Žemės ūkio naujienos: 2021-11-08

Pasak ministro K. Navicko, žemės ūkyje iššūkių daug, o daugiausia jų ten, kur žemės ūkio politika persipina su aplinkos sauga, socialiniais dalykais, todėl planuojant lėšas, numatant mokslinius tyrimus, labai svarbu matyti perspektyvą.

Susitikimo metu aptarti Žemės ūkio mokslo tarybos tikslai – atvirumas priimant sprendimus, ūkininkų poreikiai ir valstybės siekiai.

„Man labai svarbus atvirumas, nes laikmetis ir politika diktuoja sąlygas dėl atsirandančių naujų sektorių, maisto technologijų ir, neišvengiamai, „naujo maisto“ sampratos. Pavyzdžiui, kalbant apie ankštinių panaudojimą, turi būti numatyta pašarų gamintojų sektoriaus plėtra. Mokslas vis daugiau dėmesio skiria ir skirs tarpsektoriniams tyrimams, o nuo jų rezultatų priklauso ir politiniai sprendimai. Mano siūlymas – detaliau panagrinėti aktualias temas ir tada nuspręsti, kokie moksliniai tyrimai reikalingi žemės ūkiui, kuriuos turėtų remti valstybė“, – teigia ministras.

K. Navickas paragino tarybą kituose susitikimuose aptarti prioritetines kryptis, o tai svarbu ir ūkininkams, ir politikams. „Tai būtų didžiausias lūkestis iš Žemės ūkio mokslo tarybos. Turime aiškias kryptis, planuojamas europiniais reglamentais, tačiau kaip elgsimės su savo žeme – yra mūsų pačių rūpestis ir nacionaliniai poreikiai bei prioritetai.

Turime rasti būdų, kaip Žaliąjį kursą įgyvendinti su mažesniais praradimais ūkininkams ir didesne grąža valstybei. Tai – svarbiausias leitmotyvas“, – mokslo ir politikos bendradarbiavimo svarbą pabrėžė ministras.

„Patiriame ne tik ekonomines, bet ir vertybines krizes, susiduriame su technologinėmis revoliucijomis. Gyvename pasimetimo epochoje. Tačiau nereikia to bijoti, ypač, jei visus šiuos pokyčius suvoksime kaip naują optimizmo šaltinį, kaip būdą keistis pasauliui ne tik aplink mus, bet ir mūsų svajonėms, įspūdžiams ir, svarbiausia, mūsų reakcijoms“, – susitikime teigė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. A. Miceikienė.

Žemės ūkio ministerija šiuo metu finansuoja 25 mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektus, kuriuos vykdo mokslo institucijos. Taip pat finansuojami nacionaliniai ir tarptautiniai mokslinių tyrimų bei inovacijų projektai.

Šiais metais pradėtas mokslinis projektas „Siekiant tvariai naudoti vietinę žaliavą aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamybai, išanalizuoti ir įvertinti vertės grandinių plėtros galimybes“, kurį vykdo Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas. VDU šiuo metu įgyvendina projektą „Pasaulio vertikaliosios kooperacijos (klasterių) modeliai ir jų taikymo galimybės Lietuvoje“ bei tyrimą dėl žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo tobulinimo. Finansuojami ir tarptautiniai moksliniai tyrimai. Vienas Tarptautinių mokslinių tyrimų – Kauno technologijos universiteto kartu su užsienio mokslo ir verslo partneriais vykdomas projektas „Tradicinių daržovių išspaudų dezagregacija (suardymas) inovatyviomis priemonėmis naujų produktų gavimui ir išeigų didinimui (DISCOVERY)“.

Susitikimo metu pristatyti ir kiti moksliniai projektai, ieškantys tvaresnio išteklių naudojimo sprendimų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras vykdo tyrimą „Biologiškai tvarios ir klimatui palankios augalinės produkcijos maistui ir pašarams auginimas mažo našumo dirvožemiuose“, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas – „Klimatą tausojančios galvijų auginimo sistemos“.

Siekdamas mokslo žinias paversti inovacijomis ir diegti jas praktikoje, mokslas aktyviai bendradarbiauja su verslu – vykdomi inovacijų projektai, kuriuose dalyvauja mokslo institucijos, žemės ūkio verslas, konsultantai ir ūkininkai. Mokslininkai prisideda ir prie kaimo gyvybingumo skatinimo. VDU šiuo metu vykdo projektą „Tyrimas dėl sumaniųjų kaimų koncepcijos įgyvendinimo Lietuvoje“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-05

Anot jo, yra dalis jaunų ūkininkų, kurie ūkius perėmė iš tėvų, anksčiau užsiėmusių gyvulininkyste, ir priėmė įsipareigojimus naujai kurti augalininkystės ūkius. Šie ūkiai gali patirti sunkumų vystyti gamybą, o gautą paramą gali tekti grąžinti.

