Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-24

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Photo by Ricardo Gomez Angel on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

19 klausimų žemės ūkio ministrui ir atsakymai į juos

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas iš Seimo narių sulaukė 19 klausimų dėl situacijos šalies žemės ūkyje. „Bet kuris naujas ministras pirmuosius metus vykdo savo pirmtakų projektus, todėl dauguma klausimų bei teiginių, nors ir pagrįsti, yra ilgalaikės žemės ūkio politikos pasekmė. Labai vertinu tai, kad man tenka atsakomybė planuoti būsimos finansinės perspektyvos priemones. Tai – svarbus dokumentas, kuris, be abejonės, sulaukia daug dėmesio ir aistrų“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Pateikiame klausimus, kuriuos uždavė Žemės ūkio taryba ir Seimo nariai, bei išsamiai į juos atsakome.

1. Ar Žemės ūkio ministerijos vadovybė nuo pirmųjų darbo dienų dirbtinai nekūrė iki šiol nebūdingas kliūtis bendradarbiavimui su mokslo ir žemdirbių bendruomenėmis?

Žemės ūkio ministras šiemet patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašą, Ekspertų atrankos į sudaromų kolegialių organų veiklą tvarkos aprašą bei Partnerių ir ekspertų etikos kodeksą. Taip apribotos galimybės daryti tiesioginį poveikį ministerijos darbuotojams, o atstovų atrankos taisyklės yra vienodos visiems.

ŽŪM bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir ekspertais tvarka paremta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupciniu vertinimu bei Lobistinės veiklos įstatymu, gerąja kitų institucijų praktika.

Ministerija nuolat organizuoja ir dalyvauja susitikimuose su mokslininkais, žemdirbiais, įvairiomis asociacijomis. Pats ministras šiais metais turėjo apie 100 susitikimų su socialiniais partneriais, ūkininkais, įmonių ir įstaigų atstovais. Visi ministro susitikimai būna anonsuojami jo darbotvarkėse, kurios skelbiamos viešai.

2. Kodėl ES valstybėms narėms rengiant savo BŽŪP strateginius planus, organizuojant išsamias ir skaidrias konsultacijas su ekonominiais ir socialiniais partneriais, LR žemės ūkio ministerija tik imituoja konsultacijas ir diskusijas su žemdirbių savivalda dėl naujojo BŽŪP priemonių? Kiek siūlymų iš žemdirbių savivaldos buvo sulaukta ir kiek buvo atsižvelgta?

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija rengia BŽŪP strateginį planą, o diskusijos su partneriais pradėtos nuo pat plano rengimo pradžios. Į konsultacijas dėl šio plano ministerija partnerius kviečia pagal konkrečią temą ar sritį.

Rengdama Strateginį planą, ŽŪM 2019-2021 m. organizavo kelias dešimtis viešų diskusijų – konsultacijų. Be šių viešų konsultacijų buvo vykstama arba dalyvaujama nuotoliniu būdu ir atskirų asociacijų pasitarimuose.

Nuo rugsėjo vyko dar apie 20 atskirų diskusijų dėl Ekoschemų modelio, kuris yra Strateginio plano dalis, su Žemės ūkio rūmais, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Vaisių ir daržovių augintojų asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos neariminės žemdirbystės asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais ir kitais. Diskusijos ir susitikimai vyksta ir šiuo metu.

Su socialiniais partneriais įvertinome, kad visi GAAB‘ai neviršija Europos Komisijos reikalavimų, radome kompromisus dėl vandens apsaugos juostų prie melioracijos griovių, augalų kaitos, daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimo, kraštovaizdžio elementų ariamoje žemėje.

Ūkininkų pasiūlymai – žolinė danga sodų tarpueiliuose, pievų priežiūra įtraukiant ekstensyvų ganymą, posėlis, įsėlis, tarpinės kultūros ariamoje žemėje bei kiti jau yra įtraukti į ministerijos rengiamas ekoschemas.

3. Kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu Žemės ūkio ministerija perleidžia aplinkosauginių žemės ūkio priemonių kūrimo kompetencijas Aplinkos ministerijai, tokiu būdu iššaukdama žemdirbių nepasitikėjimą ir priešiškumą šių priemonių atžvilgiu, kai būtų galima sėkmingai išnaudoti šalies žemės ūkio ir mokslo potencialą bei konkurencines galimybes?

Klimato kaitos valdymo politika ir yra Aplinkos ministerijos kompetencija, tačiau ŽŪM lygiateisiais pagrindais dalyvauja susijusių priemonių kūrime bei derinime ir aktyviai ieško ūkininkams palankiausių sprendimų.

Žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė memorandumą, siekdami sustiprinti dviejų ministerijų bendradarbiavimą ir kompetencijas agroaplinkosaugos srityje.

Agroaplinkosaugos priemones kuria kartu abi ministerijos, nuosekliai bendradarbiaudamos su mokslo įstaigomis. Todėl išnaudojamas ne tik žemės ūkio, bet ir aplinkosaugos bei kitų sričių mokslo potencialas.

4. Kodėl Žemės ūkio ministerija deramai neatstovauja Lietuvos žemės ūkio interesams prisitaikymo prie klimato kaitos ir poveikio klimatui mažinimo? Kodėl vengiama įsijungti į ŠESD’o emisijų iš žemės ūkio vertinimą? Kodėl ignoruojami konstruktyvūs socialinių partnerių pasiūlymai dėl nacionalinės apskaitos metodikos sukūrimo?

Seimas Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę patvirtino šią vasarą, o tarpinstitucinės diskusijos prasidėjo sausį. ŽŪM visais derinimo etapais teikė pastabas darbotvarkės rengėjams. Darbotvarkėje žemės ūkio sektoriui numatyti mažiausi tikslai, palyginti su kitais sektoriais.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje žemės ūkio sektoriui keliamas tikslas ŠESD mažinti 11 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m., yra mažiausias iš visų Lietuvos sektorių. Bendras nacionalinis tikslas visiems sektoriams kartu siekia 25 proc. Be to, dalį šių įsipareigojimų bus galima dengti anglies absorbcijų sprendiniais, tokiais, kaip durpžemių ir šlapynių atkūrimas, kuriems skirta 16 mln. eurų iš RRF fondo.

Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja visuose su klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo jai susijusiuose politikos formavimo procesuose, kur atstovauja tiek žemės ūkiui, tiek plačiajai visuomenei.

Nacionalinę ŠESD apskaitą vykdo ir ataskaitas rengia Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis, pirmiausia – Aplinkos apsaugos agentūra. Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje ŽŪM iniciatyva buvo įtrauktas uždavinys „vėliausiai iki 2025 m. sukurti ir pradėti taikyti ŠESD apskaitos sistemą ūkių lygiu“, taip įsipareigojant šį klausimą spręsti intensyviau. Šiuo metu jau pradėti parengiamieji darbai siekiant įgyvendinti šį uždavinį, įskaitant esamų duomenų vertinimą ir metodologijos kūrimą.

5. Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra numatytas pakankamas finansavimas Žaliojo kurso įgyvendinimui, o iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės žemės ūkiui lėšų iš viso nebuvo skirta?

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiam planui finansuoti iš viso yra numatyta 4,2 mlrd. eurų, iš jų privalomiems įsipareigojimams siekiant Žaliojo kurso (už aukštesnių nei privaloma agroaplinkosauginių praktikų taikymą, taip pat aplinkosaugos ir klimato tikslams) – 1,24 mlrd. eurų. Šiuo metu su socialiniais partneriais vyksta diskusija, kaip šios lėšos bus paskirstomos.

ŽŪM žemės ūkio perorientavimui į tvarų ūkininkavimą iš Atsigavimo fondo (RRF) siekė gauti 124 mln. Eur. Buvo planuojamos investicijos dirvožemio valdymo sistemos sukūrimui, pažangių technologijų gyvulininkystėje plėtrai, pelkių (durpžemių) atkūrimui bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimui.

