Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-09

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Pagalba planuojantiems kreiptis dėl paramos ūkiams modernizuoti

Ketinančius teikti paramos paraiškas investicijoms į žemės ūkio valdas finansuoti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susipažinti su paraiškos teikimo sąlygomis. Tiesioginė transliacija vyks per „Microsoft Teams“ programėlę lapkričio 11 d. (ketvirtadienį) nuo 14 val. Prisijungti prie transliacijos bus galima paspaudus šią nuorodą. Transliacijos įrašas bus pasiekiamas ir vėliau, per tą pačią nuorodą.  

Šiais metais lapkričio 3 – 30 d. ir gruodžio 1 – 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. NMA kviečia galimus pareiškėjus susipažinti su paraiškos teikimo sąlygomis, sužinoti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint gauti paramą bei kaip turėtų būti pildoma paraiška. Po paramos pristatymo bus galimybė pateikti klausimus.

Šaltinis: nma.lt, 2021-11-09

Per pusę amžiaus – drąstiški pokyčiai

Dėl mokslo ir inovacijų žemės ūkio efektyvumas per pastarąją pusę amžiaus išaugo šimtais procentų. Prieš 50 metų, norint iškepti vieną kilogramą duonos, reikėjo apie 16 m2 javų ploto, o dabar pakanka derliaus iš vos 1 m2.

Ekspertai sako, kad dėl išaugusio efektyvumo Lietuvoje galime užauginti didesnį derlių neplėsdami ariamojo ploto miškų ar pievų sąskaita ir užtikrindami konkurencingas produktų kainas.

Keturis kartus didesnis derlius

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) vyriausiojo mokslininko akad. dr. Vytauto Ruzgo, šiandien, taikant teisingo ir saugaus tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo praktikas, pažangias žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo technologijas iš to paties ploto galima gauti 4 kartus didesnį derlių nei prieš pusę amžiaus.

„Pavyzdžiui, iš vieno hektaro žieminių kviečių galima išgauti 10 t derlių. Palyginimui, praeito amžiaus antroje pusėje pasiekus 2,5-3 t/ha žieminių kviečių derlių, apie tai buvo rašoma rajono mastu, o žemdirbys – buvo giriamas valdžios. Jei anuomet kas nors būtų prakalbęs apie 10 t/ha derlių – būtų sukėlęs juoką“, – teigia mokslininkas.

Kaip teigia ekspertas, per pastaruosius 50 metų efektyvumo augimui didžiausią įtaką padarė mokslo sukurtos derlingesnės javų veislės, jų paruošimas sėjai bei naujos žemės ūkio technologijos – augalų apsauga, tinkamas tręšimas ir kt.

Taikomas laboratorinis tikslumas

Ūkininkai, siekdami racionaliau naudoti išteklius, vis dažniau pasitelkia technologinius ir mokslo laimėjimus. Pastaraisiais metais Europoje sparčiai plinta tiksliosios žemdirbystės praktika, kuri leidžia ūkininkauti tikslingai ir tvariai – juos tręšti ir naudoti augalų apsaugos produktus tik ten, kur to reikia ir tiek, kiek reikia.

Į 20 pasaulio šalių užaugintą produkciją eksportuojantis ūkininkas iš Kėdainių rajono Šarūnas Šiušė pasakoja, kad naujausios technologijos ženkliai padidina efektyvų resursų panaudojimą. Pavyzdžiui, ūkininkas naudoja navigacines sistemas, azoto sensorius ir kitas technologijas, kurios leidžia ūkį prižiūrėti efektyviai ir tvariai.

„Augalus tręšiame naudodami tikslius matavimus, tam imame augalų ir dirvožemio mėginius, o surinktus duomenis perkeliame į traktoriaus kompiuterį, kurie važiuodami laukais tręšia kiekvieną plotą tiek, kiek reikia ir ne daugiau. Augalų būklę taip pat vertiname dronais, palydovais – tai leidžia laiku pastebėti sausros ar ligų pradžią, užbėgti įvykiams už akių. Mums reikia pasitelkti mokslą ir juo valdyti riziką“, – įsitikinęs Š. Šiušė.

Papildomas tikslumas žemdirbystėje lemia efektyvesnį dirbamų laukų naudojimą, resursų, laiko ir darbo jėgos tausojimą, mažesnį poveikį aplinkai, aukštesnį maisto saugumą.