„Ministras mus išgirdo. Gerai, kai yra diskutuojama su ūkininkais, kad esame girdimi, tikiuosi palankių ir teisingų sprendimų. Tam tikrų išimčių ministerijai tektų ieškoti. Šis susitikimas suteikė vilties, kad bus priimti sprendimai, kurie ūkininkus nuramins“, – teigia V. Buivydas.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga siūlo reikiamą atkurti pievų plotą solidariai padalyti visiems ūkininkams, o tolesnį daugiamečių pievų išsaugojimą skatinti parama, kad ūkininkai būtų suinteresuoti jas išlaikyti.

„Vertinu tokius susitikimus, kai ūkininkai pateikia pavyzdžių, kokią įtaką jų veiklai gali turėti priimami sprendimai ir pasiūlo konstruktyvius sprendimus. Būtent toks buvo susitikimas su jaunaisiais ūkininkais“, – teigia žemės ūkio ministras.

Kad atkuriant dalį pievų ūkininkai nepatirtų nuostolių, įvairių regionų jaunieji ūkininkai siūlo inventorizuoti vandens telkinių pakrančių, melioracijos kanalų apsaugos zonas, kurios galėtų būti įtrauktos į atkuriamų daugiamečių pievų plotus. Tiesa, šie plotai turėjo būti deklaruojami.

Jaunieji ūkininkai taip pat pasidalijo nuogąstavimais, kad pievos gali būti ir toliau ariamos, bet nedeklaruojamos, tiesiog siekiant pelno iš grūdinių kultūrų. Kalbėta ir apie tiesioginių išmokų lubų taikymą susijusiems ūkiams bei kitus žemės ūkiui aktualius klausimus.

Kodėl reikia atkurti dalį daugiamečių pievų

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, mokėdama žalinimo išmokas, yra įsipareigojusi išsaugoti tam tikrą daugiamečių pievų ir ganyklų dalį, tačiau šiemet paaiškėjo, kad užarta 5 procentais daugiau nei leistina riba. Todėl būtina atkurti dalį daugiamečių pievų. Kaip tai padaryti ministerija tariasi su įvairiomis žemės ūkio asociacijomis bei ūkininkais.

Pievų santykis yra nuolat kontroliuojamas ir kasmet kinta. Kiekvienais metais prieš deklaravimo pradžią yra primenama, kad pievų plotus reikia išlaikyti ir kad gali atsirasti prievolė atkurti suartus pievų plotus. Pievų plotai mažėjo kasmet nuo 2018 m. ir 2021 m. viršijo leistiną ribą.

Daugiamečių pievų atkurti nereikia, kai pagal reikalavimus jos apsodinamos mišku (išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius) arba jų plotas panaudotas viešiesiems tikslams, taip pat tais atvejais, kai visi deklaruoti plotai yra sertifikuoti ekologinei gamybai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos iki gruodžio 31 d. įvertins galimas išimtis, apskaičiuos ir asmeniškai informuos tuos pareiškėjus, kuriems atsiranda prievolė atkurti pievų plotus, konkrečiai nurodydama, kiek ha pievos ūkininkas privalės atkurti iki kitų metų paraiškos pateikimo dienos. Pievą atkurti bus galima tame pačiame arba kitame plote.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-05

Per pastaruosius penkerius metus rapsų pasėlių plotai Lietuvoje išaugo dvigubai – nuo 156 tūkst. ha 2016 m. iki 314 tūkst. ha 2021 m. Statistikos departamento duomenimis, šiemet šalyje užaugintas rekordinis rapsų derlius, kuris, prognozuojama, sieks 1 006,8 tūkst. tonų (967 tūkst. 2020 m.). Skaičiuojama, kad šį rudenį užsėtų rapsų pasėlių plotai bus vieni didžiausių Lietuvos istorijoje ir gali siekti apie 300–330 tūkst. hektarų.

„ES ūkininkai jau daugelį metų mažino rapsų plotus dėl itin griežtos pesticidų kontrolės, nes be šių medžiagų sudėtinga užauginti kokybišką derlių. Tačiau šiemet sėjos tempas rodo, kad ne tik Lietuva, bet ir visa Europa atsigręžia į rapsų kultūrą ir ją sėja intensyviau. Rapsų pasėlių plotus 10–25 proc. didina tokios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija“, – pažymi Justas Eimontas, „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas.

Pastarąjį pusmetį rapsų supirkimo kainos tarptautinės biržose nuolat augo, o šio mėnesio pradžioje pasiekė neregėtas aukštumas. Lapkričio pirmąją savaitę „Euronext” (buvusi Matif) biržoje rapsų supirkimo kaina ateities sandoriams (kitų metų vasariui) siekė 692 Eur už toną.

Pasak J.Eimonto, praėjusiais metais rapsų kaina biržoje svyravo nuo 350 iki 400 eurų už toną, ir kainų pokytis neviršijo 50 eurų ribos. „Palyginus pernykštes ir šių metų rapsų supirkimo kainas, matome rekordinį pokytį, kuris jau viršija 200 eurų“, – sako J.Eimontas.

Tokias aukštas rapsų supirkimo kainas, ekspertų vertinimu, lemia augančios energijos resursų, naftos kainos, sutrikęs palmių ir saulėgrąžų aliejaus tiekimas Europoje, taip pat prastas rapsų derlius Kanadoje, kuri yra viena didžiausių šios kultūros eksportuotojų pasaulyje. Šį sezoną Kanados rapsų derlius yra net 6 mln. tonų mažesnis.

Aukštas supirkimo kainas, J.Eimonto teigimu, lemia ir nedidelės pasaulinės rapsų atsargos, kurios šiuo metu yra pasiekusios kritiškai žemą ribą ir siekia 5,6 mln. tonų, palyginus su 2018–2019 m. sezonu, kai jų atsargos buvo 9,8 mln. tonų.

Pasak J.Eimonto, ateinanti žiema taps lemiamu rapsų supirkimo kainų korekcijos veiksniu, o kainų pokyčiai tarptautinėse biržose išryškės ne anksčiau kaip kitų metų kovą, kai taps aišku, kaip peržiemojo pasėliai.

„Šiandien Lietuvos ir kitų Europos šalių ūkininkams aktualiausias klausimas – kiek jų rapsų pasėlių sėkmingai peržiemos ir sulauks pavasario. Pagrindo nerimui mūsų ūkininkams iš tiesų yra. Kaip teigia ūkius lankantys agronomai, šiuo metu didžioji dalis pasėlių yra gan prastos būklės ir dar nėra pasirengę žiemos sezonui. Jei žiema bus šalta, nebus tinkamo sniego sluoksnio, ūkininkai gali netekti didelių žieminių rapsų pasėlių plotų, ir jų pasiūla kitąmet gali nebūti tokia didelė kaip pastaraisiais metais“, – sako J.Eimontas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-11-05

Tačiau ne visiems tai tik liūdesys. „Brangimą matome, tačiau pasekmės visiems skirtingos. Ekologiniams ūkiams, kurie nenaudoja trąšų ir chemikalų, tai naudinga. Jie trina rankas, nes įgaus konkurencinį pranašumą. Tačiau tiems, kurie ūkininkauja intensyviai brangimas didina savikainą. Blogiausia, kad kol kas panašu, jog kai kas brangsta be pabaigos.

Pavyzdžiui, azotinės trąšos kainavo 300 eurų, dabar virš 700. Tai smogs grūdų ūkiams“, – apie kainų šuolius ir to pasekmes pasakoja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats turintis šilauogių ūkį. Jis paaiškina ir kodėl išskiria grūdininkus – jų gaunamos pajamos iš hektaro sąlyginai mažos ir trąšų bei chemikalų brangimas skausmingas. Kas kita daržovės ar uogos, kur augalų apsaugos priemonių ir kitų derliui užauginti reikalingų priemonių dalis savikainoje kur kas mažesnė.

Iš kitos pusės, grūdų supirkimo kainos labai aukštos ir tai tuo pačiu didina trąšų kaina. V. Buivydas sako, kad nereikia apsiriboti vien trąšomis. Pavyzdžiui, žymėto dyzelino kaina pernai buvo nukritus iki 40 ct/l be PVM. Šiemet ji jau 70 ct/l. „Ši visuma vers branginti produkciją, tačiau jei bus geras derlius pasaulyje, jo brangiau parduoti nepavyks“, – dėlioja V. Buivydas ir tikina, kad būtent dėl tokių rizikų ir neapibrėžtumo žemės ūkis yra remiamas. Žemės ūkio ministerija sako, kad padėtį stebi: „Žemės ūkio ministerija nuolat stebi žemės ūkio produkcijos, žaliavų, išteklių, reikalingų veikloje, kainas. Stebime situaciją ir trąšų rinkoje. Esant reikalui ministerija yra numačiusi pagalbos galimybių per finansinės inžinerijos priemones.“