Sprendimą dėl lėšų skyrimo priėmė Vyriausybė – pasirinkome prioritetus, kuriems reikia esminės transformacijos, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų sukuriama didesnė pridėtinė vertė, pavyzdžiui, švietimą.

Be to , žemės ūkio sektoriui atsivėrė kitos papildomo finansavimo galimybės. Viena tokio Vyriausybės sprendimo priežasčių yra ta, kad žemės ūkis turi kitą programą – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI), kurioje Lietuvos žemės ūkiui numatyti 139,9 mln. Eur. Vis dėlto, daliai ŽŪM iniciatyvų buvo pritarta – 16 mln. Eur skirta RRF priemonei „ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimas“ (šlapynių atkūrimui).

Investicijos į pelkių ir šlapynių atstatymo priemones sudarys sąlygas pasiekti žemės ūkio sektoriui keliamus klimato neutralumo tikslus, absorbuojant ŠESD emisijas. Jeigu šios priemonės nebūtų, reikėtų diskutuoti apie „žaliojo“ dyzelino akcizų didinimą.

Be to, iš naujojo Europos Sąjungos Modernizavimo fondo Lietuvai skirta 8 mln. eurų neariminės žemdirbystės plėtrai, siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą Lietuvos žemės ūkyje. Šias lėšas Lietuva turėtų gauti dar šiemet.

6. Kodėl pesticidų ir trąšų mažinimui pasiekti nenumatytas joks finansavimas, iš kokių lėšų bus finansuojama Vyriausybės programoje numatyta ekologinių ūkių plėtra?

Žemės ūkio ministerijos rengiamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane ekologinių ūkių plėtra didžiąja dalimi bus finansuojama BŽŪP lėšomis, jas kofinansuojant nacionalinėmis.

Apie 10 proc. viso 2023–2027 m. finansinio voko – 405 mln. Eur – bus skirti ekologiniam ūkininkavimui plėtoti. Iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui (iš Kaimo plėtros lėšų) ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą (iš tiesioginės paramos lėšų).

7. Ar bus skirta parama žemdirbiams, atsisakant naudoti dyzeliną grūdų džiovinimui ir perėjimui prie alternatyvių energijos šaltinių, kaip antai, Latvija grūdų džiovinimui jau naudoja dujas.

Dėl paramos žemdirbiams pereinant prie alternatyvių energijos šaltinių šiuo metu svarsto trys ministerijos – Energetikos, Aplinkos ir Žemės ūkio. Galimai parama energijos šaltinių diversifikavimui galėtų būti skirta iš ministerijų administruojamų ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, Modernizavimo fondo.

Modernizavimo fondas galėtų būti vienas iš šaltinių, jeigu pereinant prie alternatyvių energijos šaltinių padidėtų energijos naudojimo efektyvumas, pavyzdžiui, kaip kurą naudojant biodujas, į kurių sudėtį būtų įmaišoma biometano.

8. Iki 2027 m. Lietuvos žemdirbiai ir toliau gaus vienas mažiausių tiesioginių išmokų Europos Sąjungoje, geriausiu atveju šiek tiek artėsime prie 90 procentų ES tiesioginių išmokų vidurkio. Investicijoms lėšų bus skirta 15 procentų mažiau. Neramu, kad ES šalims paliekama teisė perkėlinėti lėšas BŽŪP tarp ramsčių. Taip labai paprastu būdu sudaromos galimybės finansiškai pajėgesnėms ES šalims narėms pasididinti kaimo plėtros vokus bei tuo pačiu paremti investicijas kaimo vietovėse iš nacionalinių biudžetų. BŽŪP reglamentai leidžia nacionalinėms vyriausybėms iki 25 proc. prisidėti prie Kaimo plėtros programos nacionalinėmis lėšomis. Jei Lietuva vėl neras politinės valios adekvačiam kaimo plėtros priemonių kofinansavimui, Lietuvos ūkininkams gali tapti neįmanoma konkuruoti su kitų ES šalių ūkininkais dėl nevienodo investicijų rėmimo masto. Ar žemės ūkio ministrui žinoma ši problema ir kaip planuojama ją spręsti?

Išorinė tiesioginių išmokų konvergencija (visų šalių narių išmokų artėjimas prie ES vidutinio dydžio) Lietuvos žemės ūkio sektoriui yra vienas svarbiausių klausimų derybose dėl daugiametės finansinės perspektyvos.

Dar prieš Lietuvai stojant į ES tiesioginių išmokų voko formavimą nulėmė 2000-2002 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus rodikliai, tokie kaip derlingumas, deklaruotas plotas, primilžis, ariamos žemės plotas ir kiti. To laikotarpio statistiniai žemės ūkio rodikliai buvo itin maži ir nutolę nuo ES senbuvių, o tai nulėmė, kad pirminis suderėtas finansinis tiesioginių išmokų vokas Lietuvai (Latvijai ir Estijai taip pat) buvo gana nedidelis, tačiau kitą lėšų dalį buvo galima papildyti iš papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (PNTI).

Lietuvos įstojimas į ES sutapo su reformuota BŽŪP, kuomet tiesiogines išmokas pradėta atsieti nuo gamybos apimčių, o tai nulėmė, kad tolimesnėse derybose formuojant tiesioginių išmokų voką jau nebuvo vertinami gamybiniai rezultatai, o tik istorinis principas ir deklaruotas tinkamas paramai gauti hektarų skaičius.

Todėl didelę įtaką turėjo derybinės galios tarp visų ES šalių ir ES mastu, o vienos mažiausių tiesioginės išmokos visą laiką buvo Lietuvos skauduliu.

Kalbant apie 2021-2027 m. finansinį laikotarpį, pirminis EK pasiūlymas Lietuvai būtų numatęs tik labai neženklų artėjimą prie ES vidurkio (2025 m. būtų pasiektas tik 198 EUR/ha lygis). Tačiau ilgos ir sunkios derybos davė vaisių ir atsirado papildoma sąlyga, kuri iš esmės galiotų tik Baltijos šalims, t. y. visose valstybėse narėse 2022 m. vidutinis išmokos dydis už hektarą turi būti bent 200 eurų.

Toks derybinis rezultatas, nors Lietuva ir siekė daugiau, nulėmė, kad vidutinis metinis tiesioginių išmokų vokas (2021-2027 m.) padidėjo daugiau nei 30 proc., o 2023-2027 m. laikotarpiui sudarys daugiau nei 3 mlrd. eurų.

Parama kaimo plėtrai (KP)mažėjo visoms šalims narėms, tarp jų – ir Lietuvai. 2023-2027 m. kaimo plėtros lėšos (977,7 mln. eurų) bus papildytos ir nacionalinio biudžeto lėšomis, preliminariais vertinimais apie 274 mln. eurų, o tai sudarys apie 22 proc.

2021-2022 m. Lietuvai papildomai yra numatytos ekonominio atsparumo (Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė – EURI) lėšos, kurios sudaro 139,9 mln. eurų. Vertinant KP lėšų kartu su EURI lėšomis pokytį, sumažėjimas sudarytų tik apie 4 proc.

Nors EURI lėšoms nėra numatomas privalomas nacionalinis kofinansavimas, Žemės ūkio ministerija deda visas pastangas, kad minėtos lėšos būtų papildytos ir nacionalinio biudžeto lėšomis.

9. Abejonių kelia Lietuvos ŽŪM pasirinktos GAAB reikalavimų įgyvendinimo priemonės, kurios, tikėtina, ne vieną ūkį nustums bankrotą, nevaldomai didės maisto kainos (tą patvirtina ir Europos Parlamento užsakymu atlikta Žaliojo kurso analizė), dar labiau suaktyvės kaimiškų regionų tuštėjimas ir pan. Tokioje situacijoje atsidūrę žemdirbiai neįstengs įgyvendinti klimato kaitos priemonių, todėl, tikėtina, nacionaliniai tikslai nebus pasiekti. Lietuva beviltiškai atsilieka rengdama naujo finansinio laikotarpio Strateginį planą, iki metų pabaigos liko vos mėnuo, o dar nėra suderinta strategija. Kada žemės ūkio ministras planuoja parengti finansinio laikotarpio Strateginį planą?

