Žemės ūkio naujienos: 2021-12-15

Pasak žemės ūkio Kęstučio Navicko, iššūkių netrūko ir jų dar bus – sektoriaus laukia pokyčiai, kurie yra būtini, o ministerija, aktyviai tardamasi su socialiniais partneriais, mokslininkais, ieško geriausių sprendimo būdų.

„Tarp svarbių per šiuos metus nuveiktų darbų – ir viešojo sektoriaus skaidrinimas, ir nauji leidimai eksportuoti lietuvišką produkciją, ir reikalingi įstatymų pakeitimai“, – sako žemės ūkio ministras.

Šiemet atlikus patikrinimus ir auditus Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose valstybės įmonėse nustatyta aibė pažeidimų ir sisteminių problemų, kai kurių įmonių veiklą teko laikinai stabdyti. Nustatyta, kad dalis jų neturi strateginės reikšmės žemės ūkio sektoriui, nesukuria tinkamos pridėtinės vertės valstybei. Taip pat rengiami planai konsoliduoti ŽŪM pavaldžias įstaigas – „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą“, „Valstybės žemės fondą“ bei „Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“.

Geros naujienos laukė ir eksportuotojų – gautas JAV patvirtinimas dėl leidimo eksportuoti šalto rūkymo kiaulienos ir jautienos kumpį, dešras ir dešreles, vytintas dešreles, termiškai apdorotus koldūnus su kiauliena. Pasiektas susitarimas yra labai svarbus mūsų įmonėms ir visam mėsos sektoriui, nes atsiveria kur kas didesnės galimybės tiekti įvairesnius lietuviškus mėsos produktus JAV vartotojams.

Lietuvos žemdirbiams į Taivaną leista eksportuoti vartojimui skirtus lietuviškus kviečius bei miežius, avižas ir žirnius. Nuoseklus ministerijos ir atsakingų institucijų bendradarbiavimas jau duoda vaisių.

Siekiant užtikrinti šalies apsirūpinimą maistu krizės atveju, parengtas Valstybės rezervo įstatymo projektas. Siūloma, kad tiekėjams būtų mokama už maisto produktų saugojimą tam tikrą laiką, o produktų būtų įmanoma įsigyti tik atsiradus realiam poreikiui. Taip valstybė užtikrintų, kad Lietuvoje būtų nuolat saugomas tam tikras produktų kiekis, kurio gali prireikti ekstremalios situacijos metu.

„Tai tik keli svarūs šių metų darbai, neabejoju, kad jų bus vis daugiau ir visus iššūkius bei problemas išspręsime kartu. Džiaugiuosi, kad daugėja ūkininkų, kurie tvariai ūkininkauja ir jau įvertino to naudą – tikiu, kad tokių ūkių daugės, o Žaliojo kurso tikslai bus įveikiami“, – teigia ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-11

Ministras K. Navickas informavo kolegas apie sudėtingus Lietuvos ir Kinijos santykius, kurie turi įtakos ir šalies žemės ūkio bei maisto sektoriui.

Pastaruoju metu Lietuvos įmonės, be jokio oficialaus Kinijos institucijų pranešimo, negalėjo pateikti muitinės deklaracijų ir importuoti prekių į Kiniją. Susiduriama ir su Kinijos partnerių nenoru bendradarbiauti. Tai rodo paruoštų užsakymų atšaukimas, atsisakymas pratęsti ir sudaryti naujas sutartis, tiekimo grandinių sutrikimai ir kiti veiksmai.

„Kinijos vykdomos priemonės prieš Lietuvą yra politiškai motyvuotas ekonominis spaudimas. Tokie Kinijos veiksmai yra diskriminaciniai, pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos principus ir tarptautines normas, be to, jie daro įtaką ir bendrai ES prekybos politikai. Šioje situacijoje ypač svarbi ES vienybė ir solidarumas“, – teigė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Kiaulienos krizei nesibaigiant – raginimas taikyti ES finansinės paramos priemones

Situacija kiaulienos sektoriuje vis dar labai įtempta. Todėl ministras K. Navickas kartu su kitais ministrais jau trečią kartą ragino Komisiją skubiai imtis veiksmų šiai krizei spręsti.

Ministras K. Navickas dar kartą akcentavo kiaulienos sektoriaus patiriamus sunkumus – rekordiškai žemas kiaulienos kainas Lietuvoje, toliau dėl itin aukštų pašarų bei energijos kaštų augančius gamybos kaštus bei augintojų patiriamus nuostolius.

„Darome viską, ką galime padaryti patys šalies nacionaliniu lygiu – teikiame valstybės pagalbą. Tačiau tai – ES lygio krizė, kuriai būtinas ES lygio atsakas, vien nacionalinių pastangų nebepakanka“, – dar kartą prašydamas skubiai taikyti išskirtines ES finansinės paramos priemones kiaulienos sektoriui, į žemės ūkio komisarą kreipėsi ministras. K. Navickas.

Komisaras patikino, kad mato nedidelių, bet palankių galimo kiaulienos sektoriaus atsigavimo ženklų – Komisija ir toliau atidžiai stebi situaciją rinkoje.

Taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl žvejybos galimybių Europos Sąjungos ir jai nepriklausančiuose vandenyse 2022 metais. Lietuvos tolimojo plaukiojimo žvejybos laivai galės tęsti veiklą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-14

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Ražienų laukai per žiemą“ yra vienas iš ekstensyvaus ūkininkavimo būdų. Ekstensyviai ūkininkaudami žemdirbiai prisideda prie biologinės įvairovės, stabilios ir stiprios ekosistemos išsaugojimo. Kai žiemą dirvožemį dengia ražienos, ne tik gerėja jo struktūra ir derlingumas, bet ir ražienų plotai tampa svarbiu maisto šaltiniu žiemojantiems paukščiams, padeda peržiemoti pilkiesiems kiškiams, kurapkoms.

2021 m. duomenimis pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ pateiktos 2 843 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 40 570 ha.

Pagrindiniai įsipareigojimai

Kompensacinė išmoka dalyvaujant veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ mokama už šiuos pagrindinius įsipareigojimus:

nupjovus javus, laukai paliekami neaparti iki kitų metų kovo 1 d.;
įsipareigotame plote nenaudoti pesticidų ir herbicidų po derliaus nuėmimo;
ražienų netręšti, nekalkinti ir neskusti;
ražienų laukuose sužėlusių augalų nešienauti ir (arba) nesmulkinti.

Papildomi reikalavimai

Vykdant veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ taip pat būtina laikytis šių papildomų reikalavimų:

Veiklą vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama, kai dalyvaujama veikloje, gali būti ne didesnis kaip 50 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas neribojamas.
Kasmet per žiemą ražienų plotas gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau pagal veiklą įsipareigotas plotas kiekvienais metais neturi mažėti.
Pagal veiklą įsipareigotame plote po derliaus nuėmimo reikia sutvarkyti šiaudus, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti ir paskleisti juos dirvos paviršiuje.

Išmokos dalyvaujantiems vien tik veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ mokamos už ne mažesnį kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą bei už ne mažesnį kaip 1 ha lauko plotą.

Už tą patį plotą, už kurį mokama parama pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, negali būti mokama ir žalinimo išmoka.

Kompensacinės išmokos dydis

Ūkininkų, vykdančių įsipareigojimus pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, patiriamos papildomos išlaidos ir negautos pajamos kompensuojamos KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ paramos lėšomis. Laikoma, kad reikalavimų įgyvendinimas 15 proc. mažina plotų, paliktų ražienoms, derlingumą, kadangi deklaruotuose plotuose auginamos vasarinės grūdinės kultūros savo biologine prigimtimi yra mažiau derlingos, taip pat laukas ariamas pavasarį (išlieka rizika, jog pasėliai gali būti paveikti ligų ir piktžolių).

Kompensacinė išmoka už ražienų, paliktų per žiemą, vieną hektarą 99 Eur.

Pagrindinius reikalavimus / įsipareigojimus siekiant gauti tiesiogines išmokas, susietąją paramą bei paramą pagal su plotu susijusias KPP priemones, aktualias datas rasite NMA parengtose atmintinėse.

Šaltinis: nma.lt, 2021-12-14

Kas gali teikti paraiškas?

Pagal priemonę konsultavimo paslaugos teikiamos šiems konsultavimo paslaugų gavėjams:

ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams;
miško valdytojams;
kaimo vietovėse veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Kokias paslaugas galima įsigyti?

