Žemės ūkio naujienos: 2022-01-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dekarbonizacijos darbo grupės susitikime – dėmesys šiltnamio efektą sukeliančių dujų žemės ūkyje apskaitai
Jau kitąmet Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Jame turės būti ir žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys klimato kaitos iššūkiams įveikti. Tuo rūpinasi neseniai savo veiklą pradėjusi Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė, į kurios veiklą yra įsitraukę beveik 60 organizacijų ir suinteresuotų asmenų.
Siūlė tobulinti apskaitos metodiką
Nacionalinė ŠESD apskaita apima visus šalies ekonomikos sektorius – energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, taip pat ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės. Pagrindinis jos tikslas yra įvertinti, kaip Lietuva įgyvendina savo tarptautinius ir ES įsipareigojimus mažinant ŠESD išmetimus.
Darbo grupės nariams pristatyta metodika, kaip žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose vykdoma apskaita, kokie rodikliai taikomi, kaip ji yra tobulinama. „Norėjome darbo grupėje detaliau aptarti, kaip yra vykdoma nacionalinė ŠESD apskaita. Vykstant dekarbonizacijos procesui siekiame sudaryti konkrečių priemonių sąrašus, skirtus atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui. Bendras supratimas apie emisijų šaltinius, tikimės, pagelbės ir formuluojant priemonių pasiūlymus“, – sakė žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.
Lietuvoje ŠESD išmetimai transporto sektoriuje sudaro 31 proc., energetikos – 28 proc., žemės ūkio – 22 proc., pramonės – 15 proc., atliekų – 4 proc. Pastaruoju metu žemės ūkyje ŠESD emisijos yra stabilios ir laikosi beveik vienodame lygyje. Stebima bendra tendencija: iš dirvožemių emisijos didėja, o gyvulininkystėje – mažėja. Statistika rodo, kad 2020 m. gyvulininkystė sudarė 42 proc., augalininkystė – 58 proc. visų žemės ūkio sektoriaus emisijų. Daugiausia prie ŠESD išskyrimo prisideda sintetinės trąšos, pieninės karvės ir mėsiniai galvijai, taip pat organinių dirvožemių arimas, ganyklose liekantis mėšlas ir kt.
Darbo grupės nariai, diskutuodami dėl didžiausių emisijų šaltinių žemės ūkyje, svarstė, kaip reikėtų atnaujinti metodologiją, įtraukiant visas įmanomas taikomas praktikas, kurios prisideda prie anglies dirvožemyje kaupimo, taip pat kuo įvairesnius turimus statistikos duomenis. Jų nuomone, vykdant apskaitą labai svarbu pasitelkti daugiau mokslininkų, įtraukti atliktus žemės ūkio mokslinius tyrimus.
ŠESD apskaita ūkiuose – pirmasis žingsnis mažinant emisijas
Šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje yra vykdomas programos „Kurk Lietuvai“ projektas „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita ūkiuose“.
Darbo grupės nariams projekto vadovės pristatė dar naują Lietuvoje instrumentą – galimą ŠESD apskaitos sistemos ūkiuose modelį, kuris neatsitiktinai vadinamas pirmuoju žingsniu mažinant emisijas. Kadangi žemės ūkis yra vienas iš jautriausių klimato kaitai sektorių, ūkiai neišvengiamai turės taikyti priemones, kurios ne tik padės prisitaikyti prie kintančio klimato, bet ir prisidės prie poveikio jam mažinimo.
Šios apskaitos tikslas – padėti ūkininkui sužinoti, kur jo ūkyje susidaro ŠESD emisijos. Taip pat siūloma, kad sistema suteiktų galimybę gauti individualias konsultacijas. Kitų šalių patirtis rodo, kad ŠESD apskaitos sistemoje dalyvauja penki žaidėjai: ne tik ūkininkai, bet ir konsultantai, valstybė, rinka ir vartotojai.
Darbo grupės nariai ūkininkai sutiko, kad ši savanoriška ūkių lygmens apskaitos sistema reikalinga, tačiau siūlė pirmiausia ją išbandyti pilotiniuose ūkiuose – juos stebėti ir tada daryti sprendimus dėl platesnio sistemos taikymo.
ŠESD apskaitos sistema ūkiuose, leisianti sekti daromą progresą mažinant ŠESD emisijas, turėtų būti sukurta ir pradėta taikyti vėliausiai iki 2025 metų. Toks uždavinys yra numatytas pernai patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.
Sprendimų ieško visi kartu
Mūsų šalyje iš viso veikia penkios dekarbonizacijos darbo grupės, kurių veikloje dalyvauja politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai. Šioms grupėms tenka svarbus vaidmuo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Jame numatytos priemonės ne tik padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir būti konkurencingiems, atsisakyti iškastinio kuro, keisti vartotojų elgseną.
Sausio 27 d. įvyks dar vienas Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupės susitikimas, kuriame bus vertinamos esamos ŠESD mažinimo priemonės. Jo metu Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai pristatys vykdomo projekto „Visų Lietuvos ekonomikos sektorių reforma klimato neutralumo link iki 2050 m.“ žemės ūkio sektoriaus vertinimą bei kitose šalyse taikomas gerąsias praktikas.
Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-01-21
Dėl žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais (EDV), apskaičiavimo 2022 m. sausio 1 d.
Informuojame, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (ir vėlesniais jo pakeitimais), apskaičiavo 2022 m. sausio 1 d. žemės ūkio valdos ar ūkio bendrąjį standartinį gamybinį pelną ir ekonominį dydį, išreiškiamą ekonominio dydžio vienetais (EDV).
Žemės ūkio valdų valdytojai, ūkininkai ir ūkinių gyvūnų laikytojai, kurie neįregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo ar Ūkininkų ūkių registruose, galės pamatyti visus savo EDV rodiklius (kam jie yra apskaičiuoti) www.epaslaugos.lt, prisijungę prie paslaugos „Prašymo įregistruoti žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir (arba) ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre, išregistruoti juos iš registrų arba atnaujinti jų duomenis pateikimas, įregistruotų registruose paslaugos gavėjo žemės ūkio valdos ir (arba) ūkininko ūkio duomenų peržiūra“.
Šaltinis: vic.lt, 2022-01-21
Aplinkos ministerija teikia dešimtmetį lauktą projektą – žemės valdymas perduodamas savivaldai
Prasideda vienas svarbiausių laukiamų pokyčių, po kurio savivaldybės patikėjimo teise valdytų visą joms perduotą valstybinę žemę savivaldybės teritorijoje. Pagal parengtus ir derinti pateiktus pasiūlymus, siūloma suteikti vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją. Kartu būtų užtikrinta, kad savivaldybės žemėtvarkos srityje netaikytų skirtingų standartų ir visoje šalyje veiktų vieningai.
„Savivaldybių teisė valdyti žemę yra Vakarų Europos standartas, kurio, panaikinus apskričių administracijas, laukiama jau dešimtmetį. Šiuo žingsniu sustiprinsime savivaldybes, paspartinsime žemėtvarką ir įvesime daugiau skaidrumo tarp žemės valdymo ir jos kontrolės“, – sako Simonas Gentvilas.
Įgyvendinus reformą, Aplinkos ministerija, perėmusi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pavaldumą, formuotų valstybės žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės politiką. Dviejų institucijų funkcijos nebesidubliuotų, mažėtų administracinė našta, valstybinės žemės valdymas būtų skaidresnis.
Šiuo metu susiklosčiusi ydinga praktika, pagal kurią NŽT kontroliuoja savo pačios priimamų sprendimų teisėtumą, trukdo ginti viešąjį interesą ir prieštarauja teisėtumo principams. Be to, minėtosios sritys ir procesai priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijai, o bendrąja politika rūpintis pavesta Žemės ūkio ministerijai. Ilgos, perteklinės valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros stabdo teritorijų planavimo ir statybos procesus.
Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmuoju, nuo šių metų liepos 1 d., Aplinkos ministerijai būtų pavedama formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir perimti NŽT.
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) savo teritorijoje. Antruoju etapu planuojama nagrinėti ir tobulinti valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijas. Šie pakeitimai, perleidžiant dalį centralizuotai atliekamų funkcijų, savivaldai suteiktų daugiau galių. Savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio pritraukti papildomų investicijų į regionus.
Tiek planuojant teritorijas, tiek derinant statinio projektus sumažės dalyvaujančių institucijų. Vadinasi, savivaldos projektai bus įgyvendinami greičiau, nestabdys visuomenei ir savivaldybėms reikalingų iniciatyvų, pagerės sąlygos verslui. Savivalda bus labiau motyvuota „įdarbinti“ teritorijas.
Aplinkos ministerija parengė minėtus pasikeitimus numatančias Žemės įstatymo pataisas. Pagal jas, Vyriausybės nutarimu savivaldybėms patikėjimo teise būtų perduotos valstybinės žemės savivaldybės teritorijoje, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.
Siūloma nustatyti, kad esant poreikiui – tenkinant viešąjį interesą, kai valstybinė žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti ir kitais atvejais, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu perduodama Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą visais atvejais priimtų Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovas, o nuo 2023 m. gegužės 1 d. – Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas. Taip užtikrinama, kad savivaldybės negalėtų parduoti valstybinės žemės savarankiškai.
Taip pat siūloma panaikinti valstybės lygmens žemėtvarkos schemas, paliekant tik savivaldybės ir vietos lygmens. Savivaldybės institucijos vietoje NŽT tvirtintų kaimo plėtros žemėtvarkos ir žemės konsolidacijos projektus, taip pat priimtų sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus. NŽT ir valstybės įmonė „GIS-Centras“ taps pavaldžios Aplinkos ministerijai.
Įgyvendinus šiuos pakeitimus bus aiškiai atskirtos institucijų funkcijos, bus formuojama vieninga valstybės politika aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos ir jos priežiūros srityse. Kartu bus atskirtos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijos, o antrajame pertvarkos etape bus sukurtas aiškus ir skaidrus valstybinės žemės naudojimo kontrolės mechanizmas.
Galiausiai vis tai sudarys palankesnes sąlygas darniai ekonomikos plėtrai ir skatins naujas investicijas.
Šaltinis: am.lt,2022-01-21
Apie privalomus mokėti mokesčius už taršą iš mobilių taršos šaltinių
Ne vienai Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijai aktualus klausimas – mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, todėl ŽŪR kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl šio klausimo išaiškinimo. 2022 m. sausio 17 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) pateikė atsakymą į klausimą ir informavo, ką žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims būtina žinoti.
Taip pat pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatas mokesčio objektas yra ir žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, registruojami pirmą kartą Lietuvoje ar keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre (toliau – Registras). Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis mokestį už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių moka fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, kurie komercinei veiklai naudoja mobiliuosius taršos šaltinius, siekdami gauti ir (ar) uždirbti pajamų ar kitos ekonominės naudos.
Nuo 2021 m. sausio mėn. 1 d. Žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys turi mokėti:
1. Mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų. Jis apskaičiuojamas ir sumokamas taip: Mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas Įstatymo 6 priede nustatytą tarifą dauginant iš tarifo koregavimo koeficiento, kai ne keliais judantis mechanizmas atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 priede nustatytų techninių ypatumų, ir iš indeksavimo koeficiento;
Šis mokestis mokamas registruojant žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, t.y. mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš jų įregistravimą Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre (toliau – Registras) arba keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojui, išskyrus atvejus, kai keičiamas žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o pakeitus duomenis faktinis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo valdytojas nesikeičia, mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą;
2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, t.y. iš kitų mobiliųjų taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, skirtas keleiviams ir kroviniams vežti, ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus. Jis apskaičiuojamas ir sumokamas taip:
Lietuvos Respublikoje sunaudotą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto Įstatymo 5 priede, tarifo koregavimo koeficiento, kai transporto priemonė atitinka bent vieną iš Įstatymo 7 priede nustatytų techninių ypatumų, ir indeksavimo koeficiento ;
Šis mokestis už aplinkos teršimą sumokamas teikiant mokesčio už aplinkos teršimą deklaraciją (forma FR0521). Deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. D1-143 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą apskaičiavimo už 2021 ir vėlesnius metus tvarkos aprašų patvirtinimo“. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijos formos FR0521 pildymo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0514 formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“.
Apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių gali būti taikomos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos lengvatos – nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių atleidžiami:
1) mokesčio mokėtojai, teršiantys: iš M1 ir N1 kategorijos kelių transporto priemonių, varomų benzinu ir (ar) dujomis, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir iš M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos;
2) mokesčio mokėtojai, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių Lietuvos techninės specifikacijos standartus atitinkančius biodegalus: biodyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 14214, ir sintetinį dyzeliną, atitinkantį standartą LST EN 15940, – už sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtintas biodegalų įsigijimo dokumentais. Svarbu pastebėti, kad nebėra numatyta, kad šio mokesčio lengvata būtų taikoma žemės ūkio veikloje naudojamoms transporto priemonėms, kaip buvo iki 2020-12-31.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-324 yra patvirtintas Mobiliuosiuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respublikoje sunaudotų degalų, oro transporto priemonių atliktų kilimo ir tūpimo ciklų apskaitos tvarkos aprašas, kuriame yra numatyta kaip turi būti vykdoma sunaudotų degalų apskaita.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad atsakymas ŽŪR yra parengtas pagal atsakymo pasirašymo dieną galiojančius teisės aktus ir negali būti laikoma Departamento sprendimu konkrečioje situacijoje. Papildomai pateikus informaciją apie konkrečias faktines aplinkybes, gali pasikeisti ir Departamento konsultacijos turinys.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-19
Studija: Europos Žaliasis kursas žemdirbių pajamas sumažins 12 mlrd. eurų
Nyderlandų Wageningeno universitetas ir mokslinių tyrimų centras (WUR) paskelbė studiją, kuria įvertino, kokią kainą teks sumokėti dėl Europos Žaliojo kurso tikslų. Mokslininkų vertinimu, reikalavimai augalininkystės ūkiuose 50 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą bei 10-čia proc. sumažinti dirbamos žemės plotą, žemdirbių pajamas sumažins 12 mlrd. eurų. Dėl ženkliai sumažėjusių derlių, europiečiai mažiau produkcijos eksportuos ir daugiau importuos, o tam kitose šalyse prireiks papildomo apie 7 mln. hektarų žemės ūkio ploto.
Tikėtina, kad žemdirbių nuostoliai būtų dar didesni, nes Wageningeno studijos paskaičiavimai atlikti tik 10-ties augalininkystės ūkių produktams – obuoliams, kukurūzams, rapsams, cukriniams runkeliams, pomidorams, kviečiams, alyvuogėms, vynmedžiams, citrusiniams vaisiams ir apyniams.
Iki 30 proc. mažesnis derlius
Mokslininkų vertinimu, apribojus augalų apsaugos produktų (pesticidų) naudojimą, ūkininkai prarastų reikšmingą dalį derliaus, nes neturėtų priemonių kovoti su augalus puolančiais kenkėjais ir ligomis. Skaičiuojama, kad vienmečių kultūrų derlius būtų iki 15 proc. mažesnis, o daugiamečių – net iki 30 procentų. Be to, derlius ne tik sumažėtų, bet ir prastėtų kokybė, dėl ko ūkininkai netektų dar papildomai 7 proc. pajamų.
Kiek mažesnį, bet taip pat reikšmingą neigiamą poveikį turėtų ir tikslas sumažinti trąšų naudojimą žemės ūkyje. Tyrėjų duomenimis, dėl to vienmečių kultūrų derlius vidutiniškai sumažėtų 10 proc., o daugiamečių kultūrų – 15-20 procentų.
Studijos autoriai pabrėžia, kad Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas reikšmingai paveiktų ES žemdirbių pajamas – jos sumenktų net 12 mlrd. eurų. Ir tai, skaičiuojant tik dešimčiai analizuotų produktų. Specialistai perspėja, kad eksporto apimtys iš Europos susitrauktų, o importas – padidėtų. Taigi Europai tektų įsivežti daugiau produktų iš trečiųjų šalių, kuriose aplinkosauginiai ir maisto saugos reikalavimai yra ne tokie griežti kaip ES, tad užauginti maistą galima pigiau.
Be to, dėl sumažėsiančių derlių Europoje, kitose šalyse teks papildomai skirti 7 mln. ha žemės ploto žemdirbystei, kad būtų kompensuotas atsirasiantis maisto produkcijos trūkumas. Tai reiškia, kad Europos siekis didinti tvarumą nebūtų toks tvarus, nes tarša, CO2 emisijos tiesiog persikels iš Europos į kitas valstybes.
Norint siekti didesnio tvarumo žemės ūkyje ir mažinti pesticidų bei trąšų naudojimą, WUR mokslininkai rekomenduoja šalis nares daugiau dėmesio skirti inovacijų augalų apsaugos srityje kūrimui ir taikymui, pavyzdžiui, biokontrolės, selekcijos, tiksliosios žemdirbystės, biostimuliatorių ir kitų metodų, kurie padeda didinti augalininkystės atsparumą kenkėjams, piktžolėms ir ligoms. Reikšmingą teigiamą įtaką turėtų ir teisinių kliūčių naujiems selekcijos metodams pašalinimas, siekiant gerokai sutrumpinti selekcijos procesą.
Lenkija numato žemės ūkio susitraukimą
Panašių išvadų priėjo ir prieš kelias dienas Lenkijoje pristatytos naujausios studijos autoriai. Tyrimą atlikęs konsorciumas – Kaimo ir žemės ūkio plėtros institutas (IRWiR PAN), Dirvožemio ir augalininkystės institutas (IUNG-PIB) ir Poznanės gyvybės mokslų universiteto Ekonomikos fakultetas (UPP) – nustatė, kad Žaliojo kurso įgyvendinimas sumažins apsirūpinimą maistu Lenkijoje, maisto kainos išaugs, o produktų prieinamumas sumažės. Dėl ribojimų pablogės Lenkijos tarptautinis konkurencingumas maisto produktų prekybos srityje – sumažės eksportas ir padidės importas, ypač iš ES nepriklausančių šalių.
Studija taip pat parodė, kad Žaliojo kurso įgyvendinimas Lenkijos žemdirbių pajamas sumažintų 11 proc., derlius šalyje susitrauktų 13 proc., o pasėlių plotai sumažėtų 6 procentais. Kaip nurodo tyrimo autoriai, jeigu valstybė skatintų tiksliosios žemdirbystės ir skaitmeninių įrankių taikymą, neigiami padariniai būtų maždaug perpus mažesni – derlius mažėtų ne 13 proc., o 6 procentais.
Kainos kiltų ir Lietuvoje
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė, komentuodama WUR studijos rezultatus, teigia, kad tiesmukas Žaliojo kurso reikalavimų įgyvendinimas neigiamai paveiktų Lietuvos žemės ūkį ir grėstų dar didesniu maisto kainų kilimu nei turime dabar dėl infliacijos ir energetinių išteklių brangimo. Ji pabrėžia, kad mūsų šalyje nėra atlikta jokio apibendrinto Žaliojo kurso ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijos poveikio Lietuvos žemės ūkiui vertinimo.
„Lietuvoje neturime jokio tyrimo, kuris apskaičiuotų Žaliojo kurso poveikį produktų kainoms, žemdirbių pajamoms ir šalies ekonomikai. Tai yra didelė spraga. Galime remtis nebent tarptautiniais tyrimais, kurie rodo, kad Europoje derlius sumažėtų vidutiniškai 10-20 proc., o kai kurių kultūrų – net iki 50 procentų“, – sako Z. Varanavičienė.
Siekiant to išvengti, pasak jos, Lietuvos žemės ūkio politikos formuotojai turėtų nustatyti realistiškus tikslus šalies ūkininkams, taip pat remti ūkių modernizavimą, tiksliųjų technologijų ir skaitmeninių sprendimų taikymą. Tai leistų didinti tvarumą – sumažinti augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą – neprarandant efektyvumo ar neplečiant ūkių plotų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-01-21
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