Lietuva rengti strateginio plano nevėluoja ir iš kitų šalių neišsiskiria. Tik dvi valstybės – Estija ir Airija – deklaravo, kad baigė rengti strateginius planus. Bet su jomis lyginti nereikėtų, nes ariamosios žemės proporcija šių šalių žemės ūkyje yra gerokai mažesnė nei Lietuvoje. Žaliasis kursas iš esmės nukreiptas į pokyčius ariamojoje žemdirbystėje.

Rengimo procesą visose šalyse lėtina patvirtintų ES teisės aktų nebuvimas. Tik šių metų vasarą ES Ministrų Taryba ir Parlamentas susitarė dėl privalomųjų įsipareigojimų „Žaliojo kurso“ link. Po jų ministerija intensyviai pradėjo derybas ir su socialiniais partneriais dėl agroaplinkosauginių priemonių.

Didžiąją dalį strateginio plano jau esame parengę – preliminarų finansinį planą, SSGG analizę, poreikius, intervencines priemones. Esami tikri, kad planą pateiksime laiku – iki šių metų pabaigos.

Ypač jeigu ir toliau vyks konstruktyvios diskusijos su socialiniais partneriais, žemdirbių savivalda, mokslininkais dėl Ekoschemų, GAAB‘ų ir Valdymo reikalavimų. Dėl daugelio Strateginio plano dalių jau yra įvykę susitikimai tiek su socialiniais partneriais, mokslininkais, tiek su EK geografinių padalinių atstovais.

Vertiname įvairių asociacijų pasiūlymus, nors tai nereiškia, kad visi jie yra priimtini ir turi būti įgyvendinti.

Įvertinome, kad visi GAAB‘ai neviršija Europos Komisijos reikalavimų. Radome kompromisus dėl vandens apsaugos juostų prie melioracijos griovių, augalų kaitos, daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimo, kraštovaizdžio elementų ariamoje žemėje.

Ūkininkų pasiūlymai – žolinė danga sodų tarpueiliuose, pievų priežiūra įtraukiant ekstensyvų ganymą, posėlis, įsėlis, tarpinės kultūros ariamoje žemėje bei kiti jau yra įtraukti į ministerijos rengiamas ekoschemas.

Esą pražūtingi žemės ūkiui įsipareigojimai ir maisto kainų didėjimas bei neprieinamumas, kurį lems drastiški ribojimai, yra mitas, kurį kuria pesticidų, trąšų gamintojai ir tos stambių ūkininkų organizacijos, iš kurių nuo šiol bus reikalaujama prisiimti didesnę atsakomybę už mūsų aplinkos ir maisto kokybę.

Mišrių ūkių, kurie Lietuvoje dominuoja, veikla šiandien jau atitinka Žaliojo kurso tikslus, todėl jie reikšmingo poveikio nepatirs arba nesunkiai atitiks reikalavimus. Aukštesni reikalavimai bus taikomi monokultūriniams ūkiams, tarp kurių Lietuvoje dominuoja grūdų augintojai. Tačiau du trečdalius grūdų derliaus Lietuva eksportuoja, dėl to poveikis vartotojų maisto kainoms bus ribotas.

10. Situacija kiaulininkystės sektoriuje pastaruoju metu kelia didelį susirūpinimą, stebimas nacionalinę kiaulininkystę puoselėjančių kiaulių laikytojų ir kiaulių mažėjimas, pašarų ir energetikos kainų augimas, nekontroliuojamas kiaulių pirkimo kainų mažėjimas, lietuviškos skerdienos skerdimo įmonėse mažėjimas, kiaulienos iš užsienio importo didėjimas, tuo tarpu ES šalyse kiaulininkystės skaitlingumo rezultatai išlieka nepakitę. Kokios priemonės bus naudojamos padėčiai gerinti?

Vyriausybei praėjusią savaitę buvo pateikta pakeista COVID-19 paramos kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriui koncepcija, kuri dar šiais metais galėtų suteikti papildomą paramą nukentėjusiems sektoriams.

Lietuvos žemės ūkio ministras ėmėsi lyderystės Europos Komisijoje dėl valstybės pagalbos išplėtimo kiaulininkystės sektoriui, o Lietuvą palaiko dar 13 šalių. To rezultatas – Europos Komisija pratęsė valstybės pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems sektoriams laikotarpį ir padidino maksimalios pagalbos ribas, o tai reiškia, kad vien kiaulininkystės sektorių Lietuva galės papildomai paremti daugiau kaip 2 mln. Eur.

Lietuva taip pat ruošia prenotifikaciją milijoninei paramai kiaulininkystės sektoriui dėl rinkos sutrikdymų. Jei tam bus pritarta, paramą ūkininkai gautų kitų metų vasario – kovo mėn.

Pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu investicijoms į žemės ūkio valdas kiaulininkystės sektoriui numatyta daugiau nei 20 mln. Eur investicinės paramos.

11. Paukštienos sektorius buvo vienas iš lyderių, aprūpindavęs vietinę rinką, eksportavęs paukštieną bei paukštienos ir kiaušinių pusfabrikačius. Per 2021 metų devynis mėnesius gamyba šiame sektoriuje sumažėjo 20 procentinių punktų, lyginant su 2020-ųjų metų tuo pačiu devynių mėnesių laikotarpiu. Kokių veiksmų šiuo klausimu ėmėsi Žemės ūkio ministerija?

Paukštininkystės sektoriaus situacija buvo aptarta KRK posėdyje. Vyriausybei praėjusią savaitę buvo pateikta pakeista COVID-19 paramos kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriui koncepcija, kuri dar šiais metais galėtų suteikti papildomą paramą nukentėjusiems sektoriams.

Europos Komisija pratęsė valstybės pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems sektoriams laikotarpį ir padidino maksimalios pagalbos ribas.

Pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu investicijoms į žemės ūkio valdas paukštininkystės sektorių turėtų pasiekti daugiau nei 20 mln. Eur investicinės paramos.

12. Kokiomis priemonėmis bus skatinamas gyvulininkystės sektorius?

Be tiesioginių išmokų už deklaruotas žemės ūkio naudmenas, gyvulininkystė remiama per susietąją paramą – išmokos skiriamos už mėsinius galvijus, pienines karves, avis ir ožkas.

Per 2014-2020 m. laikotarpį susietajai paramai buvo skirta per 400 mln. Eur, iš kurių gyvulininkystės sektoriui atiteko daugiau nei 280 mln. Eur. 2023-2027 m. laikotarpiu gyvulininkystės sektorių remiant susietąja parama planuojama skirti 336,3 mln. Eur – 68 proc. daugiau nei praeitame laikotarpyje.

Kaip ir dabartiniame laikotarpyje, taip ir naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu planuojama mokėti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Ši parama mokama tiesioginių išmokų forma už karves žindenes, pieną, ėriavedes ir bulius. Iš viso 2023-2027 m. gyvulininkystės sektoriui remti planuojama skirti apie 120 mln. Eur nacionalinės paramos.

2023-2027 m. investicijoms į žemės ūkio valdas ir perdirbimą (įskaitant finansines priemones) yra planuojama skirti apie 350 mln. Eur, kurių didžioji dalis taip pat planuojama gyvulininkystės sektoriui. Taip pat planuojamos ir kitos kaimo plėtros programos (jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, smulkiųjų ūkininkų rėmimas ir kt.), kuriuose gali dalyvauti tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės krypties ūkiai.

Pereinamuoju 2021-2022 m. laikotarpiu gyvulininkystės sektoriui yra numatyta daugiau nei 100 mln. Eur investicinės paramos.

13. Kodėl su žemės ūkiu susijusios studijos ir analitiniai tyrimai užsakomi ne mūsų universitetuose ir institutuose, o abejotinos kompetencijos ir pasitikėjimo nekeliančiose viešosiose įmonėse, kaip antai VŠĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas”, VŠĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras”?

2021 m. Žemės ūkio ministerija finansuoja 25 mokslinius ir taikomosios veiklos projektus. Projektus vykdo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (6 moksliniai darbai), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2), Gamtos tyrimų centras (3), Vytauto Didžiojo universitetas (10), Klaipėdos universitetas (2) ir Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas (2).

Tyrimo „Žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo įvertinimas ir didinimas ekstremalių situacijų ir krizių sąlygomis“ viešasis pirkimas vykdytas ir vienintelis VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ pasiūlymas įgyvendinti projektą pateiktas 2020 m., vadovaujant žemės ūkio ministrui A. Palioniui. Šiais metais projektas įgyvendintas.

VŠĮ Aplinkos apsaugos politikos centro ir VšĮ Baltijos aplinkos forumo ekspertai yra ekspertų grupės ESTEP, atrinktos viešųjų pirkimų būdu ir atliekančios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano išankstinį (ex-ante) vertinimą bei strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, partneriai. Jie vertins iškirtinai tik aplinkosauginę plano dalį ir tai yra mažoji darbo ir biudžeto dalis.

14. Vienu iš aštuonioliktosios Vyriausybės programos prioritetų numatytos „tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos”. Vyriausybės planuose numatoma didelį dėmesį skirti darniai Lietuvos regionų plėtrai, kas neįmanoma be aukštos kvalifikacijos, naujausias žemės ūkio verslo tendencijas ir inovacijų galimybes žinančių specialistų. Kodėl Žemės ūkio ministerija nerodo jokios iniciatyvos aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui bei esamų specialistų perkvalifikavimui, kai akivaizdžiai matoma, kaip regionuose nebeliks agronomų, hidrotechnikų, žemės ūkio gyvulininkystės specialistų ir kitų itin svarbių žemės ūkiui specialistų?

Žemės ūkio ministerija, siekdama skatinti žemės ūkio specialistų rengimą ir pasirinkimą studijuoti su žemės ūkiu, maisto ūkiu, veterinarijos ir kaimo plėtros sritimis susijusias programas, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. 2021 m. tikslinės skatinamosios stipendijos skirtos 104 studentams, studijuojantiems 7 aukštosiose mokyklose. 2020 m. 100 tokių stipendijų skirta tik dviejų universitetų studentams.

15. Ar įvertintos rizikos dėl Vyriausybei pavaldžios institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) – pavaldumo keitimo? Ar nemanote, kad sudėtingi ir gremėzdiški valstybiniai aparatai kelia grėsmę ekstremalių situacijų valdymui ir skubiam reagavimui užkrečiamųjų gyvūnų krizių metu?

Sprendimą dėl įstaigos pavaldumo inicijavo Žemės ūkio ministerija, pritarė Vyriausybė, o priims Seimas. VMVT iš Vyriausybės pavaldumo perkėlus į Žemės ūkio ministerijos pavaldumą tai padėtų daug greičiau reaguoti krizinėse situacijose.

VMVT pakeitus statusą sumažėtų asignavimų valdytojų skaičius ir dėl to palengvėtų valstybės biudžeto planavimo, vykdymo ir vertinimo procesas, atsirastų daugiau galimybių atsižvelgti į žemės ūkio srityje planuojamus veiklos rezultatus. Be to, būtų paprasčiau, esant poreikiui, skirti papildomų lėšų VMVT.

Ir šiuo metu VMVT yra priskirta prie Žemės ūkio ministerijos valdymo srities, o ne prie Vyriausybei atskaitingų institucijų, o pati VMVT struktūra nuo pavaldumo nepriklauso.

16. Žemdirbių visuomenėje įvedama destrukcija, kai tik viena žemdirbių organizacija – LR žemės ūkio rūmai – gauna valstybinį finansavimą, todėl LR žemės ūkio rūmai gina ne žemdirbių interesus, o Žemės ūkio ministerijos vykdomą politiką. Tai kelia įtampą ir susiskaldymą žemdirbių visuomenėje. Ar žemės ūkio ministras mato lygiaverčio valstybinio finansavimo galimybę visoms žemdirbius atstovaujančioms organizacijoms?

Žemės ūkio ministras tokią situaciją paveldėjo. LR Žemės ūkio rūmų veikla finansuojama iš valstybės biudžeto nuo maždaug 1993 metų, kai buvo priimtas Žemės ūkio rūmų įstatymas.

Žemės ūkio ministro pozicija yra tokia, kad visi socialiniai partneriai (asociacijos) turėtų galimybes ir vienodas sąlygas dalyvauti projektiniuose konkursuose dėl finansavimo. Toks būdas būtų skaidresnis ir sąžiningesnis. Ta linkme jau yra keičiami teisės aktai, reglamentuojantys paramą žemdirbių savivaldos atstovams finansuoti.

17. Kodėl, pasibaigus didžiausiam leistinam ES pereinamajam laikotarpiui, kuris tęsėsi net trejus metus, Jūs atsisakėte bendrauti su Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA), bet susitikote su Žemės ūkio rūmų atstovais? Susitikime buvo nuspręsta 9 milijonus eurų nenašioms žemėms skirtas lėšas išskirtinai paskirti geroms žemėms, taip padarydamas didelę žalą ūkininkams. Žemės ūkio ministre, iki šiol neatsakėte, kodėl taip pasielgėte su 20 tūkstančių žemdirbių ir per visus metus nė karto nesiteikėte susitikti su LNŽNA, tokiu būdu ignoruodamas visus žemdirbius?

Lėšos vietovėse, išskirtose pagal gamtinių kliūčių intensyvumą (remiantis vidutiniais seniūnijos žemės našumo balais), mažinamos ar perskirstytos nebuvo, o išmokų dydžiai, nustatyti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje ir patvirtinti žemės ūkio ministro 2015 m., nesikeitė nuo 2018 metų ir iki 2021 m. išliko tokie patys.

Nuo programos laikotarpio pradžios (2014 m.) iki 2021 m. lėšų suma, skirta įsipareigojimams pagal priemonę ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, didėjo. Tam, kad būtų užtikrintas šių vietovių finansavimas, į Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą papildomai buvo perkelta 50 mln. Eur iš tiesioginių išmokų voko, prie jų papildomai pridedant 42,4 mln. Eur nacionalinio finansavimo. Tokiu būdu šioms žemėms finansuoti suformuotas net 416,5 mln. Eur biudžetas, t. y. net 18 proc. visų kaimo plėtros lėšų. Kvietimams teikti paraiškas 2020 m. skirta paramos suma – 45 mln. Eur, o 2021 m. – 47 mln. Eur.

18. Ar dėl žemės ūkio srities kompetencijos trūkumo žemės ūkio ministro politinio asmeninio pasitikėjimo komandoje ir tik pačiam ministrui asmeniškai suprantamų klausimų sprendimo, Jūsų vykdoma veikla nesikerta su viešais ir privačiais interesais, piktnaudžiavimu tarnyba, tokiu būdu keliant grėsmę svarbių žemės ūkio sektorių egzistavimui?

Žemės ūkio ministrą, įvertinus jo kompetenciją, patirtį ir viziją, Ministrės Pirmininkės teikimu skyrė Prezidentas. Nėra pagrindo abejoti jų vertinimu ir suteiktu politiniu pasitikėjimu.

Žemės ūkio ministro politinio pasitikėjimo komandoje dirba kompetentingi asmenys, baigę Žemės ūkio universitetą, prestižinį Wageningeno universitetą, dirbę Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje ir kitose įstaigose, turintys patirties tiek ekonomikos, tiek politikos ir aplinkos apsaugos bei žemės ūkio srityse. Be to, artimiausiu metu ministro politinę komandą dar sustiprins ūkininkai – praktikai.

Kaltinimas dėl privačių interesų yra labai rimtas ir turėtų būti pagrįstas konkrečiais faktais, tačiau jie nėra pateikti.

19. Ar Jūsų, kaip žemės ūkio ministro nesugebėjimas matyti šalies žemės ūkio sektorių nacionalinio saugumo kontekste, suvokiant jį kaip pagrindinį maisto tiekėją, užtikrinantį jo prieinamumą visiems šalies gyventojams, ar impulsyviai priimami sprendimai, neįvertinus būsimų rezultatų pasekmių, taip pat Jūsų negebėjimas komunikuoti ir reaguoti ne tik į žemdirbių organizacijų, bet ir į savo paties sušauktos visuomeninių patarėjų tarybos raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, nemanote, kad esate ta skatinamoji priežastis (akstinas), kai nesprendžiamos žemės ūkio problemos virsdavo ūkininkų streikais, kelių blokadomis? Ar jausdamas atsakomybę tokiu sudėtingu šaliai metu, kai Vyriausybei sunkiai sekasi suvaldyti pandemijos krizę, o migrantų problemos jau prisišaukė nepaprastosios padėties įvedimą, nežadate atsistatydinti iš žemės ūkio ministro pareigų ir netrukdyti Vyriausybei įgyvendinti nusibrėžtas žemės ūkio politikos gaires bei strategiją?

Ministras jaučia didelę atsakomybę Lietuvoje įgyvendinti Žaliąjį kursą, padėti ūkininkams prisitaikyti prie naujų sąlygų ir reikalavimų, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje ir suderinus su pačiais ūkininkais. Sprendimai nėra priimami impulsyviai – diskusijos dėl būsimojo finansinio laikotarpio Strateginio plano su socialiniais partneriais, mokslininkais, ūkininkais vyksta nuo 2019 metų, o šiemet yra itin intensyvios.

Jausdamas Ministrės Pirmininkės ir visų valdančiosios koalicijos partnerių palaikymą, žemės ūkio ministras ir toliau dirbs įgyvendindamas Žaliąjį kursą Lietuvos žemės ūkyje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-23

Šaltajam sezonui artėjant: kaip apsaugoti gyvūnus nuo šalčio

Dauguma lauko sąlygomis gyvenančių ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių yra neblogai prisitaikę prie metų laikų pokyčių ir temperatūros svyravimų, tačiau žiemą gyvūnų savininkas turi jiems sudaryti papildomas sąlygas apsisaugoti nuo šalčio, sniego, lietaus, vėjo ar šlapdribos ir tinkamai paruošti patalpas bei guolius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria, į ką svarbu atkreipti dėmesį, ruošiant gyvūnų laikymo vietas šaltajam metų laikotarpiui.

„Kai prasideda žiema, kiekvienam gyvam organizmui svarbu išsaugoti šilumą bei energiją, todėl guolis ir mityba tampa reikšmingiausiais poreikiais. Ypač šalčiui jautresniems gyvūnams būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad jie neperšaltų ir neišsektų. Kaip ir visais metų laikais, taip ir žiemą svarbu, kad lauke gyvenantys gyvūnai turėtų galimybę pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų patalpose. Kai kurių veislių mėsiniai galvijai yra atsparūs žiemos klimatui ir žiemoja lauke, tačiau taip pat rekomenduojama, kad jiems būtų prieinamos pašiūrės, užuovėjos. Itin svarbu, kad pakaktų pašaro, kad jis būtų maistingesnis ir kaloringesnis“, – vardija VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Justina Morkūnaitė.

Specialistė atkreipia dėmesį, jog žiemos šėrimo racionas turėtų būti sudarytas iš kuo įvairesnių, kaloringesnių pašarų, gyvūnus reikia šerti visaverčiais pašarais, kadangi su pašaru gaunama energija naudojama kūno temperatūrai palaikyti. Todėl svarbu šerti pakankamu kiekiu, didesnės energinės vertės pašarais. Atsargų rekomenduojama turėti visam šaltam sezonui. Taip pat svarbu nepamiršti ir pakankamo kiekio vandens. Ūkinių gyvūnų vandens poreikiui patenkinti geriausia įrengti specialias neužšąlančias girdyklas, o augintiniams – vietoje metalinių dubenėlių naudoti plastikinius.
Sotus pašaras ir šiluma guolyje

Tačiau svarbiausia – šilumą saugoti patalpose, kuriose laikomi gyvūnai. Tvartuose svarbu užtikrinti gerą oro apykaitą ir palankią temperatūrą. Svarbu patikrinti, ar tinkamai užsandarinti langai ir durys, ar nėra plyšių sienose, kad nesusidarytų skersvėjai. Reikia palikti tik ventiliacijai skirtas angas. Ventiliacija tvartuose turi būti tokia, kad šaltuoju ir pereinamuoju laikotarpiu patalpose nesusidarytų vandens garų kondensatas ir kenksmingos dujos. Tvartui nesivėdinant, reikšmingai prastėja tvarto mikroklimatas. Taip pat rekomenduojama apšiltinti tvartus, kadangi kuo tvartas mažiau apšiltintas, tuo jame būna žemesnė temperatūra ir oro drėgmė tvarte didėja.

Didelė drėgmė ir žema temperatūra neigiamai veikia gyvūnų sveikatą ir gerovę, todėl gyvūnai tampa mažiau produktyvūs, dažniau serga kvėpavimo takų, tešmens ligomis. Be to, šaltame ir drėgname tvarte gyvūnas netenka kur kas daugiau šilumos negu sausesniame, kadangi drėgno oro laidumas šilumai yra daug didesnis negu sauso. Tad dar prieš šaltąjį sezoną svarbu tinkamai paruošti tvartą: patikrinti jo būklę, tinkamai sutvarkyti, išvalyti.

Taip pat svarbu pasirūpinti, kad gyvūnų laikymo vietos būtų tinkamai pakreiktos. Kraiko kiekis žiemą turėtų būti pakankamas, rekomenduojamas gilus kreikimas. Rekomenduojama naudoti šiaudus, kadangi jie turi šilumą palaikančių savybių. Galima kreikti tiek kvietiniais, tiek ruginiais ar miežiniais šiaudais, paukščių laikymo vietai pakreikti galima naudoti pjuvenas, durpes. Svarbu, kad kraikas būtų švarus, nesupelijęs, sausas. Gyvūnai, gulėdami ant nekreikiamo paviršiaus (cementinių grindų, guminių paklotų), praranda 3–5 kartus daugiau šilumos nei ant kreikiamų – dėl to itin svarbu būti sukaupus sausų pakratų žiemai. Gausiai pakreikus pašiltėja gyvūnų guolis, tvarte sumažėja drėgmės ir amoniako dujų koncentracija, tvartų aplinka mažiau teršiama srutomis.

Tuo tarpu, kai kurie gyvūnai augintiniai, pavyzdžiui – šunys, yra laikomi lauke visais metų laikais ir yra prisitaikę gyventi žiemos sąlygomis. Kad augintinis šaltuoju metų laikotarpiu jaustųsi gerai, dar prieš žiemą savininkas turi patikrinti augintinio gyvenamąją vietą. Būdos turi būti sandarios, jose neturi būti plyšių, stogas turi būti kokybiškas, užtikrinantis, kad į vidų nepatektų kritulių. Šuns būdos angą reikėtų uždengti drėgmei nepralaidžia medžiaga. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, būdos grindys turi būti pakeltos keletą centimetrų nuo žemės ir padengtos drėgme sugeriančia medžiaga. Šuns guoliui taip pat rekomenduojama naudoti šiaudus ir dar prieš šaltąjį sezoną pasirūpinti tinkamu jų kiekiu.

„Jei ruošiantis žiemai kyla abejonių dėl tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimo, tinkamo šėrimo raciono, reikia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Taip pat svarbu įsidėmėti, kad žiemos laikotarpiu gyvūnams taip pat svarbu pakankamai pabūti gryname ore, tačiau nerekomenduojama esant žemai temperatūrai ilgai lauke laikyti senų, turinčių sveikatos problemų gyvūnų”, – pataria veterinarijos gydytoja.

Šaltinis: vmvt.lt, 2021-11-23

Prekybos centrų lentynose populiariausi lietuviški maisto produktai

Šalies parduotuvėse daugėja lietuviškų produktų – dėl vietos ant lentynų jie drąsiai konkuruoja su importiniais. Tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus įvairių produktų grupių kilmės tyrimus. Apie tai, kokių lietuviškų produktų parduotuvėse daugėja, kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento  Ekonominės analizės skyriaus vedėju Evaldu Pranckevičiumi.

Kokie produktai yra įtraukti į tyrimus?

Tyrėjai domisi populiariausių produktų – pieno ir jo gaminių, kiaušinių, šviežios mėsos ir daržovių – pagaminimo vieta. Produktų kilmė nustatoma pagal jų etiketes. Iš viso tiriamos 24-ių maisto produktų grupės. Tyrėjų akiratyje yra septynių daugiausia gyventojų turinčių apskričių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus – prekybos centrai.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras produkcijos kilmės tyrimus atlieka du kartus per metus. Pernai ir šiemet kovo mėnesiais tyrimai nebuvo atliekami dėl COVID-19 grėsmių.

Ką rodo naujausi tyrimai?

Iš 24 tiriamų maisto produktų grupių šį spalį, palyginti su 2020 metų spaliu, lietuviškų produktų dalis padidėjo net 8 prekių grupėse (grietinėlė, fermentiniai sūriai, šviežia supakuota kiauliena, jautiena ir paukštiena, kopūstai, svogūnai).

Akivaizdu, kad pamažu mūsų vartotojų pasirinkimas keičiasi – jie teikia pirmenybę vietinei produkcijai. Spalį lietuviški produktai užėmė didžiausią dalį 17-oje produktų grupių, importuoti produktai – tik 4 daržovių (kopūstų, agurkų, pomidorų, svogūnų) grupėse.

Nors visa tai rodo lietuviškos produkcijos konkurencingumą, vis dėlto kai kurių prekių grupių pokyčiai nuo 2019 metų verčia suklusti. Nors parduotuvių lentynose padaugėjo lietuviškos grietinėlės, varškės, varškės ir fermentinių sūrių, tačiau sumažėjo mūsų šalyje užaugintų pomidorų, agurkų, kiaušinių, sviesto.

Ar mūsų vartotojams svarbus produkto gamintojas?

Įdomu tai, kad lietuviai noriai renkasi produktus, žymimus prekybos tinklo prekės ženklu – tai pastebima net 11-oje prekių grupių. Tokių produktų, ypač kiaušinių, šviežios supakuotos paukštienos ir kiaulienos, prekybos tinkluose padaugėjo daugiau negu 50 procentų.

Kokius pieno produktus mieliau renkasi pirkėjai – vietinius ar įvežtinius?

Lietuviška pieno produkcija yra tikrai be galo mėgstama, todėl mūsų prekybos centrų lentynose dominuoja vietiniai produktai. Pats populiariausias yra kefyras, varškės sūris, grietinė, varškė – nedaug vartotojų renkasi iš kitur atvežtus šiuos produktus. O štai grietinėlės, sviesto, jogurto bei geriamo pieno kilmė vartotojams nėra labai svarbi, todėl šių grupių produktų lentynose įvežtinės produkcijos dalis yra tikrai nemaža.

O kokiai mėsai šalies vartotojai teikia pirmenybę?

Parduotuvėse buvo tiriama supakuotos ir nesupakuotos šviežios mėsos kilmė. Pasirodo, pirkėjai labai vertina lietuvišką šviežią nesupakuotą mėsą – ji akivaizdžiai dominuoja prekybos centruose. Šios rūšies jautiena ir kiauliena tvirtas pozicijas užėmė ir 2019 m., ir 2020 m. O štai lietuvišką vištieną šiemet iš lentynų stumtelėjo importinė produkcija – palyginti su pernai metais, jos sumažėjo 16 proc.

Tuo tarpu supakuotos šviežios mėsos grupėje lietuviškai produkcijai tenka užleisti pirmaujančią poziciją prekybos tinklo prekės ženklu žymimai paukštienai ir kiaulienai. Po tokiu ženklu gali slėptis bet kokia prekių kilmė ir tai dažniausiai nenaudinga mažiems gamintojams, nes jie nepajėgūs laimėti konkursų gaminti privačiam ženklui. Tačiau šioje grupėje lietuviškos jautienos pozicijos išlieka gana tvirtos – vietinė mėsa sudaro 50 proc.

Pakalbėkime apie daržoves. Ar vartotojams svarbu, kur užauginta perkama produkcija?

Jau trejus metus lietuviškų ir įvežtinių daržovių santykis parduotuvėse beveik nesikeičia – mūsų augintojai vartotojų vis dar nesugeba aprūpinti vietine produkcija. Parduotuvėse karaliauja tik lietuviški burokėliai, morkos ir bulvės, o štai pomidorų, agurkų, svogūnų ir kopūstų grupėse gerokai daugiau importinės produkcijos. Pavyzdžiui, įvežtinių agurkų ir pomidorų – dvigubai daugiau nei vietinių. Pastebėjome, kad vartotojams daržovių prekiniai ženklai rūpi gerokai mažiau nei pieno ir mėsos produktų sektoriuose.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-11-23

Užbaigiant statybas – mažiau administracinės naštos, daugiau skaidrumo

Antradienį Seimui priėmus Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pataisas, statybos užbaigimo procedūros bus skaidresnės, paprastesnės ir ne taip ilgai užtruks. „Statybininkai ir projektuotojai žino, kad statybų „popierizmas“ kartais užtrunka ilgiau negu pačios statybos. Naujausiomis įstatymų pataisomis palengviname administracinę naštą.

Nuo kitų metų gegužės neypatingų statinių statybos užbaigimą organizuos ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o privatūs statybų ekspertai“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Patikslinus įstatymus, dalis statybos priežiūros funkcijų perduotos statinio ekspertizės rangovams, be to, jiems numatyta prievolė draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tai įtvirtins jų atsakomybę ir leis kompensuoti atsiradusią žalą.

Svarbiausias pokytis – statinio ekspertizės rangovai tvirtins deklaracijas apie neypatingų statinių statybos užbaigimą. Šią funkciją ligi šiol vykdė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Taip bus panaikinti prieštaravimai tarp VTPSI vykdomų statybos valstybinės priežiūros ir kitų jai pavestų funkcijų statybos srityje.

Be to, išplėstas statinių, kurių statybą galima pabaigti taikant deklaravimo mechanizmą, ratas. Todėl sumažės administracinė našta statytojams, nes jiems nereikės laukti, kol komisija surašys aktą ir pan. Tačiau pildant deklaraciją atestuoti statinių ekspertai turės patvirtinti, kad statinys atitinka projektą.

Kitas svarbus pokytis – patikslintos nebaigto statyti statinio registravimą ir perleidimą reglamentuojančios nuostatos, dalį valstybės teikiamų paslaugų perdavus statinio ekspertizės rangovams.

Be to, nustatyta statybos užbaigimo, pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimo, kurį atliks VTPSI, tvarka. Aiškiau apibrėžti atvejai, kai statinio projekto ekspertizė yra privaloma, patikslinti jos finansavimo šaltiniai. Nustatyta, kad VTPSI turi teisę užsakyti statinio projekto, jo dalies ir statinio ar jo dalies ekspertizę, taip pat pateikti privalomąjį nurodymą statytojui ar statinio naudotojui ją užsakyti. Numatyta, kad už tai sumokės VTPSI, o paaiškėjus, kad statinys neatitinka esminių reikalavimų ar padaryti pažeidimai, išsireikalaus tas lėšas iš statinio savininko ar naudotojo, kuris pats neinicijavo ekspertizės. Tai statybos priežiūros institucijoms padės greičiau ir efektyviau priimti sprendimus, kai statytojas, savininkas nesiima reikiamų veiksmų esant pagrįstoms neatitikties esminiams statinių reikalavimams prielaidoms.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-11-23

Ūkininko laimė gimtuosiuose Dauparuose

Daupariškio ūkininko šeimoje užaugęs Rytis Kernagis toli nuo savo tėvų nenuriedėjo. Pasirinkęs žemdirbystę, jis plėtojo, modernizavo augalininkystės ūkį. Ūkininko sėkmę liudija šiemet Klaipėdos rajono Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurse „Metų ūkis“ pelnyta trečioji vieta. Apdovanojimu jis džiaugiasi su žmona Milda ir savo atžalėlėmis dvynukais Liucija ir Motiejumi, kurie sunkiausiomis akimirkomis motyvuoja labiausiai.

Sėkmės istorijos liudytojai

Beveik prieš 14 metų ūkininko ūkį įkūręs Rytis Kernagis nepraleisdavo rajono žemdirbių vakaronių, tačiau šiemet sunegalavus nebeteko panirti į šventišką darbų pabaigtuvių nuotaiką. „Sodindamas medelius prie savo namų Dauparuose sušalau ir suslogavęs nebenorėjau renginyje dalyvauti. Iš nuotraukų socialiniuose tinkluose supratau, jog buvo smagu“, – „Bangai“ pasakojo Rytis ir pridūrė, kad labai reikia vakaronės, kad ūkininkai, ypač vyresni, galėtų pabūti kartu, pasisemtų gerų emocijų.

Apdovanojimą nominantams Mildai ir Ryčiui Kernagiams į namus atvežė Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnas Vytautas Tamašauskas. Padėkos raštas ir simbolinis prizas, ūkio sėkmės istorijos liudytojai, puikuojasi matomiausioje vietoje, šalia meninėmis šeimos nuotraukomis iliustruoto kalendoriaus. „Džiugu, kad įvertino. Tai ir paskatinimas tobulėti, siekti daugiau: blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu“, – šypsojosi Rytis.

R. Kernagis, anksčiau dalyvavęs konkurse „Metų ūkis 2014“, prizinės vietos neužėmė, tačiau tuomet jaunąjį ūkininką Klaipėdos rajono savivaldybė apdovanojo padėkos raštu už pažangų ir perspektyvų ūkininkavimą. Augalininkystės ūkį puoselėjantis ūkininkas jį plėtė, modernizavo ir dar turi planų, kaip tobulinti.

Dabar Rytis valdo 250 ha, iš kurių 60 ha nuosavos, apsirūpinęs šiuolaikiška technika – turi viską sėkmingam ūkininkavimui. „Tai vidutinis sveikas ūkis, iš kurio gali išgyventi šeima, tik nebijoti pusmetį, nuo pavasario sėjos iki rudens darbų pabaigtuvių, kasdien dirbti po 14–16 valandų – nei laisvų savaitgalių, nei švenčių. Nepastebi augančių vaikų, nes išvažiuoji į laukus, kai šie dar miega, o grįžęs vėl randi sumigusius, – apgailestavo ūkininkas, šiuo metų laiku besimėgaujantis atokvėpiu. – Dabar jau galiu daugiau laiko praleisti namuose su šeima, nors reikia apžiūrėti, sutvarkyti techniką, ir kitų darbų ūkyje netrūksta.“

Gamtos išbandymai grūdino

Daupariškio ūkininko Raimondo Kernagio sūnus Rytis ūkininkauti pradėjo nuo 50 ha. „Norint gauti jaunojo ūkininko paramą, reikėjo turėti 20 ha nuosavos. Mums su broliu tėvai padėjo – paramą pradžiai suteikė“, – atskleidė ūkininkas.

R. Kernagis prisipažino, kad niekada nesvajojo apie ūkininkavimą, nors augo ūkininko šeimoje, su tėvu vasaromis laukuose praleisdavo nemažai laiko. „Norėjau būti ekonomistu – neįstojęs, kur pageidavau, Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universitete studijavau žemės ūkio ekonomiką, baigiau bakalauro ir magistro studijas, – kalbėjo Rytis. – Man nuo vaikystės patiko technika, todėl pasirinkau žemdirbystę, grūdų auginimą. Būdamas magistrantas, parašiau projektą jaunojo ūkininko ūkio paramai gauti.“

R. Kernagis su šeima išsiverčia iš savo ūkio – jam neteko dirbti nei versle, nei samdomo darbo.

Per ūkio gyvavimo istoriją patyrė įvairių stichijų – liūčių, kai klimpo kombainai, tačiau grūdai neliko laukuose. „O jeigu derlių nukūlei, vadinasi, metai sėkmingi – grūdų kainos nuo mūsų nepriklauso, – dėstė Rytis. – Vidutinis derlingumas mano ūkyje – 5 tonos iš hektaro. Derlingiausi buvo užpraėjusieji metai: kai kuriuose laukuose žieminių kviečių byrėjo apie 10 tonų iš hektaro. Šis pavasaris buvo daug žadantis – pasvajojome apie rekordinį grūdų derlių, bet užklupus karščiams pasėliai nyko akyse. Vidutinis javų derlius – apie 4,5 t iš hektaro. Taigi šie metai – vidutiniški, normalūs ūkiniai metai.“

Spėti su naujovėmis

R. Kernagis, kaip ir jo tėvas, iš pradžių puoselėjo ekologinį ūkį. Gilinosi, mokėsi, kol suprato, jog ekologiškai ūkininkauti šiose žemėse nelabai apsimoka. „Šiandien ekologiškai užauginti grūdai pigesni už chemizuotus, o derlius žymiai mažesnis“, – pastebėjo Rytis. Jau kelerius metus jis augina javus tradiciškai.

Naujovėmis besidomintis R. Kernagis pradėjo taikyti neariminį žemės dirbimo būdą. „Šiemet vasarojui nearėme žemės – 80 hektarų javų pasėsiu tiesiogine sėjamąja. Gal derlius bus mažesnis, bet dirvožemiui naudingiau, mažiau bus teršiama gamta, – svarstė ūkininkas. – Pastebime, kad naudinga technologija – juk pavasariniai vėjai pusto žemę. Gamta keičiasi sparčiai, bet ūkininkai nespėja taip staigiai persiorientuoti – reikia didelių finansinių išteklių.“

Ūkininkas buvo apsirūpinęs modernia technika, tačiau šiemet įsigijo galingesnį traktorių, nes turėdamas du mažesnius negalėjo vykdyti neariminės žemdirbystės. Beje, pernai nusipirko naują kombainą. Dar reikėtų naujo, modernaus purkštuvo, tiesioginės sėjamosios, bet tai brangu. R. Kernagis turi įsipareigojimų bankui, kaip ir kiti bendraamžiai. „Plėtoti, modernizuoti ūkį reikia nelaukiant, kol susitaupysi“, – šyptelėjo pašnekovas.

Žeidžia negatyvus požiūris

R. Kernagis neslėpė, jog atgal atsukęs laiką nebesirinktų ūkininkavimo. „Nuo to laiko, kai įregistravau savo ūkį, politinė situacija, žemės ūkio politika prastėjo. Vis mažiau motyvacijos – žeidžia visuomenės supratimas, esą mes gamtos priešai – teršėjai. Užgavo neseniai mūsų ministro socialiniuose tinkluose išplatinta žinutė, neva grūdų auginimas Lietuvoje yra socialiai remiamas verslas, neramina Žaliojo kurso reikalavimai, – dėstė konkurso „Metų ūkis“ prizininkas. – Žiniasklaidoje skleidžiama, jog ūkininkai nemoka mokesčių, nors mes sumokame daugiau nei įmonės – ne tik pelno, bet ir „Sodros“ mokesčius mokame.“

R. Kernagis įsitikinęs, jog kiekvienas žmogus, dirbdamas tiek, kiek ūkininkas, gali užsidirbti – nereikia emigruoti. Visgi prisipažino, jog kartais pasijunta kaip emigracijoje – tik nakvoti grįžta namo.

Įkvepia savoji šeima

„Man, miesto vaikui, atrodo, kad ūkininkas neturi gyvenimo, o tik darbą. Kuo aš galiu padėti? Laukiu namuose su šiltu maistu – vyras, mažakalbis žemaitis, be žodžių supranta, jog tai meilės išraiška“, – šypsodamasi ištarė Milda, rajono Savivaldybės administracijos darbuotoja.

Pavargusį ūkininką sušildo pro langą lyg saulytės besišypsantys dvynukai Liucija ir Motiejus. Šį šeštadienį ant savo gimtadienio torto jie užpūs tris žvakutes. Kur dirba tėtis? „Ūkyje, sandėlyje“, – tvirtai paaiškino Motiejus, knebinėdamasis prie savo žaislinio kombaino „John Deere“. Erdvūs, jaukūs namai pilni mažylių krykštavimo, šūksnių. „Kai tik sužinojome, jog sulauksime dvynukų, pradėjome statyti gyvenamąjį namą Dauparuose, už kelių šimtų metrų nuo mano tėvų. Prieš porą metų čia persikėlėme iš daugiabučio Gargžduose“, – sakė Rytis.

„Laimingas Rytis, įsikūręs savo gimtinėje“, – patikino Milda.

Šaltinis: valstietis.lt, Virginija LAPIENĖ,2021-11-23

Šimonytė ragina ūkininkus nebeversti Navicko, bet susitarti

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) ir kitų žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku nepasitikinčių ūkininkų išsakytų priekaištų nepakaks, kad ministras būtų atleistas iš pareigų. Jos teigimu, K. Navicku nepatenkintų žemdirbių argumentai Vyriausybei jau yra žinomi. „Nėra tie priekaištai nauji, apie tai nemažai buvo diskutuota ir mūsų frakcijoje, pati esu diskutavusi su ta pačia ŽŪT, buvom susitikę turbūt jau keletą kartų. Tai yra dalykai, apie kuriuos galima diskutuoti labai ilgai, bet tos diskusijos niekur neveda“, – antradienį LRT radijui sakė premjerė.

Anot I. Šimonytės, žemės ūkis ir žemės ūkio politika turi keistis, to reikalauja Europos Sąjunga (ES), tad ūkininkai turės prisitaikyti ir sėsti prie derybų stalo. „Manau, kad reikia diskusijas koncentruoti ne į tai, kodėl Lietuvoje nebeauginami linai, o į tai, kaip žemės ūkis prisitaikys prie tų iššūkių, kuriuos kelia klimato kaita ir labai ambicingi ES, o ir pasaulio vadovų, įsipareigojimai mažinti CO2 emisijas.

Čia manau, kad yra pagrindinis klausimas ir pagrindinis uždavinys“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. Antradienį ministrą į frakciją atsakyti į klausimus kviečiasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Frakcijos posėdis rengiamas reaguojant į ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų bei Lietuvos žemės ūkio tarybos skundus, kad K. Navickas nuo pirmųjų darbo dienų kuria dirbtines kliūtis bendradarbiauti su mokslo ir žemdirbių bendruomene.

Pirmadienį K. Navickui klausimus uždavė ir Socialdemokratų frakcijos nariai, taip pat keletas frakcijos posėdyje dalyvavusių žemės ūkio atstovų. Pastarieji reiškia ministrui nepasitikėjimą, esą jis nebendradarbiauja ir neklauso ūkininkų lūkesčių, vėluoja parengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.

Didžiausia nepasitenkinimą K. Navicko darbo išreiškė ŽŪT, tuo tarpu kita ūkininkus vienijanti organizacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai, ministrą palaiko. K. Navicką delegavę konservatoriai subūrė darbo grupę, kurios susitikimuose tikimasi rasti sutarimą tarp ministerijos ir valdančiųjų bei nepasitenkinusių žemdirbių atstovų neatleidžiant ministro. Grupės susitikimai vyksta jau dvi savaites, jai vadovauja buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, ELTA,2021-11-23

Pieno supirkimo kainos Latvijoje per metus išaugo 17 proc.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu) pakilo 17,1 proc. iki 331,4 euro už toną, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro informacija. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) kainos padidėjo vidutiniškai 3,9 procento. Praėjusį mėnesį Latvijoje supirkta 68,88 tūkst. tonų pieno – 2,4 proc. daugiau nei pernai spalį.

Ekologiško pieno supirkimo apimtys padidėjo 6,2 proc. iki 5,02 tūkst. tonų. Melžiamų karvių šalyje per metus sumažėjo 2,6 pric. iki 137,98 tūkst., iš jų pieno gamybai naudojamų – 1,7 proc. iki 120,84 tūkstančio.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-11-23

JT: šalys turi būti pasirengusios būsimiems „sukrėtimams“ žemės ūkio ir maisto sektoriuose

Pasibaigus koronaviruso pandemijai įvairios pasaulio šalys turi būti pasirengusios būsimiems „sukrėtimams“ savo žemės ūkio ir maisto sektoriuose dėl sausrų, potvynių ar ligų, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO).

„COVID-19 pandemija plačiai atskleidė nacionalinių žemės ūkio ir maisto produktų sistemų pažeidžiamumą“, – sakoma metinėje organizacijos ataskaitoje. „Akivaizdi priežastis spręsti šiuos pažeidžiamumus, be abejo, yra nerimą keliantis maisto trūkumo didėjimas ir netinkamos mitybos atvejų dažnėjimas“, – teigiama MŽŪO dokumente, kuriame analizuojama žemės ūkio ir maisto gamybos verslų padėtis. Žemės ūkio ir maisto produktų sistemos apima gamybą, maisto tiekimo grandines, transporto tinklus ir vartojimą.

Visame pasaulyje 3 mlrd. žmonių jau negali sau leisti sveikai maitintis ir išvengti prastos mitybos, nurodė MŽŪO.

„Dar 1 mlrd. žmonių gresia pavojus, nes jie negalėtų sau leisti sveikos mitybos, jei dėl netikėtų aplinkybių jų pajamos sumažėtų trečdaliu“, – teigiama ataskaitoje. Liepos mėnesį paskelbtoje ataskaitoje MŽŪO nurodė, kad 2020 metais alkį kentė nuo 720 iki 811 mln. žmonių – maždaug 161 mln. daugiau nei 2019 metais. Daugiausia rodiklio prieaugis buvo susijęs su pandemija. „Rizikos valdymo strategijos tokių sukrėtimų atveju kaip sausros, potvyniai ir kenkėjų antplūdžiai, įskaitant daugelio rizikų įvertinimą, savalaikes prognozes, išankstinio įspėjimo sistemas ir išankstinių veiksmų planus, yra labai svarbūs ir gali padėti visoms žemės ūkio maisto produktų sistemoms <...> užkirsti kelią dideliems sutrikimams ir juos numatyti“, – sakoma MŽŪO antradienį paskelbtoje ataskaitoje.

MŽŪO apibrėžė „atsparumo“ rodiklius, kad padėtų šalims nustatyti savo maisto sistemų pažeidžiamumą. Rodikliai skirti įvertinti šalių pirminės gamybos patikimumą, maisto prieinamumą mastą ir žmonių galimybes gauti tinkamo maisto. Naudodamos tokias priemones, šalys gali „įvertinti savo silpnybes“ ir jas ištaisyti, naujienų agentūrai AFP pažymėjo MŽŪO ekonomistė ir ataskaitos koordinatorė Andrea Cattaneo.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-11-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos