Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-18

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2021“ reaguoja į pasikeitusias žaidimo taisykles rinkoje

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2021“ vėl sukvietė į Kauną kūrybingus šalies verslininkus ir pirkėjus, vertinančius lietuviškus gaminius. Šiemet paroda akcentuoja verslo sprendimus, ne tik padėjusius išsaugoti stabilumą koronavirusui rinkoje pakeitus žaidimo taisykles, bet ir atvėrusius naujas eksporto rinkas.

Į mūsų šalyje gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų parodą jau13-ąjį kartą susirinko ne tik ilgamečiai dalyviai, bet ir rinkos naujokai – iš viso daugiau kaip 200 gamintojų. Parodoje, kuri truks tris dienas, lankytojai galės ne tik susipažinti su naujais lietuviškais gaminiais, bet ir sužinoti apie Lietuvos rinkos aktualijas, įvairias socialines iniciatyvas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas parodos atidarymo metu padėkojo jos organizatoriams už idėją, kviečiančią rinktis lietuvišką produkciją. „Lietuvai išgyvenant sunkų laikotarpį, to solidarumo, taip pat ūkininkų ir gamintojų bendradarbiavimo, labai reikia. O žmonėms reikia gero kokybiško maisto. Maisto pramonėje atsiranda naujos technologijos, inovacijos – manau, būsime ta šalis, kuri ir už Europos Sąjungos ribų turės didelį potencialą“, – sėkmingų kontaktų ir verslo sandorių palinkėjo ministras.

Pasaulį užklupusi pandemija parodė, kaip svarbu turėti stiprius vietos gamintojus. „Lietuva padarė didžiulę pažangą tokiu sunkiu metu ir tai yra jūsų visų – eksportuotojų ir gamintojų – nuopelnas“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pasak jo, ši paroda yra akivaizdus įrodymas, kad Lietuvos gamintojai yra kūrybingi, inovatyvūs ir gali užimti tas nišas, į kurias stambus verslas nesižvalgo. Jis ragino išnaudoti visas interneto galimybes, akcentuoti tvarumą ir žalumą, būti globaliems.

Žinomi Lietuvos gamintojai ir į rinką žengiantys prekių ženklai parodos lankytojus žada stebinti maisto produktų ir gėrimų degustacijomis, kosmetikos ir buitinės chemijos, aprangos ir aksesuarų įvairove bei sprendimais būstui ir interjerui. „We love Lithuania turizmo alėjoje“ parodoje – aktualios regionų naujienos, ryškiausi turizmo projektai bei idėjos bendradarbiavimui. Parodoje pirmą kartą įrengtas ir e. parduotuvių prekybos salonas.

Parodos metu rengiama konferencija „Eksporto kodas: kai taisyklės keičiasi“, kurioje bus kalbama apie pastarųjų metų verslo sprendimus. Skatinant aukštos pridėtinės vertės kūrimą Lietuvos maisto ūkyje, organizuojamas ir naujausius mokslo pasiekimus maisto mokslo ir mitybos srityje pristatantis renginys „Maisto reikšmė žmogaus sveikatai ir imunitetui“.

Jau trylika metų parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ apdovanojami ir patys geriausieji gaminiai, laimėję maisto pramonės eksponatų konkursą. Šis konkursas tampa tarsi tramplynu, padedančiu naujiems kūrėjams ar gaminiams būti pastebėtiems rinkoje. Šiemet konkurso ekspertų komisijai buvo pateikti 37 maisto produktai ir gėrimai, iš kurių 10 apdovanoti aukso medaliais. Juos įmonių atstovams įteikė žemės ūkio ministras K. Navickas. Nugalėtojais tapo:

