Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-01

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Kokie pokyčiai laukia norinčių investuoti į žemės ūkio valdas?

Kaimo plėtros programų valdymo komitetas apsisprendė, kaip šiems metams bus paskirstyta Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) pereinamojo laikotarpio investicinė parama mėsos, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams. 

KPP priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2021–2022 metų pereinamuoju laikotarpiu skirta 154,4 mln. Eur.

2021 m. mėsos sektoriui iš viso skirta 36,5 mln. Eur. Iš jų 15,5 mln. Eur – KPP lėšų ir 21 mln. Eur – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšų.

Lėšos subsektoriams buvo paskirstytos atsižvelgiant į jų sukuriamą bendrosios produkcijos vertę visoje žemės ūkio gamyboje, tai, kaip ši vertė keitėsi per pastaruosius penkerius metus, į apsirūpinimą vietine žaliava ir pagal suteiktos investicinės paramos proporcijas.

Lėšų paskirstymo subsektoriams būtinybę lėmė ir tai, kad 2021 m. paraiškų surinkimuose projektų atranka mėsos sektoriuje bus vykdoma pagal subsektorius. Atskiros prioritetinės eilės bus sudaromos kiaulininkystės, paukštininkystės ir mėsinės galvijininkystės, įskaitant avininkystę, ožkininkystę ir triušininkystę, subsektoriams.

Perskirstomos lėšos, skirtos sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriui

Atsižvelgus į socialinių partnerių bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus, nuspręsta perskirstyti KPP veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ uždaro bei atviro grunto daržovėms numatytas EURI lėšas.

Iš viso sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriui pagal šią veiklos sritį skirta 25,4 mln. Eur EURI lėšų. Nuspręsta, kad uždaro grunto (šildomiems šiltnamiams) bus skirta 12 mln. Eur, o atviro grunto (lauko daržovėms, vaisiams, uogoms) – 13,4 mln. Eur.

Pokyčiai laukia susijusių asmenų ir sutuoktinių

Komitetas, atsižvelgęs į Seimo Kaimo reikalų komiteto pastebėjimus, nusprendė sumažinti didžiausias galimas EURI paramos sumas susijusiems asmenims, sutuoktiniams, teiksiantiems paraiškas pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Pieninės galvijininkystės sektoriuje didžiausia galima paramos suma susijusiems asmenims ir sutuoktiniams sieks 2,5 mln. Eur. Šie pareiškėjai tie pat galės gauti ir investuodami mėsos sektoriuje (mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, avininkystės ožkininkystės, triušininkystės paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sektoriai).

Didžiausia paramos suma sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose veikiantiems susijusiems asmenims priklausys nuo to, kokiame grunte vykdoma gamyba: uždarame grunte didžiausia paramos suma – iki 18 mln. Eur, atvirame grunte – 5 mln. Eur.

Daugiau lėšų jauniesiems ūkininkams įsikurti

Geros žinios laukia ir jaunųjų ūkininkų. Vasarą vykusio paraiškų teikimo pagal KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ metu gautos 622 paraiškos.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, skirtų lėšų pakanka finansuoti paraiškas, surinkusias 80–51,5 balo ir daliai vienodą 51 balų skaičių surinkusioms paraiškoms.

Komitetas nusprendė skirti papildomų lėšų – 2 095 076 Eur visoms 51 balą gavusioms paramos paraiškoms finansuoti.

Papildomas kvietimas teikti paraiškas trumposioms tiekimo grandinėms

Nuspręsta skelbti papildomą kvietimą teikti paraiškas pagal KPP veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Svarstantys kurti regioninio lygmens logistikos centrus bei norintys įgyvendinti idėją „nuo lauko iki stalo“ galės teikti paraiškas nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d.

Paraiškos pagal šią veiklos sritį buvo teikiamos liepos 12 d. – rugsėjo 10 d. Tam buvo skirta 7,7 mln. Eur. Gauta 11 paraiškų už 1 536 015 Eur. Likę 6 225 757 Eur bus skirti papildomam kvietimui teikti paraiškas pagal šią veiklos sritį.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-30

Naujas politinis sezonas – ką planuoja Seimo nariai žemės ūkiui

Seimo rudens sesijos darbas įsibėgėjo. Rugsėjo 29 d. posėdyje Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) patvirtino šio politinio sezono darbų programą ir dirbo su dokumentais.

Diskutuota dėl Europos Komisijos (EK) komunikato dėl Ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos (EK komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 metų“). Taip pat KRK kaip papildomas Seimo komitetas apsvarstė ir pritarė dviem įstatymų pataisų projektams (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo bei Valstybės rezervo).

Apie ateities kaimo vietovių viziją

Komunikate dėl Ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos nustatomi regionų uždaviniai ir problemos, atkreipiamas dėmesys į keletą perspektyviausių galimybių. Dokumentas, kurį EK pristatė birželio 30 d., yra tam tikra preliudija būsimiesiems Komisijos veiksmams po 2028-ųjų. Iki 2023 metų bus pateikta konkreti ataskaita, kokių veiksmų ketina imtis būsimojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Komisija pasiūlė ne tik ateities kaimo vietovių viziją, bet ir ES kaimo veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti tvarią, darnią ir integruotą kaimo plėtrą.

Išskirtos keturios veiksmų kryptys. Tai kaimo bendruomenių stiprinimas, suteikiant joms daugiau galimybių, labiau prieinamas paslaugas ir palankesnės sąlygos socialinėms inovacijoms. Tai junglumas – geresnis susisiekimas ir skaitmeninė prieiga. Tai atsparumas – gamtos išteklių išsaugojimas ir ekologiškesni ūkininkavimo metodai kovojant su klimato kaita, kartu užtikrinant socialinį atsparumą. Tai pat tai kryptis, užtikrinanti kaimo vietovių klestėjimą – per įvairesnę ekonominę veiklą ir didesnę ūkininkavimo, žemės ūkio produktų gamybos veiklos ir kaimo turizmo pridėtinę vertę.

Seimo nariai išskyrė akcentus, kuriuos derėtų įsidėmėti Lietuvai jau šiandien. Kaimo vietovėmis turi rūpintis ne tik Žemės ūkio ministerija, tam turi būti skiriamos ne vien BŽŪP, bet ir Sanglaudos bei kitų fondų lėšos. Kitas akcentas yra verslų kaime įvairinimas, įvairesnės veiklos skatinimas. Taip pat komunikate daug vietos skiriama energetikai ir infrastruktūrai, aplinkosaugai ir klimato kaitos priemonėms, kurios galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasidalijo susijusia informacija, kas kelia nerimą visos ES žemės ūkio ministrams.

Vykstant miestų driekai į kaimus didėja įtampa dėl tradicinių žemės ūkio veiklų keliamo triukšmo, kvapų. Taip pat jaudina tai, kad atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra vyksta žemės ūkio šaltinių sąskaita – apie tai turėsime diskutuoti, rasti išmintingą balansą. Diskutuota apie EK dokumente pabrėžiamą interneto kaime plėtrą – kad mūsų šalis palyginti su kitomis ES šalimis yra gerokai pažengusi, kad aktualesnis yra žvyrkelių asfaltavimas.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis siūlė atkreipti dėmesį, kad atsinaujinančios energetikos plėtros galimybėmis kaime, išsinuomojant žemes, šiuo metu labiau pasinaudoja miestas, o ūkininkai neturi tokios galimybės. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas priminė, kad nors EK dokumente visoms šalims narėms siūloma vienodos ateities gairės, iš tiesų sąlygos, tarkime, Vokietijos ar Danijos ir Lietuvos kaime labai skiriasi, problema yra konkurencingumas. Jis politikams linkėjo siekti balanso tarp žemės ūkio gamybos konkurencingumo išlaikymo ir apkrovos gamtai pasekmių mažinimo.

Apie vienkartinio plastiko mažinimą

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais siekiama į nacionalinę teisę perkelti europinės vienkartinio plastiko mažinimo direktyvos nuostatas. Pataisos kalba apie pateikiamų rinkai vienkartinių plastikinių gaminių pakuočių ir indelių ženklinimą, užpildytų vienkartinių plastikinių gaminių gamintojų ir importuotojų atsakomybę: sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis ir finansuoti į viešas surinkimo sistemas išmestų susidariusių atliekų ir šiukšlių tvarkymą; šviesti ir informuoti visuomenę atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais ir pan.

Tiesiogiai su žemės ūkio veikla įstatymo pataisos nėra susijusios. Tačiau aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė pateikė atsakymą ir žemdirbiams aktualiu klausimu: yra ruošiami šio įstatymo pakeitimai dėl nemokamo pakuočių nuo augalų apsaugos produktų surinkimo, taip pat geresnio naudotos šienainio ritinių plėvelės surinkimo paslaugos prieinamumo.

Apie valstybės rezervo kaupimą

Valstybės rezervo įstatymo pataisomis siekiama tobulinti produktų atsargų įsigijimą Lietuvos valstybei palankiausiais būdais ir mažiausiais kaštais. Siūloma įtvirtinti naują sąvoką – rezervavimo sutartis. Tokia sutartis leistų tiekėjui už atlyginimą rezervuoti materialinių išteklių atsargas ir prireikus jas perduoti nuosavybės teise už sutartyje nustatytą kainą; valstybės rezervo tvarkytojui sudarytų galimybė ne tik fiziškai įsigyti valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius, bet ir juos rezervuoti.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-10-01

Kodėl svarbu neviršyti nustatyto didžiausio azoto kiekio dirvoje

Ūkinių gyvulių laikytojai turėtų suskubti ir iki metų pabaigos atnaujinti informaciją apie praėjusiais metais valdoje naudotas trąšas. Jei bendrojo azoto kiekis dirvoje viršytų nustatytą didžiausią leidžiamą kiekį (170 kg/ha), gali būti nustatomas pažeidimas, dėl kurio taikomos sankcijos. Naudingą informaciją apie kompleksinės paramos reikalavimus galima rasti skaitmeniniu formatu NMA parengtame leidinyje „Reikalavimų įgyvendinimo gerosios praktikos vadovas“.

Ūkinių gyvulių laikytojai į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą įkelti mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentus ir (ar) sutartis dėl srutų išlaistymo dar gali iki šių metų pabaigos. Svarbu neužmiršti pateikti reikalingus dokumentus, kad, skaičiuojant azoto kiekį dirvoje, nepaaiškėtų, jog jis viršija 170 kg/ha.

Jei per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha (tręšiant organinėmis trąšomis, ganant gyvulius), taikomos sankcijos, kurios gali siekti 1–5 proc. (pakartotinai nustačius pažeidimą – iki 15 proc.) išmokų pagal paramos paraišką sumos. Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvūno (SG) vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.

Paminėtina, kad sankcijos už kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymą taikomos visai paraiškai, tad ūkininkai pažeidę reikalavimus gali netekti reikšmingos išmokų sumos. Jei azoto kiekis dirvoje viršija maksimalų nustatytą kiekį, sankcijos diferencijuojamos atsižvelgiant į azoto kiekio viršijimą hektare. Išmokos mažinamos:

1 proc., jei į dirvą patenkančio bendrojo azoto kiekis bus viršytas nuo 170 kg/ha iki 190 kg/ha;
3 proc., jei į dirvą patenkančio bendrojo azoto kiekis bus viršytas nuo 190 kg/ha iki 210 kg/ha;
5 proc., jei į dirvą patenkančio bendrojo azoto kiekis bus viršytas daugiau kaip 210 kg/ha.

Kompleksinės paramos reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, taip pat paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-30

Artėjantis Prancūzijos pirmininkavimas: naujas impulsas su žalesniais vėjais

Pirmasis ką tik savo skiriamuosius raštus mūsų šalies Prezidentui įteikusios, naujosios Prancūzijos ambasadorės Lietuvoje Alix Everard vizitas – susitikimas su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Kitais metais Prancūzija ne tik rinks naują šalies vadovą, bet ir perims į savo rankas Europos Sąjungos (ES) Tarybos vairą – jai pirmininkaus pirmąjį pusmetį. 

Prancūzijos pirmininkavimo metu, siekiant patikimesnės ir klestinčios Europos, ypatingas dėmesys bus skiriamas ES strateginei autonomijai, apimančiai gynybą, sveikatą, pramonę. Taip pat – pasaulinių interneto milžinų reguliavimui ir Žaliajam kursui.

Reformuojant Bendrąją žemės ūkio politiką, prancūzai aktyviai gynė žaliąsias ambicijas. Su Žaliuoju kursu jie sieja ir ES tarptautinės prekybos politikos peržiūros būtinybę. Pasak ambasadorės, pirmininkavimo metu bus skiriamas didelis dėmesys „žalesniam“ žemės ūkio produktų importui. Prancūzija pasisako už tai, kad importas atitiktų aukštus ES „žaliuosius“ standartus, o ES gamintojams būtų užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos su trečiųjų šalių gamintojais. Tai turi būti atspindėta ir tarptautinės prekybos susitarimuose.

Ambasadorė pabrėžė ir su vartotojais, maisto produktų ženklinimu siejamų Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo svarbą. Tikimasi, kad būtent Prancūzijos pirmininkavimo metu Europos Komisija pateiks naujus teisėkūros pasiūlymus dėl produktų maistingumo bei jų kilmės ženklinimo. Ambasadorė patikino, kad tam bus skiriamas ypatingas dėmesys.

Susitikime aptartos ir kitos abiejų šalių bei ES žemės ūkio sektoriaus aktualijos. Pasidžiaugta, kad pagaliau artėjama prie galutinio Bendrosios žemės ūkio politikos reformos patvirtinimo, nors jis ir ne toks spartus, kokio norėtųsi.

Prancūzija su Lietuva ruošiasi ir toliau bendradarbiauti – tęsti jau anksčiau pradėtas geras iniciatyvas, tokias kaip „4/1000“, kuria siekiama gausinti organines medžiagas dirvožemyje. Planuojama imtis ir naujų iniciatyvų, keistis gerąja patirtimi, rengti žemės ūkio specialistus ir kt.

Ministras K. Navickas pasidžiaugė, kad abi šalys į daugelį aptartų klausimų turi bendrą požiūrį. „Tikiuosi, kad Prancūzijos pirmininkavimas ES Tarybai paspartins visų šių prioritetų įgyvendinimą”, – sakė ministras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-30

Lietuviški natūralūs produktai – lietuviams geriausi

Vis daugiau vartotojų Lietuvoje atidžiau renkasi, kokius maisto produktus dėti ant savo šeimos stalo. Išgirsti ne reklamistų, o medikų, mitybos specialistų patarimai vengti vaisių ir daržovių, kurios išaugintos naudojant daug cheminių priemonių ir dar papildomai chemiškai apdorotos, kai jas reikia atvežti iš tolimų kraštų.

Gerai, kai mėsos gaminiuose yra tikra mėsa, o ne jos pakaitalai ir tikrai sveikatai nenaudingi priedai su raidele „E“. O jei norite savo racioną papildyti vertinga žuvimi, žinoma, geriau rinktis šviežias vietines, o ne šaldytas ir pramoniniu būdu importuotas žuvis. Galvodami apie tokius maisto produktus savaime atsigręžiame į Lietuvos kaimą, nes tai matyt visiems siejasi natūralumu, šviežumu – sveikesniu maistu. Būtent tokius produktus auginančius ir gaminančius Lietuvos ūkininkus subūrė Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“. Jo vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad kooperatyvas, valdomas pačių ūkininkų, gyvuoja jau 13 metų. Šiuo metu su kooperatyvu bendradarbiauja iki 500 ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų.

Turgeliuose rasite tai, ko ieškote

„Pradėjome nuo mobiliųjų ūkininkų turgelių Vilniuje ir Kaune, o dabar jau esame išsiplėtę Klaipėdoje, Šiauliuose, Kauno rajone ir šią vasarą atsidarėme bei Palangoje.Iš viso dabar mūsų turgeliai veikia 46 vietose. Čia vartotojai gali rasti patį plačiausią Lietuvos ūkininkų asotrimentą, tiesiai iš augintojo ar gamintojo. Prekyba vyksta kasdien vis kitoje vietoje, 5 dienas per savaitę. Jie labai populiarūs, bet atsidarius naujoje vietoje reikia šiek tiek laiko, kad pirkėjai priprastų, susipažintų su jiems siūlomais produktais“, – aiškina lietuviško natūralaus maisto propaguotojas M. Maciulevičius. Tačiau ūkininkų turgeliai veikia nuo ryto iki pietų. Ne visiems vartotojams tai patogu. Dirbantys žmonės negali tokiu laiku turgeliuose apsipirkti. Ieškota išeities, kaip prisitaikyti, kad būtų patogu ir tiems pirkėjams.

Turgelių prekės jums patogiu laiku

Kooperatyvas pradėjo bendradarbiauti su prekybos tinklu „Maxima“. Didžiuosiuose prekybos centruose „Maxima“ pradėti steigti specializuoti skyriai „Linkėjimai iš kaimo“. Kalbėdama apie šias lietuviško natūralaus maisto produktų saleles „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako: „Bendradarbiaudami su beveik 50 smulkiųjų Lietuvos gamintojų ir šeimos ūkių, suteikiame jiems galimybę pereiti iš lokalios į didžiąją prekybos rinką.

Šioje vietoje laimi tiek gamintojai, tiek pirkėjai, kurie skyrių „Linkėjimai iš kaimo“ lentynose atranda iš įvairių Lietuvos regionų atkeliavusios ūkininkų produkcijos“. Klientai jau žino, kad apsilankius didesnėse „Maximos“ parduotuvėse, kur yra dabar jau šešiolika specializuotų skyrių „Linkėjimai iš kaimo“, išskirtinai galima rasti kaimiškus, pagal senovines lietuviškas receptūras, dažniausiai – rankomis, pagamintus maisto produktus. Dažnai šie gaminiai įsigyjami ne tik dėl pažįstamų, prisiminimus keliančių skonių, bet ir dėl to, kad yra puikios lauktuvės keliaujant.

Platus asortimentas, paklausa auga

Šiuo metu „Linkėjimai iš kaimo“ asortimentą sudaro šviežios lietuviškos daržovės, vaisiai ir uogos, mėsos gaminiai, įvairūs pieno produktai, kiaušiniai, skirtingų rūšių duona, sausainiai, pyragai ir kiti kepiniai, vaisių ir daržovių sultys, aliejus, medus, įvairios valgomos augalų sėklos ir kiti maisto produktai. Didžiuojamės, kad daugybė šių gaminių turi tautinio paveldo, nacionalinės kokybės ar ekologinio ūkio sertifikatus, o ne maža jų dalis – apdovanoti „AgroBalt“ medaliais.

Paklausiausi yra plikyti riestainiai, lietuviškos konditerijos klasika tapę sausainiai „Riešutėliai“ ir „Grybukai“, ruginė kaimiška duona. „Maxima“ atstovės teigimu, „Linkėjimai iš kaimo“ produkcijos paklausa kasmet vis didėja. Pardavimų duomenys rodo, kad pernai Lietuvos ūkiuose pagamintų dešrų ir dešrelių, uogienių, medaus ir konservuotos mėsos gaminių, kiaušinių paklausa augo kone trečdaliu lyginant su 2019 metais. Iš viso „Linkėjimai iš kaimo“ prekių pardavimai pernai padidėjo beveik dešimtadaliu. Kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė” kitą ūkininkų produkcijos realizavimo būdą rado steigdami ūkininkų parduotuvėles „Kraitė“.

Jas galima vadinti mini ūkininkų turgeliais po stogu. Jos dirba 7 dienas per savaitę ir tokiomis valandomis, kai turgeliai jau užsidarę. „Kraitės“ veikia Kauno rajone, Garliavoje, PC „MAXIMA“, Panevėžyje, PC „Ryo“,Jonavoje, PC „Dobilas“. Kooperatyvas labiausiai didžiuojasi naujausia „Kraite“, kuri atsidarė sostinės populiariame naujajame Paupio turguje, kuriame kviečia apsilankyti. Tokių parduotuvėlių tinklą planuojama plėsti ir kituose Lietuvos miestuose.

Kokybiškų produktų ženklai padės išsirinkti

Vartotojams svarbu žinoti, kad jie turi palengvinimą, ieškodami tikrai kokybiškų, išskirtinių maisto produktų. Reikia atkreipti dėmesį į specialius ženklus ant sertifikuotų maisto produktų pakuočių. Nacionalinės kokybės produkto ženklas KOKYBĖ garantuoja, kad produktas užaugintas laikantis griežtų reikalavimų, ribojantcheminių medžiagų naudojimą, be sintetinių maisto priedų ir be genetiškai modifikuotų organizmų.

O štai ženklas „Ekologinis žemės ūkis“ rodo, kad tai taip pat sertifikuotas ekologiškas produktas išaugintas visiškai nenaudojant jokių cheminių medžiagų. Jei ieškote lietuviškų, kokybiškų, išskirtinių maisto produktų, jus suorientuos tokie ženklai: Saugoma kilmės vietos nuoroda bei Saugoma geografinė nuoroda. Jie parodo, jog tai ES lygiu pripažintas, specifinėmis savybėmis ar kokybe pasižymintis produktas, o jo gamybos procesas bei atitiktis specialiesiems reikalavimams kontroliuojama nepriklausomos institucijos.

Projektą remia Žemės ūkio ministerija, pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-09-30

Ankstesnės žemės ūkio naujienos