Žemės ūkio naujienos: 2022-01-12

Mūsų šalis yra pasaulio dešimtuke pagal grūdų eksportą. Tačiau Žemės ūkio ministerija ragina grūdininkus judėti nauja kryptimi – žaliavą perdirbti Lietuvoje, o tada eksportuoti jau didesnės pridėtinės vertės produktus. Pasak Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento Karolio Šimo, tam jie yra pasiruošę.

Grūdininkus domina lėšos, į kurias galėtų pretenduoti siekiant transformuoti augalininkystės sektorių ir įgyvendinti didelius projektus. „Stambus verslas tikisi valstybės indėlio. Apskaičiavome, kad vienas investuotas valstybės euras duotų 12 eurų grąžą“, – sakė K. Šimas. Jis taip pat akcentavo, kad labai svarbu įgyvendinamus verslo projektus paremti ne tik finansiškai, bet ir kitomis priemonėmis bei sprendimais, patraukliais investuotojams.

Žemės ūkio ministro K. Navicko teigimu, žemės ūkyje didesnis dėmesys bus skiriamas projektams, kuriuose bus diegiamos biotechnologijos, perdirbami ankštiniai augalai ir žolė. Pasak ministro, žemės ūkis gali parduoti idėjas, bet finansinės galios yra gana silpnos – skirtasis pinigų krepšelis nėra didelis, tačiau lėšų yra kitų ministerijų kuruojamuose fonduose. Verslas gali pasinaudoti ir Klimato kaitos specialiąja programa, Modernizavimo fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšomis. Dėl biometano dujų gamybos jau dabar bendradarbiauja trys ministerijos.

Perdirbėjai taip pat paraginti ieškoti naujų galimybių ir bendradarbiauti su žemės ūkio kooperatyvais, kad investicinės galios būtų dar didesnės.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-01-11

Tai – politinis klausimas, kurį galima išspręsti tik Europos Komisijoje, nes situacija yra nesąžininga ne tik mūsų, bet ir kitų Baltijos šalių, kuriose kyla panašių problemų, atžvilgiu.

Paradoksas, kad įgyvendindami klimato kaitos ir biologinės įvairovės tikslus, žemės ūkio paskirties žemę paverčiame miškais, šlapynėmis, saulės elektrinių parkais, tačiau šios pastangos ilgalaikėje perspektyvoje neatsispindi referenciniuose pievų dydžiuose. Mažėjant bendram žemės ūkio paskirties žemės plotui, privalomas išlaikyti daugiamečių pievų plotas nemažėja. Tokiais tempais judėdami pasieksime ribą, kad Lietuvos žemės ūkis bus nekonkurencingas, o su tuo sutikti negalime“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ūkininkai pastebi, kad viena iš priežasčių yra ta, kad pernai, atsiradus draudimui smulkinti (mulčiuoti) žolę, dalis vadinamųjų „sofos“ ūkininkų nusprendė nebetvarkyti ir nedeklaruoti pievų ir tuo pačiu nebegauti už jas išmokų. Tačiau nedeklaravus pievų, jų plotas atitinkamai sumažėjo, palyginti su referenciniais metais. Vis dėlto ministras nepritarė minčiai vėl supaprastinti sąlygas „sofos“ ūkininkams.

„Susigrąžinti „sofos“ ūkininkus būtų trumpalaikis sprendimas, kurio nauda būtų laikina ir sukeltų kitų nepageidaujamų pasekmių. Vis dėlto būtinas pagrindinis argumentas, kad ir tie plotai, kurie nėra deklaruoti, būtų įtraukti į apskaitą.

Ūkininkų, socialinių partnerių pagalba, bendrų jėgų sutelkimas yra labai svarbus, pateikiant argumentus ir atskleidžiant realią situaciją, su kuria susiduriame Lietuvoje, kad Europos Komisija mus išgirstų“, – tvirtina žemės ūkio ministras. K. Navickas dėl ES daugiamečių pievų išsaugojimo reglamento nuostatų planuoja artimiausiu metu susitikti su Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovais.

Šiuo metu vertinami įvairūs pasiūlymai dėl daugiamečių pievų išlaikymo, reglamento interpretacijos, statistiniai duomenys ir galimos išimtys. Ketvirtadienį, sausio 13 d., informaciją planuojama pateikti įvertinti ūkininkų atstovams. Lygiagrečiai rengiamos derybinės pozicijos, siekiant įrodyti Lietuvos faktinį prisidėjimą prie klimato kaitos, biologinės įvairovės įgyvendinimo tikslų.

Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad kol nėra ministerijos sprendimo, įpareigojimas ūkininkams išlaikyti daugiametes pievas lieka, paraiškų teikėjai įsipareigoja jų nearti ir ši sąlyga, su kuria Lietuva sutiko 2015 metais, galioja.

ES reglamentas įpareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl apie 30 tūkst. ūkininkų gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimus, kad jiems gali tekti atkurti pievas.

Apie tai, ar reikės atkurti pievas šiais metais, NMA įsipareigojo ūkininkus informuoti iki vasario pabaigos.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-01-11

Šį trečiadienį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) organizavo nuotolinę konferenciją apie daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimą. Joje diskutavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), NMA, žemdirbių asociacijų vadovai. Kad klausimas daugeliui aktualus, parodė ir prisijungusių diskusijai dalyvių skaičius – jų buvo beveik tūkstantis.

Bandė išsklaidyti nerimą

Ko gero, seniai žemės ūkyje nebuvo klausimo, kuris praktiškai paliestų bene visus jo sektorius. Suartų pievų atkūrimas aktualus ne tik grūdų, bet ir uogų, daržovių, gyvulių augintojams. NMA praėjusių metų pabaigoje net 30 tūkst. ūkininkų išsiuntė laiškus, informuojančius apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas. Tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad laiškų gavėjų sąrašas suformuotas automatiškai, neatsižvelgiant į individualią ūkininkų situaciją. Įvertinta tik tai, kad pareiškėjo deklaruotas pievų plotas per pastaruosius dvejus metus sumažėjo. Įpinta ir daugiau nesusipratimų. Pavyzdžiui, jeigu per pastaruosius dvejus metus keitėsi žemės savininkas, dėl pievų atkūrimo pranešimas buvo išsiųstas ir ankstesniam, ir dabartiniam žemės savininkui.

ŽŪM teisinosi, kad šie laiškai buvo bendro informacinio pobūdžio. Esą tokią informaciją NMA privalo ūkininkams pateikti pagal Europos Sąjungos reglamentą, nors galutinio sprendimo, ar reikės atkurti išartas pievas, dar nėra – Lietuva laukia atsakymo iš Europos Komisijos (EK). Tai turėtų paaiškėti tik vasario pabaigoje.

Tvyrančią nežinomybę bandyta išsklaidyti ŽŪR surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo ŽŪM ir NMA atstovai. ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus ragino specialistus atsakyti į ūkininkų klausimus ir paaiškinti, dėl ko susiklostė tokia neapibrėžta situacija. „Nežinome, kiek tikslus pateiktas žemėlapis, ūkininkai turi labai daug klausimų ir jie tikisi atsakymų, nes jiems ši situacija sukėlė labai daug streso, atsirado daug nežinios“, – kalbėjo jis.

Įstatymas kvailas

Nuotoliniame susitikime su ūkininkais dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas neslėpė, kad situacija jam nemaloni ne mažiau negu žemdirbiams. „Jaučiuosi atsidūręs tarp kūjo ir priekalo. Galiu kojomis trepsėti ir pykti, kad įstatymas yra kvailas, jis toks, mano nuomone, ir yra, bet kol jis yra, aš turiu kažkaip jį įgyvendinti. Už tai, kas įvyko prieš naujuosius metus, atsakingas reglamentas, pagal kurį mes skirstome ir valdome Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos pinigus. Jis mus įpareigoja parodyti pastangas, kad šalis siekia atkurti referencinius pievų dydžius. Mes nesakome, kad šiandien eisime į ūkius su kirviais iškirsti krūmus, kad galėtume užsėti pievas. Tai yra labai sudėtingas klausimas. Jis gerokai labiau komplikuotas nei buvo galima įsivaizduoti“, – kalbėjo žemės ūkio ministras, pripažindamas, kad išsiųstas žemėlapis sukėlė šoką, tačiau NMA pranešimai buvo tik informacinio pobūdžio.

Neteisinga ir nereikalinga

ŽŪM Europos Komisijai jau pateikė informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą, uogų ir sodų augintojų padėtį bei kitų argumentų, kodėl atkurti suartų pievų plotų nereikėtų. EK šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas. EK priėmus sprendimą, apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d. Tačiau A.Svitojus aiškino, kad reikia kalbėti apie pereinamąjį periodą, per kurį ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos. Taip pat diskusijoje iškelta mintis Vidurio Lietuvą išskirti iš kitų regionų, nes ten daugiausia klesti grūdininkystė, o Aukštaitija kartu su Dzūkija ir taip turtingos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės aspektu.

K.Navicko teigimu, numatytas pievų referencinis dydis nėra teisingas ir nėra net reikalingas, nes tiesiogiai prie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo neprisideda. „Net ir kvailas įstatymas yra įstatymas, reikia jį vykdyti. Aš pasistengsiu politiniu lygmeniu Europos Komisijoje kelti šį klausimą, nes jis niekur neveda“, – ūkininkams žadėjo ministras.

Krūmus iškirsti?

Daugiamečių pievų atkūrimas sukėlė tikrą diskusijų audrą ir tarp uogininkų. Diskusijoje kalbėjo tiek patyrę uogų augintojai, tiek jaunieji ūkininkai, su parama įveisę uogų ūkius. Juos visus vienija tas pats nerimą keliantis klausimas – ar krūmus, sodinukus teks iškirsti ir vietoje jų sėti žolę. Kaip nurodė ŽŪM atstovai, nors uogininkai laukuose ir turi pasodinę daugiamečių augalų, tačiau jei ūkis nėra sertifikuotas kaip ekologinis, pagal reglamentą jiems būtų privaloma atkurti pievas.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas akcentavo, kad uogų ūkiai yra būtent tie, kurie pritraukia jaunas šeimas ir suteikia joms galimybę kurtis ir išsilaikyti regionuose. „Mano siūlymas stiprus, tačiau teisingas. Siūlau uogininkus, sodininkus išbraukti iš šio sąrašo, nes mes sodiname daugiamečius augalus, o taip pat didžiąją dalį plotų sudaro pievos, kurios prižiūrimos, šienaujamos. Juk mes uogynus organizuojame taip: metras uograkrūmių, 3–4 metrai pievos tarpueilio“, – savo poziciją išdėstė T.Gurskas.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas, laikėsi panašios nuomonės. Jis skatino prie uogininkų, sodininkų nepamiršti pridėti ir daugiamečių trumpos rotacijos želdynų savininkus, kurie taip pat gavo pranešimus apie būtinybę atkurti pievas.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis uogų augintojus ramino, kad tikrai nėra prievolės išarti uogynų ir atkurti pievų, o ar galėtų būti taikoma sankcija – tai galėtų atsakyti NMA. „Labai svarbu pasakyti, kad jei auginate uogakrūmius ar turite įsiveisę sodą, pasėję žieminius kviečius – jokios prievolės naikinti laukus ir užsėti žole nėra ir nebus“, – patikino viceministras.

Sankcijos jau šiemet

NMA atstovai patikslino sankcijų modelį. Sankcija už neatkurtas pievas 2022 m. bus taikoma žalinimo schemoje. Skaičiuojama, kad iš 30 tūkst. pareiškėjų, kuriems gali tekti atkurti pievas, pusės prašoma atkurti ne daugiau kaip vieną hektarą ploto. To nepadaręs ūkininkas, priklausomai nuo savo suartos daugiamečių pievų dalies, nebegautų naujos žalinimo išmokos tik už neatkurtą plotą (mažiau nei 70 eurų už ha), o tiems, kuriems atkurti reikia daugiau nei 3 ha, dar sumažės visa žalinimo išmoka (ne daugiau kaip 25 proc.).

Visi ūkininkai, kurie anksčiau gavo pranešimus apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas, bus dar kartą informuoti individualiai, ar jiems reikės atkurti pievas, įvertinus visus atvejus ir galimas išimtis.

NMA paviešintame žemėlapyje nurodyti visi plotai, kur daugiamečių pievų plotų neliko. NMA skaičiavimu, atkurti reikės tik apie pusę ploto, o tai padaryti galima ir nebūtinai ten, kur pievos buvo suartos – tai galima padaryti ir kitame plote arba deklaruojant visiškai naujus pievų plotus.

Nesusipratimai įvairiuose sektoriuose

Avių augintojas Petras Šiaučiūnas atkreipė dėmesį į jau matomas reglamento spragas. Jis pasakojo per pastaruosius metus didinęs avių bandą, o joms išmaitinti įsigijo ir daugiau žemės. Per dvejus metus pievų plotus nuo 109 ha išplėtė iki 200 ha, tačiau pagal NMA žemėlapius jam reikia atkurti 50 ha pievų. „Kažkur galai nesueina, nes pievų pas mane kaip tik atsirado daugiau. Tokie sprendimai mane labai gąsdina“, – atvirai kalbėjo jaunasis ūkininkas.

Vytautas Buivydas, ŽŪR vicepirmininkas, pristatė ir jo kolegos jaunojo ūkininko Vytauto Abukausko atvejį. „Jis norėjo auginti mėsinius galvijus, tačiau šios minties atsisakė, nes tam reikia milžiniškų investicijų į mėšlides, tvartus. Dėl to jis nusprendė auginti pluoštines kanapes, iš vieno jų hektaro jis gauna iki 5 tūkst. eurų pajamų. O dabar jis gavo pranešimą, kad pievas reikės atkurti ir tai iš dalies stabdo jo pelningą verslą, kuris buvo aktyviai skatintas“, – stebėjosi V.Buivydas.

Surasti „iškritusias“ pievas

Jonas Kuzminskas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, reaguodamas į susiklosčiusią padėtį dėl suartų pievų, ironizavo: „Gyvulininkystė yra prioritetas, bet didesnes išmokas mokėjome už ražienas“, – aštriai kritikavo veikusias paramos schemas, kurios vedė prie dabartinės situacijos. „Esu įsitikinęs, kad daugiametės pievos, ganyklos buvo suartos, nes ekonomiškai jų laikyti neapsimokėjo, todėl reikia didinti išmokas už daugiametes pievas. Reikia taip pat atkreipti dėmesį į 20 tūkst. ha pievų, kurios realiai Lietuvoje yra, tačiau jos nebuvo deklaruotos“, – kalbėjo J.Kuzminskas, svarstydamas, kad jeigu vėl leistume pievas mulčiuoti, nedeklaruotos pievos sugrįžtų į oficialią statistiką. NMA l. e. p. kanclerė Enrika Raibytė pažadėjo, kad visi išsakyti atvejai bus nagrinėjami ir ieškoma sprendimo, į daugelį techninių ar atskirai iškilusių klausimų bus pasistengta atsakyti bendradarbiaujant su ŽŪM. Taip pat kiekvieną situaciją ji sakė pasižymėjusi, ir ūkininkams svarbūs klausimai bus sprendžiami.

Atkurti kitame savo valdos plote

VL primena, kad nearti daugiamečių pievų visos Europos Sąjungos šalys narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo dar nuo 2015 metų. Tai viena iš sąlygų ūkininkams gauti žalinimo išmokas. Jeigu valstybės mastu deklaruojamų pievų plotas, palyginti su 2015 metais, sumažėja daugiau nei 5 proc., valstybė narė privalo pradėti pievų atkūrimo mechanizmą. Taip atsitiko ir Lietuvoje.

NMA, įvertinusi 2021 m. deklaravimo duomenis, nustatė, kad daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis, palyginti su 2015 m. nustatytu referenciniu santykiu Lietuvoje, sumažėjo 11,25 proc.

NMA pranešė, jog jei Europos Komisija priims sprendimą, kad daugiametės pievos Lietuvoje turi būti atkurtos, pareiškėjams, kurių 2021 m. deklaruotas plotas, vadovaujantis dvejų ankstesnių metų deklaravimo duomenimis, buvo pakeistas iš daugiametės pievos į kitos rūšies pasėlius (ariamąją žemę arba sodus ar uogynus), reikės suartas pievas atkurti. Tai pareiškėjai galės padaryti bet kuriame savo valdos plote, kad Lietuvos mastu kitais metais nebūtų viršyta didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-01-11

Ekspertės teigimu, infliacija mažės lėtai, nes pastaruoju metu ji tarsi pati save palaiko. „Vartojimo paklausa išlieka didelė, o griežtos pinigų politikos efektas bus ribotas. Prognozuojame, kad, 2021 m. rezultatais, infliacija bus 7,5 proc. Vargu ar 2022 m. pamatysime kurso sustiprėjimą ilgam periodui, kaip vyko 2021 m. Prekybos balansas prastės, todėl didės devalvacijos spaudimas.

Mūsų prognozėmis, kitais metais vidutinis kursas bus 27,30 grivinos už 1 dolerį“, – pabrėžė ekspertė. Valstybės biudžetas ir parama ūkininkams: 2022 m. valstybės biudžete Agrarinės politikos ir maisto ministerijai numatytos išlaidos, konkrečiai – žemės ūkio produkcijos gamintojų finansinei paramai – 4,4 mlrd. grivinų, ūkių paramai – 180 mln. grivinų, žemės ūkio reformos įgyvendinimui – 139,4 mln. grivinų, žemės inventorizavimui ir Valstybinio žemės kadastro kartografinio pagrindo atnaujinimui – 237,8 mln. grivinų. 2021 m. iš viso finansinė parama ūkininkams sudarė 4,67 mlrd. grivinų. 2021 m. gruodžio 24 d. Ukrainoje pasikeitė kredito teikimo ūkininkams sąlygoms.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-01-11

Jūros dumblius paprasta auginti, jiems reikia tik jūros vandens ir saulės šviesos, todėl visame pasaulyje jie tampa vis populiaresni. O štai Kalifornijoje UCSD Scripps okeanografijos instituto mokslininkai netgi kuria jūros dumblius, kurie padeda sumažinti karvių gaminamą metaną, rašo „Ecowatch“. Žinoma, kad gyvulininkystė yra vienas iš daugiausiai metano išskiriančių sektorių.

Šios dujos į aplinką patenka karvėms atrajojant žolę bei išsiskiria su jų mėšlu. „Iš esmės jūs tiesiog pumpuojate jūros vandenį iš jūros per tam tikrus filtrus. Turite savo rezervuarų sistemą ir jums tereikia saulės šviesos ir jūros vandens, kad augintumėte jūros dumblius“, – sakė projekto vadovė dr. Jennifer Smith, pranešė „ABC 10News San Diego“.

J. Smith teigimu, metanas net 30 kartų labiau nei anglies dioksidas prisideda prie klimato šilimo. Tyrimai parodė, kad kai karvės ėda raudonuosius jūros dumblius, kuriuos sukūrė J. Smith ir kiti komandos mokslininkai, jos išskiria mažiau metano. Jų virškinimo procesas yra efektyvesnis dėl jūros dumblių, todėl mažiau to, ką jos valgo, paverčiama atliekomis ir jų šalutiniu produktu – metanu. Po trejus metus trukusių tyrimų J. Smith ir kiti mokslininkai tikisi, kad jų jūros dumblių priedą bus galima naudoti Kalifornijos ūkiuose šių metų pradžioje. Komanda tikisi, kad karvių išmetamų teršalų kiekis sumažės daugiau nei 50 procentų, taigi klimatas šiltų gerokai lėčiau.

„Šiandien apie 25 proc. atšilimo yra metano dujų pasekmė“, – sakė Scottas Petersas, San Diego kongreso narys, kuris buvo įstatymo projekto, padedančio kovoti su metano išmetimu, bendraautoris. Tačiau kai kurioms Kalifornijos įmonėms, bandančioms auginti jūros dumblius valstijoje, leidimų išdavimo procesas yra toks ilgas ir brangus, kad tai tampa didele kliūtimi. Kalifornijoje įrengti jūros dumblių fermą gali užtrukti ne vienerius metus ir kainuoti tūkstančius dolerių.

„Tiesiog nesuprantu, kodėl tai taip sunku, kai tai taip svarbu ir gali būti taip naudinga aplinkai“, – sakė Danielis Marquezas iš jūros dumblių ūkio „PharmerSea“. D. Markesas laukė šešerius metus, kad gautų Kalifornijos valstijos leidimą savo povandeniniam rudadumblių ūkiui netoli Santa Barbaros. Jis ir jo žmona rudadumblius naudoja moksliniams tyrimams ir savo kosmetikos įmonėje. Kalifornijos jūros dumblių augintojai yra nusivylę leidimų išdavimo procesu, nes jūros dumblių ūkiai klesti kitose valstijose, pavyzdžiui, Aliaskoje, Meine ir Havajuose.

Išskyrus keletą vietinių uostų ar uostų teritorijų, Kalifornijoje nauja komercinė akvakultūros nuoma nebuvo išduota daugiau nei 25 metus. Praėjusiais metais pirmasis Kalifornijos komercinis atviro vandens jūros dumblių ūkis atidarytas Humboldto įlankoje, kur vietos uosto rajonas turi teisę išduoti savo leidimus. Dumblių auginimu domisi ir austrių bei moliuskų augintojai, nes dumbliai sugeria anglį ir mažina vandenynų rūgštėjimą ypač kenkiantį vėžiagyviams. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, nuo 2006 iki 2015 m. ūkiuose auginamų jūros dumblių skaičius pasaulyje padvigubėjo. Pavyzdžiui, JAV Energetikos departamentas investavo 55 mln. USD jūros dumblių, naudojamų bioplastikams ir biokurui gaminti, auginimo tyrimams.

Šaltinis: delfi.lt, Viktorija Dačinskaitė, 2022-01-12