Pareiškėjas, siekiantis pasinaudoti konsultavimo paslaugomis, galės konsultuotis šiomis temomis pagal konsultavimo paslaugų sritis:

ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams kompensuojamos konsultacijos, susijusios su teisės aktų reikalavimų ir standartų laikymusi, klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos taikymu, vandens apsaugos reikalavimų įgyvendinimu, integruotų augalų apsaugos priemonių taikymu, jaunųjų ūkininkų konsultavimu dėl ūkio steigimo, modernizavimo ir kt. priemonių įgyvendinimu;
miško valdytojams kompensuojamos konsultacijos, susijusios su informavimu apie įsipareigojimus dėl saugomų teritorijų, saugomų rūšių ir buveinių nustatymo ir kt. taisyklių bei įvairių rūšių miško kirtimų vykdymu, nemedieninių miško resursų panaudojimu, miško ekonominės vertės didinimu;
kaimo vietovėje veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuojamos konsultacijos, susijusios su įmonės ekonomine ir aplinkosaugine veikla.

Kokia galima paramos suma?

Lėšų suma, kuri gali būti paskirsta konsultavimo paslaugoms gauti pagal atskiras konsultavimo paslaugų sritis 2021–2023 metams yra:

ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams – 273 318 Eur;
miško valdytojams – 118 166 Eur;
kaimo vietovėse veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 233 888Eur.

Vienam konsultavimo paslaugų gavėjui (pareiškėjui) didžiausia galima pasinaudoti konsultavimo paslaugomis suma yra 1 500 Eur be PVM.

Paramos intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į konsultavimo paslaugų sritį: konsultavimo paslaugos ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams – 100 proc. arba 70 proc. konsultavimo paslaugų teikimo valandinio įkainio priklausomai nuo konsultavimo temos, miško valdytojams – 100 proc. konsultavimo paslaugų teikimo valandinio įkainio, kaimo vietovėje veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 70 proc. konsultavimo paslaugų teikimo valandinio įkainio.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų atitiktis KPP priemonės atrankos kriterijams dėl konsultavimo paslaugų vertinama tuo atveju, jei lėšų suma, kuri gali būti paskirstyta konsultavimo paslaugoms gauti pagal atskirus pareiškėjus, yra didesnė arba lygi 2021–2023 metais planuojamai skirti paramos sumai pagal priemonės veiklos sritį.

Pareiškėjų atrankos kriterijai taikomi mažėjančios svarbos tvarka:

Ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, kurie paraiškos pateikimo metu:

yra pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai pagal vieną iš KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir (arba) „Dirvožemio apsauga;
pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos ir (arba) Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašus yra sudarę tręšimo planus ir juos įgyvendina;
pagal teisės aktų reikalavimus yra sertifikuoti ekologinės gamybos ūkiai;
yra jaunieji ūkininkai (ne vyresni kaip 40 metų amžiaus);
turi ne mažiau kaip 10 sutartinių gyvulių.

Miško valdytojai paraiškos pateikimo metu:

yra fiziniai asmenys;
miško valda patenka į saugomas teritorijas.

Kaimo vietovėse veikiančioms labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės paraiškos pateikimo metu:

įmonė veikia ne ilgiau kaip 3 metus;
įmonė veikia savivaldybėje, kurioje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis pagal skelbiamus Lietuvos statistikos departamento duomenis yra aukštesnis nei vidutinis Lietuvos Respublikoje;
įmonė turi ne mažiau kaip 2 darbuotojus.

Sudarant atskiras pareiškėjų atrankos pirmumo eiles vadovaujamasi paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktais ir atitinkamais dokumentais pagrįstais duomenimis ir viešuosiuose registruose esančiais duomenimis. Pateiktoje paraiškoje nurodyti duomenys be NMA paklausimo po paraiškos pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami (išskyrus akivaizdžias klaidas). Jeigu paraiškoje ir jos prieduose nėra duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti pareiškėjo atitiktį atrankos kriterijui, laikoma, kad pareiškėjas jo neatitinka.

