Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-15

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-15. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

K. Navickas: tvaresnei veiklai ūkininkai gaus milijardą eurų

Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023-2027 metais finansuoti bus skirti daugiau negu 4 milijardai eurų, o 1 iš 4 eurų, tai yra apie milijardą, ūkininkai gaus už pastangas ūkininkauti tvariau, palankiau aplinkai – labiau nei iki šiol saugoti dirvožemį, vandenį, augalus bei gyvūnus, kurti tradicinį kraštovaizdį ir mažinti taršą.

Žemės ūkio ministerija socialiniams partneriams bei ūkininkams pristatė ekoschemų modelį, pagal kurį ūkininkai, savanoriškai labiau prisidėdami prie aplinkosaugos, gaus papildomų išmokų.

„Europos Sąjungos išmokos Lietuvai didėja, tačiau gaudamos finansavimą visos šalys privalo laikytis vienodų sąlygų – ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų skirti tvariam ūkininkavimui, aplinkos tausojimui.

Viešosios lėšos bus skirtos visuomenės gerovei – vanduo bus švaresnis, oro kokybė – geresnė, kraštovaizdis – margesnis, patrauklesnis akiai, o maistas – sveikesnis, užaugintas naudojant mažiau trąšų ir pesticidų. Kartu bus saugomas dirvožemis – pagrindinis ūkininkų darbo įrankis ir pajamų šaltinis.

Savo ruožtu radome sprendimą, kad ūkininkams naujus reikalavimus pasiekti būtų kuo lengviau, atsižvelgiame į ūkių specifiką bei galimybes“,– teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ekoschemos – kas tai?

Pristatydama ekoschemų modelį, Žemės ūkio ministerija sieks gerinti vandens kokybę, saugoti dirvožemį, atkurti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, švelninti poveikį klimato kaitai, rūpintis gyvūnų gerove.

Šiuo metu ūkininkai privalo laikytis tam tikrų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kad gautų išmokas. Ekoschemos reiškia, kad ūkininkai, viršiję bazinius aplinkosaugos reikalavimus, už šias papildomas pastangas ūkininkauti tvariau gaus balų ir atitinkamai papildomų išmokų už deklaruojamus hektarus, kuriuose tokia veikla vykdoma.

Pavyzdžiui, išmokas už ekoschemas galima gauti, jeigu soduose ir uogynuose ūkininkas nenaudoja glifosatų, vaisiams ir daržovėms naudoja griežtai ribotą pesticidų kiekį ir laikosi tręšimo plano.

Išmokos būtų skiriamos už tai, kad ariami durpžemiai paverčiami pievomis, tvarkomos šlapynės.

Pagrindinis dėmesys skiriamas veikloms ariamoje žemėje, kadangi šios veiklos turi didžiausią poveikį vandens ir dirvožemio ekosistemoms bei yra svarbios ūkinei – ekonominei veiklai.

Šioms veikloms sukurta kompleksinė ekoschema, pagal kurią išmokas norintis gauti ūkininkas privalėtų pasirinkti kelias priemones, saugančias ir vandenį, ir kraštovaizdį, ir bioįvairovę. Taip ūkininkai skatinami naudoti tarpinius pasėlius, puoselėti kraštovaizdį, laukuose ir prie vandens telkinių sėti augalų juostas, saugoti migruojančius paukščius.

Socialiniams partneriams ir ūkininkams ekoschemas kartu su Aplinkos ministerija pristačiusi Žemės ūkio ministerija tikisi dalykiškų diskusijų. Ekoschemų modelis bus patvirtintas ir Europos Komisijai pateiktas derinti dar šiemet.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-14

Parama nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams pasiekė ribą

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad jau yra pasiekta nuo pandemijos nukentėjusiems ūkininkams skirtos paramos maksimali suma, o be Europos Komisijos pritarimo valstybė papildomų lėšų skirti negalinti. K. Navicko teigimu, žemės ūkio sektorius veiklą plėtoja ir pandemijos sąlygomis, todėl artimiausiu metu planų skirti paramą ūkininkams nėra.

„Objektyviai sektorius yra nesustojęs. Viešo maitinimo sektorius, nors ir su tam tikrais apribojimais, dirba. Tiesioginių sąsajų dėl paramos šiuo trumpuoju laikotarpiu nėra, tačiau visko gali nutikti. Maisto gamybos sektorius yra pasiekęs valstybės paramos maksimalią sumą ir sprendimas, ar ribos bus padidintos, turi būti priimtas Europos Komisijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Navickas.

Pasak K. Navicko, bendroje rinkoje Europos Sąjungos šalys nesutinka, kad šalis vienašališkai priimtų sprendimus dėl valstybės lėšų skirstymo paramai skirtingiems sektoriams, todėl, be Europos Komisijos pritarimo, Lietuva negali imtis veiksmų.

„Šalys nesutinka, kad šalis vienašališkai galėtų priimti sprendimą valstybės pinigais remti vieną ar kitą sektorių. Taisyklės yra ganėtinai griežtos ir sprendimą priims Europos Komisija. Kol kas paskutinėje taryboje buvo apie tai kalbama, kad reikia peržvelgti taisykles,n nežinome, koks bus Europos Komisijos sprendimas, todėl laukiame jų atsakymo“, – sakė ministras.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-10-14

Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą  ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu bent jau sumažinti nuostolius. Net ir žinantys šią galimybę vis dar vertina gana atsargiai ar net skeptiškai.

