Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-11

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-01-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

K. Navickas: Lietuvos žemės ūkis be trąšų yra utopija

Trąšos pastaruoju metu tapo plačių politinių diskusijų klausimu, tačiau jų svarba Lietuvai daug didesnė, nei tik JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad mineralinės trąšos yra pagrindinė dedamoji, jei norima gauti derlių. Ir nors tarptautinės institucijos spaudžia Lietuvą mažinti trąšų naudojimą žemės ūkyje, ministro teigimu, Lietuvos žemės ūkis be trąšų yra utopija.

Statistikos departamento duomenimis, per 2019 m. Lietuvos žemės ūkyje buvo sunaudota daugiau kaip 303 tūkst. tonų azoto, fosforo ir kalio trąšų (vien jo – 72 tūkst.).

Kilus politiniam skandalui dėl sankcijų Baltarusijai taikymo, kiek anksčiau portalas tv3.lt pasidomėjo, kam apskritai reikalingos mineralinės trąšos reikalingos, ar be jų įmanoma apsieiti, kuo būtų galima pakeisti baltarusiškas trąšas.

Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė ir ūkininkė dr. Laura Masilionytė tuomet paaiškino, kad be mineralinių trąšos šiuolaikinis žemės ūkis neįsivaizduojamas. Ji įsitikinusi: intensyviame ūkyje vienareikšmiškai neįmanoma apsieiti be mineralinių trąšų.

„Pakeisti jas organinėmis gana sudėtinga. Mums neužtektų vien tik organinių trąšų – jų kiekiai turėtų būti labai dideli. Aišku, mes galime perpus susimažinti derlius ir taip patenkinti poreikį. Bet apie konkurencingą Lietuvos ūkį ES tada jau nebėra ką kalbėti“, – apibendrino L. Masilionytė.

Trąšos Kylančios trąšų kainos lemia maisto kainų augimą

„Lietuvos žemės ūkiui mineralinės trąšos tikrai yra svarbios, tai yra pagrindinė dedamoji gaunant tinkamą ir gerą derlių“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pasak jo, trąšų kaina pakilo visoje Europos Sąjungoje ir jis pirmiausia susijęs su energijos išteklių kainos didėjimu.

„Dujos yra pagrindinė medžiaga gaminant azotines trąšas. Dujų kaina, mes visi žinome, padidėjo ne procentais, o kartais ir tas nulemia bendrą kainų didėjimą visoje rinkoje“, – pasakojo ministras.

K. Navicko tikinimu, jis kartu su kitais Europos Sąjungos žemės ūkio ministrais kelia klausimą dėl augančių trąšų kainų, kurios tiesiogiai veikia ir augančias maisto kainas. „Kainų stabilizavimo mechanizmus Europos Komisija turi.

Mes prašome stebėti šią situaciją ir, pagal galimybes, įjungti rinkos stabilizavimo priemones, kad maisto kainos Europos piliečiams, tuo pačiu mums – Lietuvos piliečiams, būtų įperkamos ir įkandamos“, – teigė jis.

Baltarusiškos trąšos Lietuvai nėra tokios svarbios

Baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą pastaruoju metu tapo plačių politinių diskusijų klausimu. JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.

Ministras ramino, kad nelikus baltarusiškų trąšų, Lietuva nepražūtų, kadangi mūsų šalis tręšimui naudoja ne vien kaimynų produkciją. K. Navickas paminėjo šiuo metu veiklos nevykdančią azoto trąšas gaminančią „Achemą“ ir importuojamas rusiškas trąšas. „Čia labiausiai politiškai nuskambėjusios kalio trąšos mūsų balanse tiek daug nesudaro. Mūsų balanse pagrindinė yra azoto turinčių trąšų dalis“, – teigė ministras.

K. Navicko teigimu, sieti augančių maisto kainų su embargu baltarusiškoms trąšoms nereikėtų. „Kaip minėjau, tai pasaulinė kaina, trąšos yra pasaulinėje rinkoje kotiruojama prekė“, – aiškino pašnekovas.

Ministras patikino, kad jei kitose šalyse trąšos bus pagamintos už mažesnę kainą, jos neabejotinai atsidurs Lietuvos rinkoje.

ES ir EBPO ragina mažinti trąšų naudojimą

Visgi ateityje trąšų naudojimas žemės ūkyje turėtų mažėti ir dėl tarptautinių organizacijų spaudimo ir rekomendacijų Europos Sąjungos Žaliasis susitarimas numato iki 2030 metų 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje, 30 proc, sumažinti trąšų naudojimą.