Šaltinis: nma.lt, 2021-12-14

Tačiau dėl menkesnio derliaus augalininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 4,9 proc. Labiausiai sumažėjo cukrinių runkelių (16,7 proc.), ankštinių augalų (13,1 proc.), javų (8,6 proc.) ir bulvių (7,8 proc.) derlius. 4,2 proc. išaugusį rapsų derlių lėmė 10,9 proc. padidėjęs rapsų pasėlių plotas.

Gyvulininkystės produkcijos vertė padidėjo 7,2 proc. Tam įtakos turėjo 8,2 proc. išaugusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos, iš jų labiausiai augo pieno (14,8 proc.), galvijų (12,9 proc.) bei avių ir ožkų (11 proc.) supirkimo kainos. Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 0,9 proc., nes buvo mažiau išauginta paukščių (5 proc.), avių ir ožkų (1,6 proc.) bei mažiau primelžta pieno (0,8 proc.).

Tiesioginės išmokos žemės ūkio produkcijai padidėjo 10 proc. ir sudarė 387,8 mln. EUR, o kitos subsidijos gamybai sumažėjo 15,6 proc. ir sudarė 211 mln. EUR. Suteiktų žemės ūkio paslaugų vertė 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 13 proc

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-14

Naujaisiais Žemės įstatymo pakeitimais detaliau aptarti išnuomotos valstybinės žemės pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo atvejai bei tvarka, kartu numatant ir atlyginimo už žemės sklypo naudojimo ar veiklos valstybinėje žemėje keitimą mechanizmą. Įsigaliojus įstatymo pataisoms bus sudaromos vienodesnės sąlygos investuotojams plėtoti veiklą, nepriklausomai nuo to, ar nekilnojamojo turto projektai įgyvendinami privačioje ar valstybinėje žemėje.

Kita vertus, valstybė, kurios pagrindinis turtas – žemė, gaus kompensaciją už naujų statinių statybą ar naujos veiklos vystymą ne aukciono tvarka išsinuomotame valstybinės žemės sklype.

Esminiai įstatymo pakeitimai

Valstybinės žemės nuomos sutartis turės būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudos žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą arba jeigu bus keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (išskyrus Žemės įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju). Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą turės būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.

Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal jų tiesioginę paskirtį bus priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalins nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Priėmus sprendimą nutraukti tokią sutartį arba jos nesudaryti dėl minėtų priežasčių, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama įstatyme nustatyta tvarka, kai per 2 metus valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Priimtais Žemės įstatymo pakeitimais reglamentuojama, kad nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje gali būti numatyta tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, Vyriausybės nustatyta tvarka turės sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, o kitą 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Įstatyme nustatyta: jeigu dėl statomų naujų ar rekonstruojamų esamų statinių ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po to – statinio ar įrenginio bendras plotas, reikia atlyginti už tą plotą. Atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma, bet ne daugiau kaip 75 procentai vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės.

Atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo atveju.

Šaltinis: nzt.lt, 2021-12-10

Pasak Grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, kadangi dėl covido grėsmės iki keturių žmonių ribojamas dalyvių skaičius, be jo su komisaru susitiko Žemės ūkio tarybos atstovai Jonas Vilionis, Zigmas Aleksandravičius bei Martynas Puidokas. Žemdirbiai priminė komisarui, kad Lietuvos ūkininkų gaunamos tiesioginės išmokos dar gerokai mažesnės nei vidutinės ES. Lietuvos, Latvijos, Estijos ūkininkai gauna mažiausias išmokas bendrijoje. Nors buvo daug pažadų iš Briuselio, jog išmokos ES šalių ūkininkams bus suvienodintos, tas procesas vyksta gana vangiai.

Pasak Žemės ūkio tarybos atstovų, komisaras pripažįsta,– nors dedamos pastangos, politiniai sprendimai tokie, kad tų vienodų išmokų nėra. Lietuvos žemdirbiai teigia išgirdę žemės ūkio komisaro pažadą, kad per savo kadenciją jis Europos parlamentui pateiks projektą dėl visiško išmokų suvienodinimo, bet dėl to galutinai nuspręs politikai. J. Wojciechowskis esąs už tai, kad visų ES valstybių žemdirbiai gautų vienodas išmokas, nes žaliojo kurso reikalavimai ir įgyvendinimo priemonės visiems yra vienodi. Tad ir parama toms priemonėms įgyvendinti turi būti vienoda.

