Žemės ūkio naujienos: 2021-11-10

„Šis strateginis planas, kuris nubrėš Lietuvos žemės ūkiui gaires septyneriems metams į priekį, turi atitikti mūsų šalies ir Europos Komisijos žemės ūkio bei kaimo plėtros tikslus. Atsižvelgėme į ūkininkų siūlymus, kad rengiant strateginį planą būtų tariamasi su įvairių sričių mokslininkais. Norint, kad Lietuva taptų konkurencingesnė pasaulyje, naudinga ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautinių ekspertų, kurie padės pamatyti platesnį vaizdą, patirtis“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Konsultavimo paslaugoms įsigyti šiemet buvo paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas, kurį laimėjo ūkio subjektų grupė. Ją sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas kartu su subtiekėjais: Wageningeno universiteto ekonominių tyrimų institutu (Olandija), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, VšĮ ,,Aplinkos apsaugos politikos centru“, UAB „Ernst & Young Baltic” ir UAB „ESTEP Vilnius“.

Projekto, kurio vertė 384 tūkst. Eur, komandoje – patyrę, aukštos kvalifikacijos ekspertai, sukaupę ES ir nacionalinio lygmens žemės ūkio politikos formavimo, mokslo bei tyrimų patirtį. Konsultacijos užtikrinamos 2,5 metų laikotarpiui.

ŽŪM su ekspertais jau aptarė paslaugų teikimo eigą, prioritetines užduotis ir kitus klausimus. Pirmoji užduotis bus pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus pasiūlymus dėl ekoschemų išmokų ir kitų intervencinių priemonių dydžių, finansinių planų ir rezultatų rodiklių prognozių.

Valstybės narės savo strateginius planus Europos Komisijai turi pateikti iki 2022 m. sausio 1 d. Vėliau jie bus tobulinami atsižvelgiant į jos pastabas.

Pasirašiusi konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, Žemės ūkio ministerija visu šiuo laikotarpiu iki pat strateginio plano galutinio patvirtinimo užsitikrino nuolatines ir kokybiškas ekspertų konsultacijas, padėsiančias jį optimizuoti.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-09

Preliminariais duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įsigyti investicijas, reikalingas turimam verslui plėsti, pateikta 237 paraiškos. Prašoma paramos suma skirtąją paramos sumą viršija daugiau kaip 1,5 karto ir sudaro 33 210 257 Eur. Šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 18 767 932 Eur paramos lėšų.

NMA vis dar pasiekia paraiškos, išsiųstos registruotu paštu, tad galutinis pateiktų paraiškų skaičius gali nežymiai kisti. Vis dėlto, jau dabar aišku, jog tik sudarius paraiškų pirmumo eilę paaiškės, kuriems pareiškėjams bus skirta parama. Pažymėtina, kad paraiškų pirmumo eilė sudaroma įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, kuriuos galima rasti kvietime teikti paraiškas, taip pat šiame straipsnyje.

Primintina, jog pagal veiklos sritį parama teikiama privatiems juridiniams arba fiziniams asmenims plėsti ne žemės ūkio veiklą, nurodytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, išskyrus neremtinas veiklas, nurodytas įgyvendinimo taisyklėse.

Paramos dydis priklausys nuo to, kiek pareiškėjas planuoja sukurti naujų darbo vietų – sukūrus vieną darbo vietą gali būti skirta iki 50 000 Eur paramos lėšų, kompensuojant iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Šaltinis: nma.lt, 2021-11-09

Kol kas neaišku, ir kuri institucija išduos leidimus tokios produkcijos gamybai. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ji netrukus bus parinkta.

„Atsakinga institucija nėra paskirta, bet artimiausiu metu bus priimtas sprendimas“, – Seimo Kaimo reikalų komitete šią savaitę žadėjo ministras.

Tuo metu kai kurie Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje dirbantys parlamentarai siekia, kad Vyriausybė inicijuotų įstatymo pataisas, įšaldančias leidimą gaminti iš kanapių žaliavos, tačiau nesutariama, iki kada.

„Valstietė“ Asta Kubilienė sako, kad įstatymo įsigaliojimą būtina atidėti metams – iki 2022-ųjų lapkričio.

„Tas nepasiruošimas labai matosi, o laiko resursai senka“, – konstatavo ir komisijos vadovė, Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.