„Nuo lauko iki stalo“ neigiamai paveiks efektyvumą

Nors efektyvumas žemės ūkyje auga, žemdirbiai nuogąstauja, kad ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ gali tam suduoti rimtą smūgį. Ji numato iki 2030 m. perpus sumažinti augalų apsaugos produktų nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių naudojimą.

Įvairių institutų ir organizacijų atlikti tyrimai rodo, kad dėl to ES žemės ūkių derlius ir jo kokybė gali reikšmingai kristi, vartotojui tai reikštų aukštesnes maisto produktų kainas ir prastesnę jo kokybę.

Ūkininkas Š. Šiušė dviprasmišką ES strategiją vertina atsargiai: „siekiama 50% sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą laikantis „Žaliojo kurso“ plano, tačiau tuo pat metu keliama sąlyga, kad nemažėtų žemdirbių pajamos, nenukentėtų ekonomika. Iš esmės ūkininkai gali užauginti augalus pagal kokias nori direktyvas, tačiau reikia nepamiršti, kad dėl to 15-20% trauksis gamyba. Čia ir atsiranda dviprasmybė: jei patirsime nuostolius, kas juos padengs? Įvyks tai, apie ką kalbėti politikoje nėra populiaru – kils maisto produktų kainos galutiniam vartotojui“, – pasakoja Š. Šiušė.

Pasak vyriausiosios LAMMC mokslo darbuotojos dr. Romos Semaškienės, vis dar girdima klaidinanti nuomonė, kad Lietuvos ūkininkai augina produkciją taikydami tik cheminę augalų apsaugą, sintetines trąšas. Tačiau ne visada pastebima, kad įvairių žemės ūkio augalų žaladarių prevencijai ūkininkai naudoja daugybę saugių aplinkai, laiko ir patirties patvirtintų prevencinių priemonių, tokių kaip optimalus sėjos laikas, sveika sėkla, kuo atsparesnės ligoms veislės, augalų sėjomaina ir daugybė kitų.

„Vis tik, nepaisant daugybės prevencinių priemonių ne visada pavyksta žemdirbiui išvengti ligų protrūkių, kenkėjų antplūdžių, piktžolių įvairovės ir gausos. Pavyzdžiui, šią vasarą javų augintojai susidūrė su gausiai plitusiu virusu, kuris lėmė ženkliai sumažėjusį derlių, smulkius grūdus, prastą kokybę, nusivylusį supirkėją ir, galiausiai, vartotoją, gaunantį prastesnės kokybės miltus. Ūkininkams iškart kyla klausimas, ar pakaks tik prevencinių priemonių, ar reikalingi ir augalų apsaugos produktai, nes prevencija gelbsti ne visada“, – įsitikinusi dr. R. Semaškienė.

Pasak jos, nuravėti piktžoles ar surinkti kolorado vabalus rankomis galima kol kas tik lysvėje ar nedideliame sklypelyje. O ūkininkavimu besiverčiančiam jau šiuo metu tenka galvoti ar užteks prevencinių priemonių, kuo augalus gydyti, kokius augalų apsaugos produktus pasirinkti, kada juos naudoti, kad produkcijos neprarasti.

Parenga pagal LAAA pranešimą spaudai.

Šaltinis: valstietis.lt,2021-11-08

Ėmėsi auginti limuzinus: pradžia buvo labai sunki, bet pamažu įsibėgėja

Prieš ketverius metus jauna Žydrūno ir Ingridos Vileikių šeima gavo paramą įsikūrimui kaip jaunieji ūkininkai ir ėmėsi auginti limuzinų veislės galvijus Šiaulėnų seniūnijoje, Birietiškių kaime (Radviliškio rajonas). Tame pačiame kaime gyvena ir Žydrūno mama bei seneliai.

Senoje proprosenelės paliktoje sodyboje šeima namus statė iš naujo, kabinosi į gyvenimą darbu, idėjomis, lėšomis. Kaip sako Žydrūnas, tik dabar jie pradeda atidavinėti skolas ir jau drąsiau galvoja apie tolesnį verslo plėtojimą.