„Kalbėdami apie žaliojo kurso reikalavimus, atkreipėme komisaro dėmesį, kad Lietuvos žemdirbiams bent jau dokumentuose keliami kai kurie reikalavimai griežtesni nei numatyti žaliojo kurso strategijoje ir ES reglamente. Kartu su komisaru priėjome prie nuomonės, kad tai nėra teisinga politika, kai valstybės narės, kaip Lietuva, vienpusiškai keldamos didesnius reikalavimus ūkininkams, blogina jiems konkurencines sąlygas. Komisaras pritarė mums, jog tie reikalavimai neturėtų būti užkelti. Ir kas svarbiausia, – pabrėžė, kad apsirūpinimas maistu turi išlikti pirmoje vietoje.

Nepaisant to, kad žaliasis kursas yra politinis sprendimas, tačiau žemės ūkyje jis turi būti įgyvendinamas taip, kad nebūtų pažeistas apsirūpinimo maistu saugumo principas. Pirmas uždavinys – aprūpinti savo piliečius saugiu ir sveiku maistu“, – mintimis iš susitikimo dalijosi Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. Pasak A. Macijausko, žemės ūkio komisaras J. Wojciechowskis labai nustebo išgirdęs, kad iš daugiau nei dviejų milijardų eurų ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo Lietuvoje žemės ūkiui skirta tik 16 mln. pelkėms atkurti.

Tuo metu kitos valstybės ūkininkams dosnesnės, štai Lenkijoje žemės ūkis gavo dešimtadalį to paties ES fondo lėšų. Jei toks principas būtų taikytas ir Lietuvoje, ūkininkams būtų tekę daugiau nei 200 mln. eurų. „Komisarui paaiškinome, kad tas lėšas būtume galėję panaudoti žaliojo kurso įgyvendinimui, tiksliosios žemdirbystės plėtojimo priemonėms, taupančioms trąšas ir pesticidus, įdiegti. Žemės ūkio taryba valdžios institucijoms teikė projektus, bet jokio finansavimo negavome. Komisaras J. Wojciechowskis teigė dar kartą paraginsiantis ES valstybes, tarp jų ir Lietuvą skirti finansavimą.

Jis sakė, kad buvo išsiuntinėjęs visų ES šalių žemės ūkio ministrams laiškus, ragindamas skirti finansavimą žemės ūkiui iš europinio Ekonomikos gaivinimo fondo. Labai gaila, kad Lietuvoje į aukščiausių ES pareigūnų raginimus nebuvo atsižvelgta“, – apgailestavo A. Macijauskas. Anot jo, susitikime komisaras pabrėžė, – nė vienas ūkininkas neturi būti apeitas, visiems ūkiams turi būti suteiktas adekvatus, tai yra,– atitinkamas finansavimas, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų žaliojo kurso reikalavimų.

Pats blogiausias scenarijus būtų, jei paramos lėšomis pasinaudotų nedidelė dalis žemdirbių, o didžioji dalis ūkių liktų be jokios paramos. „Deja, jau dabar matyti, kad didžioji dalis Lietuvos augalininkystės ūkių yra paliekami vieni siekti žaliojo kurso tikslų be valstybės ir ES paramos. Mūsų žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra viešai pasakęs, kad augalininkystės ūkiai gali nesitikėti jokios paramos. Tačiau ES komisaras J. Wojciechowskis kalba priešingai: visi ūkininkai turi gauti atitinkamą paramą, pavyzdžiui, augalininkystės ūkiai trąšų ir pesticidų mažinimo priemonėms, ūkiai dėl to neturi nukentėti finansiškai“, – sakė A. Macijauskas.

Lietuvos žemės ūkio taryba tikisi, kad šias ES komisaro mintis išgirdo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kiek vėliau nei tarybos atstovai, susitikęs su J. Wojciechowskiu. Pasak Žemės ūkio tarybos nario A. Macijausko, EK narys, deleguotas Lenkijos, J. Wojciechowskis itin domisi Lietuvos žemės ūkiu, mūsų šaliai turi ir kai kurių sentimentų, nes jo mama kilusi iš Vilniaus krašto. Per artimiausią pusmetį komisaras ketina apsilankyti Lietuvoje.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-12-14