandens gręžinius. Tai papurtys žmonių kišenes – šis procesas pavadintas vandens gręžinių legalizavimu ir už tai numatyta taikyti vienkartinę įmoką, kuri siektų nuo 500 iki 5 tūkst. eurų. Nauja tvarka išaugins ir ūkininkų, ypač gyvulių augintojų, daržininkų, gamybos sąnaudas.

Nori surinkti daugiau mokesčių

Įvertinus neregistruotų gręžinių problemos mastą, teisinio reguliavimo spragas ir atsižvelgus į teismų praktiką sprendžiant mokesčių dydžio už gamtos išteklius ginčus, taikomas sankcijas, parengti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pataisų projektai.

Juos priėmus būtų suteiktas leidimas Žemės gelmių registre (ŽGR) neregistruotiems vandens gręžiniams įteisinti, nustatyta laikina tokių objektų legalizavimo tvarka, o asmenys vykstant legalizavimo procesui būtų atleisti nuo administracinių baudų ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo ir ŽGR nuostatais visi gręžiniai turi būti registruoti ŽGR, tačiau dalis gręžinių dėl įvairių priežasčių yra neregistruoti, kiti registruoti, tačiau neturintys sistemoje nurodyto savininko. Tokie gręžiniai vadinami nelegaliais. Manoma, kad dabar jų gali būti apie 30 tūkst., iš jų bešeimininkių – 11 727. Jei požeminio vandens išgavimui reikalingas leidimas, ŽGR neregistruoto gręžinio savininkas jo gauti negali, vadinasi, negali naudoti požeminio vandens išteklių. Kol nėra nelegalių gręžinių įteisinimo tvarkos, požeminio vandens ištekliai iš neregistruotų gręžinių išgaunami nelegaliai.

Aplinkosaugos pareigūnai mokestinio patikrinimo metu tokių gręžinių savininkams skiria baudas, taip pat taiko padidinto tarifo mokestį (dauginant iš 10) ir nurodo gręžinį likviduoti. Skaičiuojama, kad iš 30 tūkst. gręžinių apie 6 tūkst. gręžinių savininkų išteklių išgavimui reikalingas leidimas, o per parą iš pastarųjų gręžinių išgaunama 20 m3 požeminio vandens išteklių. Tad galima teigti, kad valstybė praranda apie 600 tūkst. eurų už leidimo išdavimą (vienkartinis mokestis) ir kasmet daugiau nei 4 mln. eurų mokesčių už išgautus požeminio vandens išteklius.

Taikys vienkartines įmokas

Minėtą laikinąjį įstatymą ir jį lydinčius teisės aktus Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) pristatęs aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius teigė, kad siūlomi teisiniai sprendimai padės išnarplioti senas problemas.

Vadovaujantis siūlomomis teisės aktų nuostatomis bus įteisinta vienkartinė gręžinio legalizavimo įmoka. Aplinkos viceministras paaiškino, kad ją turės mokėti asmenys, kuriems pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatas požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas. Jis reikalingas tokiais atvejais: jei vanduo išgaunamas vykdant ūkinę komercinę veiklą; jei per parą išgaunama 10 m3 ir daugiau; išimtis žemės ūkiui, jei per parą išgaunama 100 m3 ir daugiau.

Vienkartinių įmokų dydžiai: kai išgaunama iki 10 m3 – 500 eurų, nuo10 iki 100 m3 – 1 tūkst. eurų, nuo 100 m3 ir daugiau – 5 tūkst. eurų.

Vyriausybė iš esmės pritarė parengtiems pakeitimams, tik pasiūlė patobulinimus. Vienas iš jų – nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį. Taip pat siūloma nustatyti, kad nuo vienkartinės įmokos mokėjimo būtų atleisti tik asmenys, kurie nors ir išgavo vandenį iš nelegaliai įrengtų ar bešeimininkių gręžinių, tačiau vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis deklaravo išgautus išteklius ir mokėjo mokesčius pastaruosius 3 metus.

Mokestis nepaskatins legalizuoti

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis komentavo, kad įmokos už gręžinių įteisinimą neadekvačios. Jis siūlytų, kad iš gręžinio sunaudojant iki 10 m3 apie jį pakaktų pranešti savivaldybei ir nemokėti įmokų, o registre, kurį veda Geologijos tarnyba, registruoti, kai sunaudojama daugiau kaip 10 m3 arba vandeniu naudojasi per 50 asmenų. Toks sprendimas atitiktų ir Vandens direktyvą.

Vienas iš įstatymo projektų rengėjų, KRK narys Kęstutis Mažeika sakė, kad tokios įmokos tikrai nepaskatins žmonių legalizuoti gręžinius, gali būti bandoma juos slėpti. Parlamentaras VL paaiškino, kodėl jis laido kritikos strėles įstatymų projektams, kuriuos rengiant pats prisidėjo.

Aplinkos viceministras KRK posėdyje patikino, kad vienkartinių legalizavimo įmokų nesiūloma nustatyti namų ūkio reikmėms išgaunamam vandeniui. Tačiau K.Mažeika tvirtino, kad taip nėra.

„Tai jau antras projektų variantas, kuriame kalbama apie visus vandens vartotojus – ir tuos, kurie sunaudoja iki 10 m3, ir tuos, kurie sunaudoja daugiau. Pirminiame variante vienkartinė įmoka už gręžinių legalizavimą buvo numatyta tik dideliems ūkiams“, – savo kritiką pagrindė KRK narys.