Nuo mažumės – prie ūkio

Jaunasis ūkininkas pasakoja, kad dar vaikystėje teko dirbti žemės ūkio darbus. Žydrūno mama viena augino keturis vaikus ir pragyventi nebuvo lengva. Žydrūnas – vyriausias sūnus. Tais laikais buvo įprasta, kad vaikai vasarą ravėdavo burokų „normas“, o už tai būdavo atlyginama cukrumi. Teko padėti ūkio darbuose ir seneliams, o norėdamas gauti „kapeikų“, vaikas eidavo dirbti pas ūkininkus. Kad galėtų nusipirkti šio to skanaus, reikėdavo pasistengti. Kaip sako Žydrūnas, „nebūdavo tais laikais „mandrų“ telefonų, kompiuterinių žaidimų, todėl tekdavo laiką leisti kitaip“.

Pagal profesiją – žemės ūkio technikos mechanikas

Paklausėme, apie kokia profesiją svajojo Žydrūnas, kai dar mokėsi. „Galvojau apie darbą, susijusį su žemės ūkiu. Man baigus 8 klases, pasiūlė mokytis Tytuvėnuose žemės ūkio technikume. Esu įsigijęs žemės ūkio technikos mechaniko profesiją.

Galiu dirbti ir suvirintoju. Mokiausi daug ką, kas susiję su žemės ūkiu“, – pasakoja jaunasis ūkininkas. Pasirodo, patirties teko įgyti labai įvairios, tačiau visi darbai vienaip ar kitaip buvo susiję su gyvenimu kaime.

Užsienyje dirbo floristu

Atlikęs karinę tarnybą, Žydrūnas pasidarbuodavo tai vienur, tai kitur, po to nusprendė išvykti laimės ieškoti į Angliją. Tuo metu antros pusės jis dar nebuvo radęs, tai išvyko vienas. Kažkam gal atrodys keista, bet vyras dirbo floristu. Žydrūnas pasakoja, kad keturis metus darydavo puokštes, skaičiuodavo gėles, jas rūšiuodavo. Švenčių dienomis tekdavo dirbti net po 15-16 valandų. „Jeigu nori užsidirbti, turi dirbti,“ – Žydrūnas neteikė vilčių, kad užsienyje galima tinginiauti.

Susipažinę, į darbus jau kibo dviese

Po ketverių įtempto darbo metų vaikinas grįžo į Lietuvą, dirbo vilkiko vairuotoju ir sutiko Ingridą, kuri studijavo teisę Šiauliuose. Suradę bendrų tikslų, išdraugavę pusantrų metų, Žydrūnas ir Ingrida jau kartu išvyko ieškoti darbų į užsienį. Šįkart floriste toje pačioje firmoje, kur anksčiau dirbo Žydrūnas, įsidarbino jo draugė, o vaikinas vėl sėdo už vilkiko vairo. Pora dirbo tam, kad užsidirbtų pinigų būstui ir verslo pradžiai Lietuvoje.

Verslo pradžia buvo sunki

Anglijoje jaunai šeimai gimė du vaikai – dukra ir sūnus. Kai dukrai atėjo laikas eiti į mokyklą, jauni žmonės grįžo į Lietuvą ir pradėjo kurtis savo tėvynėje, senoje ir labai apleistoje promočiutės sodyboje. Pasak Žydrūno, pirkią teko perstatyti praktiškai iš naujo. „Ieškojome darbų. Turėjome 3 ha močiutės ir mamos žemės. Tokį žemės plotą pradėjau dirbti. Pas mus – daugiausia pelkėtos vietos. Galvojome, kokia veikla galėtume užsiimti. Limuzinų veislės galvijai yra nereiklūs pašarams, jiems nereikia geros kokybiškos žolės, jie minta viskuo, o Birietiškių kaime – pelkėtos vietos, gera žolė neauga.

Pamaniau, kad būtų neblogai auginti būtent limuzinų veislės galvijus. Susidomėjau galimybe gauti finansavimą kaip jaunasis ūkininkas. Pirmą verslo planą parašiau 2016 metais. Deja, nesėkmingai – nesurinkau reikiamo balų skaičiaus, finansavimo negavau, įlindau į skolas. Kad gaučiau daugiau balų, išsinuomojau žemės,“ – pasakojo apie nesėkmes jaunasis ūkininkas.