Sūris „OŽRAGĖ“ (MB „Ostvalds fabrica“)
Naminis keptas vyniotinis (UAB „Linkuvos mėsa“)
Vytinta jautienos nugarinė su kadagių uogomis (UAB „Armeni“)
Kanapių sėklų aliejus „JORUS“ (UAB „Naturus“)
Duonelės su džiovintų svirplių miltais ir jūros druska (UAB „Acheta“)
Grikiniai makaronai (UAB „Lašų duona“)
Braškių ir obuolių tyrės LABU juostelės (MB „LABU“)
UNIQA Natūralus mineralinis vanduo, negazuotas (UAB „UNIQA LT“)
Pražydusi klevų žiedais, trauktinė (Pakruojo dvaro spirito varykla ir alaus bravoras)
Gintaro Sino rožinis džinas (MB „Lietungė“)

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-15

Aktualūs ūkio darbai spalio mėnesį

NPareiškėjams, siekiantiems tiesioginių išmokų, taip pat paramos pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones, primename ūkio darbų terminus spalį. Apie įvykdytas veiklas kviečiame pranešti mobiliąja programėle „NMA agro“.

Kai plotai priskiriami ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms

Lapkričio 1 d. terminas svarbus ūkininkams, deklaravusiems ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimus atitinkančius plotus. Jei šiuose plotuose buvo deklaruoti augalai, nurodyti II klasifikatoriaus grupėje (pupos, vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai), suarus šiuos plotus, būtina juos apsėti iki lapkričio 1 d. arba palikti šiuos plotus nesuartus bent iki gruodžio 1 d. Ražienų paviršius gali būti lengvai kultivuotas taip, kad ražienos išliktų matomos.

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos

Įsipareigotuose pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ plotuose ganyti gyvulius privalu ne mažesniu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu kaip 1 SG/ha intensyvumu. Gyvulių ganiavos laikotarpio pabaiga – spalio 30 d. Iki šios datos būtina nušienauti ir išvežti nenuganytos žolės likučius. Nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG.

Ūkininkai, dalyvaujantys veikloje „Specifinių pievų tvarkymas“, įsipareigotuose plotuose ganyti gyvulius turi ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha. Ganymo laikotarpio pabaiga – spalio 30 d. Žolė iš lauko turi būti nušienauta ir išvežta iki spalio 15 d. Iki šios datos privaloma nušienauti nenuganytos žolės likučius. Jei buvo pasirinktas pievų sutvarkymo būdas, kai šienaujama žolė, nušienauta žolė neturi būti smulkinama ir paskleista. Žolė iš lauko turi būti nušienauta ir išvežta iki spalio 15 d.

Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje“ ir nusprendę ganyti gyvulius, ganyti privalo ne mažesniu kaip 0,3 SG/ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame pagal veiklą plote. Ganiavos laikotarpį būtina užbaigti spalio 30 d., taip pat iki šios datos nušienauti ir išvežti nenuganytos žolės likučius. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Vykdantys veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ pareiškėjai, jei ganykla ar pieva paverstame lauke ganomi gyvuliai, ganyti privalo ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha deklaruotame plote ir užbaigti ganymo laikotarpį spalio 30 d. Nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

Vykdydami veiklas „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ ūkininkai ganyti gyvulius ganiavos laikotarpiu gali ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha įsipareigotame pagal priemonės veiklą plote ir užbaigti ganyti turi spalio 15 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius pagal veiklą „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.

KPP priemonės „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos

Jeigu šienavimo ar ganymo terminai konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami (specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais), šienauti pradedama nuo birželio 15 d. ir baigiama iki spalio 30 d. Jei ganomi gyvuliai – ganiavos terminas neribojamas, o ganyti ne intensyviau kaip 1 SG/ha. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko) iki spalio 30 d.

Mulčiuoti (smulkinti ir paskleisti) draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų (arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario) laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis).

Apsėti juodąjį pūdymą – iki lapkričio 15 d.

Pareiškėjai, siekiantys tiesioginių išmokų, taip pat paramos pagal su plotu susijusias priemones, turi laikytis kompleksinės paramos reikalavimų. Pastarieji apima žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus bei žemės ūkio valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus.

Vienas iš GAAB reikalavimų yra susijęs su juodojo pūdymo apsėjimu. Juodąjį pūdymą privalu apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. Jei juodasis pūdymas laikomas ekologinių laukų apsaugos juostose, reikalavimas dėl apsėjimo nėra taikomas.

Su svarbiausių ūkio darbų terminais bei įsipareigojimų aktualiomis datomis kviečiame susipažinti NMA interneto svetainės skiltyje „Atmintinės ir rekomendacijos“.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-15

Trumpųjų tiekimo grandinių dalyvių paraiškos bus renkamos dar kartą

Spalio 15 d. žemės ūkio ministro įsakymu papildytas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2021 metais grafikas. Pakoreguotame KPP paraiškų rinkimo grafike numatytas dar vienas paraiškų pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ surinkimo etapas – nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d.

Paraiškos pagal šią veiklos sritį šiemet bus renkamos antrą kartą.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-18

Kuras brangs, ūkininkai įsigyti pigesnio dyzelino galės gerokai mažiau

Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus, Lietuvoje parduodamas dyzelinas, benzinas, kitas iškastinis kuras gerokai pabrangs. Taip nutiks dėl numatomo paties akcizo didinimo ir naujos jo kintamos dedamosios, susietos su CO2. Be to, gerokai mažiau pigesnio dyzelino galės nusipirkti ir ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.

Tiesa, pačiame įstatymo projekte numatoma, kad kainos bus didinamos palaipsniui, pradedant nuo 2023 m. ir baigiant jau 2030 m. Kitaip tariant, jau nuo kitų metų pradžios degalų branginti kol kas nesiūloma. Kiek brangs dyzelinas ir benzinas Jeigu dabar akcizas gazoliams arba dyzelinui Lietuvoje yra 372 eurai už 1000 litrų, tai ilgainiui jis padidės iki 500 eurų ir prie jo bus pridėta 157,2 euro dydžio CO2 dedamoji.

Taigi, bendrai už vieną litrą dyzelino reikės mokėti ne 0,372 euro, kaip yra dabar, o 0,6572 euro akcizą (toks akcizas turėtų būti taikomas nuo 2030 m.) Benzino akcizas ilgainiui didės nuo dabartinių 466 eurų už 1000 litrų iki 600 eurų (kartu su CO2 dedamąja). Tad už litrą benzino turėsime mokėti 0,6 euro akcizų. Galutinė dyzelino ir benzino kaina priklausys nuo to, kokia bus jo savikaina ir kaip keisis pridėtinės vertės mokestis.

Finansų ministerija iki trečiadienio vakaro portalui tv3.lt neatsakė, kiek bendrai pabrangs degalai įvertinus tiek didėsiantį akcizą, tiek 21 proc. pridėtinės vertės mokestį.

Kuras šildymui ir žemės ūkiui

Naujame įstatymo pataisų projekte numatoma gerokai apriboti ir žemės ūkyje naudojamą pigesnį dyzeliną.

Pirmiausia būtų įvesta 100 tūkst. litrų kvota tokiems degalams, vėliau ji būtų sumažinta iki 50 tūkst. litrų per metus neviršijant Vyriausybės nustatytų kiekių (jie priklauso nuo dirbamos žemės ploto ir kt.).

Iškastinį kurą šildymui naudojantys gyventojai ir įmonės ar organizacijos taip pat turėtų suklusti. Projekte numatoma, kad skaičiuojant skysto kuro (mazuto), akmens anglies, durpių ir kito kuro akcizą ilgainiui taip pat bus pridėta CO2 dedamoji. Priklausomai nuo kuro rūšies, ji papildomai sudarys iki 38,72 euro už toną.

Žada skirti milijardus eurų

Pasirodžius šiai publikacijai Finansų ministerija išplatino pranešimą žiniasklaidai apie tai, kad kviečia suinteresuotus asmenis teikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamo akcizų didino. Ministerijos pranešime cituojama aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė sako, kad siūloma žaliųjų mokesčių transformacija padidins šalies atsparumą nuo šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, patiriamų iškastinio kuro kainos svyravimų ir jų keliamos rizikos.

