Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-13

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Regione planuoja įspūdingą plėtrą: į ūkį investuos 3,5 mln. eurų, pirks robotų

Rietavo savivaldybėje, Daugėdų kaime, yra įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „Minija“. Įmonė fermose augina apie 2 tūkst. galvijų, kurių dalis keliauja mėsai, užsiimama pienininkyste. Kaip pasakoja bendrovės vadovas, netrukus įmonė planuoja dar labiau plėsti savo verslą ir tam yra numačiusi investicijas, kurios sieks 3,5 mln. Eur.

Į bendrovę Rietave atvykstame popiet, o jos vadovas tik susitikus mums iškart beria skaičius. Jis aiškina, kad įmonė buvo įsigyta prieš ketverius metus, čia jau buvęs ūkis, o šiandien viskas išsiplėtę. „Ją pirkome iš kitų lietuvių. Dabar čia dirba apie 60 žmonių. Auginame apie 2 tūkst. galvijų iš kurių 460 yra melžiamų karvių“, – tik susitikus vesdamasis link fermų sako įmonės direktorius Tomas Skierus.
Jis vardija, kad kai ūkis buvo nupirktas, karvės per laktaciją duodavusios apie 7 tonas pieno, o dabar skaičiai gerokai paaugę. „Dabar melžiame apie 10 tonų“, – sako vadovas.

Prieiname pačius mažiausius veršiukus, kurie atskirti po vieną auga specialiuose namukuose. „Čia jie atkeliauja tik gimę. Jie atskirti nuo kitų, nes jų imuninė sistema yra silpniausia, jie tris kartus paroje yra girdomi pieno pakaitalu. Jiems 5-6 savaites reikia leisti sustiprėti, kad nepasigautų bakterijų, ligų, todėl laikome vienutėse, kad būtų minimalus kontaktas su kitais. Šitam dabar yra kokios 2 savaitės“, – į vieną galvijų rodo šeimininkas.

Įėjus į tvartą T. Skierus aiškina, kad štai čia jau auga didesni veršiukai. „Vėliau buliukai „eina“ penėjimui mėsai, juos patys auginame iki 14-15 mėn. ir vėliau parduodame, kur jie yra išpjaustomi, o mėsa – eksportuojama. O telyčaitės kitur, kur vėliau yra sėklinamos. Stengiamės efektyviai panaudoti visus gyvulius“, – sako jis. Vesdamasis tolėliau vadovas aiškina, kad štai čia – „mamų“ tvartas, kuris buvo pastatytas pirmiausia, kiek vėliau užsiimta statybomis veršeliams, o planas kitiems metams – statyti naują melžiamų karvių tvartą.

„Norint turėti produktyvų ir efektyvų ūkį, reikia gyvuliams sudaryti sąlygas. Jei sąlygų nėra – nebus ir rezultato“, – sako jis. Pasak T. Skieraus, nerimauti dėl gyvulių nereikia ir žiemą, užėjus šalčiams – svarbiausia, kad sistema tiektų vandenį, būtų pašaro ir būtų tvarkinga guoliavietė. „Sakyčiau, taip iki -30 laipsnių. Praeitais metais žemiausia temperatūra buvo -28 laipsniai ir nebuvo jokių bėdų“, – aiškina jis.

Kur įmonė realizuoja gautą pieną, vadovas atskleisti nenori, sakosi, kad čia – komercinė paslaptis, bet teigia, jog viskas lieka Lietuvoje ir į užsienį neeksportuojama. „Kol kas atidaryti savo pieninei turime per mažą pieno kiekį, kad galėtume gaminti savo produktus, bet manau, kad kiekvienas turime daryti savo darbą, o mūsų tikslas dabar yra pagaminti kokybišką žaliavą“, – sako jis. Dabar per parą Lietuvos gamintojams iš šios įmonės yra išvežama apie 14-15 tonų pieno. Vadovas aiškina, kad įmonė pati užsiaugina ir pašarus, kurie vėliau specialistų yra sumiksuojami pagal atitinkamą racioną. „Ši bendrovė valdo apie 1200 hektarų žemės. Gyvulininkystei jų sunaudojama apie 15 proc., o visa kita skirta augalininkystei“, – skaičiuoja T. Skierus.

Kitais metais bendrovė planuoja didelę plėtrą. Planuose – pastatyti 8-9 robotų fermą melžiamoms karvėms. „Melžimas vyks automatiškai, nebereiks jokio rankų darbo“, – pasakoja vadovas. Naujiems pirkiniams prireiks nemažai investicijų. Pasak jo, jei pavyks mechanizmus įsigyti pasinaudojant parama, toks variantas tikrai nebus atmestas, o, priešingu atveju, lėšas teks skolintis iš bankų. Į naują fermą su robotais planuojama investuoti apie 3,5 mln. Eur, o iš viso investicijos į šį ūkį nuo jo įsigijimo siekia jau 9 mln. Eur.

“Planuojame, kad investicijos turėtų atsipirkti per 10 metų“, – skaičiuoja T. Skierus. Už 15 km nuo šios vietos vadovas sako turintis „testinį ūkį“, kur laiko dar 200 karvių ir ten jau turi 4 melžimo robotus. „Prieš 3 metus paleidome, nebuvome tikri, kaip viskas veiks, bet matome, kad gyvuliai susidraugavo, viskas puikiai veikia. Tvarte – ramybė, nėra žmonių, niekas nevaiko gyvulių. Pats gyvulys sprendžia, kad jam melžtis“, – sako jis.

„Jeigu mes norime pasikviesti dirbti jaunus žmones, niekas nenori tris kartus per parą sukinėtis melžykloje. Jaunas žmogus tokio darbo nenori, todėl sprendimas yra investuoti į technologijas, kurios tą darbą palengvina“, – teigia jis ir sako, kad su naujomis investicijomis planuojantis, kad melžiamų karvių daugės iki 600. Tiesa, T. Skierus sako, kad rasti darbuotojų įmonei kol kas nėra problema. „Tikrai nesiskundžiame“, – nedaugžodžiauja jis.

Šaltinis: delfi.lt, Raminta Rakauskė, 2021-10-08

Žemės ūkio produktų perdirbėjai paprašė 17,56 mln. Eur paramos

Rugsėjo 30 d. baigėsi paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ priėmimas. Kviečiame susipažinti su preliminariais paraiškų surinkimo rezultatais.

2021 m. rugsėjo 1–30 d. paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 16,89 mln. Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu žemės ūkio perdirbėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė 33 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 17,56 mln. Eur. Tad preliminariais duomenimis visoms paraiškoms finansuoti trūksta apie 670 tūkst. Eur paramos lėšų.

Kas galėjo teikti paraiškas

Paraiškas galėjo teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Paramos gavėjams finansuojama 50 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų.

Pagal priemonės veiklos sritį remiama veikla:

vaisių, uogų, daržovių perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

Paraiškų vertinimo etapai

Paraiškos pagal investicines priemones vertinamos keliais etapais: pirmame etape atliekamas paraiškų atrankos vertinimas, antrame etape – tinkamumo skirti paramą vertinimas. Pirmame etape sudaroma paraiškų pirmumo eilė įvertinus jų atitiktį atrankos kriterijams pagal paramos paraiškoje, jos prieduose ir registruose esančią informaciją.

Šiuo metu NMA specialistai atlieka rugsėjį pateiktų paraiškų atrankos vertinimą. Vadovaujantis administravimo taisyklėmis paraiškų atrankos vertinimo etapas turi būti atliktas per 30 darbo dienų pasibaigus paraiškų priėmimo terminui. Apie šio vertinimo etapo rezultatus informuosime, kai tik bus sudaryta paraiškų pirmumo eilė.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-12

Ministerijos akibrokštas: ūkininkai kaltinami per 20 metų išnaikinę daugybę paukščių rūšių

Lietuvoje per pastaruosius 20 metų agrariniame kraštovaizdyje besiveisiančių paukščių sumažėjo beveik perpus, o jų nykimo greitis paspartėjo penkis kartus. Kartu blogėja visos kaimo vietovių biologinės įvairovės būklė, pranešė Aplinkos ministerija. Palyginti su 2000 metais, stebimų paukščių rūšių populiacija sumažėjo 49,1 proc., palyginti su 2014 metais, – 31 procentu.

Jų nykimo mastai per pastaruosius septynerius metus, palyginti su 21 metų laikotarpiu, paspartėjo atitinkamai 4,4 ir 2,3 proc. punkto per metus.

Lietuvoje kasmet vykdoma 14 paukščių rūšių populiacijų stebėsena: baltojo gandro, pempės, griežlės, šelmeninės kregždės, dirvinio vieversio, geltonosios kielės, pievinio kalviuko, kiauliukės, rudosios devynbalsės, paprastosios medšarkės, varnėno, karklažvirblio, dagilio ir geltonosios startos.

Aplinkos ministerijos teigimu, spartus paukščių mažėjimas siejamas su mišraus žemės ūkio nykimu, nesaikingu trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu, melioracija, dirbamų laukų ploto didėjimu, auginamų kultūrų įvairovės mažėjimu.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, drastiškiausiai mažėja baltojo gandro, griežlės, šelmeninės kregždės, paprastosios medšarkės ir dagilio populiacijos, blogėja pempės, pievinio kalviuko ir kiauliukės populiacijų būklė.

„Mūsų šalyje gyvulininkystės vietą užimant grūdininkystei nuolat mažėja daugiamečių pievų ir ganyklų, keičiasi laukų struktūra. Dėl padidėjusio pesticidų naudojimo paukščiams laukuose sumažėjo natūralaus maisto – bestuburių ir laukinių augalų sėklų, kurios labai svarbios sparnuočiams šaltuoju metų laiku“, – rašoma pranešime.

Aplinkos ministerija teigia, kad būtina keisti kai kurias žemės ūkio taisykles ir rėmimo praktikas aplinkai palankesnėmis.

„Pavyzdžiui, užtikrinti, kad nemažėtų pievų ir ganyklų plotai, skatinti ūkininkus atkurti prarastus kraštovaizdžio elementus, ūkininkauti naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų, išskirti daugiau plotų, kuriuose nebūtų naudojami pesticidai taip leidžiant įsikurti laukinei augalijai, remti prarastų šlapynių plotų atkūrimą ir tinkamą esamų tvarkymą“, – teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-10-12

Ankstesnės žemės ūkio naujienos