Lygiai kaip ir Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, anksčiau galvojęs, kad draudimas – tai tiesiog lėšų švaistymas. Tačiau pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiamos paramos galimybėmis vyras draudimą jau vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus.

Be paramos – sudėtinga

R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet susituokė ir įsidarbino vairuotojo tuometiniame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau.

„Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. Pradžia nebuvo lengva, bet po truputį įsibėgėjau, ėmiau plėsti turimus žemės plotus, vėliau prie manęs, baigęs akademiją, prisijungė sūnus“, – pasakoja R. Meškauskas.

Reikalai ėmė suktis su pagreičiu. Jaunasis Meškauskas įregistravo savo ūkį, vėliau vyrai ėmėsi ūkio modernizavimo. Dar išplėtė turimus žemės plotus, pastatė grūdų džiovyklą, garažus, sandėlius. Kreipęsi į NMA ir sulaukę paramos atnaujino techniką bei įrenginius.

„Tiesiog paprastai, iš NMA interneto svetainės, sužinojome apie paramos galimybes. Sūnus daugiausiai domėjosi, jis ir paskatino kreiptis“, – kalba ūkininkas.

Šiandien R. Meškauskas tikras: be paramos būtų kur kas sunkiau ir sudėtingiau. Todėl kiekvienas, norintis konkuruoti ir eiti priekin, tobulėti, atnaujinti techniką ir ne tik ją, turėtų drąsiai kreiptis į NMA.

Draudimas – tai būtinybė

Visgi ilgą laiką ir pats R. Meškauskas nežinojo, kad paramą galima gauti ne tik vadinamosioms „kietosioms investicijoms“ ar tiesiogiai su ūkininkavimu susijusioms reikmėms. Tarp NMA administruojamų priemonių – ir galimybė gauti paramą ūkininkams, nukentėjusiems nuo stichijos sukeltų padarinių: pavyzdžiui, iššalimo arba sausros.

„Net kai sužinojau, neskubėjau ja naudotis. Vis atrodė, kad pasėlių draudimas – tai tiesiog pinigų švaistymas. Visgi prieš ketverius metus pabandžiau. Ką galiu pasakyti: dabar esu daugiau nei 100 proc. įsitikinęs, kad tai – ne tik galimybė, bet ir būtinybė. Keičiantis klimatui, vis dažniau pasitaikant itin permainingiems orams pasėlių draudimas yra viena iš pagrindinių priemonių, sumažinančių ūkio riziką“, – sako R. Meškauskas.

Jis pamena, jog dvejus pirmuosius metus draudiminių atvejų ūkyje nebuvo. Užtat praėjusiais metais stichija ėmė ir sunaikino nemažą dalį rapsų derliaus. „Čia ir buvo proga sužinoti bei įsitikinti, kas yra kas. Draudimo išmoka dėl derliaus praradimo bent jau mano atveju gerokai sumažino patirtus nuostolius“, – džiaugiasi ūkininkas.

Ir pakartoja: pasėlių draudimas viena iš tų priemonių, kai žemdirbys gali sumažinti savo riziką dėl gamtos padarinių ir kompensuotis patirtus nuostolius.

Paraiškos – iki metų pabaigos

NMA specialistė Evelina Savicka primena, jog pareiškėjai kviečiami drausti pasėlius ir gauti paramą draudimo įmokų kompensacijai. Paraiškos pasėlių draudimui ir augalų draudimo nuo iššalimo ir (ar) sausros įmokų daliai kompensuoti renkamos nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Jos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu.

„Šiam paraiškų rinkimo laikotarpiui skirta 2,1 mln. Eur paramos lėšų. Tai jau antras šiais metais paraiškų priėmimo etapas, paraiškas kviečiami teikti ūkininkai, norintys gauti kompensacijas už pasėlių nuo iššalimo ir (ar) sausros draudimą“, – teigia NMA specialistė.

Jos teigimu, paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (ar) sausros draudimo įmokos. Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, juridiniai asmenys – įregistravę savo vardu valdą.

Ką turi žinoti besikreipiantys

E. Savicka atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo sudaromoje draudimo sutartyje turi būti numatoma padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (ar) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų produkcijos.

Pasak NMA specialistės, draudimo sutarties (įskaitant jos pakeitimus) laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri vegetaciniai metai.

Dėl draudimo paslaugų pirkimo pareiškėjai šiuo metu gali kreiptis į šias draudimo įmones: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, UĮF “Vereinigte Hagelversiche rung VVaG” filialas “VH Lietuva” bei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Svarbu žinoti, kad paraiškos teikiamos prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį. Dokumentai teikiami registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

Pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus, kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Tačiau kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.

Paramos gavėjas turi teisę kreiptis dėl dalinės kompensacijos (avanso), kuris siekia 70 proc. apskaičiuotos preliminarios paramos sumos, atsižvelgiant į sumokėtą draudimo įmokos sumą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-10-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos