Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-14

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemdirbiai dar gali gauti lengvatinių paskolų: jų laukia beveik milijonas eurų

Žemdirbiai iki kitų metų rugpjūčio mėnesio dar gali gauti lengvatinę – 110 tūkst. eurų siekiančią – paskolą pirminei žemės ūkio gamybai. Paskolų pagal šią priemonę teikimui dar yra likę beveik 1 mln. eurų.

Už šias lėšas ūkininkai, užsiimantys pirmine žemės ūkio gamyba, gali įsigyti žemės ūkio technikos ir įrangos, pavyzdžiui, kombainų, traktorių, taip pat – pieninės veislės telyčių ir genetinės medžiagos. Paskolos jie gali kreiptis į Lietuvos centrinės kredito unijos nares.

Iš viso pagal finansinę priemonę „Paskolų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ 61 žemdirbys jau pasiskolino daugiau kaip 3 mln. eurų.

Paskolos laikotarpis yra iki 7 metų. Bendra metinė palūkanų norma pagal šią priemonę teikiamoms paskoloms yra nuo 3 proc., o paskolos administravimo mokestis – ne didesnis kaip 0,5 proc. paskolos sumos.

Taip pat paskolų pagal šią priemonę gavėjai gali kreiptis dėl UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijos suteikimo ir dalinio finansų įstaigai sumokėtų palūkanų kompensavimo. Tai palengvina skolinimosi procesą pakankamai nuosavo kapitalo neturintiems ir aukštesnės rizikos ūkio subjektams.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-13

Ūkininkams kitais metais teks dar daugiau lėšų iš valstybės biudžeto

Kitąmet šalies ūkininkus pasieks šeštadaliu didesnė parama negu šiemet – beveik 1,2 milijardo eurų. Didžiąją dalį jų – beveik milijardą eurų – sudaro Europos Sąjungos lėšos. Tai numatyta valstybės 2022 metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė teikia Seimui.

ES skiriamos lėšos sieks 918,6 mln. Eur – 109,2 mln. Eur arba 15,4 proc. daugiau negu šalies žemdirbiai sulaukė šiemet. 52,4 mln. Eur didės tiesioginėms išmokoms skiriamos lėšos, 56,8 mln. Eur daugiau bus skirta Lietuvos kaimo plėtros programos, žuvininkystės ir rinkos reguliavimo priemonėms finansuoti.

Valstybė šalies žemdirbiams 2022 m. taip pat skirs daugiau nacionalinių lėšų – iš viso 165,2 mln. Eur. Ši suma – 9,4 mln. Eur didesnė nei 2021 metais.

Finansavimas valstybės pagalbos priemonėms žemės ūkiui kitąmet, palyginti su 2021 m., didės 3,78 mln. Eur. Iš jų 0,5 mln. Eur – veislininkystės priemonėms įgyvendinti, 0,2 mln. Eur – paramai kaimo bendruomenėms, 2 mln. 760 tūkst. Eur – palūkanoms kompensuoti, 150 tūkst. Eur – draudimo įmokoms kompensuoti, 168 tūkst. Eur – ikimokyklinio ugdymo įstaigose skatinti vartoti ir lengviau įsigyti ekologiškus bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus maisto produktus.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2022 m. numatyta papildomai skirti beveik 3,5 mln. Eur, iš jų 1 mln. Eur – jai priskirtoms naujoms funkcijoms. Papildomi asignavimai reikalingi šios institucijos veiklai sustiprinti, kad ji galėtų efektyviau vykdyti maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei užtikrinti vartotojų apsaugą, taip pat sukurti maisto ir veterinarinės kontrolės informacines sistemas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-13

Kam skolinasi ūkininkai

Lengvatinės paskolos pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams teikiamos jau daugiau kaip metus, o per šį laikotarpį jomis pasinaudojo 61 ūkio subjektas, kurie pasiskolino daugiau kaip 3 mln. eurų.

Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) duomenimis, paskolų pagal šią priemonę teikimui, kuris yra numatytas iki 2022 m. rugpjūčio mėn., lėšų dar yra likę už beveik 1 mln. eurų, rašoma pranešime.

Nuo 2020 m. rugpjūčio įgyvendinama finansinė priemonė „Paskolų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ suteikia palankesnes sąlygas pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkininkams pasiskolinti lėšų žemės ūkio technikai, žemės ūkio įrangai, veislinėms pieno krypties telyčioms ir genetinei medžiagai įsigyti. Pagal šią priemonę ūkio subjektai gali pasiskolinti iki 110 tūkst. eurų iki 7 metų laikotarpiui.

„Pastaruoju metu, žinoma, didžiausio susidomėjimo sulaukė pagalbos priemonės, skirtos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems ūkio subjektams, susidūrusiems su apyvartinių lėšų trūkumu. Tačiau matome, kad aktyvūs yra ir pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantys ūkio subjektai, kurie investuoja į savo ūkių plėtra bei ieško tam reikalingų lėšų“, – komentuoja ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Daugiausiai dėl lengvatinių paskolų pagal šią priemonę kreipiasi ūkininkai, taip pat sulaukta paraiškų iš žemės ūkio bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių. Vidutiniškai viena paskola siekia apie 49 tūkst. eurų.

„Daugiausiai ūkininkai skolinasi žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, pavyzdžiui, kombainams, traktoriams ar žemės ūkio padargams. Paraiškų dėl paskolų telyčioms ar genetinei medžiagai įsigyti, dėl ko irgi galima kreiptis pagal šią priemonę, kol kas nesulaukėme“, – patikslina R. Globienė.

Bendra priemonės lengvatinių paskolų lėšų suma siekia 4,015 mln. eurų. LKU grupės kredito unijoms pagal priemonę skirta 2,0 mln. eurų priemonės lėšų, taip pat jos papildomai prie priemonės įgyvendinimo prisideda 200 tūkst. eurų nuosavų lėšų. KREDA grupės kredito unijoms buvo skirta 1,815 mln. eurų priemonės lėšų.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-10-13

Pokyčių žemės ūkyje kaina: augs kainos, trūks maisto, tad jį teks importuoti iš trečiųjų šalių

Pernai ES žaliojo kurso pagrindu buvo sukurta žemės ūkio bei maisto pramonei svarbi strategija „Nuo lauko iki stalo“. Nors joje numatyti tikslai iki 2030 m. padidinti tvarumą gražūs, tačiau maisto augintojams nerimą kelia galimos tikslų įgyvendinimo priemonės ir jų pasekmės.

Kaip rodo naujausi tyrimai, ES žemės ūkių derlius ir jo kokybė reikšmingai kristų. Vartotojui tai reikštų aukštesnes maisto produktų kainas ir prastesnę jo kokybę, mat dėl maisto trūkumo produktus tektų importuoti iš trečiųjų šalių, kuriuose aplinkosauginiai ir maisto saugos reikalavimai nėra tokie griežti. Maža to, pasaulinių klimato kaitos tikslų taip pat nebūtų pasiekta, rašoma pranešime.

Beveik 30 Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus organizacijų išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, jog palaiko principinį siekį didinti tvarumą maisto tiekimo grandinėje, tačiau įgyvendinant strateginius tikslus taip, kaip siūloma dabar, nukentės ES vartotojai ir Europos pasididžiavimu tapęs žemės ūkio sektorius. Anot organizacijų, politinių lozungų laikas jau praėjo ir institucijoms būtina kalbėti apie tai, kokį neigiamą poveikį ES šalių žemės ūkiui gali turėti neįvertintų „Nuo lauko iki stalo“ tikslų įgyvendinimas.

Derlius mažės, tapsime priklausomi nuo trečiųjų šalių

Įvairios mokslo institucijos per pastaruosius mėnesius paskelbė net keletą skirtingų tyrimų, kuriuose vertintas „Nuo lauko iki stalo“ ir „Biologinės įvairovės“ strategijų poveikis žemės ūkiui ES šalyse. Skirtingi tyrimai patvirtina tą patį faktą, kad aklai siekiant „Nuo lauko iki stalo“ strategijoje numatytų tvarumo tikslų ES žemės ūkio produkcija sumažės, kai kuriose srityse – itin smarkiai.

Nyderlandų Vageningeno universiteto ir mokslinių tyrimų centro (WUR) tyrimas (jo ataskaitą žadama viešai paskelbti artimiausiomis savaitėmis) nustatė, kad augalininkystės ūkiuose derlius sumažėtų vidutiniškai 10-20 proc., o kai kurių kultūrų – net iki 50 procentų. O ES gyvulininkystės ūkių produkcija trauksis 20 proc., o kiaulienos – 17 procentų, rodo Vokietijos Kylio universiteto tyrimas. Tuo tarpu JAV žemės ūkio departamento tyrime daroma išvada, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ nustatyti tikslai lemtų maisto trūkumą 22 mln. žmonių. Pokyčių žemės ūkyje kaina: augs kainos, trūks maisto, tad jį teks importuoti iš trečiųjų šalių.

Apskritai, mokslininkų vertinimu, dėl naujų reikalavimų Europai iš maisto produktų eksportuotojos gresia tapti jų importuotoja, priklausoma nuo trečiųjų šalių. O tai prieštarauja Europos Komisijos per Covid krizę iškeltam tikslui didinti regiono nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių.

Maža to, ES Jungtinio tyrimų centro (JTC) tyrimas nustatė, kad nors „Nuo lauko iki stalo“ strategija siekia sumažinti Europos žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 40-60 proc., dėl sumažėjusio produktyvumo Europai teks pirkti maisto produktus iš trečiųjų šalių, tad šios ŠESD emisijos tiesiog persikels į kitas šalis ir realiai nebus sumažintas neigiamas poveikis planetai. Tad tyrimų duomenys aiškiai rodo neigiamą poveikį prekybai, ūkininkų pajamoms ir galiausiai vartotojų kainoms.

Tvarumą padidintų inovacijos ir adekvatūs tikslai

Kaip skelbia pranešimą išplatinusios organizacijos, ES žemės ūkis šiuo metu yra vienas iš labiausiai išteklius ir aplinką tausojančių pasaulyje. Nepaisant to sektoriaus dalyviai puikiai supranta klimato kaitos iššūkius ir nori prie jų prisidėti. Organizacijos teigia, kad būtent inovacijos ir tinkamai suformuota ES žemės ūkio politika, tinkamai nustatyti tikslai leistų ūkininkams auginti produkciją dar tvaresniu būdu. O politika ir strateginiai tikslai turėtų būti formuojami remiantis duomenimis ir išsamiomis analizėmis, ir neturėtų žlugdyti ES žemės ūkio.

Todėl organizacijos prašo EK atlikti išsamų bendrą „Nuo lauko iki stalo“ strategijos tikslų poveikio įvertinimą. „Mes, kaip ir EK, trokštame užbaigti diskusijas dėl būtinybės atlikti bendrą poveikio vertinimą. Norime suprasti, kur gali kilti problemų, kad galėtume aptarti galimus sprendimus, – teigiama organizacijų pranešime. – Jei derlius ir maisto gamyba ES sumažės, ką prognozuoja mokslininkai, tuomet žemės ūkio žaliavų ir ingredientų importas į ES neabejotinai išaugs ir ES, norėdama išmaitinti savo gyventojus, taps priklausoma nuo importo. O tai sukels keletą politinių ir maisto saugos pavojų Europos vartotojams.“

Aktualu ir Lietuvos vartotojams bei ūkiui

Lietuvos augalų apsaugos asociacija teigia, kad Europoje vykstančios diskusijos yra aktualios ir vartotojams bei ūkininkams Lietuvoje. „Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims labai svarbu, kad prieš priimant „Nuo lauko iki stalo“ strategijai įgyvendinti būtinus nacionalinius įsipareigojimus būtų įvertinta reali padėtis, galimas poveikis, o pertekliniai ar skubotai įgyvendinami reikalavimai nesužlugdytų šalies ūkių. Antraip vartotojams maisto kainos reikšmingai augs, patys užsiauginsime per mažai maisto ir turėsime valgyti įvežtinę trečiųjų šalių produkciją“, – sako asociacijos vadovė Zita Varanavičienė.

Pasak jos, Lietuvos augalininkystės ūkiai jau šiandien ūkininkauja tvariau ir naudoja žymiai mažiau augalų apsaugos produktų (pesticidų), kurių naudojimą strategijoje siūloma toliau mažinti. „Pavyzdžiui, Lietuvos ūkiuose hektare vidutiniškai sunaudojama 0,9 kilogramo veikliosios augalų apsaugos medžiagos, kai Vakarų Europos valstybėse šis rodiklis siekia 5-8 kg/ha. Net ir intensyviausiuose augalininkystės plotuose, dėl trumpesnio auginimo sezono ir retesnių kenkėjų bangų žymiai mažesnis apsaugos produktų poreikis. Todėl svarbu, kad LR politikai ir Vyriausybė, prisiimdami Europinius įsipareigojimus, atsižvelgtų į absoliučius skaičius, o ne viską matuotų procentiškai“, – teigia Z. Varanavičienė.

Ragina neatidėti diskusijų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad nors iki „Nuo lauko iki stalo“ tikslų įgyvendinimo liko 8 metai, žemės ūkio sektoriui tai nėra ilgas laikotarpis. Todėl skubiai reikia platesnių diskusijų dėl daromų pasirinkimų, jos turi būti pagrįstos tyrimų duomenimis bei analizėmis. „Pastarieji europinio lygio tyrimai, analizuojantys didžiųjų strategijų poveikį žemės ūkiui, patvirtina mūsų nuogąstavimus, kuriuos išsakome čia, Lietuvoje – matome, kad žemės ūkis nebėra suvokiamas kaip pagrindinis maisto tiekėjas, užtikrinantis jo prieinamumą visiems gyventojams.

ES strategijos dar net nepradėtos įgyvendinti, o maisto kainos jau kyla. Nesunku įsivaizduoti, kaip šie procesai paveiks gyventojus, kuriems svarbu subalansuoti savo lėšas ne tik perkant maistą, bet ir atremiant energetinių išteklių kainų augimą. Mes visiškai pritariame krypčiai judėti tvarumo link, bet taip pat raginame diskutuoti, tartis, atsižvelgti į mokslo žinias bei praktiką ir, svarbiausia, į žmones“, – sakė LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-10-13

Svarbu nacionalinės paramos gavėjams – artėja dokumentų pateikimo terminai

Paramos gavėjai, įgyvendinantys projektus pagal nacionalinės paramos priemones, raginami nepraleisti svarbių dokumentų pateikimo terminų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad netrukus baigsis mokėjimo prašymų, išlaidų pagrindimo suvestinių pateikimo terminai pateikusiems paraiškas dėl paramos kaimo bendruomenių veiklai, tautinio paveldo veiklai, taip pat kokybiškų žemės ūkio produktų populiarinimui ir realizavimui.

Svarbus terminas kaimo bendruomenių ir tautinio paveldo projektų vykdytojams – spalio 31 d.

Įgyvendinantys projektus, skatinančius kaimo bendruomenių veiklą bei tautinio paveldo veiklą, juos pabaigti ir pateikti projekto baigimo dokumentus (mokėjimo prašymus – kai projektus įgyvendina kaimo bendruomenės, išlaidų pagrindimo suvestines – kai įgyvendinami tautinio paveldo projektai) privalo iki 2021 m. spalio 31 d.

Tačiau abejų priemonių finansavimo taisyklėse numatytos išimtys, kai taikomi kiti dokumentų teikimo terminai.

Kaimo bendruomenės mokėjimo prašymus gali pateikti vėliau, kai:

1. įgyvendinami projektai pagal trečiąją veiklos sritį, ir tik tais atvejais, kai renginys vyksta lapkričio mėn. – projektas turi būti įgyvendintas ir mokėjimo prašymas pateiktas ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 29 d.;

2. įgyvendinami projektai pagal visas veiklos sritis, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino ar ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės atveju paramos gavėjas, neturėdamas galimybių laiku ir tinkamai įgyvendinti projekte numatytų veiklų, gali el. paštu informuoti Agentūrą ir jas perkelti bei įgyvendinti iki 2021 m. gruodžio 31 d.;

3. įgyvendinami projektai pagal antrąją veiklos sritį, jei NMA iki mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos pateikiamas motyvuotas prašymas raštu, kuriame nurodoma projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo termino pratęsimo priežastis ir kuriam laikui prašoma terminą pratęsti, – mokėjimo prašymo ir projekto įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 6 mėn. terminui.

Tuo tarpu įgyvendinant tautinio paveldo veiklos projektus išimtis taikoma, kai projektai ar jų dalis įgyvendinami ir vykdomi nuo lapkričio 1 d. – tokiu atveju projektų vykdytojai atsiskaito už išlaidas, patirtas nuo einamųjų metų lapkričio 1 d., ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 30 d.

Populiarinantiems ir realizuojantiems kokybiškus žemės ūkio produktus dokumentus būtina pateikti iki lapkričio 5 d.

Įgyvendinantys projektus pagal nacionalinės paramos priemonės „Kokybiškų žemės ūkio produktų populiarinimas ir realizavimas“ finansavimo taisykles, juos, jei jie trunka ne ilgiau kaip vienus metus, turi įgyvendinti ir pateikti NMA mokėjimo prašymą ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 5 d.

Jeigu projektas trunka dvejus metus, pagalbos gavėjas NMA turi pateikti tarpinį mokėjimo prašymą ne vėliau kaip iki š. m. lapkričio 5 d., o iki kitų metų lapkričio 5 d. – galutinį mokėjimo prašymą.

Dokumentus pateikus vėliau parama mažinama 1 proc.

Mokėjimo prašymai gali būti teikiami pavėluotai nei numatytas terminas, tačiau tokiu atveju parama sumažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną nuo apskaičiuotos paramos sumos už mokėjimo prašyme ar išlaidų pagrindimo suvestinėje deklaruotas patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, išskyrus atvejus, kai priemonės įgyvendinimo metu priemonės vykdytojas mokėjimo prašymą pateikia pavėluotai dėl pateisinamų priežasčių (pateisinamomis priežastimis laikomos nenugalimo jėgos (force majeure) aplinkybės, priemonės vykdytojo, jo vadovo ar kito, atsakingo už mokėjimo prašymo pateikimą, asmens liga).

Kaimo bendruomenių projektų baigimo dokumentai gali būti priimami dar 15 darbo dienų, tautinio paveldo veiklos – 10 darbo dienų, pagal nacionalinės paramos priemonę „Kokybiškų žemės ūkio produktų populiarinimas ir realizavimas“ – 30 darbo dienų nuo aukščiau nurodytų terminų.

Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami, toliau neadministruojami ir grąžinami pagalbos gavėjui.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-14

Suvalkijos žemdirbių šie metai nelepino

Marijampolės krašto žemdirbiai jau įprato metus skaičiuoti nuo vienos derliaus šventės iki kitos. Tai tarsi atskaitos taškas. Tradicinė šventė „Sūduvos kraitė 2021“ mylinčius žemę ir ją dirbančius šį spalį sukvietė jau vienuoliktąjį kartą. Paaiškėjo, kad šie metai ūkininkų nedžiugino, bet per daug ir nealino.

Įvertino ne tik už darbštumą

Šventės šeimininkas Marijampolės meras Povilas Isoda apgailestaudamas sakė, kad dėl COVID-19 šiemet teko kiek siaurinti jos programą ir kai ko atsisakyti, tačiau padėkų žemdirbiams nepagailėta. Meras padėkojo visiems žemės ūkį puoselėjantiems lygumų krašto derlingose žemėse bei tiems, kurie gražina savo sodybų aplinką, triūsia sodininkų bendrijose ir ten užaugina uogų, daržovių.

Marijampolės meras P.Isoda šventėje įteikė vienuolika savo padėkų savivaldybės teritorijoje ūkininkaujantiems žemdirbiams, plėtojantiems šeimos ūkius, tęsiantiems senelių ar net prosenelių ūkininkavimo tradicijas, taip pat kuriantiems verslus, įgyvendinantiems inovatyvias idėjas bei entuziastams, gaivinantiems kaimo bendruomenes.

Ūkininkui Giedriui Aleknavičiui įteikta padėka už pažangų ūkininkavimą ir perspektyvaus augalininkystės ūkio plėtojimą. Mero dėmesį atkreipė dar du augalininkystės ūkių šeimininkai. Už sėkmingą šeimos ūkio plėtojimą augalininkystės srityje meras dėkojo ir ūkininkei Indrei Barišauskienei, o augalininkystės ūkio šeimininkui Karoliui Borutai – už meilę gimtajai žemei, jaunatvišką entuziazmą ir optimizmą, įgyvendinant savo svajones ūkyje.

Ūkininkui Remigijui Samsanavičiui meras dėkojo už pasiryžimą ir nuolatinį darbą plėtojant bei puoselėjant mišrų ūkį. Mindaugui ir Ievai Smilgiams – už verslo įkūrimą savo šeimos ūkyje ir darbo vietų sukūrimą. MB „Suvalkijos svirpliai“ savininkams Gretai ir Vaidui Budreikams, įkūrusiems svirplių auginimo fermą bei užsiimantiems jų perdirbimu, padėkota už inovatyvių idėjų ir ekologiško produkto kūrimą. Mero padėka atiteko ir Dariui Akeliui už žirgininkystės plėtojimą bei Marijampolės vardo garsinimą žirgų varžybose.

Ilgamečiam sodininkui Pranciškui Jokimaičiui P.Isoda dėkojo už sodininkystės ir gražiai tvarkomos sodininkų bendrijos aplinkos tradicijų puoselėjimą. Teresei Marijai Pėtelienei padėka atiteko už etnokultūrinių tradicijų puoselėjimą ir linininkystės darbų gaivinimą, sutelkiant Šunskų seniūnijos kaimo bendruomenės „Gegužraibė“ žmones, o Dovydui Stralkui – už aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą, rūpinimąsi savo kaimo bendruomene.

Mero padėkos taip pat įteiktos dviem dešimtims tradicinio konkurso „Žydinti Marijampolė 2021“ nugalėtojams, pavyzdingai tvarkantiems savo namų ar kitą aplinką, jų gretose – ne tik savivaldybės gyventojai, bet ir bendruomenės, ugdymo įstaigos.

„Metų ūkio“ nugalėtojai

Šventėje apdovanoti ir konkurso „Metų ūkis 2021“ nugalėtojai. Šiemet pirmosios vietos laimėtojais tapo Kristina ir Tomas Bagdonai. Pirmoji vieta jiems skirta už darbštumą ir atkaklumą siekiant gerų ūkininkavimo rezultatų. Antrosios vietos laimėtoju pripažintas ūkininkas Tomas Lekeckas už pažangų augalininkystės ūkio vystymą ir gerus metų rezultatus. Trečiosios vietos nugalėtoju tapo ūkininkas Teisutis Žukauskas už meilę žemei ir žemdirbiškų tradicijų puoselėjimą.

Žemdirbiams neprarasti nuotaikos ir ūpo linkėjo šventėje dalyvavęs bei žemės ūkio ministro padėkas atvežęs ŽŪM viceministras Paulius Lukševičius. „Noriu visiems palinkėti gausaus derliaus, gero rezultato, didelio pelno ir, svarbiausia šiais neramiais laikais, sveikatos“, – suvalkiečiams kalbėjo P.Lukševičius bei įteikė žemės ūkio ministro padėkas dar šešiems Marijampolės savivaldybės ūkininkų ir ŽŪB atstovams. Žemės ūkio ministro padėkas į savo ūkius parsivežė Dangirutė Kazakevičienė, Paulius Gvazdaitis, Padovinio žemės ūkio bendrovės pirmininkas Gintautas Gumauskas, Mykolas Šveikauskas, Kristina, Vitas ir Juozas Bekampiai, Kęstutis Mykolaitis.

Patys apdovanoti ūkininkai patikino, kad šie metai jiems buvo prastesni nei praėjusieji. Nors pavasaris žadėjo gerą derlių, o škvalų, stichijų šiame krašte nebuvo, derlingumą sumažino vasaros karščiai, sausra. Suvalkiečiams smagu, kad bent grūdų supirkimo kainos kilo, tad kažkiek kompensavo gamtos padarytus nuostolius. Ūkininkai apgailestavo, kad plėsti ūkių jau nebėra kur, visos žemės išnuomotos arba išparduotos. Padidinti ūkių apimtis – jau beveik neįmanomas uždavinys. Nors nuotaikos nebuvo nei prastos, nei labai džiugios, Marijampolės ūkininkams linkėta ir toliau tęsti žemdirbystės tradicijas, puoselėti savo kraštą, o kitais metais vėl susirinkti į derliaus šventę.

Sukūrė šventę sau ir kitiems

Šurmulio netrūko ir J.Basanavičiaus aikštėje vykusiame gausiame rudeniniame „kermošiuje“, kur buvo ir savų muzikantų. Savo gaminius siūlė amatininkai, buvo galima įsigyti kulinarinio paveldo produktų, gardumynų, rankų darbo kūrinių. Pradžiugino gausi sodinukų mugė.

Iš rudens gėrybių ir įvairių gėlių spalvingas rudenines kompozicijas sukūrė beveik dešimties lopšelių-darželių, Patašinės daugiafunkcio centro, Liudvinavo Kazio Borutos ir Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijų bendruomenių nariai.

Pajudėti kvietė nuotaikingi respublikinio festivalio „Jotvingis 2021“ liaudiškų šokių kolektyvų pasirodymai bei muzikinė dovana – marijampolietės Irūnos Puzaraitės ir Mariaus Jampolskio koncertas, tiesa, jis džiugino Marijampolės kultūros centre, o ne aikštėje.

Šventėje buvo privaloma laikytis visų saugumo reikalavimų, nes sugužėjo ne tik vietos žemdirbiai, bendruomenių atstovai bei jų šeimos, bet ir nemažai svečių.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė,2021-10-13

Du ūkininkus sukiršino avys

Vienas stambiausių Kretingos rajone ūkininkų Rūdaičiuose gyvenantis Stasys Sandaras ir Kvecių pamiškėje turi žemės, truputį didesniame negu 4 hektarų plote augina žieminius kviečius.

Bėda ta, kad čia pasėtus javus nebe pirmi metai niokoja kaimynystėje įsikūrusio vydmantiškio Edmundo Petrošiaus gyvuliai, o šis – sakyk nesakęs – dėl to galvos nekvaršina.

Kreipėsi ir į policiją, ir į savivaldybę

Anot S. Sandaro, pirmiau iki pat šaknų želmenis nurupšnodavo ir nutrypdavo E. Petrošiaus buliai, o dabar įniko avys. „Jau nebežinau nė, ką bedaryti, ta nesąmonė tęsiasi keleri metai. Su Edmundu kalbėjausi ir taikiai, ir piktuoju. Problemos žmogus nenori matyti, tik pasišaipo – esą nekaltas, kad jo avys mano kvietukus yra pamėgusios. O jei aš, senis, nepaliausiu skųstis, tai orą pagrasino man nuleisti“, – pasakojo S. Sandaras.

Po tokių vydmantiškio pareiškimų rūdaitiškis raštu kreipėsi į policiją. „Paskambinęs tyrėjas klausė, ar Petrošius mane jau užpuolė, ar sužalojo? Negi turėjau sulaukti, kol užpuls ir tik tuomet pranešti?“ – stebėjosi pašnekovas. Tiesa, raštu atsakymo kol kas jis negavęs. Kaip paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, S. Sandaro, kaip ir kiekvieno į policijos įstaigą besikreipiančio asmens, pranešimas turės būti patikrintas, o priimtas sprendimas išsiųstas paštu, tyrėjo skambutis dar nieko nereiškia.

Jeigu sprendimas netenkins, galioja apskundimo tvarka ir terminai. „Abi „susikibusios“ pusės paprastai laikosi savo tiesos, o pareigūnui tenka atrasti tą tikrąją tiesą“, – pakomentavo T. Mikelkevičius. Ūkininkas S. Sandaras yra susiskaičiavęs, kad dėl E. Petrošiaus neprižiūrimų avių žuvo mažiausiai 30–40 proc. derliaus, negaus maždaug 3 tonų javų. Raštų žmogus yra parašęs ir kitoms institucijoms. Vieną išsiuntęs Kretingos rajono Žemės ūkio skyriui, kitą – Kretingos rajono Savivaldybės administracijai.

Žemės ūkio skyriaus vedėja Ž. Seniūnienė teigė esanti komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams ir miškui suskaičiuoti pirmininkė, o tikrinti ūkinių gyvūnų padarytąją žalą – ne šios komisijos kompetencija.

Bandys išspręsti taikiai

Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas S. Sandaro skundą peradresavo Vydmantų seniūnijai. Šios seniūnijos seniūnas Rimvydas Šakinis susiklosčiusią situaciją ketina pabandyti išspręsti taikiai. „Antradienį su žemės ūkio specialiste važiuosim pasižiūrėti į Sandaro lauką. Kalbėjau ir su Petrošiumi – nesutinka, kad vien jo avys ten mauroja – čia gi pamiškė, todėl gali būti, kad kviečiuose apsilanko šernai“, – svarstė seniūnas.

Kad E. Petrošiaus avys laisvai vaikšto po S. Sandaro pasėlius, įsitikinome nuvažiavę į vietą. Išvydę žmones, bugštūs gyvuliai bemat nukurnėjo savo šeimininko fermų link, tačiau fotografas dar suspėjo svetimoje teritorijoje jas užfiksuoti. „Pažiūrėkit, – pėda prie pėdos. O štai, po obelim, avelės yra įsirengusios sau ir poilsio vietą. Čia – jų sanatorija, jų Druskininkai!“ – ironizavo S. Sandaras, rodydamas bandos išgulėtą griovį ir ant kažkada buvusios tvoros likučių, pro kuriuos gyvuliai įlenda į svetimą javų lauką, kadaruojančią vilną.

Sandaras, manau, iš pavydo pyksta“, – įsitikinęs pagal amžių į sūnus rūdaitiškiui tinkantis E. Petrošius. Naują, tvirtą, į žemę įkasamą vielinę tvorą esą jis jau užsakęs ir apsitvers lapkričio pradžioje, mat savo teritorijoje ketina paleisti dar ir dėmėtuosius elnius. O kaip bus iki lapkričio? Anot Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Sauliaus Alonderio, ūkiniai gyvūnai privalo būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu.

„Ūkininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai, išskyrus bites, neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, nekeltų grėsmės kitų gyvūnų ir žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui“, – akcentavo jis ir pridūrė, kad, nepaisant taisyklių, drausminimo priemonių imtis turėtų Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius.

Šaltinis: lrytas.lt, Audronė Griežienė, „Pajūrio naujienos“, 2021-10-13

Ankstesnės žemės ūkio naujienos