Pasak jo, būtų neteisinga reikalauti susimokėti 500 eurų už vandens gręžinių, kur sunaudojama nedaug vandens, įforminimą ar legalizavimą. „Žmonės yra įsirengę tuos gręžinius, ypač daug jų atsirado per pastaruosiuos metus. Iki šiol nebuvo sąlygų, kad vandens gręžinių savininkai turės mokėti kažkokias įmokas atgaline tvarka. Jeigu tokie gręžiniai, iš kurių sunaudojama iki 10 m3, tiesiog būtų įtraukiami į apskaitą, žmonėms tai padarytų. Tai būtų paskata apskaityti vandenį, jį taupyti. Jeigu reikės mokėti 500 eurų, tai kiek už tokią sumą galima nusipirkti vandens. Tai neadekvati įmoka. Dar palyginkime: sunaudojant 99 m3 per parą, vienkartinė įmoka būtų 1 tūkst. eurų, o sunaudojant iki 10 m3 – 500 eurų. Manau, kad tokiems vartotojams įmoka turėtų būti tik simbolinė arba jos iš viso nereikėtų taikyti. Kitaip ši įstatymo nuostata neveiks, pasipils skundai, aplinkosaugininkai važinės tikrinti, žmonės bus kiršinami“, – įsitikinęs parlamentaras.

Vinis į pieno ūkių karstą

KRK narys taip pat konstatavo, kad naujos pataisos, jeigu joms būtų pritarta, taps dar viena vinimi į pieno gamintojų karstą. „Daugiau vandens iš gręžinių sunaudoja ūkininkai, ypač gyvulių augintojai. Gręžinio įforminimo procesas, vienkartinės įmokos padidins pieno gamybos savikainą. Vandens reikia gyvulių girdymui, sistemų plovimui, be kokybiško vandens jie neišsiverčia. Dabar ūkininkai, kurie per parą sunaudoja iki 100 m3, nemoka už vandenį. Įsigaliojus pataisoms, jiems būtų uždėtas skaitliukas. Dar įvertinkime tai, kad žemdirbiai savo lėšomis įsirengė gręžinius. Lietuvoje, kur yra vieni gausiausių gėlo vandens ištekliai, taip elgtis su žemdirbiais būtų nesąžininga“, – kalbėjo K.Mažeika.

Jis pastebėjo, kad apmokestinus gręžinių vandenį ūkininkai rizikuos gyvulius girdyti tvenkinių, upių vandeniu. Tai sukels rizikas gyvulių sveikatai. „Apskaita ir kontrolė iki tam tikros ribos būtų motyvacija žmonėms įteisinti gręžinius ir taupyti vandenį, bet atsiradus tokiems siūlymams, manau, įstatymo tikslai nebus pasiekti“, – teigė KRK narys.

Jonas Sviderskis padetalizavo, kad gręžinio legalizavimas – tai gręžinio paso gavimas, dokumentų tvarkymas, kainuojantis nemažus pinigus. Jis sakė žinantis atvejų, kai žemės ūkio bendrovė už tai sumokėjo iki keliolikos tūkstančių eurų. „Kažkas turės įvertinti gręžinį, apsaugines zonas, paslauga turės būti sertifikuota. Jeigu bus tik išduodami dokumentai, tai realaus įvertinimo nebus. Aplinkos ministerija sako, kad yra keliolika tūkstančių gręžinių, kurie yra žinomi, bet neturi paso. Individualiuose namuose yra dešimtys tūkstančių gręžinių. Per du ar tris metus jų neįmanoma sukontroliuoti ir identifikuoti. Šis antras projektų variantas kelia daug klausimų ir abejonių. Teiksime naujus pasiūlymus, nes kai kurioms žemės ūkio šakoms jis gali būti pražūtingas“, – tikino parlamentaras.

Sumažins baudas

Pagal siūlomas teisės aktų pataisas vandens gręžinių identifikavimas ir įregistravimas turėtų įvykti iki 2023 m. gruodžio 31 d. (Vyriausybė siūlo pratęsti iki 2027 m.). Per šį laikotarpį savivaldybės ar jos kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės turėtų perimti kaimo bendruomenių ir kitų asmenų valdomą geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą.

Jei susitarti nepavyktų, savivaldybės galėtų sudaryti nuomos, panaudos ar jungtinės nuosavybės sutartis dėl infrastruktūros naudojimo ir paslaugų teikimo.

Taip pat siūloma sumažinti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) ištekliams nustatytą koeficientą nuo 10, kuris taikomas dabar, iki 2. Tokiu atveju baudos už nelegalų vandens gręžinio naudojimą būtų indeksuojamas ne dešimteriopai, o tik du kartus.

Prikaupė skolų

VL primena, kad dėl gręžinių ir vandens naudojimo per pastarąjį penkmetį žemdirbiai susidūrė su problemomis, kurias lydėjo sankcijos, šimtatūkstantinės baudos, teismai. Trumpai, kaip jos atsirado. Žinia, kad ūkininkai, ypač gyvulių augintojai, daržininkai, išnaudoja nemažai vandens gyvuliams girdyti, augalams laistyti ir kitoms ūkio reikmėms. Anksčiau žemės ūkio subjektai, kurie per parą sunaudodavo iki 100 m3 gėlo vandens iš savo ar nuomojamoje žemėje esančių gręžinių, mokesčio nemokėjo. Tačiau nuo 2015 m. pabaigos Vyriausybė pakeitė tvarką ir įpareigojo žemdirbius mokėti už vandenį, kai jie per parą sunaudoja per 10 m3.

Be to, gręžinius privaloma įteisinti ir įregistruoti. Taip susidaro nemažai išlaidų. Žemdirbių organizacijos kovojo, kad būtų grąžinta buvusi tvarka, ir tai buvo pažadėta padaryti. Tokia situacija tęsėsi kelerius metus, buvo ūkių, kurie elgėsi pagal ankstesnę tvarką, laukdami, kad ji bus grąžinta, ir prikaupė skolų. Aplinkosaugininkai ėmė tikrinti ūkius, kiek sunaudota vandens, kiek už jį nesumokėta, ir raityti nemažas baudas, kurios dar dešimteriopai indeksuotos. Taigi, ūkiai gavo milžiniškas baudas, ginčai persikėlė į teismus.

Tiesa, nuo 2020 m. liepos ūkininkai vėl gali nemokamai sunaudoti iki 100 m3 požeminio vandens per parą gyvuliams girdyti, augalams laistyti ar kitoms reikmėms.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-09-29

„AUGA group“ pristatė pirmą klimato neteršiantį traktorių

Didžiausia Europoje vertikaliai integruota ekologiško maisto gamintoja „AUGA group“ sukūrė ir pristatė pirmąjį pasaulyje profesionaliam naudojimui skirtą hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių „AUGA M1“. Tai yra pirmasis kompanijos žingsnis, siūlant technologinius sprendimus, kurie eliminuos klimato taršą visoje maisto grandinėje.

„Esame pasiruošę suteikti galimybę viso pasaulio vartotojams gauti maistą be kainos gamtai. Vartodami tokiu būdu pagamintą maistą, žmonės patys kasdien darys teigiamą poveikį klimato kaitai. Ir esame tikri, kad vis daugiau žmonių nori taip gyventi“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „AUGA group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius.

Pasak jo, „AUGA group“ pasiryžusi tapti tvaraus ir ekologiško maisto technologijų lydere pasaulyje.

Klimato taršą sustabdys technologijos

Mokslininkų vertinimu, maisto grandinė pasaulyje lemia beveik ketvirtadalį taršos, sukeliančios šiltnamio efektą. Didelė emisijų dalis atsiranda dėl iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio technikoje.

Pasak „AUGA group“ vadovo, Lietuvoje sukurta technologija padės visame pasaulyje kurti tokį maisto gamybos modelį, kuris sumažins keliamą žalą gamtai.

„Prieš trejus metus pirmą kartą suskaičiavę savo emisijas, pamatėme, kad net 30 proc. jų sudaro iškastinio kuro naudojimas ūkiuose. Sprendimų, kuo jį pakeisti, tiesiog nebuvo. Todėl ėmėmės lyderystės sukurti technologiją, kuri leis vystyti naują tvarios žemdirbystės standartą ir kardinaliai sumažinti taršą visoje maisto vertės grandinėje. Tai pirmasis šio darbo rezultatas – biometanu ir elektra varomas traktorius“, – sako K. Juščius.

Jo teigimu, biometano, kaip alternatyvaus kuro pasirinkimas, buvo neatsitiktinis – tai viena žaliausių biokuro rūšių. Metanas, surenkamas iš gyvulininkystės atliekų, bei paverčiamas biometanu, savo gamybos ir panaudojimo cikle vienam energijos vienetui kompensuoja daugiau emisijų, nei pats išskiria.

Iki šiol pasaulyje pristatyti tvaraus kuro traktoriai profesionaliam darbui ūkiuose nebuvo tinkami.

„Mūsų išradimai leidžia sukurti plačias traktoriaus panaudojimo galimybes ir padaryti jį prieinamą visiems tvariai dirbti norintiems ūkininkams. Kuriame technologijas ne tam, kad išspręstume tik savo ūkio emisijų klausimą ir įgyvendintume pažadą tapti CO2 neutralia bendrove iki 2030 metų. Mūsų tikslas didesnis – sieksime, kad šis sukurtas traktorius ir kitos dar kuriamos technologijos būtų pasiekiamos viso pasaulio ūkininkams, padėtų išspręsti globalią žemės ūkio sektoriaus taršos problemą ir duotų vartotojams tai ko jiems reikia – maistą, pagamintą be jokios žalos gamtai“, – sako K. Juščius.

Sprendimus išrado Lietuvos inžinieriai

Pasak jo, hibridinis traktorius „AUGA M1” unikalus tuo, kad čia išspręstos dvi esminės kliūtys, iki šiol neleidusios didžiosioms pasaulio korporacijoms pasiūlyti technikos profesionaliam naudojimui.

„Mūsų inžinierių komanda rado sprendimus, kaip išspręsti kuro papildymo problemą ir užtikrinti nepertraukiamą traktoriaus veikimą visą darbo dieną. Iki šiol pasaulyje sukurti biometanu varomi traktoriai laukuose pajėgė dirbti tik 2-4 valandas, kadangi dujų balionai fiziškai netilpdavo į traktoriaus konstrukciją. Tuo metu ūkininkams būtina žemės ūkio technika, galinti dirbti visą dieną. „AUGA group“ tai puikiai supranta ir ją tokią sukūrė“, – teigia kompanijos vadovas.

Bendrovės sukurta patentuota konstrukcija leidžia traktoriuje sutalpinti didesnius biometano dujų balionus. „AUGA M1“ traktorius naudoja hibridinę biometano-elektros kuro sistemą. Traktoriui dirbant, vidaus degimo variklis, varomas biometanu, generuoja energiją ir tiesiogiai perduoda ją į elektros variklius, kurie suka ratus.

Dirbant įprastomis sąlygomis, kurios nereikalauja didelės galios, traktorius kaupia sugeneruotą energijos rezervą baterijose. Tokia sistema nešvaisto energijos mažo apkrovimo sąlygomis, naudoja palyginti nedidelį, bet efektyvų variklį ir geba išgauti didžiulę galią, kai jos prireikia. Šie sprendimai leidžia traktoriui dirbti iki 12 valandų.

Antroji kliūtis, kuri neleido biometanu varomiems traktoriams išplisti – neišvystyta biometano degalinių infrastruktūra. „AUGA group“ šią problemą išsprendė, pasiūlydama greitai ir patogiai pakeičiamą dujų kasetę.

Pokytį kurs bendruomenė

Kaip teigia „AUGA group“ vadovas, įgyvendinant globalią žemės ūkio technologijų (angl. AgTech) strategiją, artimiausiu metu pasauliui bus pristatyta daugiau sprendimų, kurie užtikrins visos maisto grandinės tvarumą.

Kompanijos specialistai šiuo metu kuria technologijas, kurie eliminuos anglies dvideginio taršą, atsirandančią iš dirvožemio ir galvijų virškinimo proceso, kitus tvarius sprendimus.

„Mūsų inovacijos suburs pasaulinę atsakingų vartotojų, pažangių ūkininkų ir drąsiomis idėjomis tikinčių investuotojų bendruomenę. Ji užtikrins realų pokytį, sukuriant gamtai draugišką visą maisto grandinę, ir leis įgyvendinti „AUGA group“ viziją – tapti tvaraus maisto ir gyvenimo būdo sinonimu“, – sako K. Juščius.

Šaltinis: Valstietis.lt, 2021-09-29

Žalia Lietuva: žemdirbių inovacijos lenkia Žaliąjį kursą

„Laimingas ūkyje darbuotojas – štai didžiausias mūsų pelnas“, – paprastai atsako Antanas Milašius, ŽŪB „Kepaliai“ vadovas, paprašytas papasakoti, kokios naudos jo ūkiui davė pastaraisiais metais įdiegtos inovacijos. Kalba, tiesa, sukosi apie kitką – kaip Žaliasis kursas ir aukšti šios ES strategijos reikalavimai keičia Lietuvos žemės ūkį. Tiek A.Milašius, tiek pakalbintas kito ūkio vadovas trumpam susimąstę bemaž vienbalsiai atsakė: pažangą lemia vidinės paskatos. O strategija – tiesiog gairės.

Vertinant europiniu mastu, Lietuva jau dabar yra pakankamai žalia, sako A.Milašius, vadovaujantis bendrovei, dirbančiai apie 1900 hektarų žemės ir turinčiai maždaug pusantro tūkstančio galvijų pieno ūkį. Savo žodžius jis pagrindžia keliais argumentais, įskaitant nedidelį, palyginti su kitomis ES šalimis, pesticidų ir kitų medžiagų naudojimą ūkiuose. Geriausiai pašnekovo žodžius iliustruoja jo paties vadovaujamoje bendrovėje įdiegtos inovacijos, kurios leidžia dirbti ir našiau, ir tvariau.

Dosniai investuoja į naujoves

„Praėjusiais metais investavome į gyvulių stebėjimo sistemas – tai jų judesius ir kitus parametrus fiksuojantys davikliai, pvz., leidžiantys tiksliai nustatyti, kada tinkamiausias laikas apsėklinti. Anksčiau šios priemonės buvo gana primityvios, rują galėdavome nuspėti tik apytiksliai. O dabar – kone valandų intervalu“, – apie naujovę pasakoja A.Milašius. Nustebusiems miesto žmonėms jis paaiškina: šios technologijos leidžia sutaupyti laiko, nereikia laukti kito ciklo, dirbama našiau.

Negana to, davikliai stebi, kaip veikia gyvulio virškinimo sistema, tai leidžia koreguoti šėrimo planus, racioną, kuris labai subalansuotas – iki 30 ingredientų. Ūkyje pasirūpinta itin patogiomis dezinfekcijos prieš melžimą technologijomis, įrengta moderni melžimo aikštelė. Šiuo metu fermoje įrengiamas robotas, kuris reikiamu laiku gyvuliams pristums pašarą – to nebereikės daryti traktoriumi-dalytuvu. Kas prižiūrės robotą ir jo programinę įrangą? „Įmonė, iš kurios perkame įrangą, rūpinasi ir aptarnavimu, daug kas atliekama per nuotolį“, – paaiškina ūkio vadovas.

„Pakeliame ir dronus, apžiūrime laukus, bet čia nebe naujiena“, – kuklinasi A.Milašius. „Kepalių“ vadovas sako: visos šios inovacijos – solidi ūkio investicija. O svarbiausias rezultatas – kad ūkyje žmogui dirbti lengviau, našumas didesnis. Tuo pat metu inovacijos pataiko ir į Žaliąjį kursą – viskas kur kas paprasčiau, nei vien skaitant strategijas.

Laiku įdiegti sprendimai

Kad reikia būti inovatyviems ir kiek įmanoma našesniems, bendrovė suprato jau prieš kelerius metus, sako Simonas Greičius, Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovės direktorius. „Įdiegėme savo sprendimus, o tada matome – Žaliasis kursas vejasi. Mūsų veiksmai buvo į temą“, – juokiasi S.Greičius. Surimtėjęs priduria: jei ne bendrovės ankstyvi, į našumą nukreipti sprendimai, dabar nebepavyktų susitvarkyti, nes tiesiog pritrūktų kompetentingų darbuotojų“.

Labūnavos vadovas pasakoja – nebenori žmonės dirbti ūkyje, net jei didžiuoju žemės ūkio sezonu jiems siūloma 1500 eurų į rankas. Savaime suprantama, visi atlyginimai bendrovėje – su visais mokesčiais. „Žiemą 900 eurų į rankas, pastaruosius du mėnesius buvo 1500 eurų. Bet žmonės sako – nenorime dirbti savaitgaliais, vakarais. Bet taip pavyksta ne visada. Tarkime, šienapjūtė – jei jau pradėjome, tai septynios dienos, – dėsto S.Greičius. – Kai pinigai nemotyvuoja, ieškome kitų būdų: geriname aplinkos infrastruktūrą, organizuojame išvykas, ekskursijas ir kt. Sprendimai ateina savaime.