Veikia visą ūkį

„Situacija dėl trąšų brangimo iš tiesų yra neeilinė. Jeigu vasaros pabaigoje daugelio trąšų kaina pasaulinėje rinkoje buvo padidėjusi nuo keliolikos iki kelių dešimčių procentų, šiandien trąšų pabrangimas jau skaičiuojamas šimtais procentų. Maža to – susiduriama ir su taip išbrangusių trąšų trūkumu. Sparčiai augančios trąšų kainos neigiamai veikia visą žemės ūkio sektorių, pirmiausia – žemdirbius.

Todėl tiek ūkininkai, tiek mes, žemės ūkio produkcijos supirkėjai ir eksportuotojai su nerimu stebime pasaulines trąšų kainų augimo tendencijas. Tiesa, pastaraisiais keliais metais išaugo ir kitos ūkininkų veiklos sąnaudos – brango sėklos, augalų apsaugos priemonės, padidėjo žemės nuomos kainos, darbo užmokestis ir kt. – pabrangimas, skaičiuojant būtinus įdėjimus vienam hektarui, siekia 10-20 proc. Tačiau būtent trąšų, sudarančių reikšmingą dalį ūkininkų sąnaudų, patiriamų užauginant žemės ūkio produkciją, pabrangimas yra itin ryškus ir netipiškas“, – padėtį vertina Karolis Šimas, „Agrokoncerno grūdų“ generalinis direktorius.

Pasak K. Šimo, toliau galimi įvairūs scenarijai tiek dėl tolesnio trąšų kainų augimo ar tiesiog išsilaikymo aukštumose, tiek ir dėl užaugintų žemės ūkio produktų brangimo ir kt. Tikėtina, jog aiškesnės tendencijos nusistovės tik žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje. Visgi ūkininkams, rudenį jau įsigijusiems trąšas, išlieka rizika susidurti su kainų žirklėmis, kuomet pasėliai buvo tręšiami pakankamai brangiai nusipirktomis trąšomis, o gauto derliaus supirkimo kainos pavasarį pradėtų kristi.

„Todėl atrodo protinga ir patrauklu bent dėl dalies planuojamo būsimo žieminių kviečių ir žieminių rapsų derliaus, proporcingai jau įsigytų trąšų kiekiui, sudaryti kontraktus šiuo metu fiksuojamomis naujo derliaus kainomis. Tokiu būdu ūkininkai užsitikrintų bent standartinį pelną iš būsimo derliaus, kurio pagrįstai tikimasi vertinant, kad meteorologinės sąlygos bus palankios.

Priešingu atveju ūkininkai rizikuojama atsidurti nepavydėtinoje padėtyje tuo atveju, jeigu pavasarį grūdų kainos kristų, o pavasarinių trąšų – dar liktų aukštos“, – pataria K. Šimas ir aiškesnės situacijos laukia tik po kelių mėnesių, kuomet pasauliniu mastu bus žinomos energijos išteklių (dujų, naftos ir kt.) kainos, energetikos poreikis šaltajam laikotarpiui bei žiemkenčių pasėlių būklė po žiemos ir atitinkamai – derliaus prognozės. Būtent šios aplinkybės lems ir trąšų kainas ateinantį pavasarį. Brangstančios trąšos ir technika kai kuriems ūkiams išeis į naudą: kiti – skaičiuoja, kas už tai susimokės

Kuo džiaugtis neturi ir daržovininkai. „Šalia šių iššūkių dar turime nenuspėjamą rinką. Be to, elektra nuo 3 centų pakilo iki 10 ct už kw, technika brango 10 proc., statybos 30 proc, pakavimo medžiagos 30 proc. trąšos 200 proc.“, – aiškina Martynas Laukaitis ir sako, kad visi darbui būtini daiktai brango nuo 30 iki 200 proc. Dabar jis tik spėlioja, ar tai ilgalaikė tendencija, ar tiesiog laikinas šuolis, nes oficiali infliacija nėra tokia didelė.

