Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-16

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Photo by Anelale Nájera on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Naujas Nacionalinės žemės tarnybos vadovas – kitų metų pirmąjį pusmetį

Naujas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas turėtų būti paskirtas kitų metų pirmąjį pusmetį. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikisi, kad naujasis vadovas imsis reikšmingų organizacijos, kurioje pradėtas auditas, pokyčių.

Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) laikinai vadovauti ministras K. Navickas paskyrė tarnybos direktoriaus pavaduotoją Saulių Mocevičių. Laikinasis vadovas paskirtas pasibaigus NŽT vadovo Laimono Čiako kadencijai. S. Mocevičius įstaigai vadovaus, kol bus atrinktas naujas tarnybos vadovas.

„Naujo vadovo atrankos konkurse tikimės sulaukti kandidatų, kurie būtų pasirengę imtis reikšmingų organizacijos pokyčių ir išspręstų tuos sisteminius trūkumus, kuriuos, tikimės, atskleis pradėtas įstaigos auditas“,– sako ministras K. Navickas, padėkojęs L. Čiakui už darbą.

NŽT auditą atliks speciali auditorių grupė, suburta iš keturių ministerijų atstovų. Į Žemės ūkio ministerijos vidaus audito grupę savo atstovus delegavo ir Susisiekimo, Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai precedento neturintis atvejis, kai įstaigos auditą atlieka jungtinė tarpinstitucinė vidaus auditorių grupė. Pavedimą atlikti NŽT auditą ir pasitelkti kitų ministerijų ekspertus pasirašė žemės ūkio ministras.

Vidaus audito grupė peržiūrės NŽT administracinę struktūrą, įvertins dokumentų skaitmenizavimo galimybes bei tikrins procesų veiksmingumą bei kontrolę.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-14

Bendradarbiavimas – svarbu ne tik klausyti, bet ir išgirsti

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) gruodžio 14 d. pakvietė socialinius partnerius į tradicinį metinį renginį. NMA atstovai susitikimo dalyviams pristatė veiklos strateginius tikslus, kuriais vadovaujantis buvo pasiekti šių metų rezultatai, supažindino su ateities planais, išklausė socialinių partnerių pasiūlymus. Paramos administravimo rezultatai ir laukiantys iššūkiai išsamiai buvo pristatyti pranešime „Paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai administravimo 2021 m. apžvalga“.

„Mūsų įstaigos pasiektus paramos administravimo rezultatus matuojame atsižvelgdami į NMA prioritetines kryptis – paslaugų greitį, kokybę ir skaidrumą, administracinės naštos ūkininkams mažinimą, patikrų optimizavimą, sankcijų mažinimą tikriems ūkininkams, didesnę ūkininkavimą imituojančių pareiškėjų kontrolę“ – sakė NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius. 2014–2020 metų programinis laikotarpis eina į pabaigą, numatytos naujos paramos schemos, kurių administravimui NMA ruošiasi jau šiandien. „Norime padėti ūkininkams, todėl ieškome būdų, kaip aiškiai suteikti informaciją, supaprastinti reikalavimų įgyvendinimą, jų patikrinimus, kaip tikslingai ir operatyviai išmokėti paramą“ – savo įžanginėje kalboje sakė NMA vadovas.

Pasibaigus pristatymams, vyko diskusija, buvo pateikta vertingų pasiūlymų ir net kelių asociacijų vardu išsakytas ypač reikšmingas pastebėjimas – agentūra vis dažniau konsultuoja, o ne baudžia, ne tik išklauso, bet ir išgirsta savo kliento lūkesčius, ji nuolat artėja prie žmogaus.

Tai didžiulis NMA darbo įvertinimas ir paskata dėti visas pastangas, kad galėtume pelnytai džiaugtis tokiu įvertinimu.

Agentūra ir toliau organizuos susitikimus su socialinius partneriais – planuojamos diskusijos įvairiomis su parama susijusiomis aktualiomis temomis. Susitikimų metu gauti pasiūlymai fiksuojami, jiems įgyvendinti sudaromi veiksmų planai.

Šaltinis: nma.lt, 2021-12-15

Šilumos siurbliams ir katilams pasikeisti bei gyvenamiesiems namams modernizuoti – papildomai virš 8 mln. eurų

Šiemet per pirmuosius du kvietimus pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus buvo sulaukta gerokai daugiau gyventojų paraiškų nei buvo numatyta ir tam skirta lėšų, todėl dabar skelbiamas jau trečiasis kvietimas už papildomus 4 mln. eurų.   

Paraiškas dėl iškastiniu kuru kūrenamų katilų keitimo bus galima teikti iki 2022 m. vasario 1 d. per informacinę sistemą APVIS. Maksimali subsidijos suma pareiškėjui gali siekti 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai ji sudaro 5-7 tūkst. eurų.

Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.

Tuo tarpu individualių namų modernizavimui numatyta skirti truputį daugiau – 4,2 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti taip pat iki 2022 m. vasario 1 d. per informacinę sistemą APVIS.

Kompensacijų gali prašyti gyventojai, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą, kurio statyba yra užbaigta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Parama bus skiriama, jeigu po namo atnaujinimo bus pasiekta ne mažesnė nei B jo energinio naudingumo klasė ir šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su ankstesnėmis.

Išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iš fiksuoto dydžio (už 1 m2 – 75 eurai). Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14,5 tūkst. eurų.

Šios kompensacijos skirtos sumažinti šiluminės energijos sąnaudas privatiems namams apšildyti ir taip mažinti išmetamų į atmosferos orą šiltnamio dujų kiekį.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-12-15

Kiek trąšų sunaudojama Lietuvoje: štai kas nutiks atsisakius baltarusiškų

Bent du arbatiniai šaukšteliai kiekvieną valandą ištisą parą visiems Lietuvos gyventojams nuo kūdikio iki senolio. Maždaug tiek mums tektų pagrindinių mineralinių trąšų, kurios per metus oficialiai sunaudojamos Lietuvos žemės ūkyje. Kilus politiniam skandalui dėl sankcijų Baltarusijai taikymo, portalas tv3.lt pasidomėjo, kam apskritai reikalingos mineralinės trąšos reikalingos, ar be jų įmanoma apsieiti, kuo būtų galima pakeisti baltarusiškas trąšas.

Kiek sunaudojama kalio ir kitų trąšų

Azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) junginiai yra dažniausiai naudojami trąšose.

Kalio yra ir augalų (pvz., medžių) pelenuose, tačiau trąšos gaminamos iš pramoniniu būdu išgaunamos medžiagos. Statistikos departamento duomenimis, per 2019 m. Lietuvos žemės ūkyje buvo sunaudota daugiau kaip 303 tūkst. tonų azoto, fosforo ir kalio trąšų (vien jo – 72 tūkst.).

Šį kiekį padalijus visiems 2,7 mln. Lietuvos gyventojų, išeitų daugiau kaip 13 g kiekvieną valandą per parą.

Arbatiniame šaukštelyje telpa apie 5 g cukraus arba druskos, panašiai tiek – ir trąšų. Beje, oficialūs duomenys taip pat rodo, kad iš Baltarusijos importuojama daugiau NPK trąšų, negu apskritai sunaudojama Lietuvoje.

Per dešimt šių metų mėnesių iš kaimyninės šalies jų jau importuota 328 tūkst. tonų. Jų vertė – 88,5 mln. eurų. Tai yra daugiau pinigų nei už baltarusiškas trąšas sumokėjome per visus praėjusius arba užpraėjusius metus.

Kilus skandalui dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, Susisiekimo ministerija parengė Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.

Jame numatyta, kad sankcijos būtų taikomos ne tik per Lietuvą tranzitu pervežamoms (pvz., iki Klaipėdos uosto), bet ir į mūsų šalį įvežamoms baltarusiškoms prekėms. Taigi ir baltarusiškoms trąšoms. Kas nutinka, kai trūksta kalio Kaip paaiškino Valstybinė augalininkystės tarnybos Agrochemijos skyriaus vyriausiasis specialistas Bertoldas Gumbaragis, su azotu ir fosforu kalis yra viena iš trijų pagrindinių augalų augimą veikiančių maisto medžiagų.

„Kalio trąšos naudojamos tręšti laukus prieš žemės ūkio augalų sėją, siekiant praturtinti dirvožemį kaliu. Jis padeda augalams geriau įsisavinti dirvos drėgmę. Pagreitėja fotosintezė, susidaro daugiau aminorūgščių, gerėja šaknų sistemos vystymasis.

Trūkstant kalio sustoja augalo reprodukcinių organų vystymasis, silpnėja augalo stiebai, ląstelėse sulėtėja baltymų fermentacija“, – paaiškino specialistas. Jis išskyrė kelis kalio trūkumo augaluose požymius. Jų lapai pradžioje geltonuoja, vėliau rausvėja, gali atsirasti melsvas arba bronzinis atspalvis. Lapų krašteliai išdžiūva, sukasi. Plonėja, silpnėja stiebai. Augalas nustoja intensyviai augti. Kalio trūkumas stabdo monosacharidų virtimą į polisacharidus, o didelis cukraus kiekis ląstelėse turi įtakos augalo atsparumui šalčiams.

Tręšiant azotu augalus, kurie jaučia kalio trūkumą, audiniuose susidaro neįsisavinto amoniako perteklius, to rezultatas – sutrikę augalo gyvybiniai procesai. „Kalis augalų ląstelėse yra citoplazmos jonuose ir ląstelių sultyse.

Mažiau kalio yra senose augalo dalyse, šaknyse, sėklose, o daugiau – šviežiuose lapuose ir ūgliuose. Šiauduose kalio daugiau nei grūduose, todėl naudojant kraikinius šiaudus tręšimui, dirva atgauna kalį natūraliu būdu“, – nurodė B. Gumbaragis.

Anot jo, kalio trąšos naudingos visiems augalams, o ypač bulvėms, cukriniams runkeliams, pašariniams šakniavaisiams, linams, kanapėms, ankštiniams augalams, kukurūzams, žiemkenčiams, pašarinėms žolėms.

Žemės ūkis taptų nekonkurencingas

Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė ir ūkininkė dr. Laura Masilionytė paaiškino, kad be mineralinių trąšos šiuolaikinis žemės ūkis neįsivaizduojamas.

„Trąšose esantys makroelementai NPK (azotas, fosforas ir kalis) yra pagrindinės nešančiosios medžiagos. Be jų neįsivaizduojame žemės ūkio jau daugybę metų ir ateityje neįsivaizduosime. Trąšos lygiai tas pats yra kaip ir žmogui maistas“, – aiškino pašnekovė.

Žmogui neužtenka valgyti vien druską ar pipirus, kad išgyventų jam būtinos įvairios kitos medžiagos, gaunamos kartu su mėsa, daržovėmis, vaisiais. Panašiai esą ir augalams reikalingos mineralinės trąšos. Jeigu laukai nebūtų tręšiami, paprasčiausiai skurstų pasėliai.

L. Masilionytė pripažino, kad natūralioje aplinkoje paprastai yra tam tikras kiekis azoto, fosforo ar kalio, kuriuos augalai pasisavina. „Visų elementų dirvožemyje, atmosferoje, yra, ką bakterijos fiksuoja. Bet tai yra pats minimumas. Jeigu norime, kad mūsų žemės ūkis išliktų konkurencingas ES, tai mes jokiu būdu negalime pasikliauti vien tik gamta – galime pasižiūrėti, kiek tręšia vokiečiai, prancūzai, olandai“, – įspėjo Žemės ūkio rūmų atstovė.

Anot jos, visi intensyvūs ūkiai naudoja trąšas. Taip pat jas naudoja ir ekologiniai ūkiai. „Ir ypatingai kalio trąšas naudoja, nes neįsivaizduojamas yra ūkininkavimas be jų. Fosforas – be jo, ankštinių javų beveik neužauginsi.

Naudojamos yra skystos trąšos, ypatingai ekologiniuose ūkiuose. Yra naudojamos organinės trąšos, patvirtintos sertifikatais. Kuo puikiausiai atliekamas tręšimas ir ekologiniuose ūkiuose, nes reikia praturtinti bent jau organinėmis trąšomis. O intensyvūs ūkiai turi galimybę praturtinti mineralinėmis trąšomis“, – aiškino L. Masilionytė.

Su kiekvienu nuimamu derliumi iš laukų iškeliauja ir dalis juose esančių medžiagų. „Iš pagrindinių trąšų reikia apie 20 kg vienos ar kitos medžiagos 1 tonai grūdų išauginti. Priklausomai nuo rajono ir žemės derlingumo, Lietuvoje derliai tikrai svyruoja gana daug. Kuliama nuo 4 iki 8 tonų iš hektaro. Tad įsivaizduokite, kad kiek reikia atiduoti ir į dirvožemį. Dar nepamirškime, kad apie 10–20 proc. pateks į atmosferą, nusės nejudriuose junginiuose dirvožemyje“, – komentavo pašnekovė.

Ji įsitikinusi: intensyviame ūkyje vienareikšmiškai neįmanoma apsieiti be mineralinių trąšų. „Pakeisti jas organinėmis (pvz., mėšlu – aut. past.) gana sudėtinga. Mums neužtektų vien tik organinių trąšų – jų kiekiai turėtų būti labai dideli. Aišku, mes galime perpus susimažinti derlius ir taip patenkinti poreikį. Bet apie konkurencingą Lietuvos ūkį ES tada jau nebėra ką kalbėti“, – apibendrino L. Masilionytė.

Daugiausia kalio trąšų – iš rytų

Žemės ūkio ministerija tiesiai neatsakė į klausimą, ar įmanoma, kad Lietuvos žemės ūkyje būtų visiškai atsisakyta mineralinių trąšų naudojimo. „Kokias ir kiek trąšų naudoti ar nenaudoti, sprendžia pats žemės ūkio produkcijos gamintojas. Įgyvendinat ES Žaliojo kurso principus, Žemės ūkio ministerija siekia, kad būtų sumažintas mineralinių trąšų naudojimas – skatina ekologinių ir kitų tvariai ūkininkaujančių ūkių plėtrą, ragina pagal galimybes mineralines trąšas keisti organinėmis“, – atsiųstame komentare nurodė ministerijos specialistai.

Tiesa, anot jų, uždraudus baltarusiškų trąšų importą į Lietuvą, jų esą būtų galima importuoti iš kitų šalių. Pasak ministerijos, Lietuva mineralines trąšas importuoja ne tik iš Baltarusijos, bet ir iš Norvegijos, Jordanijos, Uzbekistano, Izraelio, Ukrainos, Rusijos. Tiesa, jos specialistai nurodė nežinantys, kokios yra kitose šalyse pagamintų trąšų kainos, nes tokios informacijos nekaupia.

Kalbėdamas apie kalio trąšas B. Gumbaragis patikslino, kad iki šiol į Lietuvą daugiausia buvo importuojamos baltarusiškos „Belaruskalij“ kalio chlorido trąšos, rusiškos „Uralkali“ kalio chlorido trąšos, „Bryansk Agro Chem“ kalio chlorido trąšos, Uzbekistano gaminto „Uzkimyoimpeks“ kalio chlorido trąšos, Uzbekistano gamintojo „G’allarol kaly fosfat“ kalio sulfato trąšos, Norvegijos gamintojo „Yara“ įvairios kalio trąšos.

„Pagrindinis kalio trąšų šaltinis – gamtinių kalio druskų telkiniai, todėl tai yra ne chemiškai pagaminama, o iškastinė medžiaga. Lietuvoje kalio druskų telkinių nėra, todėl Lietuva šias trąšas turi importuoti iš kitų valstybių“, – reziumavo pašnekovas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-15

Seimas apsispręs dėl lengvatų atsisakymo „raudonam“ dyzelinui

Aplinkos ministerija (AM) antradienį parlamentarams teiks iniciatyvą nuo 2023 iki 2025 m. laipsniškai didinti akcizų tarifus taršiausiam kurui, o nuo 2024 m. suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Ministerijos parengtame Akcizų įstatymo projekte siūloma nuo 2023 m. laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose, nuosekliai didinti akcizų tarifus, taip pat nuo 2023 m. akcizu apmokestinti šildymui naudojamas durpes.

Kaip aiškina ministerija, kartu su šiais pakeitimais nuo 2025 m. taršiausiam iškastiniam kurui būtų įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet laipsniškai didėtų. Šios mokestinės naujovės išimtis išliks gamtinėms dujoms, kaip pereinamajam kurui.

Parengtomis pataisomis taip pat numatoma nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino. Ministerijos teigimu, padidinus akcizą dyzelinui, šio kuro kaina išaugtų nuo 4–6 ct/l, o nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji varikliuose deginamą iškastinį kurą kasmet pabrangintų dar apie 3 ct/l.

„Pagal visus taršos parametrus dyzelinas yra 10 kartų taršesnis už benziną, tačiau litras šio kuro šiuo metu pigesnis nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje“, – nurodoma AM pranešime.

Jei Seimas pritars, įstatymo projektas toliau turėtų būti svarstomas Biudžeto ir finansų komitete, o į parlamento plenarinę posėdžių salę grįžti pavasario sesijoje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-14

Ankstesnės žemės ūkio naujienos