„Mes su šio įstatymo nepriėmimu iš esmės jau pralaimėjome konkurencinėje kovoje, užleidome savo rinką kitų šalių produktams ir gamintojams“, – teigė ji.

Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų viceministrės Ievos Valeškaitės teigimu, stabdyti įstatymo veikimą metams būtų „pražūtinga“.

Tačiau I. Valeškaitė taip pat įsitikinusi, kad kuo aiškesnė priežiūros sistema reikalinga į rinką ateisiančioms naujoms įmonėms, ypač biotechnologijų pramonei. Kita vertus, pasak jos, verslas galimybe gaminti produktus iš kanapių kol kas aktyviai nesidomi: “Buvo vienas atvejis“.

Pasak I. Valeškaitės, tokių produktų gamyba – sudėtinga, kad būtų atidaryta privati laboratorija.

Socialdemokratas Algirdas Sysas teigia, kad kitų metų biudžete nenumatyta nei lėšų laboratorijai, nei žmogiškųjų išteklių.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, pasak jo direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės, kanapes analizuoja nuo 2014 metų. Per metus atliekama 100–700 tyrimų.

Dėl kanapių pėdsakų tyrimo maisto produktuose institutas yra sudaręs sutartį su viena Vokietijos laboratorija.

„Jeigu būtų oficialios kontrolės mėginiai, kuriuose reikėtų atlikti THC (psichiką veikiančios medžiagos, tetrahidrokanabinolio – BNS) tyrimus, siųstume į Vokietiją“, – teigė ji.

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjas Vidmantas Ašmontas sako, kad priežiūros institucija turėtų stebėti, kad THC nepatektų į Lietuvos rinką.

Jis pabrėžė, kad Europos Komisija (EK) dar nėra notifikavusi Lietuvos įstatymo dėl kanapių žaliavų naudojimo.

Įstatymas numato, kad pluoštinių kanapių gaminių ir produktų gamyba, taip pat tiekimas rinkai leidžiamas, kai THC kiekis juose neviršija 0,2 proc. Manoma, kad EK būtent dėl to gali priekaištauti.

Iki lapkričio Lietuvoje kanapių aliejų, ekstraktų ir tinktūrų produkcija buvo traktuojama kaip narkotikų gamyba. Perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, bet ir visas augalo dalis, Seimas leido šių metų birželį.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-11-09

Neužbaigti darbai ir vilkai

Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Prienų rajone Rita Ramanauskienė VL pasakojo, kad Prienų rajone, artėjant spalio pabaigai, laukuose dar buvo daug nenuimtų kukurūzų, auginamų ne silosui ruošti, o grūdams.

„Kukurūzais rajone apsėta apie 1 tūkst. ha, didžiuma – Stakliškių seniūnijoje ir aplinkinėse vietovėse. Kukurūzų derlius nenuimtas dėl to, kad jie dar per žali. Maždaug prieš savaitę ūkininkai pradėjo juos kulti ir pastebėjo, kad kukurūzų burbuolės dar nesunokusios, tad jei nestabdys darbų, patirs didelius derliaus praradimus. Ūkininkai sakė, kad 4 t/ha – toks būtų praradimas, todėl darbus sustabdė ir laukia, kol grūdai pradžius. Nekulti stovi tikrai nemaži plotai, didžiausi laukai – Stakliškių krašte“, – spalio 26 dieną kalbėjo Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė.

Jos teigimu, ūkininkai vylėsi, kad gamta pagelbės, ir džiaugėsi tuo, kad gamtos sąlygos kol kas leido įvažiuoti į laukus. Tačiau neaišku, ar šiemet, auginant kukurūzus grūdams, bus išvengta nuostolių.

Prienų rajone, kaip ir visur, anot R.Ramanauskienės, vėlavo rudens sėjos darbai, bet paskui gamtos sąlygos leido užbaigti sėją, o spaliui besibaigiant dar vienur kitur buvo tęsiami rudeniniai arimai. Be darbų laukuose, Prienų rajono ūkininkai šiemet rudenį vėl skaičiuoja vilkų padarytą žalą. Jie kviečiasi specialistus atvykti į ūkius, nes plėšrūnai pjauna ūkinius gyvūnus – avis, veršelius. Vilkų išpuolių, artėjant žiemai, pasitaiko vis dažniau.

„Mūsų rajoną Nemunas padalina į dvi dalis. Vilkų yra abiejose Nemuno pusėse. Ten, kur Jieznas, Stakliškės, Šilavotas, Balbieriškis ir kitur, visose seniūnijose pasitaiko vilkų antplūdžių, negali sakyti, kad jie pasireiškia tik vienoje vietoje. Daug miškų ir įdomiausia, žiūrint geografinę padėtį, kad Balbieriškis, Šilavotas, čia link Marijampolės, ir kitoje Nemuno pusėje – Jiezno, Stakliškių apylinkėse – ten irgi yra. Seniūnijų atstovai turi darbo, važiuoja skaičiuoti vilkų padarytą žalą ūkiuose. Stebima, kad dabar pats intensyviausias laikotarpis prieš žiemą – vilkų išpuoliai ir pasireiškia atšalimo laikotarpiu“, – aiškino R.Ramanauskienė.

Kita bėda, pasak jos, medžiojami gyvūnai – šernai ir kiti kanopiniai miško žvėrys išmindo pasėlius, kukurūzus, nes jie dar nenuimti, tad komisijos rajone turi darbo važinėti pagal iškvietimus.

Naujas siurprizas

Tačiau šiuo metu šalies žemdirbiams rūpi ne tik vilkų išpuoliai ar nebaigti rudens darbai. Kur kas didesnį galvos skausmą jiems sukėlė Žemės ūkio ministerijos perspėjimas, kad gali tekti atkurti dalį jau išartų pievų. Prienų rajono ūkininkai kol kas į tai reaguoja pogrindyje, diskutuoja tarpusavyje. Nors Prienų rajone aktyvi Ūkininkų sąjunga, kol kas tokio susirinkimo-susiėjimo išsisakyti ta tema dar nebuvo. „Prieniškių pozicija ne tai, kad ramiai reaguoja, bet rajono ūkininkų nuomonė tuo klausimu dar nėra išėjusi į viešumą. Viskas dar labai šviežia“, – minėjo R.Ramanauskienė.

Tuo tarpu Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos vyresnysis specialistas žemės ūkiui Vaidas Karpavičius minėjo, kad jų krašte dauguma žemdirbių jau baigė pagrindinius rudens darbus, kurie dėl gausesnio rudeninio lietaus kiek užvėlavo, bet vėliau, stojus giedresniems orams, ūkininkai laukuose spėjo atlikti visus būtinus darbus ir, galima sakyti, ruduo buvo dėkingas.

„Dabar mūsų krašto ūkininkai, ko gero, yra labiausiai sunerimę dėl perspėjimų, kad reikės atkurti pievas, kurių žmonėms jau nereikia, nes nebelikę smulkiosios gyvulininkystės. Jie nežino, ką dabar reikės daryti, kiek ir kur atsėti, kokios bus sankcijos neatsėjus. Tvyro nežinomybė, tik pasakyta, kad reikės atkurti, o kiek, kaip ir ko – dar niekas nežino, bet jau kitais metais reikės deklaruoti. Tad kiti nelabai ir įsivaizduoja, ką reikės daryti“, – pasakojo V.Karpavičius.

Jo teigimu, yra ir kitų problemų – vienam technika lūžta, kitam laukas užmirko, bet tai jau daugiau individualios problemos. Nemažai painiavos įnešė ir ankstesnė naujovė – reikalavimas pildyti elektroninius žurnalus internetu.

„Tai daugumai smulkių ūkininkų tiesiog nesuvokiama, neįmanoma misija. Atrodytų smulkmena tiems, kurie kasdien dirba su kompiuteriu ir nuolat turi interneto ryšį – jie susitvarkys be didelių problemų. Bet smulkiesiems, ypač vyresnio amžiaus, bus labai sunku, aš net nematau galimybių, kad jie sutvarkytų. Aišku, jie ateis, kreipsis į seniūniją – kiek galėsime, tiek padėsime. Jie jau nebeišmoks. Ką jie gali išmokti, tai įėję atsiversti kažkokį straipsnį, perskaityti naujieną, o prisijungti per valdžios vartus su elektroniniu parašu ar per bankininkystę jiems yra siaubo filmas“, – situaciją vaizdžiai apibūdino V.Karpavičius.

Zanavykai pasigenda analizės

Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės nuomone, dabar toks laikotarpis, kai jau nelabai norima dar ką nors sėti – rudens sėja rajone baigta. Zanavykus neramina kitas dalykas. Dabar, anot I.Žemaitienės, pati aktualiausia yra artinų pievų tema. Ypač, kai per žemdirbių atstovų susitikimą su žemės ūkio ministru buvo šnekėta, kad šiemet reikės atstatyti išartas pievas.

„Jau išsitraukiau pievų lentelę, nes pačiai pasidarė įdomu. Būdavo, manęs ūkininkai klausia, ar gali suarti kažkiek daugiamečių pievų. Sakydavau, kad kol dar deklaruoja didelius plotus šienaujamų pievų Molėtų, Zarasų ir kitų rajonų žemdirbiai, mes Zanavykijoje kai kurias pievas galime išarti. Bet šiemet pirmi metai, kada negalėjome mulčiuoti pievų, nedavė degalų už šienaujamas pievas, tai ir mums pritrūko pievų iki 5 proc. nuo naudmenų“, – padėtį bandė analizuoti I.Žemaitienė.

Pasak jos, pavyzdžiui, Anykščių rajone 2020 metais buvo deklaruota apie 20 tūkst. ha daugiamečių pievų, o 2021 metais – apie 18 tūkst. ha. Zarasų rajone per pastaruosius dvejus metus pievų plotai nesikeitė – kasmet deklaruota po 26 tūkst. ha. „Problema ta, kad norėjo atimti paramą iš vadinamųjų sofos ūkininkų, kurie ją gaudavo daugiausia už pievas. Tai esą ir sumažėjo pievų. Esu skaičiusi, kad per Lietuvą sumažėjo apie 32 tūkst. ha, bet dabar reikėtų ieškoti plačiau“, – aiškino Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovė.

I.Žemaitienės duomenimis, lyginant praėjusius ir šiuos metus, Šakių rajone daugiamečių pievų irgi sumažėjo apie 510 ha. Šiemet Šakių rajone deklaruota apie 5 693 ha daugiamečių pievų, o pernai – apie 6 203 ha. Sumažėjimą ji sieja su keletu priežasčių.

„Galbūt išarė pievas tie, kurie atsisakė gyvulių, nes nebevaliojo juos laikyti. Pas mus daugiausia atsisako tie, kas jau pensininkai ir laikė po 1–2 karvutes. Tokie ūkininkai skambina man ir sako, kad jau nebeturi sveikatos auginti karves ir atiduoda 1–2 ha pievų ūkininkui susiarti. Tokiems jau net nežinau, ką reikės sakyti, nes neaišku, kaip bus. Laukiame oficialaus Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimo. Išartų pievų atkūrimo problema mums šį rudenį yra pati aktualiausia“, – situaciją apibūdino I.Žemaitienė.

Jai teko girdėti, kad pievų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 11 proc. Todėl dabar ūkininkams, net smulkiesiems, valdantiems 1–2 ha ir norintiems išarti pievas, jau nebeturi ką patarti.

Ne iš gero gyvenimo

Pasak I.Žemaitienės, ir pačius ūkininkus reikia suprasti, nes kiekvieno situacija yra individuali. Jai pačiai neseniai teko išklausyti pieno ūkio savininko nusivylimą. Ūkininkas Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjai guodėsi už parduodamo pieno litrą gaunantis 20 centų. Tuo tarpu supirkėjai rajono ŽŪB už pieną moka 35 centus. Ūkininkas tikino, kad jo šeimos ūkio pienas pagal riebumą yra netgi geresnis negu ŽŪB, tik jis negalįs parduoti tokių kiekių. Žmogus nuvažiavęs paprašė, kad žiemai jam nors kiek padidintų supirkimo kainą, tai išgirdo tokį atsakymą, kad pakels puse cento. „Tai ką gali patarti tokiam ūkininkui?“ – retoriškai klausė Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja.

Anot I.Žemaitienės, kyla naujų rūpesčių, nes neaišku, kaip Lietuva atrodys, kai gyvulių mažėja, o ministerija laikosi nuomonės, jog pievų negalima anksti nušienauti, draudžiama mulčiuoti žolę net jeigu neturi gyvulių. Todėl kyla klausimas, ką tokiais atvejais daryti.