Antras bandymas gauti ES paramą buvo sėkmingas

Po metų Žydrūnas dėl paramos ūkio įkūrimui kreipėsi dar kartą. Iki tol, kol paaiškėjo, kad šį kartą verslo planas buvo parengtas tinkamai, lėšų teko skolintis iš banko. Jauniesiems ūkininkams suteikiama iki 40 000 eurų parama ūkio įsikūrimui, tačiau ne visą šią sumą buvo galima gauti iš karto. Pinigai buvo sumokėti dalimis.

„Jeigu neturi pradžiai kapitalo, būna labai blogai, nes viską, ko reikia ūkiui, turi nusipirkti iš karto. Pradžioje gavau tik pusę paramos sumos, nors teko įsigyti viską už visą 40 000 eurų, todėl turėjome skolintis. Turėjau įsipareigojimą įkurti ūkį, įsigyti arba išsinuomoti reikiamą plotą žemės, nusipirkti galvijus, patalpas jiems laikyti. Ūkininkas privalo parodyti, kad tinkamai įgyvendina verslo planą. Daugeliui išlaidų, susijusių su ūkio įkūrimu, vėl teko skolintis iš banko“, – pasakoja Žydrūnas, norėdamas įspėti jaunus ūkininkus, su kuo gali tekti susidurti.

Gavus finansavimą, visos problemos neišsisprendė. Teko ir toliau sukti galvą, ką padaryti, kad žemės ūkio verslas vyktų sėkmingai. Kaip sako Žydrūnas, mėsinių galvijų auginimas pradeda atsipirkti tik po 4 metų. Negana to, ūkis turėjo nemažų nuostolių, nes įsigijo neva produktyvų bulių, kuris turėjo atnešti prieauglį, tačiau paaiškėjo, kad yra nevaisingas. Žydrūnas paskaičiavo, kad tai atnešė net 20 000 eurų nuostolį. „Kreipiausi į „Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.“ Ten man padėjo sutvarkyti nesklandumus su paskolomis, užpildyti reikalingus dokumentus, gavau patarimus ir dėl to esu dėkingas vienai darbuotojai. Pakruojo ūkininkų kredito unija irgi truputį padėjo, na, bet palūkanas vis tiek tenka mokėti,“ – apie tai, kaip ieškojo išeities, kalba birietiškis.

Išgyventi padėjo taupumas ir darbštumas

Pasak Žydrūno, dveji ūkininkavimo metai buvo nuostolingi. „Dabar tik po truputį pradedame atsigauti, atidavinėti skolas,“ – lengviau atsikvėpė ūkininkas. Pasiteiravome, kaip pavyko išgyventi tuos metus, kai į ūkį teko investuoti lėšas ir susidurti su sunkumais. Pasirodo, ir Žydrūnas, ir Ingrida yra ne tik ūkininkai. Žydrūnas Vileikis – karys savanoris, o jo žmona Ingrida dirba gretimame kaime pardavėja. Savo darbus šeima bando derinti su veikla ūkyje. Visa šeima surėmę pečius padeda vieni kitiems.

Kol vyras dirba, ūkyje šeimininkauja jo mama, padeda vaikai, laisvų dienų nuo darbo parduotuvėje turinti žmona. Prie taupymo ūkyje ir sėkmės neabejotinai prisideda tai, kad šeima patys augina grūdines kultūras, kurias naudoja pašarams, o likutį parduoda. Ūkyje be limuzinų veislės galvijų auginamos ir vištos, kiaulės. Šeima stengiasi kuo mažiau pirkti sintetinio maisto iš parduotuvės, o valgo tai, ką užsiaugina ar gauna ūkyje. Ingrida netgi kepa naminę duoną.

Planuoja mėsa prekiauti iš ūkio

Pasvarstėme, ar Lietuvoje turi paklausą limuzinų galvojų mėsa, nes ji – gana brangi. Pasak Žydrūno, šios mėsos paklausa Lietuvoje yra, bet užsienyje ji yra dar didesnė. Deja, išvežti mėsą į užsienį sunku. Kaune ar Vilniuje limuzinų mėsos kilogramas, priklausomai nuo jos rūšies, kainuoja iki 40 eurų už kilogramą ir daugiau. Sutarėme dėl vieno, kad regionuose žmonės nėra pajėgūs įsigyti mėsą už didelę kainą.

Žydrūnas pasiūlė galimybę šios veislės galvijų mėsos įsigyti iš jo namų ir užsiminė, kad planuoja įrengti mėsos išpjaustymo cechą. Pardavinėdamas mėsą iš namų, ūkininkas sako ieškosiąs optimalaus sprendimo dėl kainos. Deja, kainai įtaką daro ir brangstantys kuras, elektra.

Šaltinis: lrytas.lt, Rita Grigalienė, „Radviliškio kraštas“, 2021-11-08

Lietuvos mokslininkų pasiekimas gali pakeisti mėsos rinką: pagamino netikėtą analogą

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su kolegomis iš Helsinkio universiteto sukūrė itin maistingą mėsos analogą naudodami fermentuotas sojų išspaudas, dar kitaip vadinamas okara. Lietuvos mokslininkų išradimas gali pakeisti mėsos analogų rinką – naujasis produktas pasižymi mažu druskos bei sočiųjų riebalų kiekiu ir išraiškingesniu nei mėsos skoniu.

Žmonės visame pasaulyje kenčia nuo įvairių virškinimo sutrikimų. NIDDK duomenimis, vien JAV virškinimo sutrikimo ligomis kasmet suserga daugiau nei 60 milijonų žmonių. Fermentacija – tai vienas iš būdų pagerinti virškinimą. Ekspertai teigia, kad fermentacijos metu pagaminami probiotikai padeda atkurti gerųjų bakterijų pusiausvyrą. Be to, padidėja laisvųjų aminorūgščių kiekis ir sumažėja antimitogeninių medžiagų poveikis dėl ko maistas tampa lengviau įsisavinamas ir palankesnis žmogaus virškinimo sistemai, rašoma pranešime.

Fermentacija keičia produktų fizines bei chemines savybes – pagerėja maisto skonis ir kvapas, jis yra aprūpinamas įvairiomis naudingomis medžiagomis. Nors šio proceso nauda – neabejotina, KTU Maisto instituto mokslininkai yra vieni iš nedaugelio, kurie pritaikė fermentaciją mėsos analogų gamyboje. Dar viena išskirtinė KTU laboratorijose sumodeliuotų mėsos analogų savybė – jie sukurti naudojant antrines žaliavas.

„Tai – ateities maistas. Tiek pramonė, tiek mokslas bus priversti atsigręžti į antrines žaliavas ir iš naujo permąstyti savo asortimentą. Antrinių žaliavų panaudojimas naudingas tiek verslui per kaštų taupymą, tiek visuomenei, kaip išteklių tausojimas. Tikime, kad žengiant šia linkme mokslas bus kelrodis, padedantis verslui prisitaikyti, visuomenei klestėti tausojant ir protingiausiu būdu panaudojant išteklius“, – sako dr. Alvija Šalaševičienė, viena iš tyrimo autorių, KTU Maisto instituto direktorė.

Maisto analogų pramonėje – naujas produktas

KTU ir Helsinkio universiteto mokslininkai sukūrė mėsos analogą, kuriame fermentuota okara (sojų išspaudos, liekančios gaminant sojų gėrimą) yra įterpiama į augalinės kilmės matricą. Okaros mėginiai buvo fermentuoti panaudojant skirtingas pienarūgščių bakterijų padermes – L. plantarum P1 ir L. acidophilus 308 iš KTU Maisto instituto bakterijų kolekcijos. Skirtingomis sąlygomis suformuotų produktų savybės buvo vertinamos pagal įvairius kriterijus.

Tyrimas atskleidė, kad fermentuota okara puikiai tinka mėsos analogams gaminti. Juslinio vertinimo ir maistinių medžiagų analizės rezultatai parodė, kad geriausiomis savybėmis pasižymi tie mėsos analogai, į kuriuos buvo įterpta 6 proc. L. plantarum P1 fermentuotos okaros, o pačios matricos su okara dvi valandas brandintos 40C temperatūroje. „Mėsos pramonė turi gilias tradicijas ir žmonės turi susiformavusį aiškų suvokimą, kaip turi atrodyti kiaulienos maltinis, jautienos burgeris, vištienos dešrelė ir panašiai. Todėl kuriant produktą būtina identifikuoti, koks analogas tai bus ir kokiomis savybėmis jis turi pasižymėti“, – aiškina dr. A. Šalaševičienė.

Pavyzdžiui, projekto EIT Food RIS CEL 2021 (KAVA (No. 19153-21060)) metu buvo nustatyta, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus vartotojai nori naudoti augalinės kilmės mėsos analogus, tačiau juslinės šiuo metu rinkoje esančių šių produktų savybės yra mažiau patrauklios, nei mėsos, pasak dr. Gitanos Alenčikienės, KTU Maisto instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, tyrimo bendraautorės. Mėsos analogai su fermentuota okara – žymiai sveikesni Pasak KTU mokslininkių, nemažai žmonių svarsto mažinti mėsos vartojimą dėl įvairių su sveikata susijusių priežasčių: mėsa yra sunkiai virškinama, joje daug sočiųjų riebalų, kurie didina „blogojo“ cholesterolio kiekį.

Be to, mėsoje esantys riebalai slopina jos skonį, todėl dažnai patiekalų gamybai naudojama daugiau druskos. Mėsos analogai su fermentuota okara savo skoniu bei maistinėmis savybėmis nenusileidžia rinkoje esantiems mėsos produktams – fermentavimas padidina laisvųjų amino rūgščių kiekį, todėl toks gaminys yra lengviau virškinamas. Be to, KTU laboratorijoje sukurti mėsos analogai pasižymi mažu riebalų bei sočiųjų riebalų rūgščių kiekiu, tačiau baltymų koncentracija juose išlieka tokia pati kaip ir mėsoje – 14-18 proc.

„Kurdami mėsos analogus naudojome tik nehidrintus, kokybiškus aliejus su nedidele sočiųjų riebalų dalimi. Taip pat, dėl mažo riebalų kiekio galėjome sukurti išraiškingo skonio produktus, panaudodami vos 1 proc. druskos. Be to, mūsų sukurtas produktas yra be jokių konservantų – panaudoti tik natūralūs prieskoniai, pigmentai ir kvapiosios medžiagos“, – sako KTU Maisto instituto tyrėja Aelita Zabulionė, tyrimo bendraautorė. Šiuo metu rinkoje nėra komercializuotų mėsos analogų su okara. Vis dėlto mokslininkės įsitikinusios, kad antrinių žaliavų panaudojimas kasmet bus vis aktualesnis, todėl ir naujieji mėsos analogai atras savo nišą.

Pakartotinis antrinių žaliavų naudojimas – ateities iššūkis maisto pramonėje

Mėsos analogas su fermentuota okara yra vienas iš daugelio produktų, sukurtų KTU Maisto instituto mokslininkių. Visai neseniai jų sukurtas mėsos analogas iš žirnių laimėjo inovacijų konkursą „Technoramą“. „Fermentuotas produktas pasižymi mažesniu antimitybinių medžiagų kiekiu ir yra lengviau pasisavinamas, o kitas yra praturtintas geležimi, kuri taip pat labai svarbi užtikrinant normalų organizmo funkcionavimą. Kurdami kiekvieną produktą stengiamės spręsti bent po vieną mitybos nepilnavertiškumo problemą – geležies stygiaus, skaidulinių medžiagų nepakankamumo, kalorijų kiekio kontrolės. Siūlydami įvairius gaminius galime padėti spręsti įvairias mitybos problemas“, – aiškina KTU Maisto instituto tyrėja Aelita Zabulionė.

Mokslininkės pabrėžia, kad kiekvienas naujas augalinės kilmės produktas praplečia vartotojų pasirinkimą ir gali sumažinti perdirbtų mėsos gaminių vartojimą. Jos įsitikinusios, kad mėsos analogai, praturtinti skaidulinėmis medžiagomis, mikroelementais, vitaminais, aminorūgštimis yra ateities maistas. Skirtingų antrinių žaliavų, tokių kaip okara, pakartotinis panaudojimas maisto gamybai ateityje gali tapti vienu iš svarbiausių iššūkių. Prieiga prie Kauno technologijos universiteto ir Helsinkio universiteto mokslininkų tyrimo: „Impact of fermentation of okara on physicochemical, techno-functional, and sensory properties of meat analogues“

Šaltinis: delfi.lt, 2021-11-07

Ankstesnės žemės ūkio naujienos