Trąšos figūruoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktose rekomendacijose Lietuvai. Organizacija ragina Lietuvą mažinti išmetamo amoniako kiekį reguliuojant mineralinių trąšų naudojimą ir įgyvendinant gerą ūkininkavimo praktiką, pavyzdžiui, integruotą mėšlo tvarkymą. Ūkis, žemdirbystė EBPO taip pat rekomenduoja sumažinti azoto išskyrimą žemės ūkyje, nustatant trąšų naudojimo planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus, griežtesnius trąšų naudojimo apribojimus tikslinėse teritorijose, savanoriškus metodus, informuotumo didinimo iniciatyvas ir ūkininkų mokymą.

Apie reikalingumą griežčiau reguliuoti trąšas kalbėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerės teigimu, mineralinės trąšos, vis dar gausiai naudojamos žemės ūkyje, turi destruktyvų poveikį Lietuvos vandens ištekliams ir Baltijos jūrai. „Yra susidariusi paradoksali situacija, kai organinių trąšų naudojimas yra ribojimas, o mineralinių, kurios teršia aplinką kur kas labiau, ne“, – rugsėjį pristatant EBPO rekomendacijas Lietuvai kalbėjo I. Šimonytė.

Žemės ūkis be mineralinių trąšų – utopija

K. Navicko tikinimu, Lietuvos ūkininkai jau vykdo trąšų naudojimo šalies žemės ūkyje mažinimą. „Daugeliu atveju tai vykdo, nes bendram gamybos balanse trąšų kaina yra tikrai yra ženkli dalis“, – sakė ministras. Jis pripažino, kad alternatyvų, kuo pakeisti mineralines trąšas, Lietuvos žemės ūkis nelabai turi. Ministro teigimu, ūkiai, kurie laiko gyvulius, jų mėšlą panaudoja savo reikmėms, o didelių kiekių atliekamo gyvulių mėšlo, kurio užtektų padengti viso žemės ūkio poreikius, nėra.

„Aišku, yra priemonės, kurios bus taikomos nuo 2023 metų, tai augalų kaita, kuri numato priemones mažinti trąšų sunaudojimą, taip pat skaitmeninės technologijos. Daugelį dalykų galima pakeisti, bet kad įvyktų revoliucija ir žemės ūkio produkciją galėtum užauginti be mineralinių trąšų, tai šiandien yra per ankstyvas klausimas, netgi utopinis sakyčiau. Dėl to kažkaip džiaugtis, kad pakilo trąšų kainos, tikrai nėra didelio pagrindo, net iš aplinkosauginės pusės“, – konstatavo žemės ūkio ministras.

„Tikslų tikrai nepasieksime per vieną dieną nukirtus mineralinių trąšų ar kitų sintetinių medžiagų naudojimą žemės ūkyje. Tokie dalykai nevyksta per vieną naktį. Tai ilgalaikis procesas“, – pridūrė jis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-10

K. Navickas: „Vertinti mane kaip visą griaunantį „terminatorių“, ačiū, bet per daug garbės”

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) primintame raginime trauktis pasigendąs argumentų, dėl ko jis turėtų palikti postą. „Norėtųsi turėti pagrindo tokiems raginimams, truputį daugiau turinio ir konstruktyvumo“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Navickas.

„Vertinti mane kaip visą griaunantį „terminatorių“ tikriausiai yra, ačiū, bet per daug garbės. Norėtųsi, kas konkrečiai kokiose vietose bus ar yra žlugdoma, nes teiginių dėl teiginių tikrai negaliu komentuoti. (…) Bet kuris kaltinimas, būtų smagu, kad būtų pailiustruotas skaičiais arba faktais“, – į žemdirbių nepasitenkinimą atsakė ministras.

Pasak jo, ŽŪT vienijamų ūkininkų argumentai, esą 2023–2027 m. Lietuvos kaimo plėtros strateginis planas nebuvo derinamas su jais, yra klaidingi.

„Planas buvo derinamas, pristatomas visiems be išimties, nesvarbu, kokiai asociacijai ūkininkai priklauso. Žinoma, kad ne į visus siūlymus buvo atsižvelgta (…). Bet sprendimų, apie kuriuos nežinotų ŽŪT, nėra. Nėra nė vieno nutylėto sprendimo“, – kalbėjo K. Navickas.

„Turiu dar kartą nustebti, nes, kai mes kalbėjomės dėl privalomųjų reikalavimų, ekoschemų, kur buvo turinys, iš pačios ŽŪT susilaukėme labai daug paramos ir buvo didelis ir techninis, ir ekspertinis indėlis ir (…) tikriausiai netruko trijų susitikimų, kai mes viską susiderinome“, – paaiškino ministras.

Anot K. Navicko, ŽŪT nariai juo nėra patenkinti dėl to, kad jis esą nėra visus jų interesus tenkinantis ministras.

„Nesavas, ne iš jų lauko. Nesavas, neklauso taip, kaip norėtų“, – pagrindinę nepasitenkinimo priežastį įvardija K. Navickas. Jo teigimu, sprendimas gali būti rastas tik susėdus prie bendro derybų stalo.

ELTA primena, kad pirmadienį ŽŪT nariai surengtoje spaudos konferencijoje dar kartą pareiškė nepasitikėjimą K. Navicku. Ministras kaltinamas su jais nederinęs gruodžio 31 d. Europos Komisijai (EK) pateikto Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano, taip pat – kaimo naikinimu. ŽŪT nariai strategiją ketina apskųsti.

Didžiausią dėmesį nuo 2023 m. ministerija žada skirti jauniesiems ūkininkams, smulkiems bei vidutiniams ūkiams, taip pat ūkininkaujantiems ekologiškai. EK strateginį planą patvirtins kitų metų antroje pusėje. Iki tol, atsižvelgus į Komisijos pastabas, planas turėtų būti derinamas su socialiniais partneriais ir tobulinamas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-10

Žemės sandorių dinamika 2010–2020 metais

Registrų centro duomenimis, 2020 metais buvo registruoti 8 243 žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandoriai, t. y. beveik 11 proc. mažiau nei 2019 m. Analizuojant 2010–2020 m. laikotarpio žemės pardavimo sandorių dinamiką, 2010–2013 m. stebimas nuoseklus augimas, tačiau 2014 m. buvo drastiškas – net 40 proc. siekiantis kritimas. Nuo 2014 m. iki 2020 m. pardavimo sandorių skaičius stabilizavosi, kildamas nuo 1,9–4,6 proc. arba krisdamas 0,9–14,9 proc., tačiau 2013 m. vyravusio intensyvumo taip ir nepasiekė.

Nepaisant sandorių skaičiaus pokyčių, 2010–2020 m. laikotarpiu žemės ūkio paskirties žemės pardavimo vidutinė kaina nuolatos didėjo. Pavyzdžiui, palyginus su 2019 m., 2020 m. pardavimo vidutinė kaina pakilo 3 proc. Derlingų žemės sklypų pasiūla tampa vis mažesnė, o paklausa nemažėja, todėl ir ateityje tikėtina kainų augimo tendencija.

Šaltinis: vic.lt, Agrorinka,2021-12-21

Žemės vertė ir įtaka eksportui

Registrų centro 2020 m. sausio duomenimis, visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas buvo vertas daugiau nei 109 mlrd. EUR. Per 2020 m. viso šalies nekilnojamojo turto vertė išaugo apie 9 proc. ir metų pabaigoje siekė 119 mlrd. eurų. Visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių per 2020 m. vidutiniškai padidėjo apie 6 proc., žemės ūkio paskirties žemės sklypų – apie 10 proc.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvos eksportas siekė 28,69 mlrd. EUR. Iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6,08 mlrd. EUR, t. y. 11,4 proc. daugiau nei 2019 m. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 21,19 proc. viso šalies prekių eksporto, t. y. 2,8 proc. daugiau nei 2019 m. Bendroji žemės ūkio produkcijos vertė 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 5,2 proc. to meto kainomis. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 9,9 proc., o gyvulininkystės produkcijos vertė sumažėjo – 3,1 proc.
Daugiausia produkcijos eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją.

Šaltinis: vic.lt, Agrorinka,2021-12-21

Potvynis: Žalgirių kaime teko gelbėti gyvulius

Prasidėjusį potvynį Šilutės krašte padidino lietingi orai. Abipus kelio iš Šilutės į Rusnę pievos ir miškas senokai po vandeniu, kuris vis kyla. Gelbėtojų pagalbos prireikė vienoje Žalgirių kaimo (Šilutės sen.) sodyboje. Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, toje sodyboje teko gelbėti gyvulius. Galvijai buvo laikomi aptvare, tačiau potvynio vandens pabūgę jie patraukė į užlietą mišką, kur būtų neišgyvenę. Kai iškviesti gelbėtojai aptiko nuklydusius gyvulius, ne vienas jau beveik skendo.

Blogiausios būklės galvijai ištraukti ir pargabenti į sodybą, paskui juos sugrįžo ir kiti. Skendusius ir sušalusius galvijus tvarte sodybos šeimininkai apklojo, kad sušiltų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-07

Ankstesnės žemės ūkio naujienos