„Jeigu susmulkinai žolę ir palikai pievoje, tai vėl ta žolė ataugo. Kas čia blogo? Juk laukai per kelis metus apaugs žole taip, kad kitais metais jos jau jokia technika negalės šienauti. Tai kaip ji atrodys? Leistų, kaip seniau, šienauti, žolę smulkinti ir palikti, ir kas, kad ūkininkas gaus kažkiek tiesioginių išmokų, bet laukai bus tvarkingi, neapšepę. Be to, pirma reikalinga gilesnė analizė, kas, kur ir kiek pievų išarė, dar reikėtų palyginti ir ūkinių gyvulių skaičių, tik po to daryti galutines išvadas, nes dar tik pirmieji metai, kai buvo apribojamas pievų naudojimas“, – pastebėjo I.Žemaitienė, neslėpdama, jog jai pačiai gaila ūkininkų, auginančių 40 karvių, bet priverstų atsisakyti pieno ūkio vien dėl to, kad mažos pieno supirkimo kainos.

Anot jos, gaila ūkininko įdirbio, jau supirktos melžimo technikos, gaila ir dėl to, kad neaišku, kam tokiam ūkininkui panaudoti iki šiol ganykloms skirtas pievas, jei jų negalima suarti.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė,2021-11-09

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiuo metu leidimą eksportuoti mėsos gaminius į JAV, be Krekenavos agrofirmos, turi ir „Biovela-Utenos mėsa“. Abi įmonės nuo metų pradžios iki rugsėjo 30 dienos į JAV išvežė 150 tonų mėsos gaminių, 10 tonų konservų, rašoma pranešime.

Patvirtinus atnaujintus įmonių sąrašus eksportuoti galės ir kitos lietuviškos įmonės. Šiuo metu tarnyba renka įmonių paraiškas, – skelbia BNS. Savo ruožtu kiaušinių produktus į JAV vežti rengiasi „Groward Group“. Grupės kiaušinių verslo komercijos vadovas Ramūnas Klyvis BNS teigė, jog įmonė jau kelerius metus siekia tokios galimybės. Lietuva į JAV daugiausia eksportuoja augalinių produktų, didžiąją jų dalį sudaro lietuviškos kilmės kviečių glitimas. Kiek mažiau išvežama sūrių ir varškės.

Išskirtinės sąlygos tarp ES šalių

Tokie Lietuvos maisto perdirbimo sektoriui svarbūs susitarimai pasiekti Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui susitikus su aukščiausiu JAV pareigūnu, atsakingu už žemės ūkį, žemės ūkio sekretoriumi Tomu Vilsacku. Tokio rango už žemės ūkio politiką atsakingi Lietuvos ir JAV pareigūnai Vašingtone susitiko pirmąkart istorijoje.

Įdomu tai, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) šalių, turinti patvirtinimą kiaulienos ir jautienos produktų eksportui. Iš viso tik 13 ES šalių turi patvirtinimus mėsai ar mėsos produktams. Lietuva iš jų išsiskiria tuo, jog turi leidimą eksportuoti ne tik kiaulienos, bet ir jautienos produktus. Leidimų į JAV vežti mėsą ar mėsos produktus neturi nei Latvija, nei Estija. Kiaušinių produktus eksportuoti JAV teisę turi tik Nyderlandai, o Lietuva yra priešpaskutiniame leidimų gavimo etape ir tikimasi, kad kiaušinių produktus jau bus galima eksportuoti kitais metais.

Verslui padirbėti teks

JAV viešėjęs Žemės ūkio ministras K. Navickas pastebi, jog į JAV eksportuojami didelės pridėtinės vertės produktai – mėsos, pieno gaminiai, o nuo šiol ši rinka produktams atsivers dar plačiau. Kita vertus, ši taip pat keičiasi. Pasak ministro K. Navicko, JAV rinka yra patraukli ir turinti daug galimybių plėsti lietuviško maisto produktų eksportą, tačiau pirmiausia turi būti atlikti paruošiamieji darbai.

