Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-25

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Photo by Roxana Crusemire on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Su savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistais aptarti žemdirbiams aktualūs klausimai

Baigiantis metams ir artėjant naujajam 2022-2027 metų finansavimo periodui, žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikime su savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistais aptartos aktualijos ir naujovės, savivaldybėms ir žemdirbiams svarbūs klausimai. Ministras K. Navickas, sveikindamas susitikimo dalyvius, pabrėžė savivaldybėse dirbančių žemės ūkio specialistų svarbą dialoge tarp ūkininkų ir ministerijos.

„Planuojame po naujųjų metų su jumis pradėti konsultacijas, nes yra tikrai nemažai klausimų, kur reikia praktikų įžvalgų, pavyzdžiui, dėl pasėlių deklaravimo, Žaliojo kurso, ekoschemų įgyvendinimo. Labai gaila, kad rūpimų klausimų kol kas negalime aptarti gyvai, bet neabejoju, kad netrukus ateis laikas, kai galėsime susitikti, – sakė ministras. – Šiuo metu mus spaudžia terminai, nes turime iki gruodžio 31 d. pateikti Europos Komisijai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Dabar vyksta intensyvios konsultacijos su Žemės ūkio taryba ir Žemės ūkio rūmais, netrukus rezultatais galėsime pasidalinti ir su jums. Didžiausi atviri klausimai šiuo metu – privalomieji reikalavimai, ekoschemos, priešakyje dar laukia finansavimo prioritetų klausimai“.

Susitikime su savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistais daug dėmesio skirta žemės ūkio technikos registravimui, mokesčių už aplinkos teršimą rinkimui. Žemės ūkio ministerija yra Traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir priekabų registro valdytoja, o jo tvarkytojai – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir savivaldybių administracijos. Savivaldybėms, kurioms perduotas technikos registravimas ir priežiūra, probleminių klausimų kyla tikrai nemažai, tad nuspręsta, kad registravimo taisykles būtina keisti.

Pastaruoju metu populiarėja ūkinių gyvūnų draudimas – dar visai neseniai savo gyvulius buvo apdraudę keli šimtai ūkininkų, dabar jų skaičius perkopė kelis tūkstančius. Savivaldybės dalyvauja administruojant ūkinių gyvūnų draudimo paramą ir jų dėka ūkininkai gauna kompensacijas. Pastaruoju metu Nacionalinė mokėjimo agentūra ieško būdų, kaip supaprastinti administravimą ir palengvinti darbą savivaldybėms.

Susitikime taip pat aptartos melioracijos, topografijos, pasėlių deklaravimo ir kitos sektoriui svarbios problemos.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-11-23

Ūkyje įdarbinti užsieniečius bus paprasčiau

Ūkininkai vis garsiau skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, tačiau situacija keisis – jau kitąmet šalies ūkiuose įdarbinti užsieniečius bus paprasčiau. Užimtumo tarnyba atsižvelgė į Žemės ūkio ministerijos bei žemdirbių prašymus ir į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą įtraukė dar 8 žemės ūkio sektoriaus profesijas.

Jau nuo ateinančių metų įdarbinti supaprastinta tvarka bus galima kvalifikuotus vaismedžių ir vaiskrūmių, daržininkystės, mišriosios gyvulininkystės ūkių darbininkus, grybų augintojus, melžimo įrangos operatorius, mechanizatorius, buldozerio, ekskavatoriaus mašinistus.

Į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat įtrauktos ir 24 profesijos, susijusios su maisto pramone ir gamyba.

Lankstesnė darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarka, anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, padės spręsti vis aktualesnę darbuotojų trūkumo problemą.

„Susitikimuose su ūkininkais ar žemės ūkio įmonėmis vis dažniau girdžiu skundų, kad trūksta darbuotojų. Dėl šios problemos ne tik stoja darbai, bet ir imama svarstyti apie ūkio išlikimą.

Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių kvalifikuotų specialistų rasti vis sunkiau, todėl normalu, kaip ir kituose ekonomikos sektoriuose darbdaviai jų dairosi užsienyje. Tačiau dėl ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų įdarbinti užsieniečius ryžtasi retas ūkininkas.

Tad kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jai pavaldžia Užimtumo tarnyba bei socialiniais partneriais ieškojome būdų, kaip palengvinti tokių asmenų įdarbinimo tvarką. Jau nuo kitų metų samdyti kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio, turinčius profesijas, kurios įtrauktos į minėtą sąrašą, ūkiams bus paprasčiau“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos “Vaisiai ir uogos” prezidentė Vitalija Kuliešienė šią žinią sutiko itin palankiai, nes darbuotojų ūkiuose, anot jos, labai trūksta, dėl to sodininkai nukenčia ir net svarsto baigti savo veiklą.

„Asociacijoje jau yra du ūkiai, kurie žada mažinti veiklos apimtis vien dėl darbuotojų trūkumo. Jau šiemet nuostolių patirta labai daug – derlius uždera, o kokybiškos darbo jėgos trūksta. Obuoliai juk nepalauks. Taip desertiniai obuoliai virsta krituoliais“, – pasakoja asociacijos, kurios nariai produkcija aprūpina prekybos centrus Lietuvoje, prezidentė.

V. Kuliešienės nuomone, daugiausia darbuotojų būtų galima privilioti iš Ukrainos.

Svarbi informacija darbdaviams

Ūkininkas ar žemės ūkio įmonė, norėdama įdarbinti asmenis iš užsienio, turi žinoti kelis esminius dalykus.

Suradęs potencialų darbuotoją darbdavys turi užpildyti ir elektroniniu būdu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) pateikti tarpininkavimo raštą.

Šiam raštui suteikus numerį jį darbdavys turi perduoti darbuotojui, kuris savo šalyje turės kreiptis į Lietuvos ambasadą dėl vizos.

Darbdaviui nebereikės kreiptis į Užimtumo tarnybą, o dėl detalesnės informacijos jis galės kreiptis į Migracijos departamentą.

Ši tvarka galios tol, kol nebus išnaudota nustatyta darbuotojų kvota. Esant poreikiui, kvota metų eigoje gali būti patikslinta. Svarbiausia, kad darbdaviai apie darbuotojų poreikį informuotų Užimtumo tarnybą.

Svarbu ir tai, kad nekvalifikuotam darbui užsieniečiai gali būti įdarbinami sezoniniams darbams, kuriems nurodytas sąrašas negalioja.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-11-24

Pranešti apie sutvarkytus naujus plotus liko savaitė

Pasibaigus šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo laikotarpiui, dalis ūkininkų netinkamus paramai skirti plotus jau sutvarkė ir pavertė juos tinkamais gauti paramą. Už sutvarkytus plotus kitais metais gali būti skiriama parama, jei tik pareiškėjai apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas praneš iki gruodžio 1 d. Tai galima padaryti ir naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“.

Iki gruodžio 1 d. ūkininkai kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pranešti apie buvusius netinkamus paramai plotus, paverstus tinkamais, pvz., iškirtus medžius, išrovus kelmus, išvežus nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkius akmenų krūvas ar kt., arba, jei tinkami paramai plotai virto netinkamais (pvz., juose buvo pastatytas pastatas, iškastas tvenkinys ir pan.). Pranešimus itin patogu pateikti mobiliąja „NMA agro“ programėle.

Pranešant apie KŽS ribų pakeitimus per „NMA agro“, reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas atliktas pakeitimas. Siunčiant pranešimą pasirenkama skiltis „Pranešti apie atliktą veiklą“, tuomet nurodomas tipas „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“, o tada šis plotas fotografuojamas spaudžiant fotoaparato ženkliuką. Nuotrauka siunčiama paspaudus laiško ženkliuką.

Svarbu, kad būtų pateiktos bent dvi kiekvieno pakeitimo nuotraukos, kuriose būtų matomi vietą padedantys nustatyti objektai – medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją per programėlę „NMA agro“ reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę / įmonės pavadinimą ir valdos kodą ar projekto numerį. Informaciją apie savo pateiktus pranešimus galima matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje.

Tik patikslinę KŽS ribas pareiškėjai kitais metais galės pretenduoti į išmokas už naujai sutvarkytus ir tinkamais paramai skirti tapusius plotus.

Mobilioji programėlė skirta išmaniesiems telefonams, ją surasti ir nemokamai atsisiųsti galima naudojantis „Google Play“ ar „App Store“.

Apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialioje programėlei skirtoje skiltyje www.nmaagro.lt.

Šaltinis: nma.lt, 2021-11-24

NMA vyks tikrinti, kaip ūkininkai laikosi tręšimo reikalavimų šaltuoju metų laiku

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) planuoja gruodžio pradžioje vykti į ūkius patikrinti, ar ūkininkai laikosi draudimo šaltuoju metų laikotarpiu skleisti laukuose mėšlą ir (ar) srutas.   Draudimas šaltuoju metų laiku skleisti laukuose mėšlą ir (ar) srutas yra vienas iš kompleksinės paramos reikalavimų. Ribojant žemės tręšimą mėšlu siekiama apsaugoti upes, ežerus, jūras bei kitus vandens telkinius nuo taršos. Nustačius kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. visoms išmokoms, taigi ūkininkai gali prarasti reikšmingą paramos sumą.

Š. m. lapkričio 19 d. Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta, kad draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo š. m. gruodžio 1 d. iki kitų metų kovo 20 d. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.

Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reikalavimai

Mėšlas ir srutos turi būti kaupiamos ir laikomos taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose. Laikant daugiau kaip 100 SG, mėšlą ir srutas privalu kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.

Tirštąjį mėšlą laikant laukuose privaloma įrengti lauko rietuves, kurios turi būti įrengiamos laikantis šių reikalavimų:

– vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų, nebent pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą
– vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
– įrengiamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kuris turi užtikrinti, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
– rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
– rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;
– rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;
– rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio;
– rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo.

Šaltinis: nma.lt, 2021-11-25

Lietuvos ambasadorius Moldovos Respublikoje: VMVT ekspertų pagalba čia labai vertinama

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Moldovos Respublikoje Kęstučiu Kudzmanu.Susitikimo metu ambasadorius pasidžiaugė, kad aukštą VMVT ekspertų kvalifikaciją ypač gerai vertina Moldovos nacionalinė maisto saugos agentūra ir verslo asociacijos bei verslo įmonės, todėl tęsiamas bendradarbiavimas keičiantis ekspertine pagalba yra labai svarbus.

„Mūsų Tarnybos ekspertai yra pasirengę tęsti pagalbą tiek Moldovos maisto kontrolės agentūrai, tiek atskiriems verslo sektoriams, padedant jiems užtikrinti atitikimą Europos Sąjungos reikalavimams. Labai vertiname, kad apie mūsų specialistus užsienio kolegos atsiliepia itin gerai, vertina jų pagalbą, todėl tarptautinį bendradarbiavimą, be abejonės, tęsime ir stiprinsime”, – susitikimo metu ambasadoriui perdavė VMVT direktorius.

Lietuvos maisto saugos ir veterinarijos specialistai ženkliai prisidėjo ir vis dar prisideda rengiant Moldovos teisės aktų ir valstybinės maisto saugos grandinės „Nuo lauko iki stalo“ kontrolės procedūras, klausimynus ir mėginių atrinkimo laboratoriniams tyrimams programas.

Šiuo metu VMVT ekspertai padeda įgyvendinti jau 3-ią Europos Sąjungos (ES) finansuojamą Dvynių projektą maisto saugos ir veterinarijos sektoriuose, rengiant teisės aktų projektus pagal ES teisės aktų nuostatas, apmokant maisto grandinės inspektorius oficialios kontrolės principų, vadovaujantis rizikos vertinimo metodika, teikiant metodinę pagalbą tarptautinių ISO standartų įdiegimui, akredituojant nacionalinę maisto saugos ir gyvūnų sveikatos tyrimų laboratoriją. Neseniai VMVT ekspertas buvo pakviestas ir į ES Aukšto lygio patarėjų programą Moldovoje rengiant Maisto saugos politikos gaires.

Šis Tarnybos specialistų įvertinimas tarptautiniu lygiu patvirtina aukštą jų profesionalumą bei turimas vertingas ekspertines žinias, kurios padeda ir kitoms šalims siekti aukštesnių standartų maisto saugos ir gyvūnų gerovės bei sveikatos srityse.

Šaltinis: vmvt.lt,2021-11-24

Energetinei naštai palengvinti – papildoma parama būstui atnaujinti, šildymo katilams, mažataršiam transportui

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos patikslintą Klimato kaitos programos 2021 m. sąmatą. Siekiant suminkštinti energijos kainų šuolį, 21,5 mln. eurų nukreipiama gyventojų poreikiams: individualiam būstui atnaujinti, mažiau taršiems šildymo įrenginiams įsigyti, panaudoti atsinaujinančius išteklius gyvenamuosiuose namuose ir visuomeniniuose pastatuose – darželiuose, mokyklose, ligoninėse.

Individualiems gyvenamiesiems namams (vienbučiams ir dvibučiams) atnaujinti papildomai skirta 4,2 mln. eurų, atsinaujinančią energiją panaudoti individuliuose namuose ir daugiabučiuose – 7,3 mln. eurų.

Iš jų 6,5 mln. eurų atiteks pareiškėjams, įgyvendinantiems projektus gyvenamuosiuose namuose, ir papildant kvietimą taršiems šildymo įrenginiams pakeisti.

Iš šios sumos 0,8 mln. eurų bus papildomai skirta nepasiturintiems gyventojams skatinti atsinaujinančiai elektrai gaminti ir taršiems šildymo įrenginiams pakeisti. Kvietimas teikti prašymus šiai paramai gauti pratęstas iki 2022 m. birželio 1 d.

Be to, numatyta nauja priemonė – subsidijos nepasiturintiems gyventojams, įsigijusiems mažataršius automobilius. Jai skirta 1 mln. eurų.

Papildomos išmokos – iš viso 2 mln. eurų – numatytos gyventojams, utilizavusiems taršų automobilį ir pereinantiems prie palankesnio aplinkai susisiekimo (įsigijusiems paspirtukus, dviračius, planuojantiems keliauti viešuoju transportu – jo bilietams kompensuoti). Kvietimas paramai šiai priemonei gauti pratęstas iki 2022 m. birželio 1 d.

Dar 2,75 mln. eurų skiriama įmonėms ir organizacijoms pereiti prie atsinaujinančios energijos, 0,3 mln. eurų papildomai teks taršioms technologijoms keisti „žalesnėmis“.

Spalio 27 d. duomenimis, Klimato kaitos programos nepanaudotų lėšų bendras likutis – 24,55 mln. eurų. Iš jų 11,3 mln. eurų liko todėl, kad šiemet kai kurioms priemonėms finansuoti gauta mažiau paraiškų, negu buvo numatyta. Dar apie 13,25 mln. eurų susikaupė neįgyvendinus kai kurių ankstesnių metų projektų.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-11-24

K. Navickas: strateginis žemės ūkio plėtros planas vėluoja visoje ES

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad žemdirbių nepasitenkinimas ministerijos rengiamu Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu yra ne visai pagrįstas. Anot ministro, laiko likę nedaug, tačiau galutinis sutarimas dėl bendros Europos Sąjungos žemės ūkio politikos dar nepasiektas pačiame Briuselyje.

„Kalbuosi su ministrais (ES valstybių žemės ūkio ministrais – ELTA) ir visi turim tas pačias laiko įtampas. Šiandien dvi šalys tik paskelbė, kad strateginiai planai pateikti, tai Airija ir Estija. Tačiau vienas dalykas, kuris kelia visoms šalims narėms nerimą, yra tai, kad įgyvendinantys dokumentai bus patvirtinti tik gruodžio 6 d. Mes dirbame iš esmės pagal projektus, ir tai stabilumo tikrai neprideda“, – atsakydamas į parlamentarų raštu pateiktus klausimus Seime teigė K. Navickas.

Kalbėdamas apie planą, ministras patikino, kad didžioji strategijos dalis jau parengta.

„Jis buvo pradėtas rengti dar 2019 metais. Ir silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių analizė padaryta, padarytos sektorių intervencinės priemonės. Didžioji teksto dalis yra ir, aišku, yra keletas dalykų, dėl kurių mes iki šiol derinamės su ūkininkų bendruomene“, – sakė jis.

Iki 2021 m. pabaigos kiekviena ES valstybė turi atlikti išsamią žemės ūkio sektoriaus analizę ir parengti žemės ūkio plėtros strateginį planą, kuriame turi būti išdėstyta tiesioginių išmokų skyrimo tvarka, kaimo plėtros ir sektorinių programų įgyvendinimo planai. Valstybių parengti dokumentai teikiami Europos Komisijai, kuri savo ruožtu per šešis mėnesius juos įvertins ir patvirtins.

Kaip Eltai anksčiau sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki plano pateikimo EK, planas bus parengtas paviršutiniškai ir nebus priimtinas žemdirbiams. Jo teigimu, didelė dalis strategijos detalių dar nėra suderintos.

Keisti bendravimo manierą vertė Lobistinės veiklos įstatymas

Žemdirbiai K. Navicką kritikuoja ir dėl neva nevykstančio dialogo su ūkininkų bendruomene, prastos komunikacijos. Apie tai klausimo ir iš parlamentarų sulaukęs K. Navickas paminėjo Lobistinės veiklos įstatymą, iš esmės pakeitusį žemdirbių atstovų bendravimo su žemės ūkio ministru tvarką.

„Taip jau sutapo, kad mano kadencijos pradžia sutapo su Lobistinės veiklos įstatymo įsigaliojimo pradžia. Įvyko nemažai pokyčių bendravimo kultūroje, todėl jau nuo pirmų darbo dienų sulaukiau nepasitenkinimo, kad reikia deklaruoti susitikimus, registruotis lobistų registre, taip pat teikti ataskaitas apie pokalbius ir jų temas“, – teigė jis.

Ministras pažymėjo, kad stengiasi išklausyti visas ūkininkus vienijančias organizacijas, kurios pačios tarpusavyje nesutaria. Dažniausiai viešumoje linksniuojama Lietuvos žemės ūkio taryba (ŽŪT), pasak K. Navicko, nėra vienintelė tokia organizacija, todėl jos pozicija nėra galutinė.

„Siekiu bendravimo balanso tarp įvairių žemdirbių organizacijų. (…) Nors viešumoje norima parodyti, kad Lietuvos žemės ūkio taryba yra vienintelis ir teisėtas žemdirbių atstovas, tikriausiai visi žinote, kad taip nėra. Matome ir mes susipriešinimą tarp žemdirbių savivaldos institucijų, ir tikrai tas nedžiugina. Tikrai norėtųsi, kad žemdirbių savivalda būtų stipri ir atstovautų visiems interesams“, – tikino K. Navickas.

ŽŪT yra išreiškusi nepasitikėjimą ministru. Jų teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių. Kritikos sulaukė Žemės ūkio ministerijos vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos vadovas kaltinamas prastu vadovavimu ir nekompetencija. Ragindami trauktis, žemdirbiai prašo K. Navicko nekankinti savęs ir žemės ūkio atstovų.

Savo ruožtu kita ūkininkus vienijanti organizacija, Žemės ūkio rūmai, K. Navicką palaiko, o pats ministras tikina neketinąs pasiduoti ūkininkų spaudimui ir trauktis nežada.

Palaikymą K. Navickui taip pat išreiškė premjerė Ingrida Šimonytė, o jį delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai subūrė darbo grupę, kurioje bus siekiama rasti sutarimą tarp žemdirbių ir ministerijos, neatleidžiant K. Navicko. Jai vadovauja buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-11-24

Ankstesnės žemės ūkio naujienos