Beje, turime įsigyti dar našesnės technikos. Kuo našiau ir išmaniau dirbsime, tuo lengviau žmonėms žadėti laisvų savaitgalių.“ Pašnekovas vardija, ką bendrovė jau įsigijo: melžimo robotų – šiuo metu turi keturis, svajoja apie dešimt, du savaeigius purkštuvus, išmanųjį tręštuvą, modernių kombainų. Jis padrąsina, kad net ir sudėtingai technikai valdyti bendrovėje nebūtinas IT skyrius: „Žmogus, kuris moka išmaniajame telefone nusiųsti nuotrauką, atsidaryti vaizdo įrašą ir parašyti feisbuke, gali išmokti naudotis modernia žemės ūkio technika.“

Darbuotojų skaičius Labūnavoje per pastaruosius kelerius metus drastiškai smuko – ne dėl to, kad buvo atleidžiami. „Išėjo dėl pensijos, sveikatos problemų. Kai kurie jaunesni savo valia pasitraukė į kitas veiklas arba dėl to, kad tolerancija alkoholiui darbe – nulinė, – atvirauja S.Greičius. – O kalbant apie visai jaunus žmones, iš dešimties kaime lieka vienas kitas.

Tai ir netinkamo valdžios požiūrio į kaimą rezultatas.“ ES Žaliasis kursas, anot S.Greičiaus, diktuoja tam tikras gaires bendrovėms, tačiau jos ir natūraliai imasi veiksmų, į kuriuos kreipia ES strategija. „Man atrodo, kad Lietuvoje daugelis ūkių dirba ta kryptimi, tik apie tai nesusimąsto. Bijoma kažkokios nežinios ateityje, bet atidžiau pažvelgus mes kokiais 80 proc. jau esame Žaliajame kurse. Moderni technika, tikslusis purškimas ir tręšimas, sulig melžimo robotais išaugusi gyvulių gerovė – viskas į tvarumą. Net sliekų nežalojame, o ražienas žiemai kurapkoms paliekame – argi ne tvaru? Galbūt visa tai įdiegėme labiau dėl efektyvumo, bet galiausiai viskas susiveda į žalumo ir tvarumo tikslus“, – užsidegęs kalba S.Greičius.

Prof. dr., VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė

„Skaitmeninimo procesai vyksta visuose versluose, taip pat ir žemės ūkyje, o ateityje tai bus neišvengiamai susiję ir su ES Žaliuoju kursu. Jau dabar Lietuvoje daug pažangių žemės ūkio įmonių ir ūkininkų, kurie naudoja skaitmeninius verslo ir sąnaudų valdymo technologijas, virtualiąją kooperaciją, modernią techniką, robotus. Atsiranda gyvulių, augalų internetas – tai technologija, kai skaitmeninis įrenginys teikia svarbiausią informaciją apie gyvulio būklę, analogiškai augalininkystėje – kai kuriose lauko vietose esanti įranga perduoda duomenis tiesiai į verslo valdymo programą.

Vis intensyviau naudojami dronai – mokslininkai prognozuoja, kad ateityje apie 80 proc. pramoninių dronų rinkos telksis būtent žemės ūkio srityje. Inovacijos jau yra diegiamos visuose žemės ūkio ir maisto gamybos grandinės etapuose. Skaitmenizavimas, robotizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų, medžiagų kiekius, sumažina rankų darbo poreikį. Per artimiausius 10 metų, prognozuojama, apsirūpinsime autonomine technika – išmaniais traktoriais ir pan., kurių nebereikės vairuoti.

Visos šios inovacijos didina našumą ir žemės ūkio verslininkų konkurencingumą. Ir Lietuvoje, ir pasaulyje kalbama jau nebe apie ūkininkus, o apie žemės ūkio verslo valdytojus, kuriems būdingos naujos kompetencijos: duomenų analizė ir valdymas, rizikų, sistemų integruotas valdymas. Atsiranda skirtingi verslo modeliai ir nebėra tiek svarbu, didelis ar mažas ūkis, kiek žemės ploto dirbama ar koks gyvulių skaičius turimas. Juk atsiranda, pavyzdžiui, vabzdžių ūkiai – puikus naujos nišos pavyzdys.

Tokių nišų, manau, susiras ir didieji, ir mažieji rinkos dalyviai. Pokyčiai išties spartūs ir reikšmingi. Dar XX a. buvo svarbiausia darbuotojų darbo našumą, dabar visiškai kitaip – didžiausias dėmesys yra kvalifikuotų darbuotojų žinioms gausinti ir inovacijoms diegti. Į tai turėtų būti kreipiama visa bendroji žemės ūkio politika.“

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-09-28

EK turės svarstyti bičių mylėtojų reikalavimą visiškai atsisakyti pesticidų

Visos Europos Sąjungos peticija, kuria siekiama apsaugoti bites, likus kelioms dienoms iki galutinio termino surinko pakankamai parašų, kad Europos Komisija tai rimtai įvertintų.

Trečiadienį piliečių iniciatyva „Gelbėk bites ir ūkininkus“ viršijo 1 mln. parašų, sakoma jos tinklalapyje. Tai turėjo būti padaryta iki ketvirtadienio. „Tai, kad mums pavyko nepaisant didžiulių COVID krizės apribojimų, rodo, kiek daug žmonių reikalauja keisti žemės ūkio politikos kryptį“, – sakė Veronika Feicht iš Miuncheno aplinkos instituto, vieno iš kampanijos organizatorių. Peticijoje reikalaujama, kad ES teisės aktuose palaipsniui būtų atsisakoma sintetinių pesticidų, grįžtama į biologinę įvairovę ir tolstama nuo pramoninio masto žemės ūkio. Europos Komisija, vykdomoji ES institucija, turi apsvarstyti bet kokią Europos piliečių iniciatyvą, jei surinkta bent 1 mln. parašų septyniose valstybėse narėse. Vis dėlto ji neįpareigota rengti teisės aktų.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-09-29

Juščius: sutikčiau, kad visiems europiečiams nebūtų mokamos ES išmokos

Kęstutis Juščius, vienas stambiausių šalies agrosektoriaus verslininkų, dirba srityje, kuri, eilinio miestiečio mintyse nėra imli technologijoms ir naujovėms.

Visgi, paklaustas, ar, jei žinotų kaip vystysis ši šaka, imtųsi iš naujo šio avantiūros, suabejoja. Apie tai išskirtiniame Delfi interviu, kurį verslininkas davė parodoje „Ką pasėsi…“.

– Kas šiandien dienai yra „Auga Group“, kokie šio sezono rezultatai?
– Šiandien mes gaminame maisto produktus nuo lauko iki stalo, perdirbame derlių ir pristatome vartotojams. Dirbame 39 tūkst. ha žemės, laikome 3500 melžiamų karvių, prieauglį. Tai didelis ūkis. Viskas auginama ekologiškai.

– Kokie finansiniai rezultatai?
– Tiesą sakant, gyvenu kiek kitais dalykais ir kiti skaičiai mano galvoje. Nenoriu suklysti. Mes esame biržinė bendrovė ir finansiniai rezultatai atviri. Šiemet dirbsime pelningai. Kai kurios kultūros dar laukuose, nors javai dėl sausros ir karščių nukentėjo.

– Kaip keičiasi pats ekologinis ūkininkavimas? Iš vienos pusės žaliasis kursas, visiems privalomi milžiniški gamtą tausojantys pokyčiai, iš kitos pusės abejojama, ar iškeltus tikslus pasieksime.
– Žaliasis kursas kol kas tik politikų žodžiuose, praktikoje nepanašu, kad jie ką nors būtų padarę. Pasakyti, kad 25 proc. Europos žemdirbystės bus ekologinė lengva, tačiau kaip mes paskatinsime ūkininkus į ten eiti, kokia jiems bus vertė iš politikos formuotojų dar negirdėti. Todėl mūsų sritis buvo, tokia ir liko. Tikiuosi, kad ateis laikas ir bus sukurtos programos, kaip ūkininkus pakviesti į žalesnį Europos kursą. Turės būti interesas. Šioje parodoje mes pristatome technologijas, kurios naudojamos būtent tokiam ūkininkavimui. Tikime šia sritimi.

– Tačiau nuolat pasigirsta kaltinimų, kad kai „Auga Group“ pradėjo ekologiškai ūkininkauti, jai atiteko dauguma išmokų ir tuo pačiu kitiems eiti šiuo keliu neliko pinigų?
– Tai, švelniai tariant, neteisinga. Mes, kaip įmonių grupė, gauname trečdaliu mažesnes išmokas nei bet kuris kitas Lietuvos ekologinis ūkis. Be to, nesame natūrinis ūkis, kai ūkininkas užsiaugina produkciją ir ją suvalgo. Samdome žmones, 80 proc. produkcijos eksportuojame ir tose rinkose susiduriame su ūkininkais, kurie gauna didesnes išmokas nei mes. Negalime kalbėti apie tai, kad „Auga“, kaip specifinė įmonė, turėtų negauti šios paramos. Mums reikia dirbti tarptautinėse rinkose. Negalime užsidaryti savo šalyje. Išmokos yra visos ES žaidimo dalis. Sutikčiau, kad visiems lietuviams ir europiečiams nebūtų nieko mokama. Tada galėtume uždaryti sienas, nes ES su savo gamtosauginiais reikalavimais niekada negalės konkuruoti su Kazachstanu ar panašiomis šalimis, maisto produktai pabrangtų ir galėtume dirbti. ES neturi eksporto subsidijų į trečiąsias šalis, kurios buvo anksčiau. Lietuva eksportuojanti žemės ūkio produkciją šalis. Ekologiškos produkcijos išvežame 90 proc. Importuojame tik pieną, nes perdirbimo pajėgumai didesni nei primelžiame žaliavos.

– Tačiau tai galbūt niša. Su jūsų pajėgumais didinate pieno gamybą ir nereikia kovoti eksporto rinkose?
– Svarstysime, tačiau mūsų vizija ne žaliavos kiekio didinimas, o vertės kūrimas. Pieną norime gaminti tvariau, kad būtų išskiriama kuo mažiau šiltnamio dujų. Kai sukursime naujas technologijas, plėsime gamybą, kviesime bendradarbiauti ūkininkus.

– Grįžkime prie žemiškesnių dalykų. Didieji ūkiai pasidarė tarsi visuomenės priešais. Juos nuolat mėginama apriboti, atimti išmokas. Kaip jaučiatės atsidūrę tokioje situacijoje?
– Tai vertinu neigiamai, nes kiekvienas verslas, kuris kažką įneša į bendrą aruodą, turi būti vertinamas pagal tai, kiek prisideda prie bendrojo gėrio. Stambus verslas ne visada blogis. Mūsų bendrovės už kiekvieną hektarą, kurį dirba, sumoka 10 kartų daugiau mokesčių nei kiti rinkos dalyviai. Visuomenės katilą pildome. Pas mus dirba 1200 žmonių ir mus nori bausti už tai, kad daug dirbame ir stengiamės. Kuriame vertę ne tik akcininkams, bet ir bendruomenei.

– Išmokų atėmimas jums stipriai smogtų?
– Tai sumažintų mūsų galimybes vystyti technologijas, užsiimti inovacijomis, reikėtų persvarstyti, ar verta dirbti šioje šalyje. Politikai ieško, kaip nubausti savo didžiausio politinio oponento – Ramūno Karbauskio – įmones. Tuo pačiu nukenčia ir kitos panašaus dydžio bendrovės.

– Tačiau girdimas argumentas, kad tokio dydžio įmonės kaip Jūsų vien dėl masto ekonomikos kur kas pranašesnės už kitus ūkius ir joms jokios paramos nereikia.
– Mes uždirbame pelną, tačiau žemės ūkyje nėra viršpelnių, neproporcingai didelių pelnų, kuriuos būtų galima atimti. Kai sakoma, kad reikia atimti pelną, tai sako žmonės, kurie kalba be jokio pagrindo. Manau, kad šis sektorius labai sudėtingas, nes gali būti keletas blogų metų, kuriuos sunku išgyventi ir po tenka keletą metų dirbti, kad nuostoliai būtų padengti. Tos išmokos, kurias noris sumažinti, tai trijų mėnesių mūsų darbuotojų atlyginimai. Kas turės sumokėti trijų mėnesių darbuotojų algas, lai politikai parodo mūsų įmonėje iš kur reikia tai paimti. Manau, ateityje tvarūs sprendimai bus remiami.

– Jei kalbėtume apie visą žemės ūkį, ne „Augą“, kur mes einame, ar kryptis teisinga?
– Mes ne ten jau nuėjome ir ta klaidinga kryptis tik gilėja. Lietuvoje turime tik dvi kultūras, tai rapsai ir žieminiai kviečiai. Visos kitos kultūros dingo, naikiname dirvožemį. Iš javų gaminame kurą ir pilame į bakus. Vargu ar toks elgesys atsveria tą žalą, kurią padarome gamtai. Po to perkame genetikai modifikuotą soją ir šeriame gyvulius.

– Ką daryti smulkiam ūkininkui, kuris negali investuoti į mokslą, technologijas, kuris atsisakinėja karvių, nes nebeapsimoka?
– Galėsime pasiūlyti įdomių dalykų ir smulkiems ūkiams, bet dėl to turime truputi padirbėti ir mes patys. Neskubėkite išdraskyti šeimos ūkių.

– Ar realūs Žemės ūkio ministerijos bandymai sustabdyti pieno gamybos mažėjimą?
– Neturiu laiko gilintis į politines diskusijas, tačiau matau, kad tai politinės paramos, kurių tikslas išdalinti pinigus kuo platesniam rinkėjų ratui po gabalėlį ir tikėtis, kad tai atneš balsus rinkimuose. Tačiau ar taip dalinant ekonomikai bus sukurta vertė niekam nerūpi. Galime imti estų pavyzdį, kurie nustatė, koks ūkis gali būti gyvybingas ir tokius ūkius rėmė. Šiandien estiškas pienas vežamas į Lietuvos perdirbimo įmones ir konkuruoja su vietiniu, nors gabenamas 400-500 km.

Mes paramą tiesiog iššvaistėme, o dabar kalbame, kad reikia gaivinti gyvulininkystę, nes ji kasmet krenta beveik po 10 proc. Tačiau būtų nereikėję gaivinti pienininkystės, jei būtume išsaugoję tai, ką turime ir mėginti investuoti po 13-20 tūkstančių eurų į vieną karvės laikymo vietą statant naujas fermas. Galiu pateikti paprastą pavyzdį. 1993 metais 10 tūkst. JAV dolerių sumokėjau už karvių fermą, kurioje buvo galima laikyti 1200 karvių. Ten buvo šėrimo, melžimo įranga, srutų rezervuarai kita reikalinga technika. Kompleksas buvo pastatytas pagal Itališkos fermos pavyzdį. Tokį objektą pastatyti šiandien pastatyti kainuotų 24 mln. eurų.

Aš jį pritaikiau auginti grybams ir taip išsaugojau. Kitus pavertėme plytų krūva, o dabar skiriame paramą, kad statytume iš naujo. Noriu pasakyti, politikams – turėkite proto išsaugoti tai, ką turime, nes išsaugoti kur kas lengviau nei sukurti iš naujo. Dabar pagrindinė gyvulininkystės gamyba vyksta žemės ūkio bendrovėse, kurios kažkada turėjo stiprų vadovą, neleidusį sugriauti to, ką turime. 10 proc. Lietuvos žemės dirbančios bendrovės gamina 30 proc. žemės ūkio produkcijos ir tiekia žaliavą pramonei.

O dabar prieš juos užsimota su vėzdu. Politikams sakau, saugokime ką turime, o ne draskykime, smulkinkime ir tada vėl iš naujo kurkime. Čekai, vokiečiai, kurie išsaugojo stambius ūkius, kovoja, kad būtų leista šalims apsispręsti ar mažinti išmokas ir galėtų išsaugoti stiprius ūkius. O pas mus, kadangi tai pakenktų Ramūnui Karbauskiui, politikai tiesiog gavo stambių ūkių išbuožinimo galimybę.

– Ar nesigailite, kad iš aiškaus ir suprantamo pievagrybių verslo pasukote į ekologinį ūkį?
– Ta situacija, kuri yra dabar nepatinka, nes to nebuvo, kai atėjau. Sąlygos pasikeitė bedirbant. Dabar ruošia vagonus išbuožinimui. Kai pradėjau dirbti buvo kitokie žemės įsigijimo įstatymai, nebuvo vadinamojo saugiklių įstatymo, įvairių ribojimų. Sunku, kai dirbant keičiasi sąlygos ir neturi kur dingti. Jei man neapsimokės užsiimti šiuo verslu, jo niekas iš manęs ir nepirks. Problema, kad dabar negaliu išeiti. Turiu čia būti. Tas liūdina. Iš kitos pusės, atėjęs į ekologiją ir supratęs, kaip veikia maisto gamyba, supratau, kad galime padaryti didžiulį proveržį ir verslą išplėsti visame pasaulyje. Dėl to ir nesiskundžiu, nes to nebūčiau pasiekęs, jei nebūčiau čia dirbęs.

– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-09-28

Samušių šeimos ūkio vilnos gaminiai sulaukė pripažinimo Amerikoje, Kanadoje, Australijoje ir Didžiojoje Britanijoje

Molėtų rajone, gamtos apsuptyje ūkininkaujantys Inga ir Kęstutis Samušiai jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be škudžių ūkio – avių, kurios maitina šeimą. Šios veislės avių vilnos veltiniai dirbiniai, kuriami pačių ūkininkų, atnešė Samušiams sėkmę.

Šeimos ūkyje Paliesio kaime ir vilnos veltinių dirbtuvėse Utenoje apsilankiusiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui buvo pristatyta kasdienė šeimos veikla ūkyje ir vilnos gaminių, iškeliaujančių į įvairiausias pasaulio šalis, vėlimo procesas.

Kitoks požiūris į ūkininkavimą lėmė sėkmę

Šiuo metu Samušių šeimos ūkyje ganosi daugiau kaip du šimtai škudžių – senos lietuviškos veislės avių: nereiklių, atsparių, vislių ir nesudėtingai auginamų. Šios veislės avių vilna puikiai tinka vėlimui, o mėsa – liesa, neturi lajaus kvapo, tad, pasak K. Samušio, škudės yra nepakeičiami ūkiniai gyvūnai.

Šios veislės avys ūkininkų širdis mūsų šalyje užkariauja pamažu. Anksčiau jų buvo išties nedaug, o šiuo metu jas laiko 216 ūkininkų įvairiuose šalies kampeliuose. Iš viso 220 bandų ganosi daugiau kaip 3 tūkst. škudžių. Lietuvos škudžių avių augintojus vienija asociacija, kuri siekia išsaugoti šios avių veislės populiaciją, ją gausinti bei suburti kuo didesnį bendraminčių ratą. Jai vadovauja K. Samušis.

„Kai pradėjome veiklą, Lietuvoje šių avių buvo vos kelios dešimtys. Dabar jų priskaičiuojama daugiau kaip 3 tūkstančiai. Tikimės, jog netolimoje ateityje bus pasiektas teisingumas ir škudžių avių veislė Lietuvoje bus pagaliau pripažinta lietuviška veisle”, – teigia Kęstutis.

Europoje ir visame pasaulyje žinoma škudžių veislė nėra pripažinta Lietuvoje, nes mokslininkai neįrodė, kad škudės būtų kilusios iš Lietuvos, dėl to ši veislė ir nėra įtraukta į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių sąrašą bei Lietuvos tautinio paveldo produktų registrą.

Pasak ministro, ūkinių gyvūnų genofondo išsaugojimo kriterijus planuojama aptarti artimiausiu metu.

Samušių vilnos veltinių dirbtuvės

Pradėdami ūkininkauti, Samušiai nemanė, kad ateityje gyvens iš avių, tačiau škudės pačios padiktavo sėkmės receptą. Avių vilnos realizavimas šiandien ūkininkams nekelia galvos skausmo – jie patys kerpa škudes ir velia iš jų vilnos veltinio avalynę, namelius katėms ir veltinio kilimėlius.

Veltas guolis (Samušių nuotrauka)

Samušių veltos šlepetės ir veltiniai augintiniams iškeliauja į įvairias pasaulio šalis – Jungtines Amerikos valstijas, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Australiją. Jų internetinėse platformose gali įsigyti ir Lietuvos gyventojai, neabejingi natūralumui, švelnumui ir šilumai.

Velti I. Samušienė išmoko pati, pradėjo nuo šlepečių, kurios turėjo tokią paklausą, kad prie žmonos prisijungė ir vyras. Šiandien jiedu ne tik velia tikrus meno dirbinius, bet ir organizuoja veltinio vėlimo kursus bei šio amato moko kitus.

„Besidominčių veltinio vėlimu yra tikrai daug, panašu, kad tai yra šiuo metu populiarus amatas. Man ir mano žmonai mokyti velti vilną teko ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse – Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Italijoje, Islandijoje“, – teigia K. Samušis.

Lietuvoje, anot jo, yra tikrai nemažai puikių veltinio amatininkų, kurie valgo iš to duoną. „Netgi galime pastebėti, kad Lietuvos veltinio amatininkai lyderiauja prekiaudami įvairiose tarptautinėse internetinėse platformose, pavyzdžiui, ETSY, AMAZON“.

„Džiaugiuosi matydamas, kaip verslas gali išeiti į pasaulines rinkas. Tai, matyt, geriausia sėkmės istorija, kai gali gyventi kaime oriai ir realizuoti kūrybiškumą. Tai netikėta, maloni pažintis“, – teigia žemės ūkio ministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-29

Ankstesnės žemės ūkio naujienos