„Įmonėms labai svarbu įvertinti savo pasiryžimą, galimybes bei riziką, susijusią su didele konkurencija šioje rinkoje. Sėkmės gali tikėtis išskirtinių bei produktų su tvariomis pakuotėmis gamintojai, galintys tiekti didesnius produkcijos kiekius ir atsakingai įgyvendinantys savo patekimo į rinką strategijas. JAV didžiuosiuose prekybos tinkluose jau yra sėkmingai parduodamų lietuviškų įmonių produktų. Šiuo atveju ministerija suteikia įrankius – pasirūpina produktų eksporto leidimais ir teikia verslui reikalingą pagalbą pasitelkusi vietoje dirbantį atašė. Taip pat planuojame verslo misijas“, – sako ministras.

Įmonės planuoja pasinaudoti galimybe

Šią produkciją vežti į JAV norėtų „Groward Group“. Grupės kiaušinių verslo komercijos vadovas Ramūnas Klyvis BNS teigė, jog įmonė jau kelerius metus siekia tokios galimybės. „Esame tam visiškai pasiruošę. Skyrėme daug laiko, investicijų, kad pertvarkytume gamybos technologinius procesus ir atitiktume JAV atsakingų tarnybų keliamus reikalavimus“, – teigė R. Klyvis.

„JAV rinka yra labai didelė ir, žinoma, labai konkurencinga. Nekantriai laukiame teigiamų žinių, kada turėsime galimybę eksportuoti mūsų produktus į JAV“, – pridūrė jis. Šiuo metu grupė maždaug du trečdalius kiaušinių produktų eksportuoja į Europos Sąjungos, Azijos ir Vidurio Rytų šalis. R. Klyvis teigė, jog grupė būtų pasiruošusi didinti gamybą. „Esame pajėgūs didinti gamybos apimtis, todėl šiame etape tai nėra ribojantis veiksnys. Kaip minėjau, JAV rinka labai konkurencinga, turinti itin didelę vidaus pasiūlą, todėl mūsų užduotis bus tinkamai atliepti rinkos konjunktūros pokyčius“, – sakė jis. Krekenavos agrofirma į Šiaurės Ameriką kasmet eksportuoja apie 100 tonų produkcijos.

Pasak įmonės vadovo Lino Grikšo, nauji leidimai suteiks galimybę eksporto apimtis į JAV padidinti apie 20 procentų. „Kadangi eksportuojame į JAV, keliai praminti, išplėstas asortimentas yra labai džiugus ir sveikintinas žingsnis, tikrai juo pasinaudosime ir eksportuosime daugiau produkcijos“, – BNS sakė L. Grikšas. 2020 metais į JAV daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės kviečių glitimo – 38,9 proc. visų į šią šalį eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės. 31,6 proc. sudarė sūriai ir varškė.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-11-10

„Aktyviausi Vilniaus, Neringos, Šiaulių, Kauno ir Alytaus miesto gyventojai bei Kauno ir Klaipėdos rajono gyventojai – čia mokestį jau sumokėjo daugiau nei 41 proc. žemės savininkų“, – teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pridurdama, jog suskubti turėtų Šalčininkų, Švenčionių, Šilutės ir Raseinių savivaldybių rajonų gyventojai – šiuose rajonuose sumokėjusių gyventojų – iki 27 proc.

Iš viso šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 719 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 40 mln. eurų. Didžiausia apskaičiuota mokesčio suma gyventojui – 30 tūkst. eurų, o įmonei – 60 tūkst. Primename, kad žemės mokestis apskaičiuojamas už nuosavybės teise turimus žemės sklypus, kuriems mokestines vertes nustato Registrų centras, o žemės mokesčio tarifus – savivaldybės1. Už miško žemę (dalį) mokestis nėra skaičiuojamas.

Gyventojai, kurie įsigijo žemę iki birželio 30 d., žemės mokestį moka šiais metais, o įsigiję po liepos 1 d. – nuo kitų metų. Žemės mokesčio deklaraciją pasitikrinti galima VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), o paprasčiausias būdas sužinoti sumą ir sumokėti – prisijungus prie Mano VMI. Taip pat mokėjimą atlikti galima per e. bankininkystę ar kitose mokėjimus priimančiose vietose. Jei žemės mokestis mokamas už kitą asmenį, būtina nurodyti to asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir įmokos kodą – 3011.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-11-09