Tai matosi ir statistikoje. Šiemet, M. Laukaičio duomenimis, bulvių plotai sumažėjo 10 proc. tai labai daug. „Stabiliai laikosi profesionalūs ūkiai. Mažėja pusiau profesionalių ar vadinamųjų hobi ūkių. Tai žmonės, kurie augina daržoves profesionaliai, tačiau neinvestuoja į brangią ir efektyvią techniką, saugyklas“, – analizuoja M. Laukaitis ir pabrėžia, kad be darbuotojų iš trečiųjų šalių išlikti bus sunku. Algos kyla po 10 proc. per metus. Pas jį patį dirba 150 žmonių ir nedidinti algų negalima, nes darbuotojai išsivaikščios. Nebus kam dirbti. Vidmantas Kvedaras, žinomas daržovių augintojas, nesitiki, kad šoktelėjusios kainos atpirks derliaus praradimus – vartotojai nepasiruošę mokėti dvigubai.

Guls ant vartotojų

„Prognozuoti tendencijas ir galimas strategijas dėl vasarinių kultūrų auginimo bei kainų nesiryžčiau. Akivaizdu, jog energijos išteklių kainų didėjimas reikšmingai veikia šalių ekonomikas, socialinį gyvenimą ir kitus procesus, todėl šiandien nuspėti ateinančių metų pavasario-vasaros augalininkystės tendencijas ir būsimas kainas būtų per drąsu“, – ilgam į ateitį žvelgti nesiima K. Šimas.

Verslininkas sako, jog apibendrinant aptartas žemės ūkio aktualijas akivaizdu – susiduriame su neigiamomis pasekmėmis, kurias sukėlė negebėjimas planuoti, vertinti ir numatyti ilgalaikes perspektyvas tiek žemės ūkyje, tiek kitose ūkio srityse. Paradoksalu – Europos Sąjunga siekia ambicingų planų įgyvendinant taip vadinamą „žaliąjį kursą“, tačiau šiandien matome šalių ekonomikų išbalansavimą, kurį sukėlė didelė energetikos išteklių (įskaitant – iškastinio kuro) paklausa ir sutrūkinėjusios logistikos grandinės.

Žinoma, pastaruosius reiškinius paskatino pasaulinė COVID-19 pandemija, tačiau šios ligos protrūkis tik apnuogino jau įsisenėjusias bėdas. Taip laivyboje bent gerą dešimtmetį vyravo stagnacija – beveik nebuvo statomi nauji laivai ir pan. Šios sektoriaus atstovai, atsižvelgdami į „žaliojo kurso“ įgyvendinimo priemones, vis sulaukdami naujų ribojimų ir didesnių mokesčių, nebūdami tikri dėl būsimo jų veiklos reglamentavimo, nesiryžo atlikti savalaikes investicijas ir vykdyti plėtrą, atitinkančią ekonomikos augimo poreikį. Atitinkamai turime pasekmes – trūksta laivų, jūrinių konteinerių, laivyba išbalansuota, esami laivai yra nusidėvėję ir pan., todėl didėja pervežimo kainos, visame pasaulyje sutrinka žaliavų tiekimas, gamyba ir t.t.

Kaltina žaliąjį kursą

„Galime drąsiai teigti, jog šios dienos žemdirbių, o kartu – ir visų susijusių verslo šakų problemos dėl tiesiog šviesmečiais brangstančių žaliavų yra nedidelė įgyvendinamo „žaliojo kurso“ repeticija. Matome, kokias „žaliojo kurso“ pasekmes pajusime, jeigu ši politika bus įgyvendinama tiesmukai ir neprotingai. Akivaizdu, jog nūdienos šalių ekonomikos yra efektyvios, tačiau kartu – itin lengvai išbalansuojamos ir sutrikimai bent vienoje srityje sukelia grandininę griūties reakciją.

Be abejo, tokių reiškinių pasekmės galiausiai guls ant vartotojų pečių. Šiuo atveju paminėtini ir kiti pavydžiai, rodantys itin didelę kad ir sąlyginai nedidelių pasikeitimų įtaką kainų augimui“, – šviesių vilčių neturi K. Šimas. Verslininkas pateikia ir skaičius. Žieminių kviečių augintojai pernai, planuodami 6-7 tonų derlių iš hektaro, vien trąšoms skyrė apie 220 eur/ha, Šį rudenį 450-55 Eur/ha. Naujo derliaus 2 klasės kviečiai dabar perkami po 215-220 EUR už toną. Pernai tokiu metu supirkėjai mokėjo apie 170 eurų. Pagal šiandienos trąšų ir naujo derliaus kainą vis dar pelningos žieminės kultūros, vasarines pelningos simboliškai ir daug neapibrėžtumo.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-11-05