Be to, užuot mokėjus už importuojamą energiją, jos gamybą galėsime plėtoti vietinėje rinkoje kartu kurdami naujas darbo vietas ir diegdami pažangias technologijas.

„Gyventojams ir verslams jau šiandien siūloma milijardinė parama švaresniems ir efektyvesniems šildymo sprendimams, transporto priemonėms, pastatų atnaujinimui ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai. Kartu gyventojams ir gamintojams siunčiame aišku signalą, kad sprendimai investuoti į klimato draugiškas technologijas ateityje vis labiau apsimokės“, – pranešime cituojama G. Krušnienė.

Ateinantį dešimtmetį į ekonomiką iš skirtingų fondų ir programų bus įliejami apie 6 mlrd. eurų žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai.

Vien į švarius šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą pagal Žaliąjį kursą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūrą.

Daugiau pinigų surinkti nenori?

Mokestinė aplinka turi atitikti bendrą kryptį, todėl, anot finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės, dviejų ministerijų parengtos Akcizų įstatymo pataisos užprogramuoja pokyčius į priekį.

„Finansų ministerija laikosi duoto pažado, kad apie galimus mokestinius pakeitimus reikia gyventojus ir verslą informuoti kuo anksčiau. Šiuo atveju mokestinių pakeitimų akcizų srityje pagrindinis tikslas nėra fiskalinis – surinkti kuo daugiau pajamų į biudžetą. Čia svarbiausias signalas elgsenos pokyčiams ateityje, kad būtų teisingai panaudotos žaliosios investicijos“, – tikino R. Bilkštytė.

Akcizų įstatymo pataisų projektu 2023–2025 m. numatoma siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.

Įstatymo projekte nuo 2025 m. numatyta į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kaip siūlo EBPO.

„Teisingas iškastinio kuro įkainojimas ilgainiui skatins atsisakyti taršiausio iškastinio kuro rūšių, kurios yra pagrindinė klimato krizės priežastis. Nors taršiausiam kurui anglies dioksido įkainis įsigalios tik po trejų metų, pasinaudoti valstybės parama pasikeičiant taršius katilus į modernius įrenginius ar šilumos siurblius kviečiame iš anksto“, – aiškina G. Krušnienė.

Siekiama mažinti taršą

Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, juo siekiama įgyvendinti tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus, taip prisidedant prie žaliosios ir teisingos ES ekonomikos pertvarkos pagal ES žaliąjį kursą. Taip pat projektu siekiama įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas palaipsniui didinti gazoliams taikomą mokesčio tarifą iki dabartinio benzinui taikomo akcizų tarifo lygio bei nustatyti anglies dioksido (toliau – CO2) dedamąją iškastiniam kurui, kuriam netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

„Pažymėtina, kad 2021 m. EBPO pristatytoje Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo apžvalgoje dėmesys atkreipiamas į tai, kad Lietuvos mokesčiai energiniams produktams neatspindi energijos naudojimo įtakos aplinkosauginėms išlaidoms. EBPO apžvalgoje pažymėjo, kad galiojantys iškastinio kuro mokesčiai yra nedideli, ypač kelių sektoriuje.

Taip pat Lietuvoje taikomi akcizai gazoliams ir benzinui yra vieni mažiausių akcizų ES ir tarp EBPO narių, o akcizų tarifas, nustatytas gazoliams, yra mažesnis nei benzinui. Todėl siekiant pageidaujamo rezultato efektyviai skatinti perėjimą prie mažiau taršių ar netaršių transporto priemonių naudojimo, būtina nuosekliai didinti šių degalų apmokestinimą.

Tad degalams taikomi akcizų tarifai turėtų būti susieti su CO2 išmetimu“, – aiškina Finansų ministerija. Kad būtų įteisintas degalų brangimas, įstatymo projektą dar turės patvirtinti Vyriausybė ir priimti Seimas.

Šaltinis: valstietis.lt, Martynas Žilionis, 2021-10-15

PPO vadovė paragino priimti sprendimą dėl prekybą „iškraipančių“ subsidijų žemės ūkiui

Didžiulės subsidijos žemės ūkio sektoriui, ypač turtingose ​​šalyse, toliau lemia pasaulinės prekybos iškraipymus ir sukuria nesąžiningą konkurenciją neturtingų šalių ūkininkų atžvilgiu, penktadienį pareiškė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė Ngozi Okonjo-Iweala.

„Turime labai didelę problemą“, – pareiškė ji, ragindama šalis ieškoti sprendimo, nes vidaus žemės ūkio subsidijos „auga šuoliais“. Pastabos išsakytos diskusijos su Pasaulio banko prezidentu Davidu Malpassu metu. Šiuo metu PPO dirba, kad šiuo klausimu artėjančiame ministrų susitikime Ženevoje lapkričio pabaigoje būtų pasiektas susitarimas. JT agentūros neseniai paskelbtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad pasaulinė parama ūkininkams siekia 457 mlrd. eurų (540 mlrd. JAV dolerių) per metus. Manoma, kad iki 2030 metų paramos apimtys išaugs trigubai, pasiekdamos beveik 1,8 trln. JAV dolerių.

O 87 proc. šios paramos – 470 mlrd. JAV dolerių – yra „kainas iškraipantys ir žalingi aplinkai, įskaitant ir socialinę aplinką“, pažymėjo agentūros. Pasak N. Okonjo-Iweala, dauguma PPO narių nori „išspręsti problemą“. Subsidijų klausimas kelią trintį nuo pat PPO įkūrimo, kuri 2015 metais pagaliau sugebėjo pasiekti susitarimą uždrausti subsidijas eksportui.

PPO vadovė nerimauja dėl paramos poveikio neturtingoms šalims. „Turime nerimauti, kokiu mastu šios subsidijos iškreipia prekybą ir ar jos trukdo konkurencijai, – kalbėjo N. Okonjo-Iweala. – Jei nieko nedarysime, kad tuo pasirūpintume, bus daug neturtingų šalių, kurios negalės konkuruoti didelių turtingose šalyse mokamų subsidijų fone.“ D. Malpassas pažymėjo, kad problema taip pat daro įtaką aplinkai, nes subsidijos trąšoms gali „iškreipti tai <…>, kokie augalai yra auginami“. „Tai taip pat brangu, o vandenynus pasiekę chemikalai smarkiai juos teršia“, – jis per renginyje, vykusiame metinių Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimų metu.

Šaltinis: 15min.lt,2021-10-15

Pieno supirkimo kainos auga, produktų eksportas priešpandeminio lygio apimčių nepasiekė

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, per metus pakilo 20,3 proc. iki 338,8 eurų už toną. Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, žaliavinio pieno ir jo produktų kainos visame pasaulyje išlieka aukštumose dėl augančio vartojimo ir sudėtingų logistinių sąlygų, transportuojant produkciją į eksporto rinkas.

„Per šių metų septynis mėnesius lietuviškų pieno gaminių eksporto apimtys buvo panašios, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau priešpandeminio lygio 2019 metais apimčių nepasiekė“, – sako E. Simonis. Pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, per šių metų septynis mėnesius lietuviškų pieno gaminių eksportas siekė 208,3 tūkst. tonų, arba 0,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

2020 metais lietuviškų pieno produktų eksportas siekė 377 tūkst. tonų, arba 4,1 proc. mažiau nei 2019 metais. Europos Komisijos duomenimis, natūralaus pieno supirkimo kainų vidurkis per devynis šių metų mėnesius Bendrijoje, kaip ir Lietuvoje, yra aukščiausios, palyginti su pastarųjų keturių metų to laikotarpio kainų vidurkiu.

Daugiau kaip pusę Lietuvos žalio pieno gamybos rinkos valdantiems stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, šalies pieno perdirbimo įmonės rugsėjį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 383,6 euro už toną. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 8,5 proc.

Šaltinis: www.lrytas.lt, 2021-10-15

Ankstesnės žemės ūkio naujienos